Gerbiamieji,
Šių metų rugsėjo 6-7 dienomis organizuojamas tradicinis jau 15-asis architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo renginys Nidoje.
Kasmetinis renginys, skirtas ilgamečio (1967-1996m.) Neringos miesto sav. vyr. architekto, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos landšafto architekto, prisidėjusio prie specifinės miesto architektūrinės raiškos susiformavimo bei unikalios, per amžius pačių neringiškių ir gamtos kuriamos Neringos išsaugojimo, Algimanto Zavišos (1935-1998) atminimui.
Pranešimus, pasisakymus rengia dokt. Daiva Bakšienė, dr. Marija Drėmaitė, dr. Gintaras Stauskis, Aušra Feser, Alvydas Mituzas, Gintaras Prikockis, Leonardas Vaitys.
Architektams, dalyvavusiems seminare suteikiami Lietuvos architektų rūmų architektų kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.
Būtina išankstinė registracija iki rugsėjo 4 dienos – dėl riboto vietų skaičiaus registracija sustabdyta.
Pasivaikščiojimas “Kultūrinio kraštovaizdžio architektūra” KNNP direktorė A. Feser.
Nuo 17.00 val. Prieplaukos vyninėje (Naglių g.16) vakarienė bei geriausių rekreacinės, poilsio, landšafto, urbanistinių sprendimų parodos- konkurso darbų pristatymas ir A.Zavišos fondo įsteigto apdovanojimo „Už geriausią rekreacinės architektūros kūrinį“ įteikimas. Konkursinius darbus vertina architektai, ankstesnių metų šio konkurso nugalėtojų atstovai – V.Atienė, D. Dainys, V. Vizgirda, R. Liola, K. Kisielius, G. Prikockis. Taip pat vakaro metu bus įteiktas apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje”, numatomas muzikinis projektas su Studija „Grock“, krepšinio rungtynių transliacija, bendruomenės vakarojimas ir bendravimas neformalioje aplinkoje.
Rugsėjo 7d. 10.30 val. Tradicinė žuvienė , Kavinė „Kuršis“ (Naglių g. 29)
Iki susitikimo Nidoje
Organizatoriai
Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas
Lietuvos architektų sąjunga
Renginio partneriai
Neringos savivaldybės administracija
Lietuvos architektų rūmai
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija
Architektė Ramunė Staševičiūtė, architektas Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė, Darius Raišutis
Ankstyvą rudenį Kauno miestas taps virtualia Lietuvos architektūros sostine – jau rugsėjo mėnesį čia startuos architektūros renginiai, apsijungsiantys po tarptautinio Kauno architektūros festivalio KAFe 2013 ženklu.
Du pirmuosius rudens mėnesius (nuo rugsėjo pradžios iki pat spalio pabaigos) kiekvieną savaitę Kaune atsidarys architektūros darbų ir fotografijų parodos, vyks susitikimai su žinomais šalies ir pasaulio architektais, bursis jaunieji architektūros ir urbanistikos profesionalai, bus testuojamos idėjos, o visuomenė kviečiama jungtis diskutuojant, kokią įtaką architektūra daro tiek mūsų kultūrinei, tiek socialinei, tiek ekonominei aplinkai.
Tokio mąsto architektūrinis projektas Lietuvoje yra organizuojamas pirmąsyk. Programoje suplanuoti susitikimai su vedančiais pasaulio architektūros meistrais – architektų grupe SANAA bei kitais svečiais iš Japonijos dalyvausiančiais simpoziume “Rytai – Rytai 4”, europinio modernistinės architektūros darbų konkurso Mies van der Rohe Award 2013 kuratoriais iš Barselonos (Ispanija), šveicarijos architektu profesorium Mario Botta ir kitais kūrėjais, pristatyta paroda ir albumas „Kauno tarpukario architektūra“.
„Pagrindinė idėja atsirado pripažinus, kad žmonės neišmano moderniosios architektūros, ir ne tik jos. Architektūros renginių beveik nėra, tos kelios parodos per penkmetį situacijos nekeičia, visuomenė architektūros išvis nevertina kaip meno. Taip pat siekiame išprovokuoti visuomenės, valdžios, verslo ir architektų diskusijas,“- teigia KAFe idėjos autorius ir vadovas architektas Gintaras Balčytis.
KAFe metu bus diskutuojama itin svarbiomis Kaunui temomis – miesto bendrąjį planą, aukštybinius pastatus, parkavimo aikštelių problemas, senos ir naujos architektūros dermę miesto centrinėje dalyje. Architektūros [pokalbių] fondo paskaitose tema „Miestas ir vanduo“ paskaitas skaitys Olandijos, Libano, Lietuvos architektai, taip pat Masačusetso technologijos instituto docentas Gediminas Urbonas.
Projekto „Laisvės impulsai“ metu Laisvės alėjoje net du mėnesius ant didelių (2×3 metrų) stendų bus galima išvysti jaunųjų architektų vizualizacijas, kaip jie įsivaizduoja Laisvės alėjos erdves bei architektūrą. Drąsiais, novatoriškais, kartais net “chuliganiškais” sprendimais siekiama išjudinti miesto gyventojus ir svečius aktyvesniam dalyvavimui kuriant savos aplinkos architektūrinį ir urbanistinį veidą.
Visi KAFe 2013 renginiai – nemokami ir atviri kiekvienam norinčiam pajusti architektūros dvasią. Daugiausiai paskaitų, parodų bei diskusijų vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje, parodos taip pat veiks Laisvės alėjoje, VDU didžiosios salės foje, verslo centre BLC, „Pramprojekto“ patalpose, bus vykdomos ekskursijos miesto centre ir VII forte. Rugsėjo – spalio mėnesiais kauniečiams ir miesto svečiams bus pristatyta daugiau nei 20 įvairių renginių. Festivalį planuojama rengti reguliariai kas du metus.
Asmuo kontaktams:
arch. Gintaras Balčytis
KAFe 2013 vadovas
Tel.: +37069932472
balcytis@takas.lt
„Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kviečia dalyvauti konkurse:
Medelyno gyvenamojo rajono teritorijos Klaipėdoje detaliojo plano parengimo projekto, kurio pagrindu bus rengiamas detalusis planas, paslaugos atviras konkursas.
Pasiūlymų teikimo terminas: 2013-10-16, 15:00
Detalesnė informacija čia“
Rugpjūčio 20d. 18:00 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje (Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėda, III a.) atidaroma architekto Adomo Skiezgelo architektūros darbų paroda.
__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Jeigu šiandien sutiktą Klaipėdoje šviesuolį paklaustume, ar pažįstate architektą, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos Vizualinio dizaino katedros dėstytoją, linksmuolį klaipėdietį Adomą Skiezgelą, turbūt retas pasakytų, kad nepažįsta…
Adomas Skiezgelas žemaitis, gimė 1948 08 20 Skuodo rajono Plaušinių kaime. 1964 – 1968 metais jis dailiojo medžio specialybės paslaptis krimto Telšių taikomosios dailės technikume (nuo 1998 m. Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės skyrius). Baigęs technikumą, porą metų piešimo mokytoju dirbo Kretingos rajono Darbėnų vidurinėje mokykloje.
A.Skiezgelas į uostamiestį atvyko 1976 metais. Jaunas, tik baigęs tuometinį Lietuvos (TSR) valstybinį dailės institutą (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija). Kišenę maloniai kuteno dar „šiltas” diplomas, kuriame parašyta, kad jam suteikta dekoratyvinės dailės dailininko (architekto) kvalifikacija. Prie diplomo ir paskyrimas dėstytojauti į neseniai (1974 m.) įsikūrusią prie Lietuvos (TSR) valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų dailės katedrą… Jau senokai pasikeitė katedros pavadinimas. Dabar ji vadinasi Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos Vizualinio dizaino ir Dailės pagrindų katedros, kur jis ir trūsia iki šiol.
A.Skiezgelui kaip menininkui, kuriam būdingas veiklumas, kūrybiškumas, išradingumas bei sveikas humoro jausmas, 1976 – 1992 metais teko padirbėti ir Klaipėdos miesto vyriausiojo dailininko kėdėje. Ir visur, kur jis dirbo ir dirba, niekada neapleido pagrindinio pašaukimo, kūrybos. Jis per tuos daugiau nei tris dešimtmečius suprojektavo ir įgyvendino virš 30 – ties kūrybinių sumanymų, o įvairiais savo projektais dalyvavo daugiau nei 40 – tyje paskelbtų architektūros ir dailės viešuose konkursuose. Tai tikrai gražus kūrybinis bagažas, o kur dar studentų diplominiai darbai, kur jam tenka būti ir darbo vadovu ir, gana dažnai, studentų diplominių darbų recenzentu.
Tokie jo įgyvendinti architektūriniai projektai kaip šv. Kazimiero bažnyčia, Mažojo kaimelio kvartale; Lėbartų kapinių koplyčia ir kiti jau yra verti šiuolaikinės architektūros tyrinėtųjų dėmesio…
2008 metais A.Skiezgelas dalyvavo savo projektiniais pasiūlymais dvejuose konkursuose ir kuriuose jis abu laimėjo. Vienas jo architektūrinis skulptūrinis projektas skirtas Kretingos miesto ir vienuolyno įkūrėjui Karoliui Chodkevičiui atminti. Paminklą, pagal A.Skiezgelo sumanymą, sudaro du meniniai komponentai. Vienas jų yra architektūrinis – klasikinių formų arka su frontonu. Arka atlikta iš pilko granito ir simbolizuoja didingus vartus ar koplyčios fragmentą. Kitas – skulptūrinis. Pro arką matosi iš šviesaus akmens iškaltas K.Chodkevičiaus portretinis reljefas ir Kretingos bažnyčios bokštas. Abu meniniai komponentai sudaro darnią meninę ir plastinę visumą. Paminklas turi būti pastatytas Kretingos miesto rotušės aikštėje. Paminklas miesto ir vienuolyno įkūrėjui K. Chodkevičiui, sakyčiau, yra labai lakoniškų architektūrinių meninių formų ir kartu didingas savo prasmine bei menine išraiška. Be to, paminklas miesto aikštę reprezentuoja ir sudaro jos centrinę išskirtinę ašį. Aikštė, kartu ir Kretingos miestas gauna naują aikštės ir miesto architektūrinę meninę dominantę.
Kitas jo laimėtas konkursinis projektas skirtas Palangos miestui. Šis projektas
skirtas įamžinti 1937 metais sukurtą (eskizinis variantas) žymaus lietuvių skulptoriaus monumentalisto Vinco Grybo skulptūrą „Kęstutis ir Birutė”. V.Grybas ilgai kūrė šią skulptūrinę kompoziciją, bet taip jos ir neužbaigė. Paminklas „Kęstutis ir Birutė” liko eskiziniame variante. Tačiau skulptūrinių masių ir figūrų išdėstymas yra lyg ir išieškotas. Paminklas liko neįgyvendintas natūralime mastelyje, koks jis turėjo būti pastatytas pagal patį autorių V. Grybą.
A. Skiezgelas savo architektūriniame variante V.Grybo sukurto skulptūrinio varianto nekeičia, jis palieka skulptoriaus sumanymą tokiame mastelyje, koks dabar yra išlikęs. Tačiau tas mastelis yra pernelyg mažas, pastatant skulptūrinę kompoziciją „Kęstutis ir Birutė” parko erdvėje prieš Palangos savivaldybę. Siekiant skulptūrinės kompozicijos vizualinio neišnykimo parko aplinkoje, A.Skiezgelas gana išradingai skulptūrinę kompoziciją įkomponuoja į architektūrinę erdvę. Jis panaudojo trijų pakopų pagrindą, taip būdingą senovės graikų šventovių statyboje, tik čia tos pakopos yra labiau laisvos kompozicijos. Ant trijų pakopų pagrindo iš smiltainio akmens jis stato šventovės vartų – pilonų, laužtos kompozicijos, dviejų arkų ažūrinį architektūrinį statinį. Architektūrinio statinio, kuris simbolizuoja dvi arkas – vartus – pilonus, o gal modernų aukurą, centrinėje dalyje ant pakylos, lyg nedidelio kalnelio, ir yra patalpinama skulptūrinė kompozicija „Kęstutis ir Birutė”.
Architektūrinė dalis padeda išryškėti skulptūrai, jos dinamiškai kompozicijai ir žiūrovas norės ar ne, vistiek bus priverstas ateiti prie paminklo ir jį žiūrėti iš visų pusių. V.Grybas skulptūrinėje kompozicijoje kunigaikštį Kęstutį vaizduoja sėdintį ant piestu atsistojusio žirgo, kai jį sulaiko kunigaikštis, sutikus einančią gražuolę vaidilutę Birutę. Skulptūrinė kompozicija yra gana paslanki, ažūriška bei plastiškai išraiškinga. Architektūrinė erdvinė kompozicija yra kontrastas skulptūros dinamiškumui. Ji yra rami, monumentali ir didinga, o savo masteliais (h-8,5 x 7,2 x 7,5 m) pabrėžianti bei išryškinanti pagrindinę skulptūrinę paminklo dalį (skulptūros matmenys yra: h-60 x 170 x 120 cm).
Šiame kūrinyje A.Skiezgelas išradingai sugebėjo sujungti architektūrinį statinį, kurio stambios lygios plokštumos (juose pagal autoriaus sumanymą turėtų būti iškalti neaukšti reljefai simbolizuojantys Lietuvos valstybės žymias datas ir įvykius), kontrastuoja veržliai skulptūrinei grupei ir padeda įkūnyti pagrindinę idėją, V. Grybo skulptūrą legendą, susietą su Palanga – „Kęstutis ir Birutė”. Manyčiau, šis kūrinys savo minimaliomis bei monumentaliomis meninėmis architektūrinėmis formomis ir skulptūrine plastika bus ženklus indėlis, turtinant mūsų kraštą puikiais meniniais sumanymais. O A.Skiezgelo kūrybiniame bagaže dar vienas brandus ir reikšmingas, kaip kūrėjo, kaip menininko ir Lietuvos patrioto šiuolaikinis puikus paminklas gražiai ir reikšmingai legendai apie kunigaikščio Kęstučio meilę vaidilutei Birutei.
Norėtųsi savo žemiečiui Adomui Skiezgelui, puikiam kūrėjui, draugiškam ir visada optimistiškai nusiteikusiam žemaičiui, žinančiam ne tik architektūros meno paslaptis, bet mokančiam ir esperanto kalbą, pedagogui palinkėti dar daug daug ilgų ir kūrybingų metų, sulaukus brandos amžių.
Menotyrininkas, Telšių technikumo bendramokslis Petras Šmitas.
KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda)
LIEPOS 18 17:30 val.
KINO FILMAS CHRISTIANIA YOU HAVE MY HEART/ Christiania, du har mit hjerte, NILS VES, 1991
Rezultatas – Kristianija, vakaruose ilgiausiai išsilaikiusi laisva bendruomenė, už įprastos tvarkos įstatymo.
Kristianija (daniškai: Fristaden Christiania – miestas mieste) – Kopenhagos rajonas, kitaip dar vadinamas laisvės miestu.
Amo saloje įsikūręs miestelis, po Tivolio sodų, yra antroji pagal lankomumą turistų atrakcija Danijos sostinėje.
Kristianija, kasmet pritraukia apie pusę milijono turistų.
34 hektarų dydžio komunoje, esančioje vos už kilometro nuo Danijos karalienės rezidencijos, šiuo metu gyvena apie 850 gyventojų.
Dauguma jų visuomenės nustatytoms normoms nepaklūstantys žmonės: hipiai, pankai, menininkai, valkatos, muzikantai ir kiti.
Kalba: danų kalba, angliški titrai.
LIEPOS 20 13 val.
ARCHITEKTŲ PASKAITOS [NE TIK] MOKSLEIVIAMS
Populiaraus AKIM (aukštosios kultūros impulsai mokykloms) projekto metu Lietuvos mokyklose skaitytą paskaitą “Perskaityk architektūrą” skaitys architektas Vaidotas Dapkevičius.
Įėjimas į renginius nemokamas.
2013 m. liepos 18 d., 15 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10, Klaipėda)
PROGRAMA
14.30 -15.00 – Dalyvių registracija.
15.00 – 16.00 – Vėdinamų fasadų įvairovės pristatymas. Viktorija Girgždienė EXTERUS.
16.00 – 16.30 – Diskusijos.
Seminaro dalyviams bus suteikta informacija apie unikalius produktus, jų autentiką bei galimybes architektūroje.
Naujiena: karkaso sistema energetiškai efektyviems namams. Pati ploniausia šiltinimo sistema Europoje UWB=0,01W/(m2K).
Varis, aliuminio žaliuzės, cinkas, HPL plokštės, keraminės plokštės bei stiklo pluoštu armuotos betono plokštės.
Apie dalyvavimą seminare prašome patvirtinti iki liepos 17 d. 17 val. el. paštu info@exterus.lt
Režisieriaus Max Kestner filmas – Danijos sostinės Kopenhagos portretas.
Filmo trukmė: 70 min.
Kalba: danų kalba, angliški titrai.
Įėjimas nemokamas.
ARCHITEKTŲ PASKAITOS [NE TIK] MOKSLEIVIAMS
Populiaraus AKIM (aukštosios kultūros impulsai mokykloms) projekto metu Lietuvos mokyklose skaitytą paskaitą “Architektūros kūrinio gimimas” skaitys architektė Ramunė Staševičiūtė.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kviečia dalyvauti konkursuose:
1. Buvusių karinių objektų teritorijų pajūryje (apie 6 ha ir 10 ha teritorijos Smiltynėje) pritaikymo rekreacinėms reikmėms detaliųjų planų parengimo projektai, kurių pagrindu bus rengiami detalieji planai.
2. Danės upės pakrantės iki Joniškės ir Liepų gatvių, Klaipėdoje, detaliojo plano parengimo projektas, kurio pagrindu bus rengiamas detalusis planas.
ARCHITEKTŲ DIENOS PROGRAMA 2013.07.01
Alternatyva – piešimas senamiesčio erdvėse, kartu su meno iniciatyva „Gyvas piešimas“
0:00 Evakuacija, šventė baigiasi…
Kviečiame prisijungti ir švęsti kartu !!!
Maloniai kviečiame Jus į tarpdalykinę mokslinę konferenciją „Urbanistinės kaitos žemėlapiai: miestas, kultūra, visuomenė”.
Renginio vieta ir laikas – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmai birželio 28 d. 10–17 val.
Ši konferencija yra pirmoji iniciatyvos Terra urbana renginys, organizuojamas Vilniaus dailės akademijos urbanistikos, architektūros ir dizaino instituto.
Svarbu: Registracija būtina!
Prašome registruotis šiuo adresu
