Gruodžio 12d. 17:30 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje (Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėda, III a.) atidaroma architekto Zigmo Bernardo Rutkausko akvarelių paroda „AQUA RETRO“.
Architektas Z. B. Rutkauskas akvarele pradėjo domėtis dar studijų laikais Kauno politechnikos institute (1958-1964).
Paskatintas dėstytojų – dailininkų J.Vaičio, Ant. Žmuidzinavičiaus, A.Janulio, o taip pat domintis ir studijuojant to meto akvarelistų A.Lukšo, A.Keturkos, Ig. Budrio ir kitų darbus, kaprizingos akvarelės meno technikos, nepalieka ligi šiol.
Retkarčiais (ankstesniais metais) sudalyvaudavo akvarelistų parodose Klaipėdoje ir kituose miestuose. Meilė akvarelei neblėsta ir dabar, daug darbų kaupiasi architekto dirbtuvėje.
Menką dalį, daugiausia seniau darytus darbus, autorius rodo šioje kuklioje parodėlėje.
Paroda veiks iki 2013 m. sausio 11 d.
Jubiliejinės sukakties proga – nuoširdžiausi sveikinimai kolegai architektui Algimantui Vitoniui. Sveikatos, tvirtybės, kasdienybę puošiančių džiaugsmo ir laimės akimirkų! Teneišsenka Jūsų kūrybos šaltiniai!
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Uostamiesčio Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje svarstyti klausimai sulaukė dvejopų vertinimų: ekspertai negailėjo komplimentų Kintų kaimo turizmo sodybos projekto autoriams, kritiškai įvertintos sostinės bendrovės pastangos rengiant Klaipėdos senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės detaliojo plano koncepcijos projektą.
Modernus požiūris į kaimo turizmą
Naują kaimo turizmo sodybą Kintuose, vietos gyventojo užsakymu, projektuoja autorių kolektyvas – projekto vadovė I. Olšauskienė, architektai M. Olšauskas, M. Reklaitis, I. Cicėnaitė, I. M. Malinauskaitė. Ekspertų tarybai pateiktame projekte – trijų pastatų kompleksas, antro aukšto lygmenyje sujungtas terasa, ir atokiau nuo jo suplanuota parduotuvėlė-paviljonas. Projekto vadovės I. Olšauskienės teigimu, ant Kintų miestelio ribos esančiame neužstatyme sklype užsakovas pageidavo šiuolaikiškos architektūros stilistikos pastatų, kuriuose norima įkurdinti pobūvių salę (joje galėtų vykti ir kultūriniai renginiai), pirčių kompleksą, patalpas svečiams apgyvendinti bei parduotuvėlę.
Autoriai pripažino, jog rengiant projekto sprendinius atidžiai nagrinėjo aplinką. Nors sklypas nepatenka nei į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją, nei į Kintų botaninį draustinį, užstatymo rodikliais, pastatų aukščiais bei architektūrine stilistika stengtasi įsikomponuoti į vietovės kraštovaizdį. Būsimųjų pastatų aukštis – iki 12 metrų (2 aukštai su mansarda), išorės apdailai numatytas įvairių rūšių skalūnas, terasa – iš medžio. Medinės turėtų būti ir vertikalios, pamariui būdingų nendrių siluetą atkartojančios tvoros. Komplekso pastatai, anot architekto M. Reklaičio, sklype sąmoningai išdėstyti netaisyklingai, siekiant sukurti netikėtus rakursus. Nuo terasos atsivers ir didžiausia šios vietos vertybė – vaizdas į Kuršių marias.
Projekto autoriai įsitikinę, jog įgyvendintas projektas Kintų gyvenvietei kurs nemenką pridėtinę vertę, atliks ne tik turistų traukos, bet ir kultūrinę funkciją, bus sutvarkyta bei poilsiui pritaikyta komplekso aplinka.
Ekspertų tarybos nariai teigiamai įvertino projektą, ypač jo dermę su aplinka. V. Dapkevičius pasidžiaugė, jog kaimo turizmo sąvoka modernėja. Projektą jis pavadino geru pavyzdžiu, kaip šiuolaikinė architektūra gali sėkmingai įsikomponuoti į jautrų kraštovaizdį.
Dėl Klaipėdos senamiesčio koncepcijos – kritinės pastabos
Klaipėdos senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės detaliojo plano koncepcijos projekto rengėjai – UAB „Statybos strategija“ – iš Ekspertų tarybos posėdžio išsivežė ilgą pastabų ir kolegiškų rekomendacijų sąrašą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios ir taip teisę rengti 19 ha ploto senamiesčio teritorijos detaliojo plano koncepciją įgijusios bendrovės pristatyti sprendiniai neįtikino nei užsakovų, nei juos vertinusių ekspertų. Koncepcijos projektą LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba rekomendavo koreguoti ir rengti pakartotinį svarstymą.
Rengiamo dokumento tikslas – planuoti eismo organizavimą, pėsčiųjų gatves, suformuoti žemės sklypus visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, infrastruktūros ir rekreacinėms teritorijoms, nustatyti reglamentus ir naudojimo sąlygas, naujus pėsčiųjų bei dviračių takus, apželdinimą. Iš dokumentų autorių užsakovai tikėjosi ir senosios Klaipėdos turgavietės perspektyvos vizijos.
Projekto vadovė Marija Nemunienė Ekspertų tarybos nariams sakė, jog pastaroji užduotis neturėtų būti sprendžiama koncepcijos projektu. Jos rengėjai dokumente planuoja tik nustatyti galimus turgavietės teritorijos tolesnio naudojimo reglamentus, o perspektyva turėtų būti nagrinėjama architektūriniame konkurse, kur galima tikėtis idėjų gausos ir pasirinkti tinkamiausią ir vietai, ir miesto bendruomenei. Planuotojų idėja – dabartinę Turgaus a., kuri yra tapusi automobilių stovėjimo aikštele, išlaisvinti nuo šios misijos, sugrąžinti jos visuomeninę paskirtį. Šiam sumanymui pritarta. Ekspertų taryba siūlė koncepcijos projekte fiksuoti ne tik architektūrinio konkurso dėl turgavietės teritorijos ateities idėją, bet ir būtinybę patrauklioje senamiesčio teritorijoje išsaugoti turgavietės funkciją.
Esminis svarstymui pateikto koncepcijos projekto eismo organizavimo sprendinys – esamos ovalo formos žiedinės sankryžos rekonstrukcija į keturšalę sankryžą. Projekto autoriai teigė šį pasiūlymą grindę Vilniaus Gedimino technikos universiteto eismo specialistų studijomis, tačiau tokia idėja buvo įvertinta kritiškai, kaip nesprendžianti problemų, o tik dar labiau komplikuojanti esamą būklę. Tobulinant koncepcijos projektą autoriams pasiūlyta atidžiau panagrinėti aplinkinių teritorijų transporto eismo sistemą ir ryšius su senamiesčio centrine dalimi. Taip, Ekspertų tarybos narių nuomone, pasimatytų daugiau ir racionalesnių eismo organizavimo galimybių. Planuojant žiedinės sankryžos rekonstrukciją pasiūlyta rengti ir svarstymams teikti keletą galimų šio transporto mazgo pertvarkos variantų.
Teigiamai įvertinti plano rengėjų siūlymai atkurti senamiesčio teritorijoje Šaltkalvių ir Sinagogų gatvių tęsinius, net jei jos vėliau ir nebūtų naudojamos transporto eismui.
Kritikos susilaukė galimi sprendiniai dėl daugiaaukščių automobilių aikštelių planuojamoje teritorijoje statybos. Koncepcijos rengėjų nuomone, šie statiniai galėtų atsirasti esamoje taksi stovėjimo aikštelėje prie žiedinės sankryžos, Galinio Pylimo g. ir Bangų bei Kulių Vartų gatvių sankirtoje. Pirmąjį variantą, kaip visiškai netinkantį senamiesčio prieigoms, ekspertai įvertino neigiamai, dėl kitų taip pat kilo abejonių. Išvadose autoriams rekomenduota ieškoti galimybių ankštoje senamiesčio teritorijoje įkurdinti požemines automobilių stovėjimo aikšteles.
Ekspertų taryba dokumento rengėjams, tobulinsiantiems koncepcijos projektą, rekomendavo atlikti išsamią planuojamos teritorijos vietos istorinę-urbanistinę analizę. Jos išvados, anot vertintojų, padiktuotų racionalesnius, istoriškai pagrįstus sprendinius, tiek apibrėžiant planuojamų teritorijų perspektyvą, tiek teikiant eismo organizavimo schemas. Rengėjams priminta Klaipėdos bendrojo plano nuostata dėl galimos tramvajaus linijos uostamiestyje įrengimo – galimybę tokią liniją nutiesti Tiltų gatvėje rekomenduota analizuoti ir naujame planavimo dokumente.
Pritarta paminklui lietuvių kalbai
Ekspertų tarybos nariai pritarė skulptoriaus A. Boso idėjai Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje sukurti paminklą lietuvių kalbai bei išnykusioms 5-ioms baltų šeimos kalboms. Skulptorius ant pagrindinio tako į biblioteką norėtų sumontuoti bronzinį bareljefą, įrėmintą marmuro plokštėje. Ant grindinio „išbarstyti“ plokšteles su iškaltais jau pražuvusiais lietuvių kalbos žodžiais. Sumanymo idėja – atskleisti mindomos kalbos padėtį.
Diskusijose autoriui siūlyta apsvarstyti galimybes bareljefui ieškoti tinkamesnio statymo būdo ir vietos ant tako, taip pat palikti praėjimą žmonėms, nenorintiems trypti savo kalbos.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Su miesto planuotojų diena, architektai – dizaineriai (per brūkšnelį), dar paplanuojantys ir miestus.
LASKAO
Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje be didesnių diskusijų pritarta Smiltynės kurhauzo atgimimo planams. Projekto autoriams negailėta gerų žodžių už istorinio kurhauzo pastato ir greta jo esančios, sovietmečiu statytos, katilinės rekonstrukcijos idėjas.
1901 metais statyto Smiltynės kurhauzo savininkas – UAB „TVB“ – rengia sklypo Smiltynės g. 17 detalųjį projektą, kad galėtų žengti toliau – rengti ne tik pagrindinio pastato restauravimo, bet ir sklype esančios buvusios katilinės rekonstrukcijos projektus bei pagaliau pradėti uostamiesčiui svarbios vietos atgaivinimo darbus.
Ekspertų tarybai pristatytame detaliojo plano koncepcijos projekte numatoma, jog restauruotame Smiltynės kurhauzo pasatate turėtų veikti 50 vietų viešbutis su konferencijų sale ir kavine, o rekonstruota katilinė pritaikoma nedideliam apartamentų viešbučiui. Daugiau nei vieną hektarą Kuršių marių pakrantėje užimančiame sklype suplanuotos 2 lauko teniso aikštelės, nauja transformatorinė, transporto privažiavimo keliai, automobilių stovėjimo vietos bei dviratininkų ir pėsčiųjų takai, numatyta želdinių tvarkyba. Detaliojo plano autorius – UAB „Projekto vystymo grupė“.
Projekto vadovė Laima Šliogerienė Ekspertų tarybos nariams teigė, jog koncepcija ir projektiniai pasiūlymai parengti taip, jog planuojami sprendiniai kurtų darnią komplekso visumą bei neužgožtų pagrindinės teritorijos vertybės – kurhauzo pastato. Autorių teigimu, pradėjus komplekso atkūrimo darbus, neišvengiamai reikės pašalinti 2 medžius, kurie iš Kuršių marių pusės užstoja vaizdą į vieną gražiausių Smiltynės senųjų vilų.
Numatomo apartamentų viešbučio architektūrinei išraiškai parinkta 20-ojo amžiaus pradžios Smiltynės viloms būdinga stilistika bei apdailos medžiagos. Tokį siūlymą architektai-ekspertai pavadino itin sėkmingu ir tinkančiu šiai vietai.
Posėdyje daugiau diskutuota tik dėl Bendrajame plane numatytos C2 kategorijos gatvės, kuri ateity turėtų būti nutiesta palei marių krantinę, sprendinių. Tikslinant planavimo dokumentus, projekto autoriams rekomenduota paisyti miesto prioritetų – prie pat kranto projektuoti pėsčiųjų ir dviračių takus, o ne gatvę transportui. Taip pat pasiūlyta numatomą naują inžinerinį statinį – modulinę transformatorinę – statyti atokesnėje sklypo vietoje arba, esant galimybei, integruoti į rekonstruojamos katilinės pastatą.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
UAB „Mida LT“ ir LAS Klaipėdos apskrities organizacija kviečia į seminarą
„UAB „Mida LT“ produkcija – kokybės ir ilgaamžiškumo garantas“
Seminaro data: 2012 m. spalio mėn. 24 d.
Seminaro vieta: LAS Klaipėdos apskrities organizacija, Daržų g. 10 / Bažnyčių g.4, Klaipėda.
13.30 – 14.00 Dalyvių registracija.
14.00 Seminaro pradžia.
- Filmo “UAB “ Mida LT” – kompanijos TechnoNIKOL aukštos gamybinės kultūros įmonė” demonstravimas .
Techninis specialistas Aleksėjus Lisovskis
- Bituminės čerpės, laminuotos čerpės, ritininės dangos – ir jų asortimentas.
Produktų grupės vadovas Justas Razmus
- Eksploatuojamo, apželdinto stogo mazgų pristatymas ir aptarimas.
Techninis specialistas Aleksėjus Lisovskis
- Diskusija.
Jubiliejinės sukakties proga jums, Liuda, linkime sėkmės, kūrybinio įkvėpimo, širdį džiuginančių darbų ir dar daug daug malonių akimirkų, nuspalvinančių kasdieną gražiausiomis spalvomis ir praturtinančią žmogų naujomis patirtimis bei emocijomis.
Su jubiliejumi!
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Aplinkos ministerija kartu su VGTU ir kitais partneriais š. m. lapkričio 15 d. Vilniuje VGTU rūmuose (03 auditorija, Saulėtekio al. 11, LT–10223 Vilnius) organizuoja VI Lietuvos urbanistinį forumą „Šiuolaikiški miestai ir miesteliai: situacija, vystymosi tendencijos, vizija“ (toliau – Forumas), skirtą valstybės ir savivaldybių institucijų atstovams, mokslo ir verslo atstovams, investuotojams, suinteresuotoms visuomeninėms organizacijoms, architektūros, urbanistikos ir statybos srityse dirbantiems specialistams.
Forumo tikslas:
Kompleksiškai pažvelgti į Lietuvos miestų ir miestelių vystymo, jų urbanistinių struktūrų atnaujinimo problemas pagal darnios plėtros principus, įvertinti esamą situaciją ir nubrėžti gaires ateičiai.
Aptarsime, ką turime daryti, kad Lietuvos miestai, miesteliai būtų gražūs ir gyvybingi, kad pagerėtų žmonių gyvenimo sąlygos, racionaliai ir taupiai būtų naudojami gamtiniai, kultūriniai ir energetiniai ištekliai; kaip sustabdyti chaotišką miestų plėtrą ir išvengti vidinių teritorijų „senėjimo“, skatinti centrų gyvybingumą; kokia turėtų būti Lietuvos urbanistinė politika, teritorijų planavimo sistema, kad užtikrintų darnią plėtrą, leistų koncentruoti finansinius resursus, skatintų veiksmus ir pastangas efektyviam miestų teritorijų modernizavimui.
Forumo tematika:
ES ir JT urbanistinės politikos kryptys,
Urbanistinių struktūrų atnaujinimas, susitraukiančių miestų erdvinės struktūros pokyčiai,
Finansinės, ekonominės priemonės ir mechanizmai prioritetiniams urbanistiniams uždaviniams spręsti,
Socialiniai demografiniai pokyčiai ir Lietuvos miestų perspektyva,
Kultūros paveldo, gamtos, kraštovaizdžio saugojimas ir naudojimas.
Kviečiame aktyviai dalyvauti Forume ir jo metu vyksiančiose diskusijose.
Pranešimus (teksto apimtis – iki 8 psl., su iliustracijomis – iki 12 psl., pristatymo / skaitymo trukmė 20–30 min.) planuojama išspausdinti Forumo leidinyje. Išankstinė pranešėjų ir dalyvių registracija vyks nuo lapkričio 5 d.
Forumo dalyvio anketa pateikta LR aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.am.lt.
Organizatorių informacija
Naujo Klaipėdos universiteto mokslinių laboratorijų pastato techninį projektą apsvarsčiusi LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba iš esmės teigiamai įvertino UAB „Šiltas namas“ parengtą projektą.
Naujas mokslinių laboratorijų pastatas netolimoj ateity iškils KU miestelyje (Herkaus Manto g. 84), greta vienintelės šią teritoriją kertančios gatvės. Planuojama, jog jame įsikurs auditorijos, mokslinės laboratorijos, suprojektuoti mokslininkų ir tyrėjų darbo kabinetai, administracinės patalpos, po dalimi pastato numatytame cokoliniame aukšte suplanuota nedidelė automobilių saugykla.
Viešųjų pirkimų konkurse galimybę rengti šio pastato projektą laimėjusios bendrovės atstovai teigė, jog statinys suprojektuotas nepažeidžiant detaliojo plano reikalavimų: pastatas – 3 aukštų (15 m), užstatymo plotas 2472 kv. m, bendras plotas 5831 kv. m, planuojamas darbo vietų skaičius – apie 140. Atsižvelgiant į detalųjį planą, pasiūlyti ir architektūriniai statinio sprendiniai. Pagrindinis įėjimas į pastatą numatytas nuo “Studlendo” pusės, fasadų apdailai parinktos natūralios medžiagos – šviesus tinkas bei raudonos plytos. Fasaduose suprojektuotos didelės stiklo plokštumos, anot architektės A. Mitkienės, ne tik architektūrinė detalė, jos užtikrina gerą laboratorijų apšvietimą. Architektė laboratorijų komplekso eksterjerui panaudojo ir dekoratyvias stiklo ir metalo konstrukcijas.
Ekspertų tarybos nariai iš esmės teigiamai įvertino pateiktą pastato techninį projektą. Autoriams rekomenduota gryninti architektūrinius pastato sprendinius, apdailai daugiau naudoti raudonas plytas, tuo pat metu mažinanti tinko plotus. Projekto užsakovams bei autoriams pasiūlyta nagrinėti galimybę į pastatą integruoti sklype taip pat numatomą statyti transformatorinės pastatą. Tokiu būdu sklypo teritorija būtų patogesnė naudoti. Ekspertai taip pat rekomendavo autoriams atsisakyti cokolinio aukšto. Esą jame numatyta tik 11-os vietų automobilių stovėjimo aikštelė mašinų laikymo vietų problemos nesprendžia, tačiau komplikuoja patį projektą – atsiranda laiptų, pandusų poreikis. Viso to nereikėtų, jeigu dalis statinio nebūtų dirbtinai iškelta.
Ekspertų tarybos posėdžio išvadose taip pat pažymėta, jog toliau plėtojant Studentų miestelio teritoriją Klaipėdos universitetas galėtų rengti viešus architektūrinius konkursus, kad miestui reikšmingą teritoriją papuoštų originalios ir kokybiškos architektūros statiniai. Diskusijose išreikštas pageidavimas svarstyti projektinius pasiūlymus, o ne techninio projekto stadijos sprendinius, kuomet bet kokie didesni pakeitimai būna skausmingi projekto rengėjams.
***
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai pristatytas žemės sklypo K.Donelaičio g. 14A, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijos projektas su sprendinių pasekmių vertinimu paveldosauginiu aspektu. Projekto autorius – N. Blaževičienės įmonė – planuoja sklypą istorinėje miesto dalyje, užsakovas – privati bendrovė. Projektu keičiama žemės sklypo paskirtis iš komercinės į gyvenamąją. Jame planuojama dviejų aukštų su mansarda gyvenamojo namo statyba (komercinės patalpos 1-ame aukšte). Pastato projekto sprendiniai, anot projekto autorių, parengti pagal Sprendinių vertinimo paveldosauginiu aspektu studijos rekomendacijas. Jiems pritarė Kultūros paveldo departamento specialistai. Teigiamai pateiktą žemės sklypo K.Donelaičio g. 14A, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijos projektą įvertino ir Ekspertų tarybos nariai, autoriams rekomendavę atsižvelgti į posėdyje išsakytus ekspertų pastebėjimus dėl statinio architektūrinės išraiškos.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Naujas Girulių gyvenvietės teritorijos detaliojo plano projektas ir jame siūlomi sprendiniai buvo kritiškai įvertinti Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektų ir urbanistikos ekspertų taryboje.
Ekspertų taryboje detaliojo plano koncepcijos projektą pristačiusi UAB „Neoforma“ architektė D. Mačikėnienė teigė, jog naujai rengiamas 34 ha ploto teritorijos Giruliuose planavimo dokumentas tikslina 2005-aisiais patvirtinto detaliojo plano sprendinius. Jis, anot naujo projekto bendraautorės, nebuvo realizuotas. Be to, miškininkams nustačius valstybinių miškų ribas, tenka koreguoti ir kitų teritorijos naudotojų sklypus, nustatyti jų paskirtį, tvarkymo režimus.
Koncepcijos projekto rengėjai Ekspertų tarybos nariams teigė didelių naujovių nenumatę. Patvirtinus geležinkelio linijų iškėlimo iš Girulių specialųjį planą, čia numatoma išsaugoti tik kultūros vertybę – geležinkelio stotį, planuojamas skirtingose geležinkelio pusėse esančių Šlaito ir Rasytės gatvių susijungimas. Greta jos formuojamas kvartalas, skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai. Šio kvartalo ribose apibrėžti 3 sklypai galimiems socialinės-komercinės paskirties objektams.
Nors į naujai rengiamo detaliojo plano teritoriją pateko ne visa Girulių gyvenvietės aplinka, projekto autoriai teigė siūlantys galimybę ateity iš centrinės Girulių dalies atkurti bent jau pėsčiųjų taką į pajūrį, jis turėtų nusidriekti nuo Turistų gatvės iki atitvarais nuo pašalinių akių saugomos Skautų gatvės.
Ekspertų tarybos nariai, išklausę projekto autorių informaciją, detaliojo plano koncepcijos projekte pasigedo idėjos, kuri iš esmės formuotų Girulių gyvenvietės perspektyvą. Istorinę –urbanistinę šios vietovės analizę rengęs architektas E. Andrijauskas sakė, jog faktinė Girulių gyvenvietės būklė šiuo metu yra keista. Istorinis centras sunaikintas ir merdi, gyvenvietės plėtra vyksta periferijoje, užstatant jos pakraščius miegamaisiais kvartalais. O tai, kad planuojamas Rasytės gatvės tęsinys, o istorinio gyvenvietės centro vieta bus užstatyta gyvenamaisiais namais, jo nuomone, Giruliams daugiau gyvybės neįkvėps. Gyvenvietė taip ir liks be branduolio, be idėjos, kaip bet kuris beveidis miegamasis mikrorajonas. Eksperto teigimu, centrinės dalies sujungimas su pajūriu būtinas ir atkurtų istorinę tiesą. Jeigu esamą neįveikiamų kliūčių Skautų gatvę pratęsti iki Girulių centrinės dalies nėra galimybių, tuomet siūlomas kompromisinis sprendinys – pėsčiųjų takas – bent jau šiek tiek gelbsti padėtį.
Ekspertų tarybos nariai visiškai nelogišku pavadino sprendinį naikinti geležinkelį į Girulius, bet išsaugoti vertybe laikomą stotį. Esą pati gyvenvietė čia atsirado tik geležinkelio dėka. Ekspertų tarybos narių nuomone, žvelgiant į perspektyvą būtina išsaugoti bent vieną geležinkelio liniją, kuria į miesto centrą ir atgal galėtų kursuoti keleivinis traukinukas. Idealu, jeigu gyvenvietėje atsirastų traukos vieta, į kurią miestiečiams būtų patrauklu atvažiuoti.
Koncepcijos projekto autoriai teigė siūlę užsakovams, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, koncepcijos variantą su idėja Giruliuose kurti naują miesto gyventojų bei poilsiautojų traukos centrą – vaikų parką, tačiau ji buvusi atmesta.
Ekspertų tarybos posėdyje pasiūlyta kreiptis į Savivaldybės administraciją rekomenduojant surengti kūrybines dirbtuves idėjoms dėl Girulių ateities perspektyvų generuoti. Dar vienas LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos siūlymas Savivaldybės administracijai – keisti miesto bendruomenei reikšmingų teritorijų detaliųjų planų rengimo procedūrą ir diskusijas su ET nariais organizuoti rengiant ir tikslinant planavimo užduotį. Taip būtų galima tikėtis geresnės kokybės teritorijos planavimo dokumentų.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
