Brandaus jubiliejaus proga nuoširdžiausi kolegų sveikinimai architektui Vyteniui Mazurkevičiui. Linkime, kad idėjos neleistų nurimti, kad keliai į sėkmę būtų atviri, kad dvasia ir kūnas nestokotų sveikatos ir energijos. Su gražia sukaktimi!
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Brandaus jubiliejaus proga ilgiausių metų linkime kolegai architektui Ramūnui Kraniauskui. Būkit sveikas, stiprus, energingas! Džiaugiamės, kad esat, linkim ilgų ilgų ir turiningų gyvenimo metų!
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyrius kviečia Klaipėdos kūrybines sąjungas, kultūros institucijas, nevyriausybines organizacijas bei fizinius asmenis siūlyti pretendentus Klaipėdos kultūros magistro vardui gauti. Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas Klaipėdos miesto menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai.
Siūlant pretendentą pateikti:
- teikimą, nurodant pretendento vardą, pavardę, užsiėmimą (ar pareigas) ir pagrindinius argumentus, kokie būtų jo išskirtiniai nuopelnai Klaipėdos kultūrai -1 lapas;
- pretendento kūrybinės veiklos gyvenimo aprašymas;
- pretendento nuopelnų Klaipėdos miesto kultūrai aprašymas (recenzijų, straipsnių, atsiliepimų kopijos, autoriaus spausdinti darbai, rekomendacijos, kitų institucijų įvertinimai, duomenys apie apdovanojimus ir kita).
Pretendentus vertins Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisija, kurią sudaro Klaipėdos miesto savivaldybės meras, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Kultūros skyriaus vedėja bei 11 Kultūros ir meno tarybos narių. Komisijos pirmininkas yra meras.
Klaipėdos kultūros magistro regalijos bus įteikiamos specialios ceremonijos metu rugpjūčio 1 d., per miesto gimtadienį. Pilies muziejuje magistrai bus apdovanoti auksiniais žiedais, pagamintais renesansinio žiedo, saugomo šiame muziejuje, pavyzdžiu, jiems bus įteikti vardą patvirtinantys dokumentai, pasirašyti Klaipėdos miesto mero.
Pasiūlymai priimami ir registruojami iki š.m. balandžio 30 d. (pirmadienis) 17 val. Kultūros skyriuje, 512 kab., Liepų g. 11.
Telefonai pasiteirauti: 39 61 74, 39 61 71.
Kultūros skyriaus vyr. specialistė
Raimonda Mažonienė
39 61 74, raimonda.mazoniene@klaipeda.lt
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė jubiliejinės sukakties proga nuoširdžiai sveikina kolegę Raimundą Trimonienę. Būkit laiminga ir sveika! Tegul kūrybiniai sumanymai ir Jūsų svajonės tampa realybe!
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete be didesnių ginčų išspręstas procedūrinis klausimas dėl sklypo K. Donelaičio 6 a žemės naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo.
Teniso kortų, esančių greta Skulptūrų parko, sklypo nuomininkai – UAB „Nordsekas“ ir UAB „BJK“- dar 2008-aisiais parengė detalųjį planą, pagal kurį valdomame sklype numatomos naujos statybos –be teniso kortų su žiūrovinėm tribūnom ir reikalinga infrastruktūra turėtų atsirasti ir komercinės paskirties statiniai – sveikatingumo kompleksas, apartamentų viešbutis su maitinimo įstaiga. Taryba tokiems detaliojo plano sprendiniams pritarė, tačiau pasikeitus teritorijų planavimo procedūroms sklypo nuomotojams dar kartą tenka kreiptis į politikus, kad šie pritartų žemės naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimams.
Teritorijų planavimo komiteto nariai parengtam Tarybos sprendimo projektui neprieštaravo, juolab kad Savivaldybės administracijos specialistų iniciatyva jis papildytas 2-uoju punktu, nustatančiu, kad rekreacinių teritorijų sklypo dalyje (1B) negali būti statomi jokie statiniai, išskyrus tuos, kurie numatyti detaliajame plane – atviras teniso aikštynas su žiūrovų tribūnomis bei automobilių saugykla rūsyje ir rekreacinis objektas – sveikatingumo kompleksas. Teigiama, jog ši nuostata padės apginti miesto interesą centrinėje Klaipėdos dalyje išsaugoti lauko teniso aikštyną.
Sprendimo projektas bus teikiamas tvirtinti artimiausiam tarybos posėdžiui.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Vytauto Petriko (dienraštis „Klaipėda”) nuotr.
Teritorijų planavimo komitetas prašys mero ir visos Tarybos paramos bandant apginti miesto interesus nuo naujai rengiamo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano ir jame numatomų reglamentų Smiltynės teritorijai. Kai kurie jų, anot planavimo specialistų, prasilenkia su logika, prieštarauja Bendrojo plano nuostatoms ir neįgyvendinama utopija verčia Klaipėdos miesto valdžios planus Smiltynę paversti šiuolaikiška, civilizuota klaipėdiškių poilsio vieta.
Pasiūlymus ir pastabas ignoravo
Miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika informavo Teritorijų planavimo komiteto narius, jog ilgai rengtas naujas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas atsiųstas derinti į KNNP teritoriją patenkančioms Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybėms. Neringoje buvo surengtas dokumento pristatymas, kuriame dalyvavo ir jo rengėjai, ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai. A. Mureika teigė susirinkime išsakęs uostamiesčio savivaldybės specialistų pastabas dėl, jų nuomone, netikslių ar abejotinų plano sprendinių, tačiau kuomet Klaipėdos miesto valdžiai derinti buvo atsiųstas KNNP tvarkymo projektas, paaiškėjo, kad pastabos ir pasiūlymai buvo ignoruoti. Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento atstovai kreipėsi į politikus, klausdami jų pozicijos dėl miestui aktualių Smiltynės teritorijos tvarkymo perspektyvų. A. Mureika teigė kvietęs KNNP tvarkymo plano rengėjus atvykti į Klaipėdą ir pristatyti dokumentą bei numatomų naujų reglamentų motyvus, tačiau tokio vizito nesulaukė.
Vietoj jachtų uostelio – žaidimų aikštelė
Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie LR aplinkos ministerijos iniciatyva parengtas dokumentas gali pasmerkti net keletą uostamiesčio savivaldybės iniciatyvų. Viena jų – vadinamųjų laivų kapinių įlankos pritaikymas vandens turizmui. Miesto savivaldybė, gavusi ES paramą, planavo išvalyti šią įlanką nuo laivų-skenduolių ir čia kurti dar vieną jachtų uostelį su jam reikalinga infrastruktūra. Deja, naujasis KNNP tvarkymo planas šioje teritorijoje leistų kurti tik atokvėpio erdves, vaikų žaidimo aikšteles.
Klaipėdos bendrasis planas įteisinęs miesto siekį, jog Smiltynės krantinė palei Kuršių marias turėtų tapti pėsčiųjų ir dviratininkų promenada su jachtų uosteliais, kavinėmis, KNNP tvarkymo plano rengėjai dviračių trasą be aiškesnės motyvacijos suka gilyn į mišką, neleisdami žmonėms grožėtis pamariu.
Urbanistinės plėtros departamento vadovas K. Macijauskas neslėpė, jog pagal naująjį dokumentą problemišku taptų ir paplūdimių sutvarkymas. Miesto siekiamybė pajūryje sukurti bent minimalią civilizuotą poilsio infrastruktūrą – pastatyti tualetus, atvesti vandentiekį – praktiškai nebūtų įgyvendinama.“Viskas daroma tam, kad žmonės nekeltų kojos į Kuršių neriją“,- KNNP tvarkymo plano dvasią apibūdino departamento vadovas.
Konsoliduos pajėgas gynybai
Teritorijų planavimo komiteto nariai, išklausę Savivaldybės administracijos atstovų pateiktą informaciją, nutarė kreiptis į miesto merą bei Tarybos narius ir konsoliduoti pajėgas miesto interesams ginti. Klaipėdiškiai, sekdami kaimyninės Neringos savivaldybės pavyzdžiu, žada siekti, kad dokumentas būtų viešai svarstomas Taryboje. Tikimasi, kad miesto vadovų ir politikų kreipimąsis į plano rengėjus nebus nuleistas negirdomis ir pastarieji vis dėlto atvyks į uostamiestį derinti probleminių sprendinių.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Š.m. kovo 21 d., trečiadienį, 10 val. Neringos miesto savivaldybės posėdžių salėje (Taikos g. 2, Neringa) vyks Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos atviro supaprastinto projekto konkurso vertinimo komisijos posėdis, kuriame bus atplėštos dalyvių pateiktos pakuotės su devizų šifrais bei patikrintas jų kvalifikacijos atitikimas konkurso sąlygoms.
Vokų atplėšimo procedūra – vieša, po jos vyks uždaras vertinimo komisijos posėdis. Planuojama jo trukmė – 1,5-2 val.
Priminsime, jog pirmajame konkurso vertinimo komisijos posėdyje, įvykusiame kovo 9-ąją, pagal balsavimo rezultatus buvo sudaryta preliminari projektų eilė. Joje – 24 darbai. Galutinė projektų eilė ir jų autoriai paaiškės jau kovo 21-osios posėdyje, tačiau oficialūs konkurso rezultatai bus skelbiami tik po trečiojo vertinimo komisijos posėdžio, kuris bus kviečiamas pasibaigus LR Viešųjų pirkimų įstatyme numatytoms galimoms apskundimo procedūroms.
Konkursą geriausiam Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos projektui išrinkti inicijavo Neringos miesto savivaldybės administracija, organizuoja – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities atstovė spaudai
Urbanistinis anonimiškumas žudo Vietą. Sparti šiuolaikinių miestų plėtra ir racionalūs, ekonomiški, standartizuoti urbanizuojamų teritorijų sprendimai suniveliuoja jas ir silpnina bet kokią gyventojų sąsają su Vieta. Miestai tampa modernių klajoklių stovyklomis, kur mobilumas visai nebūtinai laikytinas komplimentu.
Menas – štai naujas šansas urbanistinės niveliacijos apimtuose miestuose. Menas, kurį beveik prieš šimtmetį architektūros modernistai “išvarė” iš architektūros, pagaliau sulaukė savo valandos,- jis yra didžiai pageidaujamas viešoje erdvėje. Vis daugiau tikinčių, kad būtent menas gali tapti esminiu prieskoniu, suteikiančiu moderniems miestams savitumo, originalumo, tapatumo.
Bene karščiausiai šituo tiki nevyriausybinė organizacija CREATIVE WORX (angl. “Kūrybiniai darba!”), prieš metus įsikūrusi Rygoje ir ketinanti tapti svarbiausiu ryšininku Baltijos šalyse tarp menininkų, architektų, dizainerių, nekilnojamojo turto vystytojų, vietinės administracijos ir, žinoma, gyventojų, kuriems rūpi aplinkos dizainas.
“Darbininkai” teigia, kad būtent gyventojų įtraukimas į meninius projektus miesto viešose erdvėse ne tik suteikia konkrečioms erdvėms identitetą, bet ir tam tikrą socialinį klimatą. Pastebėta, kad miesto gyventojai savotiškai “įsidarbina” humanizuotoje erdvėje: susitikinėja, leidžia laisvalaikį, atsiveda svečius, prižiūri vietą.
Organizacija CREATIVE WORX veikia remiama fondo NCP (Nordic Culture Point), kuris siekia sudaryti galimybes mažiau humanizuotoms šalims perimti skandinavų ir vakarų europiečių patirtį šioje srityje. Taigi, latviai imasi iniciatyvos sukurti tam tikrą meno viešoje erdvėje kūrėjų tinklą Baltijos šalyse. Anot CREATIVE WORX vadovės Anos Sausverdės, pirmu konkrečiu žingsniu šia kryptimi taps balandžio 25-26 dienomis Rygoje vyksianti konforencija “Menas viešose erdvėse: kryžkelės tarp vizualiųjų menų, architektūros, urbanistikos ir gyventojų”, į kurią yra kviečiami ir Lietuvos urbanistiniai kreatyvai.
Tarptautinės konferencijos „Menas viešose erdvėse“ programa. Ryga, 2012.04.25-26.
AUDRYS KARALIUS
www.pilotas.lt
Šaltinis: www.pilotas.lt
Penktadienį vėlai vakare pasibaigus uždaram vertinimo komisijos posėdžiui, paaiškėjo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos projekto konkurso favoritai.
Pagal komisijos narių vertinimus sudaryta preliminari projektų eilė. Pirmuoju numeriu joje įrašytas pasiūlymas, kurio devizo Nr. 419749. Šis projektas komisijos buvo įvertintas geriausiai – surinko 2,11 balo. Posėdžio protokole fiksuota komisijos nuomonė, jog „darbo 419749 privalumas yra architektūros ir viešos erdvės jautrus santykis, organiškas ryšys su aplinka”. Į pirmąjį preliminarios eilės šešetą pateko projektai – 093121 (2,78), 477364 (3,47), 010000 (3,72), 222147 (4,08), 030906 (4,75).
Pagal Konkurso sąlygas projektas-nugalėtojas oficialiai bus paskelbtas tik po 3-iojo vertinimo komisijos posėdžio. Prieš jį įvyksiančiame antrajame vertintojų susirinkime bus atplėšti vokai su informacija apie konkurso dalyvių kvalifikaciją. Patikrinus dokumentus ir jų atitikimą Konkurso sąlygoms, preliminari projektų eilė dar gali būti koreguojama. Viešųjų pirkimų įstatymas ir po antrojo etapo numato galimus apskundimo terminus. Tik jiems pasibaigus, bus rengiamas finalinis vertinimo komisijos posėdis, kuriame jau bus paskelbti galutiniai konkurso rezultatai – nugalėtojai, taip pat – 2 ir 3-iąją vietas bei paskatinamąją premiją pelnę darbai ir jų autoriai.
Konkursą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos geriausiam projektui išrinkti inicijavo Neringos miesto savivaldybė, organizuoja – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius. Konkursui pateikti 28 projektai, pirmame posėdyje komisija vertino tik 24-is, keturi projektai, komisijos balsų dauguma, buvo atmesti dėl pažeistos dalyvių anonimiškumo sąlygos.
Konkurso koordinatorius, LAS Klaipėdos skyriaus valdybos narys Gintaras Čičiurka po pirmojo vertinimo komisijos posėdžio pasidžiaugė sklandžia Konkurso eiga. „Komisijos nariai ilgai diskutavo ir atsakingai vertino darbus. Neabejoju, jog Konkurse bus išrinktas geriausias, profesionaliausias darbas, papuošiantis Kuršių nerijos aplinką, atspindėsiantis neringiškių lūkesčius“,- sakė G. Čičiurka.
***
Konkurso vertinimo komisijos protokolas su preliminaria projektų eile skelbiamas tinklapyje www.architektams.lt bei centrinėje viešųjų pirkimų duomenų bazėje. Susipažinti su Konkursui pateiktais darbais galima:
http://www.architektams.lt/konkursai/kulturos-ir-turizmo-informacijos-centro-agila-konkursas/
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos skyriaus atstovė spaudai
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos svarstymui pateiktas sklypo Vilniaus pl. 5 detaliojo plano koncepcijos projektas priminė neišsipildžiusias miesto strategų viltis apie vadinamojo „auksinio trikampio“ suklestėjimą.
Taip skambiai politikų pavadintos uostamiesčio prieigos (teritorija tarp Vilniaus pl. ir Tilžės g.) turėjo tapti vienu iš investicijų traukos ir miesto ekonominio augimo centrų. Deja, iki šiol ši teritorija apleista, o joje žemes valdantys verslininkai apie drąsius plėtros planus nebekalba.
Ekspertų tarybai pateiktas svarstyti 18 ha žemės sklypo Vilniaus pl. 5 detaliojo plano koncepcijos projektas numato šio sklypo skaidymą į 6 mažesnius sklypelius, jiems nustatoma komercinė paskirtis, užstatymo režimai. Pakilimo laikotarpiui procesas buvęs atvirkštinis. Sklypo savininkai – UAB „Ferteksos transportas“ – tuomet sklypą didino ir jį planavo pagal konkretaus investuotojo poreikius. Dėl ekonominio sunkmečio buvęs investuotojas planus pakeitė, o šiandienos verslo konsultantai žemės savininkams jau pataria, jog rinkoje didesnę paklausą turi mažesnio ploto sklypai. Koncepcijos projektą rengianti bendrovė „NDP Klaipėda“ (proj. vadovas V. Mikalauskas, arch. E. Petrauskas) prie pagrindinio įvažiavimo į miestą besišliejantį sklypą padalijo 6 dalis, nustatė galimas užstatymo ribas bei pastatų aukščius (iki 29,5 m), pateikė transporto organizavimo schemą.
Ekspertų tarybos nariams kilo klausimų, kodėl ribojamas numatomas pastatų aukštingumas, jeigu miesto aukštybinių pastatų schema šioje vietoje leidžia statyti iki 60 metrų aukščio pastatus. Aukščiausius statinius koncepcijos rengėjams rekomenduota planuoti palei Vilniaus plento liniją ir taip „įrėminti“ šio transporto koridoriaus erdvę.
Daugiausiai diskusijų sukėlė koncepcijos projekto transporto sprendiniai. Su planuojamu sklypu besiribojančių teritorijų detaliuosiuose planuose ties sklypu numatyta magistralinė gatvė, jungianti Vilniaus pl. ir Tilžės g. bei viadukas po arba per Vilniaus plentą. Koncepcijos rengėjai susisiekimui su naujai planuojama teritorija pasirinko kitą, laikiną variantą – transportą į sklypą nukreipti iš Vilniaus pl. į „auksiniame trikampyje“ suplanuotą Sudmantų gatvę. Laikinas transporto sprendinys sulaukė abejonių ir dėl eismo saugumo, ir dėl gatvės linijos pagrįstumo. Ekspertų nuomone, sklypo savininkai ir projektuotojai dėmesį turėtų sutelkti į magistralinės gatvės ir viaduko projektą. Esą tai būtų ne tik svarbus žingsnis šios teritorijos plėtrai, bet didėtų ir planuojamo sklypo patrauklumas bei vertė. Ekspertų pastabose koncepcijos rengėjams – rekomendacijos brėžiniuose aiškiai pažymėti žaliuosius plotus, numatomą transporto srautų judėjimą sklypo viduje, parodyti, kaip šio sklypo sprendiniai siejasi su gretimų sklypų projektais.
Koncepcijos projektas artimiausiu metu bus teikiamas svarstyti Klaipėdos miesto tarybos teritorijų planavimo komitetui.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
