Didžiausias Vakarų Lietuvoje verslo parodų organizatorius – bendrovė „Expo Vakarai“ – rugsėjo 20-22 dienomis kviečia į Interjero ir dizaino idėjų parodą „Inter Deco 2012“. Ji vyks Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.
Idėją padiktavo lankytojai
Pirmąkart rengiamas tokio pobūdžio renginys lankytojus pakvies į tikrą namų vidaus interjero ir dizaino idėjų parodą, kurioje savo darbus pristatys jauni ir jau pripažinimą pelnę dizaineriai, kūrybiniai kolektyvai bei namų įrangos ir baldų gamintojai. Parodos organizatoriai sako, jog mintį rengti tokią parodą pasufleravo didžiausios pavasarinės parodos „Individuali statyba“ lankytojai bei dalyviai. „Pavasarį parodoje mes „statome“ namą. Parodos lankytojai susipažįsta su jam iškilti reikalingomis medžiagomis, technologinėmis naujovėmis ir projektais, o rudenį jau galime pasirūpinti ir namo vidaus vaizdu. Pasižiūrėti ir įvertinti interjero kūrėjų darbus, pasisemti naujų minčių, pasmalsauti, kokie galimi jaukių ir stilingų namų įrangos bei baldų sprendimai, pasikonsultuoti su profesionalais“,- sako parodos „Inter Deco 2012“ projekto vadovė Zarina Lukošiūnė. Jos teigimu, parodos lankytojams siekiama pristatyti kuo didesnę teminę įvairovę: nuo sienų apmušalų, užuolaidų, židinių ar antikvarinių baldų iki moderniausios buitinės technikos ar interjero dekoro detalių.
Lankytojams – parodos, seminarai, kūrybinės dirbtuvės
Organizatoriai jau dabar neabejoja šio projekto sėkme. Uostamiesčio „Švyturio“ arenoje savo darbus pristatys devynios dešimtys bendrovių, kūrybinių kolektyvų ar individualių interjero kūrėjų. Ekspozicija, kaip niekad iki šiol, bus interaktyvi. Parodos metu planuojami įvairūs pažintiniai seminarai, skirti tiek dalyviams, tiek lankytojams. Seminarų temos – nuo namų interjero kūrimo filosofijos bei praktinių sprendimų iki būsto ekologijos bei naujausios įrangos pristatymų. Gyva kūrybine laboratorija, kurios veiksme galės dalyvauti ir lankytojai, taps būsimųjų dizainerių kūrybinės dirbtuvės. Jaunieji menininkai iš Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos kurs interjero detales iš kasdienių smulkmenų, skatindami ir stebėtojus išlaisvinti savo fantaziją ieškant savosios aplinkos stiliaus.
Į parodą uostamiestyje taip pat atkeliauja konkurso „Metų interjeras“ Lietuvos architektų bei interjero dizainerių geriausių 2011-aisiais įgyvendintų projektų ekspozicija. Savo darbus pristatysiantys specialistai teiks konsultacijas lankytojams.
Specialaus šiai parodai skirto projekto „Interjeras.lt rekomenduoja“ sumanytojai žada ir netradicinį eksperimentą – kokybiškų, išskirtinių interjero bei namų kūrimo temos paslaugų ir produktų rinkimus. Šiuo projektu siekiama laužyti visuomenėje susiklosčiusias tendencijas – kiekybę keisti kokybe.
Ypatingas dėmesys universaliam dizainui
Ši paroda išskirtinė ir savo socialine misija. Parodos rengėjai, bendradarbiaudami su šalies neįgaliųjų organizacijomis, joje akcentuos universalaus dizaino idėją, t.y. būtinybę planuojant namų bei viešąją aplinką joje taikyti sprendimus, galinčius palengvinti žmonių su negalia gyvenimo kokybę. Parodoje vyksiančiame forume diskusijai siekiama suburti architektus, dizainerius, gamintojus bei neįgaliuosius. „Mūsų siekis – dialogas. Žmonės, kuriantys mūsų aplinką, turės galimybę iš pirmųjų lūpų išgirsti, ko iš jų tikisi neįgalieji, kokie sprendimai palengvintų jų būtį bei buitį, leistų jaustis visaverčiais visuomenės nariais“,- sako Zarina Lukošiūnė.
Neįgaliųjų organizacijų nariai į parodą bus įleidžiami nemokamai. Parodos vadovės teigimu, vien tai, kad ekspozicijoje matysime daug kitaip judančių, nematančių ar nekalbančių žmonių – turėtų būti rimta paskata interjero kūrėjams bei verslui ieškoti universalių, neįgaliųjų ir sveikųjų bendruomenėms tinkančių sprendimų. „Kaip sako patys neįgalieji, tai, kas pritaikyta jiems, visiškai netrukdo ir sveikiesiems. Puikus to pavyzdys – „draugiški“ nuvažiavimai nuo šaligatvių. Jais mielai naudojasi ne tik žmonės rateliuose, tačiau ir mamos su vežimėliais ar dviratininkai“,- forumo idėją pristato organizatoriai.
Į kvietimą eksponuoti universalaus dizaino idėją atitinkančius gaminius jau atsiliepė kelios įmonės, parodoje pristatysiančios universalius interjero, namų įrangos, baldų bei apšvietimo sprendimus.
www.expo-vakarai. lt informacija
Rugsėjo 12-osios rytą Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė neteko ilgamečio savo nario, kolegos, draugo architekto Petro Lapės. Žmogus, kurio darbų, iniciatyvų ir idėjų neįmanoma buvo nepastebėti, tyliai išėjo nebūtin, palikdamas mums tik savo kūrybos ženklus ir prisiminimus apie įdomų, ilgą ir turiningą gyvenimo kelią.
Petras Lapė gimė 1924 m. rugpjūčio 31 d. Veiviržėnuose (Klaipėdos raj.). Mokėsi Kaune. Čia 1942-aisiais buvo pašauktas į vokiečių kariuomenę. Jaunuolis nepakluso to meto valdžiai, slapstėsi, o 1943-iaisiais dalyvavo birželio 23-iosios sukilime. Vėliau jam jau teko slapstytis ir nuo sovietų okupacinės valdžios. 1944-aisiais vaikinui pavyko įsidarbinti Šilutėje, vėliau persikėlė į Klaipėdą, kur baigė suaugusiųjų gimnaziją. 1950-aisiais Petras Lapė įstojo į Kauno politechnikos institutą studijuoti architektūros. Po studijų grįžo dirbti į Klaipėdą. Šiame krašte sukurti ir realizuoti svarbiausi architekto darbai:
1968 m. restoranas “Neptūnas“ Klaipėdoje,
1969 m. Balionių kultūros namai (Šilalės raj.),
1975 m. Klaipėdos medienos medžiagų kombinato interjeras,
1978 m. Klaipėdos senojo magistrato restauravimas ir pritaikymas Statybos tresto administracinėms reikmėms,
1978 m. Kruopių kultūros namai (Akmenės raj.),
1979 m. Lietuvos jūrų muziejus ir akvariumas bei jo plėtra (1984 m.),
1994 m. Delfinariumas,
1997 m. Šventosios uosto rekonstrukcijos studija ir kt.
Kūrybingo ir energingo architekto bendražygiai prisimena, jog Petro Lapės įžvalgumas ir toliaregiškumas padėjo šiandienos kartoms išsaugoti Kuršių nerijos unikalumą. Nuo 1957-ųjų Klaipėdos vyr. architekto pavaduotojo pareigas ėjęs P. Lapė pastebėjo, jog Kuršių nerijoje apsigyvena vis daugiau atvykėlių iš Rusijos, bandančių išstumti vietos žmones. 1960-aisiais paruošė gamtos draustinio nuostatus, ribojusius gyventojų registravimą. Dokumentą patvirtino tuometė šalies valdžia. Ryškūs jo pėdsakai likę ir šio kurorto architektūrinėje stilistikoje.
Nors profesinė architekto karjera klostėsi sėkmingai ir jis daugelį metų ėjo vadovaujančias pareigas valstybės įstaigose, bet 1982-aisiais, anot jo paties, jis buvo „paliuosuotas“, nes taip ir netapo Komunistų partijos nariu. Vis dėlto „nepartinio“ architekto Petro Lapės projektai ne kartą buvo įvertinti valstybiniais apdovanojimais, padėkomis. 1979-aisiais jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio architekto vardas. 1973 m. jam skirtos SSSR ministrų tarybos, 1982 m. – Lietuvos SSR valstybinė premijos.
Net ir peržengęs pensinio amžiaus ribą, Petras Lapė energingai dalyvavo profesinėje ir visuomeninėje veikloje.
Tai buvo žmogus su beribe fantazija, be baimės priimdavęs iššūkius, generavęs drąsias idėjas, nebijojęs reikšti savo nuomonę bei ginti savo įsitikinimus. Kolegos, bičiuliai, draugai jį visada prisimins kaip idėjų vulkaną, dosniai besidalijantį savo gyvenimiška patirtimi bei išmintimi. Petras Lapė buvo vienas iš Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos organizacijos pradininkų, kartu su bičiuliais kūręs uostamiesčio architektų bendruomenės visuomeninės veiklos tradicijas.
Su pagarba Petrą Lapę minės ir uostamiesčio sporto bendruomenė, nes jo energija ir entuziazmas daugelį metų sėkmingai liejosi sporto aikštynuose.
Nuo 1997-ųjų Petras Lapė buvo aktyvus Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos klubo narys, apdovanotas sąjungos garbės ženklu. Inžinierių bendruomenė iki šiol pavyzdiniais ir unikaliais vadina jo projektuose įgyvendintus inžinerinius sprendimus.
Sunku šiandien sakyti SUDIEV žmogui, kuris žavėjo, skatino kurti, iš kurio daug mokytąsi. Tačiau gyvenimo kelias turi ne tik pradžią, bet ir pabaigą… Tad turime atsisveikinti:
– Sudiev, Petrai. Ilsėkis amžinybėje. Nuoširdi užuojauta tavo šeimai, artimiesiems, draugams.
Su nuoširdžiu liūdesiu –
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos klubas
***
Velionis šiandien bus pašarvotas Laidojimo namuose Joniškės g. Atsisveikinimas – nuo 14 val. Mirusiojo valia, jo palaikai bus kremuoti, urna su pelenais bus laidojama vėliau.
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos konkursą laimėjęs autorių kolektyvas kol kas neturi jokių garantijų, jog jų pasiūlytas projektas bus įgyvendintas. 27-is konkurso dalyvius nurungusi ir vertinimo komisijos geriausia pripažinta architektų idėja nepatinka Valstybės saugomų teritorijų tarnybai ir jos vadovei Rūtai Baškytei.
Idėja keistų Nidos centrą
Pavasarį finišavusiame „Agilos“ architektūrinės koncepcijos konkurse vertinimo komisija vienbalsiai I-osios vietos laimėtojais paskelbė iš trijų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – architektų suburtą kūrybinį kolektyvą – Marių Morkūną ir bendraautorius Vytenį Ūsą, Andrių Uogintą, Vitalijų Jankūną, Aistę Tarutytę, Liną Gronskytę, Vytautą Lelį, Mantą Gipą, Povilą Kiškionį. Nidos centrui jie pasiūlė modernios architektūros pastatą iš dviejų dalių: mažesniąjame projektai autoriai įkurdino Turizmo informacijos centrą, didysis skirtas kultūrinei funkcijai. Jame suplanuota 500 vietų universali salė, scena su orkestro duobe, persirengimo kambariai, parodų salė, kitos moderniam kultūros centrui būtinos patalpos. Abu pastatus skiria pėsčiųjų takas. Pastatų kompozicija, anot autorių, natūraliai įsilieja į esamą gamtinę aplinką, atveria vaizdą į greta esančią kalvą, suformuoja centrinę miesto aikštę bei pėsčiųjų takus. Pastato išorės apdailai architektai pasirinko Neringai būdingą medžiagą – medį.
Kas tinka Berlynui, netinka Nidai
Į Neringoje surengtą konkurso laimėtojų projekto pristatymą-diskusiją atvykusi šios VSTT vadovė neslėpė savo neigiamos nuostatos. R. Baškytės teigimu, šis projektas negali būti įgyvendinamas UNESCO globojamoje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, nes tai prieštarautų Lietuvos teisės aktams. Esą toks pastatas galėtų būti statomas Vilniuje, Berlyne, Panevėžy, bet ne Nidoje ar kurioje kitoje valstybės saugomoje teritorijoje. „Kas tinka kitiems miestams, tas netinka Nidai“,- sakė VSTT vadovė. Didžiausiu projekto trūkumu ji įvardino šiuolaikinę architektūrą, esą visiškai nederančią prie Nidos architektūrinės stilistikos.
VSTT vadovė dar liepą raštu kreipėsi į Neringos miesto savivaldybę. Jame aiškiai nurodė, kuris iš konkursui pateiktų projektų galėtų būti įgyvendintas centrinėje Nidos dalyje. Maža to, rašte Neringos vadovams teigta: „Prašome rasti galimybę sudaryti prielaidas įgyvendinti projektą Nr. 280816. Blogiausiu atveju, t.y. jeigu tikrai negalima pasirinkti Kuršių nerijai tinkamiausio projekto, galima diskutuoti dėl III vietą užėmusios koncepcijos (Nr. 477364) įgyvendinimo, gerokai su ja padirbėjus. O nenorint nieko keisti iš esmės, tinka koncepcija, gavusi paskatinamąją premiją (Nr. 010000)”. Tokie Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovės nurodymai, revizuojantys oficialiai pasibaigusio viešo konkurso rezultatus, suglumino tiek konkursą inicijavusios Neringos miesto savivaldybės vadovus, tiek organizatorius – Lietuvos architektų sąjungą.
Architektai – už kokybę
Projekto pristatyme-diskusijoje šalies architektų bendruomenės atstovai ginčijo valdininkės nuostatą esą Nidoje gali būti statomi tik senųjų žvejų gyvenviečių ar vilų architektūrinį braižą atitinkantys pastatai. LAS vicepirmininko Tado Balčiūno nuomone, visur, net saugomose teritorijose, pastatai statomi pagal poreikį: jeigu bendruomenei reikia mokyklos, statoma mokykla, jeigu bažnyčios – bažnyčia, jeigu kultūros centro – projektuojamas ir statomas šią funkciją atliksiantis statinys, o ne žvejo sodyba. Konkurso vertinimo komisijos nario teigimu, svarbiausia, kad architektūra būtų geros kokybės. Tuom esą konkurse išsiskyrė laimėjęs projektas.
Architektai pabrėžė, jog ir tarptautiniai teisės aktai – susitarimai bei konvencijos, reglamentuojančios architektūrinę stilistiką saugomose teritorijose, akcentuoja, kad planuojant naujas statybas reikia vengti kičo ir imitacijų. Juolab kad pasaulinė patirtis rodo, jog net ir greta vertingiausių paveldo objektų sėkmingai iškyla šiuolaikinės architektūros objektai, kurių Lietuvoje taip baiminamasi. Tokią nuomonę palaikė ir LR Kultūros ministerijos pareigūnai. Viceministro Gedimino Rutkausko atsiųstame laiške teigiama, jog Nidos kultūros centras neturėtų būti rekonstruojamas siekiant jam suteikti tradicinės architektūros stilistiką. Pastatas gali ir turi būti šiuolaikinės architektūros, svarbu, kad jis nekontrastuotų su esama aplinka.
Į projekto aptarimą atvykusi UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos atstovė Gintarė Tamošauskaitė teigė, jog sprendžiant šią situaciją, svarbu, kad nebūtų pažeidžiami LR teisės aktai. Ji neatmetė galimybės, jog neradus sutarimo Lietuvoje, gali būti pasitelkti ir UNESCO ekspertai, tačiau Lietuva oficialiai turėtų prašyti tokios pagalbos bei apmokėti ekspertų atvykimo išlaidas.
Neringa siekia kompromiso
Neringos miesto meras Antanas Vinkus pabrėžė siekiąs visų pusių kompromiso ir sutarimo, nes kurorto savivaldybė suinteresuota kuo greičiau įgyvendinti projektą, kad vietos gyventojai ir Neringos svečiai nestokotų kultūrinių renginių. Dabartinėje „Agiloje“, statytoje pagal tipinį sovietmečio kino teatro projektą, anot kurorto vadovo, neįmanoma rengti aukšto meninio lygio koncertų ar spektaklių. Architektūrinį konkursą naujo kultūros centro projektui inicijavę neringiškiai ir jį organizavęs Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius kruopščiai rengė konkurso sąlygas, atliko visas privalomas teisines procedūras, apie konkursą informavo Kuršių nerijos teritorijoje veikiančias valstybės institucijas. Viešai ir demokratiškai surengtu konkursu didžiavęsis Neringos miesto vadovas Antanas Vinkus diskusijoje galėjo tik stebėtis, kas skatina VSTT koreguoti konkurso rezultatus praėjus keliems mėnesiams po jų paskelbimo.
Tuo pat metu savaitgalį Neringoje į tradicinį „Zavišinių“ renginį susirinkę šalies architektų bendruomenės atstovai, dar kartą apsvarstę „Agilos“ architektūrinės koncepcijos konkurso laimėtojų projektą, šioje konfliktinėje situacijoje nelinkę pasiduoti vienos valstybės institucijos spaudimui bei, anot architektų, abejotinam skoniui. Konkursą inicijavusiai Neringos savivaldybei rekomenduota nedelsti pradėti kultūros centro planavimo darbus.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Projekto autorių vizualizacija
KAS: visuomeninių architektūrinių ekskursijų ciklas „modernizmas.lt“
KADA: rugsėjo 8 – spalio 27
KUR: Klaipėda, Palanga, Panevėžys, Kaunas, Druskininkai, Anykščiai, Šiauliai, Vilnius
Šį savaitgalį prasideda visuomeninių architektūrinių ekskursijų ciklas „modernizmas.lt“. Architektūros [ekskursijų] fondas, 2010-2011 metais mastelyje 1:1 kvietęs tyrinėti sovietmečio ir tarpukario architektūrinį paveldą Vilniuje ir Kaune septyniais skirtingais maršrutais bei temomis, šiemet siūlo naujas architektūrinių kelionių kryptis aplankant reikšmingiausius sovietmečio architektūros objektus Klaipėdoje (09.08), Palangoje (09.09), Panevėžyje (09.15), Kaune (09.22), Druskininkuose (09.29), Anykščiuose (10.06) ir tarpukario Šiauliuose (10.13) beiVilniuje (10.27). Ekskursijų ciklas „modernizmas.lt“- tai aštuonios nemokamos visuomeninės ekskursijos, kurių gidai – modernizmo paveldo tyrėjai, istorikai, architektai – supažindins su XX a. architektūrinio paveldo ypatumais.
Būtina išankstinė registracija.
Daugiau informacijos apie ekskursijų potemes ir registracijos anketos ieškokite http://www.archfondas.lt/lt/ekskursiju
Renginiai nemokami, lietuvių kalba.
Projektą remia LR Kultūros rėmimo fondas.
KAS: Klaipėda. Sovietmetis
KADA: Rugsėjo 8, nuo 13.00
KUR: Klaipėda
TRUKMĖ: 4 val.
KAIP: dviračiais
Ekskursijų ciklas pradės rugsėjo 8 d. Klaipėdoje. Savitas charakteris bei dvasia – taip apibūdinama sovietmečio Klaipėdos ir viso pajūrio regiono architektūra. Nors miesto centrą ypač pakeitė masinės socialistinio realizmo statybos, o rengiant pirmąjį generalinį planą (1959 – 1960 m.) tinkamai nesigilinta į pajūrio miesto specifiką, septintojo dešimtmečio pradžioje darbą pradėjusi architektų karta ėmė ieškoti miesto architektūrinės ateities koncepcijos. Pastariesiems išeities tašku tapo vietinio architektūros savitumo eksponavimas, juolab kad palaipsniui buvo pripažįstama ir neigiama masinės statybos pusė. Ekskursijos gidai- architektai Stasys Prikockis ir Zigmas Rutkauskas.
Būtina išankstinė registracija.
Daugiau informacijos apie ekskursijų potemes ir registracijos anketos ieškokite http://www.archfondas.lt/lt/ekskursiju
________________________________________________________________________________________________
KAS: Palanga. Sovietmetis
KADA: rugsėjo 9, nuo 10.00
KUR: Palanga
TRUKMĖ: 5 val.
KAIP: pėsčiomis
Sekmadienį, rugsėjo 9 d. kviečiame į Palangą, kurios XIX a. ir XX a. pradžios architektūros tendencijas KVR atstovauja Tiškevičių rūmai su parku, dešimt vilų, keturiolika gyvenamųjų namų, du viešbučiai (Nemirsetos ir Palangos kurhauzai), vaistinė, maudyklų pastatas, laivų gelbėjimo stotis, autobusų stotis. Suprantama, kad tokia paveldo sudėtis atspindi tik dalį miesto raidos etapų. Šiandieninis Palangos miesto vaizdas susiformavo XX a. VII–IX dešimtmetyje. Tuomet Palanga tapo svarbiu respublikinės reikšmės kurortu, dėl to akivaizdžiai skyrėsi nuo panašaus dydžio Lietuvos ir tuometės Sovietų Sąjungos miestų, o šiuolaikinės architektūros menine kokybe ir investicijų mastais galėjo lygiuotis su didesniais regiono centrais. Tačiau XX a. II pusėje sukurti architektūros kūriniai, vėliau tapę neatsiejama kurorto architektūrinio įvaizdžio dalimi, yra įgyvendinti mažiau nei prieš 50 metų. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo objektais šie pastatai galėtų tapti tik po kelių dešimtmečių. Tačiau ar įtraukimas į Kultūros vertybių registrą yra vienintelis būdas išsaugoti ir tinkamai reprezentuoti laikmečio architektūrą? Gal sisteminių laikmečio architektūros tyrimų, visuomeninių ir profesinių diskusijų pagalba galima suformuoti meno kolekciją, kurios eksponatus valdantys asmenys ir įmonės vieningai puoselėtų ir populiarintų kurorto architektūros menines vertes? Ekskursijos gidai – doc. dr. Liutauras Nekrošius, architektai Irena Likšienė ir Leonas Mardosas.
Būtina išankstinė registracija.
Daugiau informacijos apie ekskursijų potemes ir registracijos anketos ieškokite http://www.archfondas.lt/lt/ekskursiju
Neringos miesto savivaldybė kviečia LAS Klaipėdos skyriaus atstovus dalyvauti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos pristatyme – diskusijoje.
Projekto aptarimas vyks š. m. rugsėjo 6 d. 15 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).
www.architektams.lt informacija
Paskutinis formalumas įgyvendinant Suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo statybos projektą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje turėtų būti atliktas šią savaitę. Ketvirtadienį posėdžiausiančiai Klaipėdos miesto tarybai bus teikiamas sprendimo projektas, kuriuo pritariama šio objekto Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitai.
Siūlo pritarti
Tokį sprendimo projektą šiandien jungtiniame Finansų ir ekonomikos, Strateginės plėtros, Teritorijų planavimo bei Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetų posėdyje pristačiusi Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė sakė, jog PAV ataskaita buvo išanalizuota Savivaldybės specialistų, jos rengėjams (UAB “Sweco Lietuva”) buvo pateikti papildomi klausimai. Gavus pataisytą dokumentą bei įvertinus jį, Tarybai nutarta siūlyti tvirtinti įvairių sričių ekspertų parengtą ataskaitą. J. Simonavičiūtė pabrėžė, jog konsultantų paruoštą dokumentų paketą vertina net 14 institucijų, uostamiesčio Savivaldybė tik viena iš jų. Dauguma vertintojų pateiktai ataskaitai pritarė.
J. Simonavičiūtė pripažino, jog išsamus dokumentas, deja, neatsakė į visus keltus klausimus. Pvz., jame nėra tokio objekto atsiradimo mieste psichoemocinių pasekmių vertinimo. Konsultantai tai argumentavo tuo, jog objektyviai įvertinti tokio pobūdžio poveikį miestui bei jo bendruomenei neįmanoma, nes nesama tokios metodikos.
Abejonės dėl saugumo ir žuvų
SGD importo terminalo projektą įgyvendinsiančios AB „Klaipėdos nafta“ pasamdytų konsultantų – UAB „Sweco Lietuva“ – atstovas A. Vaišnoras politikus tikino, jog naujojo terminalo projektas nesikerta su Klaipėdos bendrojo plano sprendiniais. Jis atmetė būgštavimus dėl galimo nesaugumo ir taršos. Esą pati SGD importo terminalo vieta (uosto akvatorija prie Kiaulės nugaros salos) yra palanki užtikrinti saugų objekto eksploatavimą. O jeigu ir įvyktų avarija (jos tikimybė, anot konsultanto, labai menka), dėl pakankamai didelio atstumo nuo terminalo iki miesto gyvenamųjų rajonų pasekmės gyventojams būtų minimalios.
Tiesa, A. Vaišnoras pripažino, jog SGD terminalas bus vienas iš 5 Klaipėdoje jau esančių pavojingų objektų. Atskleidė ir tai, jog kol kas Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjai nėra gavę Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos departamento pritarimo. Diskusijos dėl galimo terminalo bei jam reikalingos infrastruktūros poveikio Kuršių marių žuvų ištekliams tebevyksta ir su Žemės ūkio ministerija. Gali būti, jog technologiniams šaldymo procesams panaudotas marių vanduo gali atšilti. Kaip tai paveiks visą biofauną, nežinoma.
Nori išgirsti Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos poziciją
Jungtinio Tarybos komitetų posėdžio dalyviai sprendimo projektui nepasakė aiškaus TAIP. Diskusijas dėl PAV ataskaitos nutarta pratęsti ketvirtadienio posėdyje. Socialdemokratė L. Petraitienė pareiškė nepritarsianti šiam dokumentui, kol nepamatysianti juodu ant balto surašytų Vyriausybės įsipareigojimų Klaipėdai. Žiemą, per pirminį projekto pristatymą, anot politikės, Vyriausybės atstovas žarstė pažadus apie kompensavimą miestui, o dabar, projektui jau įsibėgėjant, linkstama tuos pažadus užmiršti… Finansų ir ekonomikos komiteto vadovas R. Taraškevičius sakė, jog būtų etiška ir teisinga, jeigu SGD importo terminalo užsakovai į Tarybos posėdį pakviestų Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos departamento atstovus, kurie miesto politikams pristatytų savo poziciją dėl šio objekto saugumo. Juolab kad iki šiol ši tarnyba nėra pritarusi PAV ataskaitai. „Mums apsisprendžiant, ar pritarti Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai, svarbu išgirsti, ar tikrai šis objektas yra saugus miestui ir žmonėms“,- sakė R. Taraškevičius.
Kas nusižengia įstatymams?
Posėdyje būta siūlymų PAV ataskaitos svarstymą atidėti, kol bus visų vertintojų išvados. Jį parengę konsultantai teigė, jog taip uostamiesčio Savivaldybė nusižengtų įstatyme reglamentuotiems terminams.
Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė R. Staševičiūtė replikavo, jog įstatymams nusižengia ir patys statytojai. Terminalo statybos teisinės procedūros dar nebaigtos, o „Klaipėdos nafta“ jau skelbia konkursą jo krantinių statybai.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Brandaus jubiliejaus proga – nuoširdžiausi sveikinimai kolegai architektui Algirdui Sviderskui. Idėjų polėkio ir ąžuolo tvirtybės, sveikatos ir tik teigiamų emocijų! Su jubiliejumi, Kolega!
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Venecijos architektūros bienalė – proga pasitikrinti architektūros pulsą ir vienoje vietoje išvysti net 55 šalių architektūrinius eksperimentus. Būtent tiek valstybių parengė savo ekspozicijas tryliktoje Venecijos bienalėje, startuojančioje rugpjūčio 29 d. Ji veiks iki lapkričio 25 d.
Šiais metais idėjiniu Venecijos architektūros bienalės vadu pasirinktas britų architektas Davidas Chipperfieldas, kuris, pasak bienalės organizatorių, turi aiškią architektūros viziją. „Mums rūpėjo pažvelgti į discipliną kuo giliau, sutelkiant visą dėmesį į ją, parodyti jos svarbą – kaip atsvarą nuostatai, kad šių dienų architektūra yra tik kitų disciplinų šaka, tačiau kartu atskleidžiant intensyvius ryšius, asociacijas ar šiandien kuriančių architektų sąsają su kolegomis iš praeities, pristatyti skirtingus architektų požiūrius“,- teigia parodos organizatoriai.
D. Chipperfieldas pasiūlė tinkamą temą, aprėpiančią neaprėpiamą – „Bendrumas“ („Common ground“, pažodžiui skambėtų „Bendra žemė“). Bendrumas – tai raktas į 2012 m. bienalę; bendrumas kaip priemonė bendrauti tarpusavyje įvairių šalių, skirtingų pažiūrų architektams bei kitų profesijų atstovams, vienaip ar kitaip patekusiems į architektūros lauką. Taip vadinasi ir pagrindinė paroda, eksponuojama Arsenale bei centriniame Giardini paviljone.
Pasak D. Chipperfieldo, šioje parodoje ieškota bendrų sąlyčio taškų. Tad svarbiausias užmojis – įtvirtinti architektūros kultūrą ne kaip pavienių talentų lauką, bet turtingą daugybės skirtingų idėjų tąsą; idėjų, suvienytų bendros istorijos, bendrų ambicijų, bendrų kliūčių ir bendrų idealų. Anot parodos koordinatoriaus, miestas konstruojamas iš fundamentalių elementų, radikalios vizijos nepakeis įprastų suvokiamų dalykų.
Ši mintis lėmė pagrindinės temos formatą: dėmesys sutelkiamas ne į individą, o į bendravimą, tarpusavio ryšius. Žinoma, pradėta nuo architektų (Jeano Nouvelio, Bernardo Tschumi, Peterio Eisenmano ir kitų), kurių buvo paprašyta siūlyti idėjas, atskleidžiančias architektūros ryšį su kontekstu, istorija, miestais, kalbomis, ar kitomis įtakomis bei bendrumais. Būtina sąlyga – idėjas toliau galėtų rutulioti kiti. Tad 2012 m. Venecijos architektūros bienalės paroda demonstruoja neįtikėtiną įvairovės kultūrą: joje D. Chipperfieldas pristato 63 projektus, sukurtus architektų, dizainerių, dailininkų, kritikų, mokslininkų, fotografų ir kitų, kurie atsiliepė į D. Chipperfieldo kvietimą savo šviežiomis idėjomis, ekspresyviomis instaliacijomis, sukurtomis specialiai Venecijos bienalei, kartu įtraukdami kolegas-bendraminčius. Kviečiama dalintis idėjomis apie architektūrą išeinant už profesijos ribų. Iš viso šiais metais joje dalyvauja 110 kviestinių dalyvių. Keturios šalys dalyvauja pirmą kartą – Angola, Kosovo Respublika, Kuveitas ir Peru.
Žinoma, kaip kaskart, lygia greta su pagrindinėmis parodomis, veiks kiti renginiai, organizuojami svečių šalių ar aukštųjų mokyklų, išsibarstę po visą Veneciją, leidžiantys stebėti ar aktyviai įsitraukti į kūrybos procesą. Tai ir speciali programa studentams bei moksleiviams – bienalės kursai (Biennale Sessions) truksiantys 3 dienas, pokalbių apie architektūrą programa (Conversations about Architecture) – specifinėms temoms skirti susitikimai su architektais.
Dar viena tradicija – kiekvienoje Venecijos architektūros bienalėje pagerbiamas kuris nors pasaulinio masto architektas. Šįkart Auksinis liūtas už viso gyvenimo kūrybinius nuopelnus atiteko Álvaro Siza Vieira, be kitų apdovanojimų 1992 m. pelniusiam Pritzkerio premiją.
ŠARŪNĖ BAGDONAITĖ
Parengta pagal www.architekturumai.lt, www.labiennale.org
2012 m. rugpjūčio 23 d. Anykščiuose (Koplyčioje, Vilniaus g. 36) vyks tarptautinė kraštovaizdžio konferencija tema „Kraštovaizdis prasideda už slenksčio“.
„Kas formuoja kraštovaizdį Lietuvoje? – klausia renginio organizatoriai. – Kaip mes suvokiame kraštovaizdžio formavimą ir iš ko semiamės patirties, ar mokame pasinaudoti gerąja užsienio patirtimi, ar tik bandome perkelti pavyzdžius iš kitur, kurie vargu ar tinka mūsų miestų, miestelių kraštovaizdžiui.“
Kaip dažnai susiduriame su apželdinimo projektų planuotojų ir vykdytojų neišmanymu? Ar pakankamą dėmesį skiriame darbų atlikimo kokybei, o atlikus darbus, kokybiškai ir nuolatinei tokių objektų priežiūrai?
Kaip turime šviesti ir ugdyti visuomenę, kad ji taptų dar labiau vertinančia savo gamtos ir kultūros paveldą, mokančia jį tausoti ir puoselėti?
Anykščių r. savivaldybė yra viena aktyviausių Lietuvoje vykdanti ekologinius, patrauklius visuomenei gamtinio paveldo pritaikymo lankytojams apželdinimo – floristikos projektus. 2011 m. Savivaldybė apdovanota „Auksine krivūle” už iniciatyvą ir rūpestį tvarkant saugomas teritorijas. Anykštėnai – žmonės turintys jautrų estetinį pojūtį, kuriantys aplinkos grožį, siekiantys juo pasidalinti su čia atvykstančiais. Todėl kviečia šioje tarptautinėje konferencijoje, kartu su specialistais iš Austrijos bei Vokietijos, diskutuoti apie kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo pokyčius, prasidedančius nuo savo kiemo.
„Sugrįžkime prie savo tradicijų ir remdamiesi progresu, žiniomis, gerąja patirtimi kurkime ir puoselėkime savo aplinką”, – kviečia profesionalus ir mėgėjus konferencijos organizatoriai.
Apie dalyvavimą maloniai prašome pranešti elektroniniu paštu lina.blazyte@anyksciai.lt .
Daugiau informacijos ir konferencijos programa – www.architekturumai.lt .
Šaltinis: www.architekturumai.lt
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija organizuoja konkursą teritorijų planavimo dokumento rengėjui parinkti.
Pirkimo objektas: Teritorijos nuo Audros gatvės tęsinio iki jūros, prie buvusių karinių objektų (Antrojo pasaulinio karo vokiečių baterijos) Melnragės pajūryje, iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos prie šiaurinio molo, Klaipėdoje, erdvinės koncepcijos parengimo, kurios pagrindu bus rengiamas detalusis planas, pirkimas.
Perkančioji organizacija: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (188710823).
Konkursas paskelbtas: 2012-07-05.
Pasiūlymų teikimo terminas: 2012-08-29.
Išsami informacija: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_frameset.asp?PID=94171
***
Pranešimas apie konkursą viešinamas remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendradarbiavimo sutartimi.
www.architektams.lt informacija
