Š.m. kovo 15 d., 16:00 val. LAS Klaipėdos apskrities organizacija kviečia architektus į susitikimą su Draudimo brokerių bendrovės „Hokena“atstovais.
UADBB”Hokena” komercijos direktorius Rimantas Švelnius pristatys bendradarbiavimo tarp draudimo brokerių bendrovės ir LAS Klaipėdos apskrities organizacijos galimybes.
AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo, produktų kuratorė Nijolė Mitrikienė supažindins su Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygomis.
Architektus, kuriems aktualios projektų draudimo ar profesinės veiklos draudimo paslaugos kviečiame dalyvauti.
Susitikimas vyks LAS Klaipėdos apskrities organizacijos salėje Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėda (III aukštas).
Po susitikimo su draudimo brokeriais, 18 val. Architektų klubas kviečia į diskusiją su architektu Martynu Marozu.
Diskusijos tema: „Miestų gyvybingumas, konkurencingumas ir tvari plėtra”.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vykdanti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-04-R „Teritorinio planavimo dokumentų rengimas, II etapas“, pradeda rengti keturių teritorijų detaliuosius planus. Detaliųjų planų rengimas finansuojamas Europos socialinio fondo (85%) bei Savivaldybės biudžeto (15%) lėšomis. Šių planų rengėjai bus parinkti atviro projekto konkurso būdu. Projekto konkursas bus vykdomas kaip detaliojo plano rengimo paslaugos pirkimo dalis, kai nustačius geriausią planą (projektą), konkurso laimėtojas bus kviečiamas dalyvauti neskelbiamose derybose dėl detaliojo plano parengimo.
Siekdama supažindinti visuomenę, teritorijų planavimo specialistus ir architektus su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos planuojamomis teritorijomis, sulaukti pasiūlymų rengiamiems planams, supažindinti planuotojus su planavimo tikslais, sulaukti daugiau pasiūlymų projektų konkursuose ir tokiu būdu siekti subalansuotos architektūrinės ir urbanistinės aplinkos sukūrimo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija inicijuoja teritorijos, esančios Danės upės pakrantėje (iki Joniškės ir Liepų g.), detaliojo plano projekto konkurso aptarimą.
LAS Klaipėdos apskrities organizacija, bendradarbiaudama su Klaipėdos miesto savivaldybe, kviečia į aptarimą-diskusiją, kuri vyks š.m. kovo 14 d. 15 val. LAS Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose (Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėda, III aukštas). Bus aptariama planuojama Danės upės pakrantės (iki Joniškės ir Liepų g.) teritorija ir jos planavimo tikslai.
www.architektams.lt informacija
Dvi istorinės Klaipėdos dalies gatvelės netolimoj ateity, panašu, sveikins naujakurius. LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje pritarta 2-jų naujų statinių Gintaro ir S. Nėries gatvėse projektiniams pasiūlymams.
Gintaro gatvėje – dviejų butų namas
Privačių asmenų užsakymu UAB „Restitas“ parengė ir ekspertams pristatė 2-jų butų gyvenamojo namo statybos Gintaro g. 14 projektinius pasiūlymus. Projekto autorė architektė I. Kiminiutė naują 2-jų aukštų su mansarda pastatą įtalpino į nedidelį, vos 5 arų sklypą. Pirmajame projekto svarstyme ekspertai kritiškai įvertino statiniui parinktą prabangios vilos stilistiką. Esą ji labiau tinkama atvirai erdvei, pvz., Girulių gyvenvietei, bet ne gana tankiai kukliais namukais užstatytai Gintaro gatvei. Pakartotiniam svarstymui jau pateiktas kitas architektūrinis sprendimas – paprastesnės, bet modernesnės stilistikos namas. Projekto autorė pagal ekspertų pastabas taip pat koregavo įvažiavimą į po namu planuojamą automobilių saugyklą, kad vairuotojų manevravimas kieme būtų paprastesnis. Gintaro gatvės „naujakurio“ fasadui autorė numatė šviesios spalvos klinkerio plytų dangą, stogui – antracito spalvos čerpes. Ekspertų taryba tokiai Gintaro g. perspektyvai pritarė.
S. Nėries gatvėje – naujas administracinis pastatas
Pritarta ir UAB „Studija 33” parengtiems projektiniams pasiūlymams nauju administraciniu pastatu užpildyti tuščią erdvę S. Nėries g. 16b. Atlikti istoriniai urbanistiniai tyrimai parodė, jog šioje vietoje užstatymo anksčiau nebūta, nors greta planuojamo statinio glaudžiasi Klaipėdos siaurojo geležinkelio pastatų kompleksas, statytas XIX a. pradžioje. Puošnus administracinis pastatas vadinamas pagrindiniu šios gatvės akcentu. Naujo administracinio pastato projekto autorė G. Zakarackaitė-Gudaitienė sakė ieškojusi tokių sprendinių, kad kvartalo „naujokas“ nei aukštu, nei išore nekonkuruotų, o juo labiau negožtų istorinio palikimo. Administracinis pastatas projektuojamas iki 12,5 m aukščio, stogai – šlaitiniai. Pagrindinis pastato fasadas iš S. Nėries pusės per visus aukštus akcentuojamas stiklo vitrina. Fasadų apdailai numatytos rusvos-rausvos spalvų klijuojamos klinkerinės plytelės, stogui – juodos spalvos skalūno plokštelės ar molio čerpės. Projekto autorės nuomone, naujas namas net spalva neturėtų susilieti su istoriniais pastatais.
Ekspertų tarybos nariai pristatytus sprendinius įvertino teigiamai. Autoriams rekomenduota suderinti gatvę akcentuosiančių dviejų pastatų – senojo ir naujojo – užstatymo linijas. Svarstant būta siūlymų autoriams dar pamąstyti apie fasado, atsiveriančio į aikštę prie Autobusų stoties, vaizdą. Esą jis galėtų būtų gyvesnis. Taip pat siūlyta nepamiršti žmogui reikalingų patogumų – nuo darganų saugančių stogelių virš įėjimo, dviračių stovų, patogesnių vietų automobiliams statyti.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
„Vokiško kino dienos“, šią savaitę viešėsiančios Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodinėse erdvėse (Didžiojo Vandens g. 2), kovo 8 d., penktadienį, 19.30 val. kviečia uostamiesčio architektų bendruomenę nemokamai žiūrėti dokumentinį filmą „Berlynas Babilonas“ (2001).
Berlynas, XX a. paskutiniojo dešimtmečio antroji pusė: statybų bumas po sienos griūties pasiekia zenitą. Vyksta kova tarp išsaugojimo ir kaitos, tradicijos ir modernumo. Kvapą gniaužiančiu tempu dirba žymūs architektai, miesto planuotojai, politikai, valdininkai ir užsakovai. Kino prodiuseris bei režisierius Hubertas Siegertas metų metus dokumentuoja Berlyno raidą – nekomentuodamas, kupinas ir susižavėjimo, ir skepsio.
Filmą jis pradeda nuoroda į tolimą praeitį. „Babilono bokšto ateitis buvo meistrų, kuriems joks iššūkis neatrodė per didelis, rankose…“ Tačiau vieningai jų kalbai suskilus į daugybę skirtingų, įgyvendinti sumanymą tapo nebeįmanoma, o aukščiausio pasaulyje bokšto statybos tapo bergždžių žmogiškųjų ambicijų ženklu.
Įžanga švelniai prieštarauja grandioziniams filmo vaizdams: susižavėjusi kamera stebi darbą statybvietėse iš oro, gatvėse ir netgi po vandeniu. Federalinio Kanclerio kanceliarija, Vokietijos istorijos muziejaus plėtra, „Sony“ centras, Potsdamo aikštė, Užsienio reikalų ministerija, naujieji pastatai prie Brandenburgo vartų, Reichstagas ir kt. – daugiausia kalbama apie prestižinius architektūros bei statybų projektus. Žinomi architektai Güntheris Behnischas, Meinhardas von Gerkanas, Renzo Piano, Remas Kohlhaasas, I. M. Pei filme dažniausiai pasirodo bendraujantys su užsakovais.
H. Siegerto darbas, kurtas tarp 1996-ųjų ir 2001-ųjų, o keliose vietose aprėpiantis ir senesnę archyvinę medžiagą, priklauso ilgalaikių stebėjimų kategorijai. Tačiau šiandien, po daugiau kaip dešimties metų, jis jau yra virtęs akimirkos fiksacija – Berlynas pasikeitė labai greitai. Filmos garso takelį sukūrė industrial grupė iš Berlyno „Einstürzende Neubauten“.
Bilieto kaina – 6 Lt. Lietuvos architektų sąjungos nariams, pateikusiems pažymėjimus, įėjimas – nemokamas.
Filmas rodomas vokiečių k. su lietuviškais subtitrais.
„Vokiško kino dienas“ rengia Goethe’s institutas, Austrijos ambasada Vilniuje ir Šveicarijos ambasada Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Tradicinėje kino programoje kasmet pristatomi aktualūs filmai iš vokiškai kalbančių šalių. Daugiau informacijos apie renginį – www.goethe.de/lietuva/vkd.
www.architektams.lt informacija
.jpeg)
Š.m. vasario 13 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks knygos „Klaipėdos skulptūrų parkas ir jo tapatumų iššūkiai“ (2012, UAB „Druka“) pristatymas.
Šaltinis: mlimuziejus.lt
LAS Klaipėdos apskrities organizacija ir Draudimo brokerių bendrovė „Hokena“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pagal ją Draudimo brokerių bendrovė įsipareigojo abiems pusėms naudingomis sąlygomis tarpininkauti teikiant draudimo paslaugas LAS Klaipėdos apskrities organizacijos nariams, konsultuoti juos draudimo klausimais, organizuoti seminarus architektų krašto bendruomenei rūpimomis temomis.
Architektai, kuriems aktualios projektų draudimo ar profesinės veiklos draudimo paslaugos, turėtų kreiptis į UAD BB “Hokena” biurą J.Karoso g.21-21, Klaipėdoje, tel. Nr. 8 46 400288. LAS Klaipėdos apskrities organizacijos nariams paslaugos bus suteiktos palankiausiomis sąlygomis.
www.architektams.lt informacija
Klaipėdoje brandinamos dviejų naujų skulptūrų idėjos, svarstytos bendrame LAS Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos bei Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus tarybos posėdyje, sulaukė skirtingų įvertinimų.
Rotary klubo „Concordia 1826“ sumanymas informaciniu ženklu pažymėti Buriuotojų krantinę ir svarstymui pateiktas informacinės rodyklės projektinis pasiūlymas (aut. G. Stasiulis) buvo įvertintas kritiškai. Tuo pat metu VšĮ „Vakarų istorijos fondas“ iniciatyva parengtas skulptūros pirmajam Klaipėdos krašto automobilių ir motorračių klubui įamžinti projektas bei jo autoriai – skulptorius A. Sakalauskas, architektai V. Balsys ir V. Dapkevičius – išgirdo daug komplimentų už patrauklią, įdomią bei motyvuotą naujo miesto meninio akcento idėją.
Buriuotojų krantinės ženklui nepritarta
Architektų ir dailininkų sąjungų nariams pristatytas informacinės rodyklės kairiajame Danės krante projektas – granito plokštė su virš jos montuojamomis stilizuotomis, vėtrungės silueto bronzinėmis rodyklėmis. Skulptūros matmenys – 1,5 x 2 m. Autoriaus teigimu, ant granito plokštės lietuvių ir anglų kalbomis būtų užrašytas krantinės pavadinimas bei informacija apie tai, kada ir kodėl ši vieta buvo taip pavadinta. Tinkamiausia vieta šiai skulptūrai, anot G. Stasiulio, veja prie septynaukščio biurų pastato Žvejų gatvėje. Kadangi Buriuotojų krantinės paženklinimo idėja viešojoj erdvėj svarstoma ne pirmą kartą, autorius teigė rengęs ne vieną šio ženklo projektą, svarstęs ir kitas galimas jo pastatymo vietas. Pavyzdžiui, informacinę lentą montuoti prie Biržos tilto, tačiau tam nepritarę paveldosaugininkai.
Posėdžio dalyviai išsakė įvairių nuomonių apie informacinės rodyklės idėją. Abejota, ar prasminga vietos pavadinimą ženklinti granito monumentu. Esą tam pakaktų ir kuklesnių, prie bendros miesto vietovardžių žymėjimo stilistikos labiau derančių priemonių, pvz., informacinės lentelės, kuri galėtų būti įmontuota kad ir krantinės grindinyje. Kritinių pastabų sulaukė ir pateiktas informacinės rodyklės meninis sprendimas. Esą tekstas ant skulptūros išdėstytas per žemai, žmonėms bus nepatogu perskaityt tekstus. Kai kurie posėdžio dalyviai autoriui ir idėjos iniciatoriams siūlė „aukštinti“ ženklą, jį montuoti ant šaligatvio, galbūt rinktis dvipusę kompoziciją, kad rodyklė būtų apeinama ir matoma iš visų pusių, tada skulptūra labiau atitiktų informavimo priemonės fukciją. Siūlyta stilizuotą vėtrungę padaryti judančia. Nors būta nuomonių, jog vėtrungės simbolis apskritai nebūdingas Klaipėdai, tai – Neringos ypatumas.
Galutinis LDS Klaipėdos skyriaus tarybos narių ir LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos sprendimas – pateiktam projektiniam pasiūlymui nepritarti. Protokole fiksuota abejonė, ar krantinės pavadinimui pažymėti reikalingas tokios apimties monumentas. Projekto iniciatoriams bei autoriui rekomenduota ieškoti sprendimų, labiau derančių su aplinka bei atliekančių informacinės rodyklės funkciją.
Komplimentai baikerių iniciatyvai
Uostamiesčio baikerių iniciatyvą skulptūrine kompozicija Klaipėdoje įamžinti Lietuvos motociklizmo ištakas dailininkų ir architektų organizacijų autoritetai įvertino itin teigiamai. Komplimentų sulaukė tiek idėja, tiek meninis sprendimas – jiems posėdyje pritarta vienbalsiai.
Projekto autoriai teigė naują meninį akcentą matantys tik vienoje uostamiesčio vietoje – senamiestyje, ant esamo šaligatvio tarp Pilies, Sukilėlių ir Daržų gatvių. Prie judrios sankryžos esančiame plote šiuo metu stovi informacinis bokštelis, kurį siūloma iškelti, o jo vietoje formuoti „baikeriškos“ dvasios erdvę. Architektas V. Dapkevičius teigė, jog vieta naujai skulptūrai siūloma ne atsitiktinai. Pagal istorinę medžiagą nustatyta, jog būtent šioje teritorijoje 1920-1940 m. veikė pradžią Lietuvos motociklizmo judėjimui davęs klubas. Autorių pasiūlytas sprendinys: dangomis suformuotas klubo ženklas, jame įkomponuotas užrašas apie įamžinamą objektą, epicentre – žmogaus su motociklu skulptūra, aplink ją, ant grindinio, dabartinių šalies motociklininkų klubų ženklai.
Anot skulptūros autoriaus A. Sakalausko, kuriamos skulptūros prototipas – žinomas Lietuvos keliautojas, motociklininkas Antanas Poška, kadaise motociklu nukeliavęs net iki Indijos. Motociklo modelis – 1928-ųjų „Indian“, kuria važinėjo keliautojas. Neatmetama galimybė, jog juo jis buvo atkakęs ir į Klaipėdą. Menininkas teigė skulptūrą kursiantis iš akmens ir nerūdijančio plieno. Numatomas besisveikinančio žmogaus silueto aukštis – iki 2 metrų. Tiek motociklas, tiek žmogaus skulptūra, anot A. Sakalausko, bus ne abstraktūs, bet detalizuoti, dokumentinio pobūdžio.
Autoriai tikisi, jog skulptūra bus informatyvi ir patraukli tiek miestiečiams, tiek turistams. Neabejojama, jog ši vieta taps baikerių traukos tašku.
Palankiai įvertinto projekto autoriams ekspertai rekomendavo spręsti skulptūros apšvietimo ir planuojamoje vietoje esančių kelio ženklų išdėstymo problemas, o buvusios istorinės gatvės vietą išskirti – akcentuoti grindinio danga. Posėdį stebėjusiems baikerių klubo atstovams palinkėta sėkmės įgyvendinant jau dabar intriguojantį sumanymą.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Prieš šventes startavo atnaujintos išvaizdos ir valdymo įrankiais Interaktyvus Lietuvos architektūros tinklapis, dedikuotas mūsų dienų Lietuvos architektūrai: archmap.lt
Archmap.lt – it nepriklausomos Lietuvos gyvoji architektūros enciklopedija. Informacijos liūne išdrikusios žinios apie pastarųjų kelių dešimtmečių architektūrą kyburiuoja vakuume, stinga istorinio konteksto.
Fragmentuotos žinios veda į trūkinėjančią atmintį. Galbūt vos keletas objektų taps mūsų dienų paveldu ateities kartoms, tačiau šiandien mums svarbu matyti aiškų naujausių laikų architektūros diskursą. Tik tada galime lyginti, vertinti ir išlaikyti istorinę tąsą.
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ ėmėsi atsakingos užduoties – vienoje vietoje nuosekliai kaupti kuo išsamesnes žinias apie nepriklausomoje Lietuvoje statytus objektus (jau surinkta informacija apie 200 objektų, kurie neužilgo visi bus publikuoti tinklapyje). Archmap.lt galima rasti informacijos ir apie nepriklausomybės aušros objektus, tam tikra prasme – laikotarpio pradžios ženklus.
Savo ruožtu, interaktyvi tinklapio forma pavertė šią informaciją pasiekiamą visų – tiek gyvenančių Lietuvoje, tiek kitose šalyse, mat archmap.lt galima skaityti lietuvių ir anglų kalbomis.
Auditorija, kuriai tinklapis gali būti naudingas, įdomus, reikalingas – plati, pradedant architektūros profesionalais, kitais statybos dalyviais, baigiant architektūros mylėtojais, norinčiais leistis į kelionę po architektūros šalį; virtualią arba tikrą – nauji svetainės įrankiai padės pačiam susidaryti lankomų objektų maršrutą, su tiksliomis koordinatėmis, tad keliauti bus lengva. Ir tiesiogine prasme tinklapyje žvalgomasi po visą Lietuvos teritoriją: didmiesčius, miestelius, atokias vietoves.
Tokia pat įvairi ir pristatomų objektų apimtis ir paskirtis: smalsuolių laukia skverai, aikštės, parkai, pastatai ar jų kompleksai; išskirtiniai visuomeniniai objektai ar maži, jų šeimininkams brangūs, privatūs namai.
Projektas nebūtų pavykęs, jei ne Kultūros rėmimo fondo, Exterus, Knauf parama. Kad archmap.lt populiarumas auga, liudija ne tik gausėjantis rėmėjų ratas, bet ir dalyvių bei lankytojų skaičius; tarsi bylotų: „Šis tinklapis- mums svarbu!“
Šaltinis: Lietuvos Architektų Rūmai
Muziejai – mūsų civilizacijos atmintis; iš čia mes semiamės patirties, juos sukaupti turtai padeda formuoti pasaulėžiūrą, įtvirtinti kultūrinę tapatybę.
Savo ruožtu, miestai – gyvi architektūros muziejai. Tačiau fizinis pastatų buvimas savaime neatskleidžia jų turtingos, bet už tvirtų sienų pasislėpusios istorijos: ilgų geriausio sprendimo paieškų, debatų, dvejonių ir idėjų gimimo. Be jų mums lieka tik spekuliuoti praeitimi.
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“, remiamas Kultūros rėmimo fondo ir Lietuvos architektų rūmų, morališkai palaikomas architektų cecho, ėmėsi užduoties nors šiek tiek aplopyti žinių spragas, susidariusias po 2006 m. Architektūros muziejaus uždarymo. Per 40 metų Muziejaus sukaupti veik 60 tūkst. eksponatų rinkiniai išsibarstė po valstybines institucijas ar privačias kolekcijas. Tenka iš naujo kurti tai, kas buvo sugriauta – eksponatas po eksponato kaupti naują kolekciją. Suprantama, virtualią. Su viltimi, kad netolimoje ateityje šalies valdžia susivoks ir ištaisys padarytą žalą.
Sukaupta jau nemažai – veik 450 eksponatų; atnaujinta ir svetainė – dabar galima patogiai ir greitai rasti rūpimą informaciją. Pradėta nuo didžiausią įtaką pokario Lietuvos architektūrai padariusių kūrėjų: akademiko, išėjusio Anapilin, Vytauto Edmundo Čekanausko, 2010 m. mus palikusios Elenos Nijolės Bučiūtės, profesorių Vytauto Jurgio Dičiaus, Algimanto Mačiulio, garsių dvynių – Algimanto ir Vytauto Nasvyčių; yra ir Nacionalinės premijos laureato Kęstučio Pempės projektų.
Su jų darbais ir kita informacija kviečiame susipažinti atnaujintame Virtualaus Lietuvos architektūros muziejaus tinklapyje: www.archmuziejus.lt
Šaltinis: Lietuvos Architektų Rūmai
Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos apskrities organizacijos valdyba ir uostamiesčio Savivaldybės administracijos vadovai bei specialistai aptarė praėjusiais metais pasirašytos bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimo eigą bei problemas, tarėsi, kaip efektyviau siekti bendro tikslo – urbanistinio planavimo kokybės. Ši siekiamybė yra oficialiai patvirtinta šios Klaipėdos miesto tarybos politinėje programoje. To savo veikla Klaipėdos mieste bei regione yra užsibrėžusi siekti ir LAS Klaipėdos apskrities organizacija.
Ekspertų tarybos viešasis sektorius vengia
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos vadovas Vaidotas Dapkevičius Savivaldybės administracijos atstovams pristatė praėjusių metų Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos veiklos analizę, kuri akivaizdžiai parodo esamą problematiką ir „sufleruoja“ tobulintinas bendros veiklos sritis. Iš atestuotų architektų-ekspertų suburta 15-os asmenų taryba besibaigiančiais metais svarstė beveik 2 dešimtis projektų ir tik mažą jų dalį sudarė Klaipėdos savivaldybės užsakymu rengiami teritorijų planavimo ar architektūriniai projektai. Įvairiapusė Ekspertų tarybos analizė, galimybė „pasitikrinti“ projektus labiau domino privačius projektų užsakovus. Beje, pastarieji projektai ir buvo įvertinti gerokai palankiau. Privatus sektorius ir jam atstovavę architektai aiškiau motyvavo užduotis, siūlomus sprendinius, profesionaliau juos iliustravo vaizdine medžiaga. Tuo pat metu, pasak Vaidoto Dapkevičiaus, daugiausiai pastabų, tiek bendro pobūdžio, tiek susijusių su konkretaus darbo sprendiniais, buvo išreikšta svarstant Klaipėdos savivaldybės administracijos kuruojamus didelės apimties teritorijų planavimo darbus. „Tai rodo, kad viešasis sektorius, užsakantis ir finansuojantis vis naujų teritorijų planavimo dokumentų rengimą, stokoja pajėgų ar gebėjimų tiksliai formuluoti planavimo užduotis, o galiausiai ir išsireikalauti kokybiško rezultato“,- sakė LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas. Jis pabrėžė, jog Ekspertų tarybos nariams ir ją subūrusiai organizacijai svarbu, jog kartu su Savivaldybės administracija būtų aptarti ir nustatyti aiškūs kriterijai, kokie projektai turėtų būti teikiami nešališkam ekspertų vertinimui. Taip esą būtų užtikrintos skaidrios procedūros ir išvengta bereikalingų įtarinėjimų, jog valdininkai Ekspertų taryba naudojasi kaip įrankiu tik tam tikriems projektams ar autoriams „auklėti“. Architektų nuomone, viešam ekspertų svarstymui turėtų būti teikiami visi valstybės ir ES lėšomis rengiami teritorijų planavimo dokumentai (koncepcijos) bei projektuojami nauji visuomeniniai statiniai (projektiniai pasiūlymai), privačiomis ar valstybinėmis lėšomis rengiamos centrinės miesto dalies koncepcijos, privačiomis ar valstybinėmis lėšomis statomų ar rekonstruojamų pastatų projektai (projektiniai pasiūlymai).
Kiekybę siūlo keisti kokybe
Uostamiesčio architektų bendruomenė Savivaldybės administracijai planuojant miestą pagrindiniu kriterijumi siūlo rinktis kokybę, o ne kiekybę. Anot architektų, susidaro įspūdis, jog šiuo metu planavimo dokumentais stengiamasi „užkloti“ kuo daugiau teritorijų. Planai nuleidžiami „iš viršaus“, neieškant idėjų ir sutarimo bendruomenėje, tokiu būdu ant popieriaus kuriamas miestovaizdis neatspindi skirtingų visuomenės poreikių ir interesų, įžiebia konfliktus, nepateikia kokybiškų miesto aplinkos plėtros scenarijų. Būtent viešasis sektorius galėtų rinkai „užduoti gerą toną“ architektūros ir teritorijų planavimo kokybės srityje. Anot architektų, aplinkos kokybės nepadeda siekti ir dominuojanti viešųjų pirkimų praktika, kuomet perkami mažiausios kainos paslaugų pasiūlymai. Mažiausią kainą pasiūlę projektuotojai paprastai samdo pigią darbo jėgą – jaunus, patirties neturinčius specialistus.
LAS Klaipėdos apskrities organizacija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai siūlo reikšmingoms miesto teritorijoms ar objektams planuoti organizuoti atvirus idėjų konkursus, o juos laimėjusių darbų sprendiniai vėliau galėtų tapti planavimo dokumentų dalimi. Geresnio būdo už viešus konkursus, surenkančius daug ir įvairių idėjų, iš kurių galima išrinkti labiausiai tenkinančias bendruomenės lūkesčius, nė viena valstybė dar nesumanė. Architektai pasiūlė idėją kartu su Savivaldybės administracijos teisės specialistais parengti principinius architektūrinių konkursų nuostatus, kuomet paslaugos perkamos viešųjų pirkimų būdu.
LAS Klaipėdos apskrities organizacija siūlo Savivaldybės administracijai dar pradinėje planavimo dokumentų rengimo stadijoje (formuluojant užduotį) daugiau remtis profesionaliomis konsultacijomis, vėliau – vykdyti nuolatinę miesto plėtros stebėseną. Tokią funkciją galėtų atlikti Savivaldybės įstaiga ar mokslo institutai. Esą tuomet galima būti tikėtis sistemingesnio, mokslinėmis žiniomis grįsto požiūrio į miesto plėtrą.
Sprendimų paieškai – darbo grupė
LAS Klaipėdos apskrities organizacija ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija bendradarbiavimo sutartį pasirašė 2011 m. pabaigoje. Ja susitarta siekti aplinkos kūrimo kokybės, viešumo bei didesnio visuomenės dalyvavimo miesto plėtros planavimo procesuose. Per pirmųjų bendradarbiavimo metų aptarimą susitarta burti darbo grupę aptartų probleminių klausimų sprendimų paieškai.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
