Garbingo jubiliejaus proga LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė nuoširdžiai sveikina architektą Rimantą Leonardą Lajų. Linkime jums stiprios sveikatos ir ilgų ilgų gyvenimo metų! Su švente, Kolega!
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija primena, jog Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos universitetų ir Vilniaus dailės akademijos 3-iojo kurso architektūros bakalauro studijų studentai dar turi galimybę pateikti paraiškas dalyvauti 2012-2013 m. LAS Klaipėdos apskrities organizacijos metinės stipendijos konkurse. Stipendijos konkurso tema “Miestas ir upė”.
Prašymas dalyvauti konkurse gali būti pateikiamas elektroniniu paštu archsajunga@architektams.lt iki š.m. birželio 1-os dienos. Pagal konkurso sąlygas parengtą ir dėstytojų įvertintą darbą studentai privalo pristatyti į LAS Klaipėdos apskrities organizacijos būstinę iki š.m. birželio 28 d.
Stipendijos konkurso nugalėtojai bus paskelbti š.m. liepos 1-ąją, minint Tarptautinę architektų dieną.
Išsami informacija apie LAS Klaipėdos apskrities organizacijos metinės stipendijos konkursą ir jo sąlygas skelbiama LAS Klaipėdos apskrities organizacijos tinklapyje: http://www.architektams.lt/konkursai/las-klaipedos-apskrities-organizacijos-stipendijos-konkursas/ .
www.architektams.lt informacija
Gegužės 21-ąją Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija neteko savo nario – architekto Vidimanto Trimonio.
Vidimantas Trimonis 1946 m. gimė ir augo Kaune. Čia pradėjo mokytis statybos inžinerijos specialybės, tačiau netruko suprasti, jog tai ne jo pašaukimas ir pasuko į architektūrą. Įgijęs architekto diplomą tuometiniame Dailės institute, pagal paskyrimą atvyko dirbti į Klaipėdą. Pirmoji darbovietė – „Dailės“ kombinatas, vėliau dirbo projektuotoju Paminklų restauravimo ir projektavimo institute, miesto Vykdomojo komiteto Paminklotvarkos skyriaus vedėju.
Didelę administracinę patirtį sukaupęs specialistas 1991-aisiais buvo pakviestas dirbti į Klaipėdos miesto savivaldybę, ėjo atsakingas miesto vyriausiojo architekto pavaduotojo pareigas. Savivaldybės administracijoje V. Trimonis dirbo iki 2010-ųjų, po to metus ėjo Kretingos rajono vyriausiojo architekto pareigas.
Skaudžias netekties akimirkas išgyvenančiai velionio šeimai – žmonai ir dukroms, artimiesiems ir draugams LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą.
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Velionio valia, jo palaikai kremuoti. Atsisveikinimas – gegužės 23 d. nuo 10 iki 16 val. Joniškės laidojimo namuose (Joniškės g. 36).
Gegužės 23 d., trečiadienį, 10 val. uostamiesčio architektų bendruomenė kviečia visus norinčiuosius išvysti Klaipėdos panoramą nauju kampu į turiningą susitikimą – ekskursijos „Klaipėdos bokštai“ dalyviai grožėsis uostamiesčiu iš aukščiausių jo pastatų, diskutuos apie projektavimo iššūkius bei architekto darbo virtuvę.
Vaikščiodami savo įprastais maršrutais įprantame matyti miestą vienokį, išsaugome jo paveikslą prisiminimuose ir nuotraukose. Naujas fizinis požiūrio taškas atveria kitokią perspektyvą, kurią praturtina žinios apie miesto planavimo dėsningumus ir architektūros koncepcijas.
Uostamiesčio architektai ir Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacija IKRA kviečia kartu atrasti naujus pasivaikščiojimų maršrutus ir perspektyvas žvalgantis į miestą iš aukštųjų jo pastatų bei diskutuojant apie jo veidą.
Ekskursijos programa:
10:30 – 11:30 val. / Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bokšto stogas.
12:00 – 12:30 val. / verslo centras „Neapolis“. (su pastatu supažindins autorius architektas Gintaras Čiučiurka)
13:00 – 14:00val. / dangoraižis „Pilsotas“ „Gandrališkių“ gyvenamajame kvartale.
Ekskursija – nemokama. Vietų skaičius ribotas. Norintieji dalyvauti ekskursijoje kviečiami registruotis čia.
Mob. tel. 860124497, el. p. architektai@kunas.lt
Šis renginys – gegužės 22-26 d. Klaipėdoje vyksiančio I kūrybinių industrijų festivalio „IKRA savaitė“ dalis.
Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacija IKRA – 2011 metų spalį įkurta visuomeninė organizacija, vienijanti dizaino, architektūros, informacinių technologijų, reklamos, kino, medijų, muzikos, scenos menų ir kitų kūrybinių bei kultūrinių industrijų sektorių atstovus ir kūrybines įmones iš pajūrio. Kūrybinių industrijų festivalis „IKRA savaitė“ sumanytas kaip naujosios organizacijos prisistatymas visuomenei ir pretenduoja tapti kasmečiu renginiu.
„Klaipėdos architektūra 2011”
gairės architektūrinių projektų pateikimui
reikalavimai leidinio turiniui
- teikiamas projektas turi būti sukurtas arba realizuotas 2011 m.;
- projektas sukurtas arba realizuotas Klaipėdos mieste;
- Klaipėdos architektų sukurti arba realizuoti darbai kituose LR regionuose ar užsienio šalyse (pasistengsime leidinio formate pateiki įdomiausius iš šių darbų);
- leidinio koncepcija remiasi idėja, kad architektūra yra kūrybinis procesas ir intelektualinis produktas, todėl leidinio medžiagos atrankoje prioritetas bus teikiamas tiems projektams, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai deklaruoja kūrybiškumą, novatoriškumą, drąsiai naudoja menines išraiškos priemones ir projekte taiko šiuolaikines technologijas;
- Naujas leidinio bruožas – architektai kviečiami teikti ir eksperimentinius darbus – tiek tekstiniu, tiek grafiniu pavidalu;
- Kadangi teritorijų planavimo dokumentai grafiniame ir tekstiniame pavidale yra skelbiami savivaldybės internetinėje erdvėje, leidinyje planuojama talpinti šių darbų urbanistinių koncepcijų medžiagą (tūrinius – erdvinius sprendimus, maketų foto, schemas ir pan.);
- Taip pat kviečiame visus kurie publikavo straipsnius apie Klaipėdos architektūros įvykius 2011 metais, teikti šią informaciją.
reikalavimai leidinio formai
- projekto medžiaga turi būti išsami ir parengta laikantis profesionalaus dizaino standartų (leidinį vartys ir potencialūs užsakovai);
- Projekto pateikimo dalys:
A. tekstinė dalis:
a) bendra informacija (objekto pavadinimas; adresas; projekto autoriai; projektavimo firma; statytojas; rangovas (jei yra); pagrindiniai objekto rodikliai). Ši informacija privaloma;
b) trumpas projekto aprašymas (idėja; objekto ryšys su vieta; kompoziciniai ypatumai; funkciniai ypatumai; technologiniai ypatumai; kita). Teksto apimtis – 500/800 ženklų su tarpais. Ši informacija pageidaujama, bet neprivaloma.
B. grafinė dalis:
a) genplanas / situacijos schema (1 iliustracija)
b) planai / pjūvis (ne daugiau 4 iliustracijų)
c) fasadai / išklotinės / (ne daugiau 4 iliustracijų)
d) vizualizacijos (ne daugiau 4 iliustracijų)
e) kita aktuali vizualinė informacija (eskizai; schemos)
Visos iliustracijos turi būti pateikiamos jpg formatu, 300 dpi rezoliucija. Mažiausias formatas – 10×6 cm. Detalūs planai, teisiniai, normatyviniai ir kitokie techninės dokumentacijos brėžiniai, o taip pat brėžiniai su matmenimis ir kita smulkia bei neaktualia informacija nebus įtraukiami į leidinį. Leidinio sudarytojas (kuratorius) pasilieka teisę atrinkti pateiktą informaciją, taip pat paprašyti papildytį ją.
Darbų pateikimas
Darbų pateikimo pradžia balandžio mėn. 4 d., trukmė 6 savaites. t. y. iki gegužės 17 d.
Medžiaga pristatoma į LAS Klaipėdos apskrities organizaciją (Daržų g.10/Bažnyčių g. 4, Klaipėda), arba siunčiama el.paštu archsajunga@architektams.lt
Architektas Vaidotas Dapkevičius
Tel. +370 686 23601
El.p. vaidotas.dapkevicius@architektas.org
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos nariai kviečiami dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Skandinavijos ir Lietuvos istoriniai želdynai: dabarties iššūkiai“, kuri 2012 m. gegužės 9-10 d. vyks Vilniaus universitete, Mažojoje auloje (Universiteto 3, 2 aukštas).
Registracija į konferenciją 9 val., konferencijos pradžia – 10 val.
Išsami konferencijos programa ir registravimosi forma tinklapyje www.vilniauspilys.lt
www.architektams.lt informacija
2012 m. gegužės 11d. 10 val. Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėdoje, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos iniciatyva šaukiamas Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (įm. kodas 193428170) visuotinis narių susirinkimas, numatantis svarstyti sekančius klausimus:
- Dėl 2011 m. finansinė atskaitomybės patvirtinimo
- Dėl valdybos 2011m. veiklos ataskaitos patvirtinimo
- Dėl organizacijos įstatų pakeitimo
- Dėl narių įsipareigojimų vykdymo ir narystės organizacijoje, narių šalinimo
- Kiti klausimai
Dėl visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės klausimų projektų ir paaiškinimų bei visos su tuo susijusios informacijos kreiptis tel. 8 606 10858, el. paštas: archsajunga@architektams.lt
2012 m. gegužės 11d. 13 val. Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėdoje, vyks LAS Klaipėdos skyriaus (įm. kodas 191934984) narių konferencija, numatanti svarstyti sekančius klausimus:
- Dėl LAS Klaipėdos skyriaus valdybos 2011m. veiklos ataskaitos patvirtinimo
- Dėl narių įsipareigojimų vykdymo ir narystės organizacijoje, narių šalinimo
- Dėl delegatų į LAS suvažiavimą
- Kiti klausimai
Kadangi LASKAO visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatytas klausimas dėl LASKAO įstatų pakeitimo, labai svarbu, kad susirinkime dalyvautu ne mažiau 2/3 narių.
Kviečiame visus aktyviai dalyvauti arba įgalioti kitą organizacijos narį atstovauti Jus susirinkime ir balsuoti darbotvarkės klausimais, pasirašant balsavimo teisės perleidimo sutartį.
Balsavimo teisės perleidimo sutartis LASKAO.
Balsavimo teisės perleidimo sutartis LAS Klaipėdos skyrius.
Valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius, el.p Vaidotas.dapkevicius@architektas.org
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos kvietimu uostamiestyje lankęsi trys Didžiosios Britanijos Birmingemo krašto planavimo specialistai Kristina Menering (Christina Mannering), Ričardas Hamerslis (Richard Hammersley) ir Maiklas Vaut (Michael Vout) noriai dalijosi savo patirtimi, kaip kurti darnią, bendruomenės lūkesčius tenkinančią aplinką. Susitikimuose su Klaipėdos universiteto studentais, miesto Savivaldybės planavimo specialistais bei architektų bendruomenės nariais nuskambėjo ir nauja sąvoka – žalioji infrastruktūra.
Vienas iš britų delegacijos atstovų – kraštovaizdžio architektas, urbanistas – planuotojas Maiklas Vaut įsitikinęs, jog šis terminas labai reikšmingas ir palengvina galimybes rasti sutarimą visuomenėje sprendžiant svarbius miestų plėtros klausimus.
– Žalioji infrastruktūra – nauja sąvoka Lietuvoje. Kiek ji svarbi, kiek gyvybinga planuojant miestus?
– Žaliojo planavimo principas nėra naujas. Ir anksčiau buvo tokios sritys kaip atvirų miesto erdvių ar žaliųjų plotų planavimas, tačiau sąvokos „žalioji infrastruktūra“ atsiradimas suteikė naujų galimybių kuriant miestų aplinką. Žaliosios infrastruktūros siekiamybė – kokybiškai geras miestas, gera vieta gyventi. Kadangi želdiniai ir visi kiti žalieji elementai yra svarbi miestų dalis, prisidedanti prie geros gyvenamosios aplinkos formavimo, politikų, planuotojų ir nekilnojamojo turto vystytojų diskusijose žalioji infrastruktūra jau tapo lygiaverčiu elementu, pavyzdžiui, kelių infrastruktūros planavimui. Aš pats esu miestų planavimo, miesto dizaino ir kraštovaizdžio architektūros specialistas. Visas šias sritis sieja bendras vardiklis – žalioji infrastruktūra.
– Koks, jūsų nuomone, turėtų būti idealus žalias miestas?
– Žalias miestas – nebūtinai koks nors naujas ir tobulas darinys. Pasaulyje esama pavyzdžių, kaip puikiai miestai sugeba išnaudoti turimą gamtinę aplinką. Žaliosios infrastruktūros metodas padeda geriau įvertinti esamas sąlygas, fiksuoti problemas ir pasiūlyti naujas idėjas, kaip efektyviai panaudoti turimą gamtinį potencialą.
– Klaipėdoje šiuo metu vyksta miesto gyvenamųjų rajonų planavimo procesas. Tai jau susiformavusi aplinka su savais pliusais ir minusais. Jūsų požiūriu, ar galimos čia „revoliucijos“, kardinalūs pokyčiai. Juk neversi pastatų, kad kvartalų planuose atsirastų daugiau žalios spalvos?
– Žaliosios infrastruktūros kūrimo idėja nesiekia visus miestus paversti visiškai žaliais. Žinoma, galima nugriauti pastatus ir viską užsodinti medžiais, tačiau siekiamybė ne tokia. Tikslas – ieškoti sutarimo su bendruomene ir racionalių sprendimų, kad miesto aplinka būti darni, kad joje pakaktų ir kokybiškų žaliųjų plotų, ir būtų patogu bei gera gyventi. Klaipėdoje matėme daug žalių erdvių, kurios jau funkcionuoja. Kai kurias jų reikėtų atnaujinti, o kai kurias gal net užstatyti. Esmė – miestas ir žalioji aplinka turi veikti kaip darni sistema, kelti žmonėms teigiamas emocijas.
– Tačiau skirtingi visuomenės sluoksniai kalbėdami apie miesto planavimą akcentuoja skirtingus aspektus. Žalieji pasisako už gamtos pirmenybę prieš žmogaus poreikį, pramonininkai akcentuoja būtinybę neriboti jų verslų plėtros, statybininkai norėtų statyti kuo didesnius pastatus ir t.t. Kuris interesas šiuo laiku turėtų būti svarbiausias?
– Pagrindinis dalykas turėtų būti darna, balansas. Miestas yra aktyvus, dinamiškas, augantis organizmas ir svarstant jo tolesnę plėtrą turi būti paisoma ne tik projektų užsakovų, bet ir aplinkosaugininkų bei kitų visuomenės sluoksnių interesų. Negali verslo interesas dominuoti prieš gyventojų poreikius ir atvirkščiai. Viena ir kita turi būti derinama. Žaliosios infrastruktūros principas padeda išlaikyti pusiausvyrą, rasti bendrą kalbą. Taip, mieste reikia ir naujų namų, ir vietų automobiliams, bet reikia išlaikyti balansą tarp aplinkos ir statybos.
– Jūs labai susidomėjote Klaipėdos miesto bendrojo plano brėžiniu ir šiaurinėje miesto dalyje pažymėtais dideliais miškų plotais. Dideli žalieji masyvai jums, regis, sukėlė tam tikrų abejonių. Miškas ir miestas, ar tai tarpusavy nedera?
– Miškas – didelis turtas, atliekantis net keletą naudingų fukcijų. Dabar jis atskiria ramų Melnragės kaimelį nuo miesto triukšmo. Jis prisideda prie klimato sąlygų švelninimo, nes užstoja vėjus nuo Baltijos jūros. Bet tas turtas gali būti dar didesnis. Miškas turi daug gamtinių resursų, didelį turizmo potencialą. Tiesiog reikia šį turtą atidžiai įvertinti ir rasti sprendimus, kaip jį panaudoti dar efektyviau, atskleidžiant įvairiapuses jo galimybes.
– Ar tai reiškia, jog būdamas miesto konsultantu, nebijotumėt siūlyti drąsių sprendimų – kurti ten parką, kirsti medžius?
– Pirmiausiai, atidžiai ištyrinėčiau, kas tai per miškas ir kaip jis gali būti efektyviau išnaudojamas miesto socialinėms, ekonominėms ir aplinkosauginėms reikmėms. Galbūt vieną jo dalį galima būtų išretinti, o kitą labiau užsodinti? Gal vienoj jo daly galėtų atsirasti parko tipo kraštovaizdis su gėlynais bei parko lankytojams reikalinga infrastruktūra, o kita dalis turėtų likti visiškai natūrali ir neliečiama. Kruopščiai įvertinus situaciją, galimi įvairūs sprendimai.
– Į Lietuvą sugrįžote po 10 metų pertraukos. Kokius pokyčius čia pastebėjote?
– Nenorėčiau akcentuoti fizinių pokyčių, labiau pastebimi dvasiniai dalykai. Matau daugiau pozityvumo, tikėjimo ateitimi. Per šiuos 10 metų žmonės labiau išlaisvėjo, jaučiamas noras žengti į priekį. Pastebiu daugiau energijos ir entuziazmo siekiant kurti geresnį, gražesnį miestą.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos architektūrinės koncepcijos projekto konkursą organizavęs LAS Klaipėdos skyrius skelbia galutinius konkurso rezultatus.
Konkurso nugalėtoju ir pirmosios premijos laimėtoju vertinimo komisija pripažino iš trijų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – architektų suburtą kūrybinį kolektyvą – Marių Morkūną ir bendraautorius Vytenį Ūsą, Andrių Uogintą, Aistę Tarutytę, Liną Gronskytę, Vytautą Lelį, Mantą Gipą, Povilą Kiškionį. Pagal konkurso sąlygas 8-ių architektų komanda bus apdovanota 20 tūkst. Lt premija ir turės galimybę realizuoti savo projektą. Piniginėmis premijomis taip pat bus apdovanoti ir 2-ąją, 3-iąją ir 4-ąją vietas pelniusių darbų autoriai.
Konkursą laimėjusiame projekte dabartinį Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro “Agila” pastatą siūloma rekonstruoti į du naujus statinius ir taip atskirti Kultūros centro bei Turizmo informacijos centro funkcijas. Statinio tūriai išdėstyti taip, jog Nidos miesto centrui atvertų kuo daugiau natūralios gamtinės aplinkos. Kūrybinės grupės vadovas, architektas Marius Morkūnas sako, jog nedidelė kalvelė, kurią užstoja dabartinis “Agilos” pastatas, ir buvo pagrindinis veiksnys, padiktavęs idėją vertintojų pripažinimą pelniusiam projektui. Laimėtojai neabejoja, jog jų sumanymas bus sėkmingai realizuotas Nidoje, kuri pastaruoju metu statybų klausimu yra tapusi padidinto dėmesio zona. „Vertinimo komisijoje dirbo atsakingi žmonės. Jeigu komisija balsavo už mūsų projektą, vadinasi, toks objektas sėkmingai gali atsirasti Neringoje“,- sako M. Morkūnas.
LAS Klaipėdos skyriaus ir Neringos miesto savivaldybės surengtam Nidos „Agilos“ rekonstrukcijos projekto konkursui buvo pateikti 28 darbai. Pirmasis vertinimo komisijos posėdis ir viešas darbų aptarimas įvyko dar š.m. kovo 9-ąją, paskutinis, patvirtinęs oficialius konkurso rezultatus,- balandžio 18-ąją.
Konkurso koordinatorius, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos narys Gintaras Čičiurka sakė, jog ir iniciatoriai, ir organizatoriai konkursą vadina sėkmingu, jo rezultatą – teigiamu. Pretenzijų negauta ir iš dalyvių.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija bendradarbiavimą su Klaipėdos miesto savivaldybe sutvirtins bendradarbiavimo sutartimi. Sutarties projektui šiandien pritarta Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete, jis bus teikiamas tvirtinti Tarybai.
Miesto ir krašto architektų bendruomenę vienijanti organizacija glaudesnio bendradarbiavimo su uostamiesčio Savivaldybės administracija siekė ne vienerius metus. LAS Klaipėdos apskrities organizacijos lyderių teigimu, toks jėgų suvienijimas leis efektyviau siekti bendro tikslo – geresnės miesto planavimo ir architektūros kokybės. Sutarties projekte numatomi abiejų pusių įsipareigojimai rengiant platesnio rato bendruomenės diskusijas apie svarbius miestui projektus, konsultuojant miesto vadovus, informuojant visuomenę, tęsiant Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos darbą.
Sutarties projekte taip pat numatyta kasmet rengti LAS Klaipėdos apskrities organizacijos ir Savivaldybės administracijos specialistų susitikimus aktualioms miesto plėtros temoms bei bendradarbiavimo rezultatams aptarti.
Lauko teniso kortų klausimas vėl grįš į Tarybą
Po nesėkmingo svarstymo Taryboje į Teritorijų planavimo komiteto darbotvarkę „sugrįžo“ klausimas dėl žemės sklypo K. Donelaičio g. 6a, Klaipėdoje naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo.
Priminsime, jog greta Skulptūrų parko esančių lauko teniso kortų savininkai kreipėsi į politikus, norėdami įteisinti sklypo detaliajame plane numatytus reglamentus – daliai sklypo nustatyti komercinę paskirtį, leidžiančią joje statyti prekybos, paslaugų ir pramogų objektus, daliai – palikti rekreacinę paskirtį. Esant teigiamam sprendimui, investuotojams atsivertų galimybė įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, numatančius esamų lauko teniso kortų rekonstrukciją, sveikatingumo komplekso bei apartamentinio viešbučio su maitinimo patalpomis statybą.
Politikų baimes, jog verslininkai gali vengti vykdyti detaliojo plano sprendinius ir vietoj lauko teniso kortų atsiras pastatai-siurprizai, bandė išsklaidyti ir posėdyje dalyvęs žemės sklypo nuomininkų atstovas, ir valdininkai. Esą į sprendimo projektą įtraukta papildoma nuostata, akcentuojanti, jog sklypo rekreacinės paskirties dalyje negali būti statomi kiti statiniai, išskyrus numatytuosius detaliajame plane (atviras teniso aikštynas su žiūrovų tribūnomis bei automobilių saugykla rūsyje bei sveikatingumo kompleksas), pakankamas saugiklis nuo galimo savivaliavimo. Komiteto nariams pritarus, sprendimo projektas vėl sugrįš į Tarybą.
Burių gatvėje „pakvipo“ nauja krovos estakada
Komitetui pristatytas UAB „Krovinių terminalas“ teritorijos Burių g. 17, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijos projektas. Jame numatoma estakados, būtinos benzinui, dyzelinui bei aviaciniam kurui krauti iš laivų, statyba. Teigiama, jog iki šiol nebūta poreikio šiuos produktus įvežti į Lietuvą, tačiau situacijai rinkoje keičiantis, krovos kompanija koreguoja savo verslo planus. Posėdyje dalyvavęs UAB „Krovinių terminalas“ technikos direktorius E. Plauška tikino, jog dėl naujo statinio blogų kvapų, erzinančių gyventojus, nepadaugės. Esą šiuolaikinės technologijos užtikrina saugią ir netaršią krovą. Tokie argumentai politikus, matyt, įtikino. Koncepcijos projektui pritarta.
Baigiami planuoti dar du gyvenamųjų namų kvartalai
Posėdyje pristatyti dar dviejų uostamiesčio gyvenamųjų namų kvartalų, esančių šiaurinėje miesto dalyje, detaliųjų planų koncepcijos projektai. 13 ha ploto teritorijos, esančios tarp Kretingos g., „Žemynos“ gimnazijos ir Klaipėdos universiteto sklypų ribų bei Herkaus Manto g., suplanavimui pritarta be pastabų.
23 ha ploto teritorijos tarp Stadiono, Pušyno, Švyturio, Malūnininkų, Sportininkų bei Dariaus ir Girėno gatvių detaliojo plano koncepcijos rengėjams rekomenduota inventorizuoti šiame kvartale esančius sandėliukus, numatyti, kuriuos iš jų būtų galima nugriauti. Taip pat pasiūlyta nagrinėti galimybę sujungti Smilties Pylimo gatvę su Stadiono gatve.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
