Ieškote užtikrintų sprendimų?
Domitės naujienomis statybinių produktų rinkoje?
Maloniai kviečiame apsilankyti KNAUF seminare!
Seminare bus nagrinėjamos šios temos:
- Privalumai pranokstantys tradicinę statybą. Aquapanel sienos. Pranešėja Vilda Kiršytė.
- Idealus tinkas sienų lyginimui patalpose. Pranešėjas Simonas Godelis.
- Garso izoliacija. Gipskartonio konstrukcijos. Pranešėjas Kęstutis Janeika.
Seminaro trukmė 2 val. Po seminaro rengsime diskusiją prie kavos puodelio.
Seminaras vyks:
- Klaipėdoje – kovo 13 d. (antradienį) 14 val. viešbučio „Amberton Klaipėda“ konferencijų salėje (Naujojo Sodo g. 1, Klaipėda);
Registruotis galite elektroniniu paštu seminarai@knauf.lt arba telefonu: 85 213 22 22
Teritorijų planavimo komiteto nariai, susipažinę su rengiamomis dar trijų Klaipėdos miesto gyvenamųjų kvartalų detaliųjų planų koncepcijomis, ketina inicijuoti platesnę specialistų diskusiją dėl uostamiesčio gyvenamųjų mikrorajonų perspektyvų.
Politikai ir valdininkai kol kas neranda racionalaus sprendimo, kaip teisingai, nepažeidžiant bendruomenės interesų ir neįžiebiant konfliktų dėl sklypų daugiabučiams priskyrimo, užbaigti miesto kvartalų planavimo procedūrą.
Prognozėse – tvoros ir karai
Teritorijų planavimo komiteto posėdyje vakar pristatyti teritorijų tarp Šilutės pl., Smiltelės g. Taikos ir Statybininkų pr. (120 ha), Kretingos g., Panevėžio g., Liepojos g. ir Šiaurės pr. (16 ha) detaliųjų planų koncepcijų projektai. Šių ir 38 ha ploto teritorijos, esančios tarp Taikos ir Statybininkų pr., Smiltelės g. ir komercinės paskirties žemės sklypų ties Minijos g. riba, detaliuosius planus rengiantis architektas A. Sviderskas neslėpė susidūręs su sudėtingu rebusu. Daugiabučių gyventojai ar jiems atstovaujančios bendrijos neprieštarauja, kad jų namams būtų priskirti, įteisinti žemės sklypai bei prievolė juos prižiūrėti, tačiau tuo pat metu projektuotojų neretai klausiama, ar šiuose sklypuose jie galės visavertiškai šeimininkauti, pavyzdžiui, atsitverti namui priskirtas automobilių stovėjimo aikšteles, kiemus. Kvartalas, žinomas Alksnynės pavadinimu, kažkada planuotas ir statytas taip, jog vienas įvažiavimas tarnauja keliems namams, o prie daugiabučių įrengtos bendros vaikų žaidimų aikštelės, skalbinių džiovyklės, tad, anot architekto, akivaizdu, kad tvoros neįmanomos, o tokioms atsiradus kiltų kiemų gyventojų konfliktai.
Kitas galimas kvartalo planavimo variantas – apibrėžti tik sklypus apie namus, o bendrus įvažiavimus, kiemus bei žaliuosius plotus įteisinti kaip bendrojo naudojimo erdves, formuojant valstybinės žemės plotus, kurių priežiūra ir toliau turėtų rūpintis Savivaldybė. Toks sprendimas kategoriškai netenkina miesto tvarkytojų. Už šią sritį atsakingi Savivaldybės administracijos valdininkai spaudžia projektuotojus mažinti „valdiškus“ plotus, o jų tvarkymą ir priežiūrą priskirti gyventojams ar bendrijoms. Esą taip būtų taupomos biudžeto lėšos, o kvartaluose būtų daugiau tvarkos.
Probleminę situaciją politikams pristatęs miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika teigė, jog reikia politinio apsisprendimo, kaip planuoti šį ir kitus kvartalus. Jo nuomone, akivaizdu, jog vienu brėžiniu visų problemų neišspręsi – reikia ieškot kitų teisinių būdų interesams suderinti.
Išeitis – vienytis, bet…
Teritorijų planavimo komiteto pirmininkės R. Staševičiūtės nuomone, geriausia išeitis būtų, jeigu daugiabučių grupės vienytųsi į didesnes bendrijas ir apsiimtų administruoti bei tvarkyti didesnius sklypus, nes kvartalai sovietmečiu buvę projektuoti ne kaip atskiri vienetai, o gyvenamosios erdvės visuma. Tačiau politikė ir pati pripažino, jog toks scenarijus kol kas menkai tikėtinas, nes dažnai ir vieno daugiabučio gyventojai nesugeba susitarti dėl bendros ateities.
Nesutalpina automobilių
Koncepcijų autorius A. Sviderskas pažymėjo, jog pagrindine problema planuojant gyvenamuosius kvartalus lieka vietų automobiliams statyti stoka. Tam stengiamasi išnaudoti kiekvieną įmanomą plotelį, tačiau net ir numačius naujas vietas asmeniniam transportui vadinamajame Alksnynės ir Pietinės gatvių mikrorajone būtų patenkinti tik du trečdaliai šios vietos gyventojų poreikių (skaičiuojant pagal normatyvą: butui – 1-as automobilis). Beje, architektas neatmetė galimybės, jog vietų automobiliams gali būti įrengta ir mažiau, jeigu planuojamoms naujoms aikštelėms pasipriešins patys namų gyventojai. Politikai siūlė šiame kvartale planuojamame laisvos žemės sklype numatyti daugiaaukštės automobilių saugyklos galimybę. Esą ką gali žinoti, gal ateityje atsiras iniciatyvų ir finansinių išteklių nuo automobilių pertekliaus dūstančiuose kvartaluose pastatyti daugiaaukščius mašinoms.
Neringiškiai nori Klaipėdos vandenų
Teritorijų planavimo komiteto nariai neprieštaravo, jog būtų keičiamos Klaipėdos administracinės ribos ir miesto teritorija sumažėtų keliomis dešimtimis hektarų. Tokį sprendimą inicijavusi kaimyninė Neringos savivaldybė siekia savo teritoriją išplėsti į Kuršių marių vandenis.
Paradoksas, tačiau iš dviejų pusių vandenų skalaujama Neringa iki šiol Kuršių mariose neturi valstybinių vandenų (Savivaldybės teritorija yra tik sausumoje), o gyvenvietėse esantys uostelių ar prieplaukų statiniai yra kitų savivaldybių – Šilutės ir Klaipėdos rajonų ar Klaipėdos miesto – teritorijose. Neringiškiams dėl to kyla nemažai keblumų. Vyriausybės nutarimą dėl administracinių ribų keitimo inicijavę kaimynai jau gavo rajonų savivaldybių pritarimą, o šiandien šį klausimą svarstys ir uostamiesčio politikai.
Neringos savivaldybės administracinę ribą Kuršių mariose siūloma brėžti 30 m nuo kranto ir sutapdinti ją su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto riba.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valdininkai tikino, jog dėl tokio ribų „pastumdymo“ uostamiestis žalos nepatirs, tačiau net dviejuose Tarybos komitetuose tokiam sprendimo projektui nepritarta.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus ir Neringos savivaldybės administracijos paskelbtame konkurse Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos projektui išrinkti varžysis 28 darbai.
Konkursas vieno iš reprezentacinių Nidos pastatų rekonstrukcijos projektui paskelbtas praėjusių metų gruodį. Jį inicijavusi Neringos savivaldybės administracija siekia 1969-aisiais statytą kino teatrą “Agila” pritaikyti šiandienos poreikiams – įrengti 500 vietų universalią salę, skirtą koncertams, konferencijoms, teatro spektakliams bei kino seansams, su jai aptarnauti reikalingomis patalpomis. Pastate taip pat turėtų būti numatytos erdvės Turizmo informacijos centrui, jaunimo bendruomenės veiklai, parodų salė, kavinė-skaitykla, administracinės patalpos.
Konkurso dalyviams suformuluotas uždavinys pateikti architektūrinę koncepciją, kurioje derėtų modernios ir šiuolaikiškos architektūros tūrinis-erdvinis, planinis sprendimai, esama urbanistinė aplinka bei gamtinių elementų visuma. Konkursą laimėjusios koncepcijos pagrindu bus rengiamas žemės sklypo Taikos g. 4, Neringoje detalusis planas ir Nidos kultūros ir informacijos centro rekonstravimo techninis projektas.
Visi konkursui pateikti darbai nuo pirmadienio, vasario 27-osios, bus eksponuojami Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre (Taikos g. 4, Neringa). Ekspozicija veiks darbo dienomis nuo 8 iki 18 val., šeštadieniais – 10-13 val. Viešas darbų aptarimas vyks kovo 9-ąją 14.00 val., po jo rengiamas pirmasis uždaras Vertinimo komisijos posėdis, kuriame pagal gautus vertinimus bus sudaryta bendra projektų eilė. Kadangi Konkursas organizuojamas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jo nugalėtojai ir informacija apie autorius bus paskelbta pasibaigus įstatymo nustatytoms procedūroms, tikėtina, antrojoje kovo pusėje.
Vertinimo komisijai pirmininkaus Neringos miesto meras Antanas Vinkus, jos nariai – architektai, Neringos savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko bei Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ atstovai.
Daugiau informacijos apie konkursą – tinklapyje www.architektams.lt
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apkrities organizacija, po beveik dvejus metus trukusio tarptautinio profesinių mainų projekto, sumuoja jo rezultatus ir įgytas patirtis: kuo architektų bendruomenei buvo naudinga galimybė pasižvalgyti po kitų šalių kolegų darbo virtuvę?
Kryptys – Italija, Danija, Norvegija
Į baigiamąją projekto diskusiją Architektų klube susirinko dalis iš 16-os tarptautinio “Leonardo Da Vinčio” mokymosi visą gyvenimą programos dalyvių. Įspūdžiai ir pamokos, parsivežtos iš Lietuvos atstovus priėmusių šalių – Italijos, Norvegijos bei Danijos – skirtingos, tačiau bendra nuomonė – galimybė dirbti kitų šalių architektų biuruose buvo vertinga patirtis, net jeigu ir būta nusivylimų priėmusiomis įstaigomis, ar nepasitvirtino išankstiniai lūkesčiai apie projektus, prie kurių jiems teko prisidėti. Bet kokiu atveju asmeninė ar kolektyvinė patirtis kitapus Lietuvos valstybinių sienų padeda objektyviau įvertinti savos šalies architektūros rinkoje vykstančius procesus. Didelis projekto pranašumas – jo dalyvių neslėgė finansiniai rūpesčiai: kelionės, pragyvenimo bei stažuotojų darbo apmokėjimo išlaidos darbdaviams buvo kompensuotos.
Vienas iš šio projekto iniciatorių, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius, pats 3 mėnesius stažavęsis Venecijos (Italija) „Sergio Pascolo Architects” biure, sako, jog pirmasis įgyvendintas tarptautinis projektas, pirmiausia, buvo gera patirtis organizacijai. Surengti stažuotes Danijoje, Norvegijoje ir Italijoje net 16-ai žmonių, surasti juos priimsiančias architektų bendroves buvo sudėtingas uždavinys, tačiau ne mažesnė problema buvo Lietuvoje surinkti tokį skaičių architektų-profesionalų, gebančių bendrauti užsienio kalba, galinčių ir norinčių atidėti savo darbus čia bei išvykti svetur. Atranka stažuotėms vyko net dviem etapais.
Stažuočių trukmė skirtinga – nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių. Jau sugrįžę dalyviai beveik vienbalsiai sutiko, jog 2-3 savaitės – per trumpas laikas įsigilinti į priimančių šalių architektūros įmonių veiklos sąlygas, projektavimo specifiką, juolab visavertiškai įsilieti į kūrybinį procesą. Ilgesniam stažuočių laikui išvykę architektai turėjo daugiau galimybių produktyviai dirbti, o laisvu laiku – pakeliauti, pamatyti ir taip pažinti esamą architektūrinę aplinką, pavyzdžiui, nuodugniai ištyrinėti garsiosios Venecijos architektūros bienalės ekspoziciją.
Itališkos patirtys
LAS Klaipėdos apskrities organizacijai pavyko surengti tik vieną stažuotę Danijoje, 6 programos dalyviai vyko į Norvegiją, 9 – į Italiją. Darbas pastarojoje šalyje, nors ir laikomoje architektūros citadele, ne visiems paliko pačius geriausius įspūdžius. Apibendrindamas savo stažuotės viename iš Romos biurų įspūdžius architektas Linas Pasiaura juokavo ten pamatęs, kokia neturėtų būti jo darbo vieta… Vilnietį, švelniai tariant, nustebino chaotiškai knygomis ir brėžiniais užverstas interjeras, vangi tuomet užsakymų stokojusios įmonės veikla. Tačiau būta ir kitokių itališkos praktikos pavyzdžių. Klaipėdietė architektė Jūratė Usanova pasakojo, jog ją priėmusioje Šiaurės Italijos miesto Brešijos architektų studijoje darbo pradžios ir pabaigos laiko buvo paisoma pavyzdingai, o ji su kolegomis intensyviai rengė vienos bažnyčios turimo sklypo ir pastatų pritaikymo visuomenės reikmėms projektą. Biuro aplinka puikiai pritaikyta darbui, jame dirbantys architektai naudojosi naujausiomis kompiuterinėmis programomis. Atliekant pavestas užduotis glaudžiai bendradarbiauta su kolektyvu ir studijos vadovais.
Darnios plėtros architektūros praktikos paieškos
Visiems stažuočių dalyviams kelti 3 tikslai – perimti kolegų patirtis architektūroje taikant darnios plėtros principus bei rengiant projektus teritorijoms ar statiniams prie vandens, kurti įgyvendinant inovatyvias idėjas.
Tvarios arba darnios plėtros architektūros principai šiuo metu itin akcentuojami Lietuvoje. Vienas iš stažuočių dalyvių pajuokavo, jog ši sąvoka egzistavo jį priėmusios bendrovės projektų aiškinamuosiuose raštuose… O praktika parodė, jog tai, koks bus projektuojamo objekto ar teritorijos santykis su aplinka, priklauso ne tik nuo architekto požiūrio, bet ir užsakovo intereso. Norvegijos Svolvaer savivaldybėje per stažuotę dirbęs ir šio miesto pramoninio kvartalo plėtros projektą rengęs architektas Rolandas Rakevičius parsivežė įspūdį, jog norvegus, pirmiausia, domino žmogaus poreikių užtikrinimas, o ne aplinkosauginiai dalykai. Tuo pat metu kitoje Norvegijos vietovėje – Vega saloje, globojamoje UNESCO, Pasaulio paveldo centro projektą rengusios architektės Kristina Milvidaitė-Striškienė ir Ineta Kojelienė pasakojo turėjusios ieškoti itin subtilių sprendinių, darniai įsiliejančių į unikalų ir kruopščiai saugomą salos kraštovaizdį. Lietuvaičių pasiūlyta centro pastatų prie vandens ir ant vandens idėja buvo gerai įvertinta, tačiau ar bus įgyvendinta, nežinia. Tai priklausys nuo finansinių išteklių.
Vaidotas Dapkevičius, dirbęs architektūros profesoriaus, dėstančio tvarios plėtros architektūros kursą, biure, taip pat sakė, jog šios sąvokos nebuvo kasdienės kalbos dalis, tačiau tuo metu kolektyvo rengta Abu Dabio (Jungtiniai Arabų Emyratai) plėtros vizija rėmėsi Europoje priimtais darnios plėtros principais. Lietuvį stebino, kad dabartinis Abu Dabio miesto plėtros modelis labiau primena plačiai išsidriekusius JAV miestus. Todėl ieškota būdų, kaip dykumų kraštovaizdyje sparčiai augantį miestą suplanuoti kuo racionaliau, neišplečiant jo ribų, maksimaliai išnaudojant visas esamas galimybes sukurti kompaktišką, verslui ir gyvenimui patogią aplinką.
Idėjų frontas – jaunimui
Inovacijoms Vakarų ir Šiaurės šalių šalys – atviros. Anot stažuočių dalyvių, kūrybiškos ir naujos idėjos sveikinamos ir skatinamos. Kompanijos aktyviai dalyvauja pačiuose įvairiausiuose architektūriniuose konkursuose. Tam ne kliūtis valstybių sienos ar kultūriniai skirtumai.
Romos universiteto „La Sapienza” profesorės Guendalinos Salimei architektūros ir planavimo imonėje “T-studio” turėjusi galimybę padirbėti klaipėdietė Inga Daukšienė pasakojo, jog viena šios įmonės darbuotoja buvo atsakinga už informacijos apie skirtingose šalyse vykstančius architektūros konkursus paiešką. Stažuotoja praktikos metu netgi buvo gavusi užduotį išversti informaciją apie kaimyninėje Latvijoje paskelbto konkurso sąlygas. Jeigu jos sudomina, kolektyvas koncentruoja pajėgas konkurso pasiūlymui.
Architektas Vitalijus Jankūnas sako, jog tarptautinius konkursus galima vadinti atskiru verslu. Jų skelbiama daug, o norintieji dalyvauti turi sumokėti maždaug 100 eurų dalyvio mokestį. Žinoma, varžomasi dėl piniginio prizo. Kadangi dalyvių netrūksta, o prizinis fondas – simbolinis, konkursai naudingi jas skelbiančioms organizacijoms. Juolab kad per juos surenkama daug ir skirtingų idėjų, kurios nebūtinai įgyvendinamos. Per stažuotę Italijoje Vitalijus Jankūnas su kolege Rūta Kijauskaite rengė pasiūlymą konkursui statyti bohemiškus jaunimo nakvynės namus Barselonoje. Lietuviai kartu su kolegomis pasiūlė modernaus, naujausių ekotechnologijų pastatų komplekso idėją. Jų žiniomis, konkurse buvo apie 500 dalyvių, o laimėjo kompanija iš Rusijos, tačiau užsakovai projekto-laimėtojo neketina realizuoti. Konkursas tiesiog buvęs geras būdas patyrinėti planuojamos vietos perspektyvą bei uždirbti…
Prie projektų teikiamų įvairiems tarptautiniams konkursams teko prisidėti ne vienam „Leonardo Da Vinčio“ programos dalyviui. Pasirodo, dauguma Italijos architektų biurų konkursuose išbando jaunimo potencialą – tai studentų ar ką tik studijas baigusių architektų galimybė pasireikšti. Jaunimui leidžiama fantazuoti, teikti kūrybiškas ir drąsias idėjas, o patyrę ir „vardą jau turintys“ kolegos į procesą įsijungia jau vėliau, kai reikia konkrečių techninių sprendinių. Beje, stažuočių Italijoje dalyviai pastebėjo, jog šioje šalyje architektūros naujokams išties sunku įsitvirtinti, juolab užsitikrinti normalias pajamas. Tai – menkai apmokama, lengvai į darbą priimama, bet taip pat lengvai ir atleidžiama darbo jėga.
Norvegiškas fenomenas – praktika savivaldybėse
Norvegišku fenomenu projekto iniciatoriai pavadino netikėtai „atrastą“ šios šalies architektūrinę praktiką. Tikėjęsi, jog visi stažuotojai bus įdarbinti privačiose bendrovėse, organizatoriai buvo nustebinti sužinoję, jog lietuviai dirbs šios šalies savivaldybėse, jų architektūros ir planavimo departamentuose. Pasirodo, jog dauguma norvegų architektūros kompanijų koncentruojasi sostinėje Osle, o regionuose – tik padaliniai. Šią funkciją užtikrina vietos savivaldos institucijos, rengiančios teritorijų planavimo dokumentus, viešųjų paslaugų objektų projektus. Anot architekto Rolando Rakevičiaus, natūralu, kad kiekvienas šios srities specialistas yra svetingai sutinkamas, nes jis prisidės prie savivaldybės specialistų darbų. Lietuviai džiaugėsi, jog Norvegijoje neturėjo jokių bendravimo nepatogumų – visi sutikti kolegos gerai kalbėjo angliškai, šia kalba jiems buvo pateikiama darbui reikalinga informacija. Tuo pat metu Italijoje dirbę kolegos ne visuose architektų biuruose galėjo susikalbėti su darbuotojais ar darbdaviais, sudėtingiau buvo gauti informacijos anglų kalba. Diskusijos dalyviai tik spėliojo, kaip tokio projekto stažuotojai iš kitų valstybių jaustųsi Lietuvos savivaldybėse, ar čia pavyktų juos integruoti į veiklą…
Pamoka – nebijoti kurti
Profesinės kvalifikacijos skirtumų tarp Lietuvos ir kitų šalių architektų dauguma stažuočių dalyvių neįžvelgė. Projekto dalyviams nekilo didesnių problemų įsiliejant į priimančius kolektyvus, tiesiog reikėjo laiko priprasti prie naujos darbo tvarkos ar naudojamų technologijų.
Pagrindinė pamoka, kurią akcentavo diskusijos dalyviai – neužmiršti kūrybiškumo. „Išvažiavę vėl turėjome galimybę pabūti tikrais, kuriančiais, architektais, turėjome galimybę kūrybiškai dirbti, mūsų nevaržė įstatymų pinklės – įvairūs reikalavimai, reglamentai, normos. Pavyzdžiui, tuo metu, kai su italais diskutavome apie arabiško miesto speficiką, internetu bendravau su kolegomis Lietuvoje. Jie čia rengė peticiją Respublikos valdžiai dėl naujojo Statybos įstatymo… Jaučiausi keistokai“,- pasakojo V. Dapkevičius. Jo nuomone, būtent kūryba architektams turi tapti instrumentu, išlaisvinančiu iš netenkinančios lietuviškos realybės. „Nebūtina kurti vien Lietuvoje. Rinka jau išsiplėtusi, kolegos sėkmingai kuria projektus užsienyje. Mūsų amatas suteikia tokias galimybes“,- teigė vienas iš tarptautinio profesinių mainų projekto iniciatorių.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas neprieštarauja, jog AB “Klaipėdos laivų remontas” būtų išnuomotas 3,9 ha ploto sklypas Pilies g. 4, vadinamojoje piliavietės teritorijoje.
Nuomos sutartį, kuri bus teikiama tvirtinti Tarybai, ketinama sudaryti vienerių metų laikotarpiui arba iki tol, kol bus patvirtintas šios teritorijos detalusis planas bei pradėti įgyvendinti jo sprendiniai, galintys iš esmės koreguoti tiek šios vietos, tiek joje dirbančių gamybininkų planus. Teritoriją prie esamų ir įmonės reikmėms naudojamų gamybinių pastatų ir iki šiol nuomojo AB “Klaipėdos laivų remontas”. Sutartis baigėsi š.m. sausio 1-ąją.
Projektą politikams pristačiusi Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja R. Gružienė informavo, jog praėjusiais metais pakeitus valstybinės žemės nuomos tarifus, nuomotojai už gamybinės paskirties žemę mokės mažiau – 66 tūkst. Lt, nors iki tol į Savivaldybės biudžetą būdavo gaunamos daug didesnės pajamos. Situaciją tikimasi pakeisti parengus ir patvirtinus naują žemės mokesčio skaičiavimo tvarką teritorijoms, esančioms prie uosto akvatorijos. Numatomas sprendimas žemės nuomą turėtų branginti dviems valstybinės žemės nuomotojams – “Klaipėdos laivų remontui” ir “Memelio miestui”.
Su geležinkelininkais derėsis ir politikai
Teritorijų planavimo komiteto nariai ir toliau ketina siekti, jog Pauosčio kelyną sumanę rekonstruoti “Lietuvos geležinkeliai” prisiimtų įsipareigojimus prisidėti prie miesto aplinkos gerinimo. Politikai nori, kad iki suderinant ir patvirtinant Pauosčio geležinkelio kelyno rekonstrukcijos projekto dokumentus Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su AB “Lietuvos geležinkeliai” pasirašytų sutartį. Joje turėtų būti numatyta viaduko per geležinkelį statyba (būsimosios gatvės iš Labrenciškių į pajūrį tęsinyje), nustatyti želdinių plotai, kuriuos geležinkelininkai privalės pasodinti kaip kompensaciją už iškertamą mišką, ir įtvirtinti bendrovės įsipareigojimai mažinti centrinėje miesto dalyje esančios Geležinkelio stoties veiklą bei teritoriją. Pastaroji siekiamybė yra fiksuota ir Klaipėdos bendrajame plane, tačiau, kaip teigė geležinkelininkų paruoštą galimybių studiją perskaičiusi Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė, joje apie tokią galimybę net neužsimenama. Ir praėjusią kadenciją miesto Taryboje dirbęs Rimantas Cibauskas tikino, jog apie geležinkelio krovinių iškeldinimą iš miesto centrinės dalies rimtai kalbėta jau prieš keletą metų, bet tuomet tam neprieštaravę geležinkelininkai, regis, diskusijas pamiršo. Politiko nuomone, miestas privalo išnaudoti galimybę ir principingai siekti savo tikslo. Teritorijų planavimo komiteto nariai tokiai pozicijai pritarė ir patys pasisiūlė dalyvauti administracijos pareigūnų derybose su geležinkelininkais.
Pritarta biudžeto projektui ir strateginiams planams
Komiteto posėdyje pritarta Klaipėdos miesto savivaldybės 2012 m. biudžeto projektui, taip pat parengtam ir jau ne kartą svarstytam Klaipėdos miesto savivaldybės 2012-2014 m. strateginio veiklos plano projektui. Dokumentai bus teikiami tvirtinti Tarybai.
Į Tarybą dar kartą keliaus klausimas dėl žemės sklypo Antrosios Melnragės g. 5 detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo. Patvirtinus šį dokumentą sklypo paveldėtojai turės galimybę oficialiai įsiteisinti didesnį žemės plotą.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektų klubas penktadienį, vasario 3 d., 17.30 val. kviečia į baigiamąją diskusiją tarptautinio „Leonardo Da Vinčio“ profesinių mainų projektui aptarti.
2012-2012 metais LAS Klaipėdos apskrities organizacijos įgyvendintas tarptautinis projektas suteikė galimybę 16-ai šalies jaunųjų architektų bei dizainerių išvykti į profesines stažuotes Europos architektų biuruose. Lietuvos architektai, dauguma jų – Vakarų Lietuvos atstovai, turėjo galimybę dirbti Italijos, Danijos, Norvegijos architektų įmonėse, prisidėti prie jų kuriamų projektų, susipažinti su šalių-projektų partnerių architektūros veiklos specifika bei galimybėmis.
Visi stažuočių dalyviai, grįžę į Lietuvą, kolegoms vedė seminarus, išsamiai pristatė projektus, prie kurių teko dirbti užsienio šalyse. O jų spektras ir geografija labai plati: nuo dizaino sprendimų paieškos įprastiems buities reikmenims iki informacinių-muziejinių centrų jautriose valstybių saugomose teritorijose, inovatyvių turizmo infrastruktūros objektų projektų ar tokių sparčiai besiplėtojančių miestų, kaip Abu Dabis planavimas.
Vienas iš projekto iniciatorių, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius įsitikinęs, jog visi, dalyvavusieji tarptautinėje profesinių mainų programoje ir nepabijoję galimų sunkumų dėl kalbos ar architektūros praktikos skirtumų barjerų, gavo neįkainojamos patirties. „Projektas parodė, jog žiniomis bei profesiniais įgūdžiais Lietuvos architektai tikrai nenusileidžia kolegoms Europoje. Galbūt tik dauguma mūsų dar stokojame drąsos ir pasitikėjimo siūlyti savo idėjas, ginti jas ar varžytis tarptautiniuose konkursuose. Mūsų kolegos Italijoje, Danijoje ar Norvegijoje šiuo požiūriu tikrai pažengę į priekį – valstybių sienos jiems ne kliūtis realizuoti savo kūrybiškumą“,-sako V. Dapkevičius.
Renginyje-diskusijoje laukiama visų 16-os tarptautinės programos dalyvių ir jų minčių apie architektūros pamokas Europoje bei įgytų patirčių pritaikymą Lietuvoje.
Baigiamasis projekto renginys-diskusija „Europos pamokos architektams.lt“ LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektų klube (Daržų g. 10/Bažnyčių g. 4, Klaipėda, III a.) – vasario 3 d., penktadienį, nuo 17.30 val. Kviečiame dalyvauti!
***
„Leonardo da Vinci” programos mobilumo projektas Nr. LLP-LdV-PLM-2010-LT-0372. Projektinė veikla vykdoma gavus Europos Sąjungos paramą pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Klaipėdos miesto savivaldybėje rengiamos Statinių tinkamos priežiūros taisyklės turėtų skatinti namų savininkus ar naudotojus atidžiau prižiūrėti savo nuosavybę, kad ši nekeltų grėsmės aplinkai, negadintų miesto estetinio vaizdo.
Teritorijų planavimo komiteto nariams taisyklių projektą pristatęs Savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius teigė, jog naujasis dokumentas apima daugelį sričių: nuo namų valdytojų prievolės šalinti nuo stogų ledo varveklius iki neteisėtos reklamos nuo pastatų fasadų ar grafičių pašalinimo. Taisyklėse aptartos ir situacijos, dėl kurių neretai valdininkams skundžiasi daugiabučių gyventojai. Vienas iš punktų nurodo, jog bendro naudojimo patalpos negali būti užverčiamos kurio nors gyventojo daiktais, jose negali būti įrengiamos savavališkos atitvaros.
G. Pociaus teigimu, dauguma taisyklėse numatytų prievolių iki šiol buvo surašytos skirtinguose teisės aktuose, tačiau jas visas sudėjus į vieną dokumentą Savivaldybės pareigūnams būsią lengviau prižiūrėti tvarką miesto gyvenamajame fonde bei spręsti problemines situacijas. Taisykles dar turės patvirtinti miesto Taryba.
Tarybai – pajūrio sklypo rebusas
Tarybos nariai turės narplioti ilgą ir sudėtingą ginčą dėl žemės sklypo Antrosios Melnragės g. 2. Sklypo savininko palikuonys Palšmitai Teisme įrodė, jog faktiškai visąlaik naudojosi didesniu žemės plotu nei jį 2001-aisiais apibrėžė detalusis I ir II Melnragės gyvenviečių detalusis planas. Teisminis ginčas su Savivaldybe baigėsi 2009-aisiais, šiai įsipareigojus su sklypo savininkais sudaryti taikos sutartį dėl žemės grąžinimo prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Praėjusį pavasarį šią situaciją nagrinėję Teritorijų planavimo komiteto nariai nutarė, kad klausimą turi svarstyti Taryba. Mat ginčytinas sklypas padidėtų net 49-iais arais. Komiteto pirmininkės R. Staševičiūtės įsitikinimu, spręsti, ar vertinga miesto žemė pajūryje gali būti atiduota privatiems asmenims turėtų ne kelių žmonių komitetas, o visa Taryba.
Nesvarstė
Komitetui pateikti žemės sklypo Lelijų g. S-2 detaliojo plano koncepcija ir galimi sprendiniai išsamiau neanalizuoti, nes posėdyje dalyvavęs projekto užsakovas negalėjo pasakyti, kurį iš 2-jų parengtų projektų numatoma realizuoti, kuriam iš jų tikimasi politikų pritarimo.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Š. m. sausio 28 d. (šeštadienį),11.30 val., Neringos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida) vyks studijos „Kuršių Nerijos tradicinė architektūra“ pristatymas. Leidinyje pateiktos rekomendacijos pastatų savininkams ir statytojams.
Tai išskirtinis leidinys elektroniniame formate, kuriame pateikiama išsami Kuršių nerijos gyvenviečių urbanistinės struktūros bei pastatų architektūros analizė. Aprašomi urbanistinės gyvenviečių struktūros ir pastatų architektūros pokyčiai. Pateikiamos rekomendacijos atskiroms gyvenviečių zonoms, architektūrinio ir meninio dekoro elementų pritaikymas renovuojant, rekonstruojant bei statant naujus pastatus.
,,Projektas įgyvendintas UNESCO Dalyvavimo programos lėšomis, pagal projektą „Kuršių nerijos architektūrinio paveldo išsaugojimas: tyrimai ir rekomendacijos“. Leidinį pristatys Studijos ir rekomendacijų rengėjai: Kęstutis Demereckas, ICOMOS narys, kultūros paveldo ekspertas; Margarita Ramanauskienė – architektė, kultūros paveldo ekspertė; Juozapas Algimantas Januševičius – inžinierius-restauratorius; Gintarė Baltrūnė – architektė; Rimas Adomaitis – architektas.
„Renginio metu, taip pat bus pristatytas projektas „Prielaidų sukūrimas darniam Kuršių nerijos valdymui“. Projekto tikslas – parengti ir išbandyti lankytojų talpumo vertinimo metodikas, paruošti kriterijus nustatant jautriausias lankytojų poveikiui teritorijas ir pateikti rekomendacijas planuotojams dėl Darnaus turizmo Kuršių nerijoje vystymo,” – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Turizmo ir informacijos skyriaus vedėja Jolita Gedžiuvienė.
Projekto rezultatus pristatys: Žymantas Morkvėnas, Baltijos aplinkos forumo direktorius; Kęstutis Navickas, darnaus vystymo ekspertas.
Nuotraukoje leidinio viršelis (foto ir KNNP archyvo)
Šaltinis: VSTT info
LR Aplinkos ministerija (AM) kviečia Lietuvos architektų rūmus (LAR), kitas suinteresuotas institucijas pateikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo, kurio koncepcija buvo patvirtinta dar 2009 m. birželį. Įstatymo projektą rengė AM darbo grupė iš Aplinkos ministerijos, Švietimo ministerijos, LAR, LAS ir kt. atstovų.
Lietuvos Respublikos architektūros projektas (.doc)
LR Vyriausybės nutarimo dėl LR architektūros įstatymo projektas
Pastabų iš LAR laukiama iki 2012 sausio 31 d.
Kviečiame susipažinti ir siųsti savo pastabas iki 2012 m. sausio 20 d. el. paštu info@architekturumai.lt
Šaltinis: LAR info
Valstybės planus pajūryje statyti Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą svarstys Klaipėdos miesto taryba. Politikai ir Savivaldybės administracijos vadovai neslepia, jog formuluodami sąlygas rengiamam šio objekto Poveikio aplinkai vertinimui (PAV) bandys išpešti kuo daugiau naudos miestui.
Politikai tikisi kompensacijos
Kitokių būdų pasipriešinti strateginiu vadinamam projektui uostamiesčio politikai teigia neturintys. Esminiai sprendimai šiuo klausimu priimami Vyriausybės institucijose, o miestas savo interesus gali bandyti apginti tik per poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Esą jeigu į PAV programą bus įtrauktas reikalavimas įvertinti, kaip būsimasis terminalas įtakos klaipėdiečių ir ūkio subjektų ekonominę bei socialinę aplinką, bus akivaizdu, jog miestui ir miestiečiams už gyvenimą greta pavojingo įrenginių komplekso, už visus būsimus nepatogumus ir ribojimus, turi būti kompesuota. Iš vertintojų tikimasi sulaukti konkrečių skaičiavimų dėl kompensacijos uostamiesčiui dydžio. Politikai tikisi, jog finansinė pasekmių išraiška bus nemaža ir, kaip juokaujama, galbūt pasirodys, jog terminalo statybos Būtingėje variantas yra daug pigesnis nei jo įkurdinimas Klaipėdos uosto akvatorijoje, šalia miesto bei UNESCO globojamo Kuršių nerijos nacionalinio parko.
Jau perka laivą
Pirmadienį vykusiame išplėstiniame Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo SGD projektą įgyvendinsiančios AB „Klaipėdos nafta“ bei Poveikio aplinkai vertinimo dokumentus rengiančios bendrovės „Sweco Lietuva“ atstovai, dar kartą akcentuota, jog valstybė planų statyti dujų terminalą ir taip užsitikrinti šios žaliavos tiekimo alternatyvą neatsisako. Greičiau priešingai – parengiamieji darbai vyksta sparčiai, griežtai laikantis patvirtintų grafikų. Posėdyje teigta, jog net nesant galutinio sprendimo dėl būsimo terminalo vietos, jau paskelbtas tarptautinis konkursas suskystintų gamtinių dujų laivui pirkti ar nuomoti, kad iki 2014-ųjų, kuomet Lietuva numačiusi pastatyti SGD terminalą, žaliavos tiekimas būtų užtikrintas.
Klaipėdos variantas – prioritetinis
Vietos, kurioms bus rengiami Poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, kol kas yra dvi – Būtingė ir Kiaulės nugaros sala Klaipėdos uoste. Pastarasis variantas dėl mažesnių kaštų ir galimybės greičiau įgyvendinti projektą vadinamas prioritetiniu. Jeigu vis dėlto kompleksinė poveikio aplinkai analizė parodytų, kad miesto pašonėje įkurti suskystintų gamtinių dujų perpylimo kompleksą yra per daug rizikinga, saugiai krovai užtikrinti Baltijos jūroje ties Būtinge tektų statyti specialų bangolaužį, tiesti keliagubai ilgesnį dujotiekį. Teigiama, jog dėl to projektas gali pabrangti bemaž 1 milijardu litų, o jo įgyvendinimas užtruktų gerokai ilgiau. Ekspertai jau dabar abejoja tuo, kad valstybė pasirinktų brangesnį variantą. Juolab kad pagal preliminarius vertinimus didelių grėsmių Klaipėdai dėl naujojo terminalo esą nebūtų.
Visuomenė tyli
Klaipėdos miesto tarybos posėdis, kuriame turėtų būti svarstoma SGD terminalo poveikio aplinkai vertinimo programa, planuojamas sausio 26-ąją. Teritorijų planavimo komiteto nariai posėdžiui teiks savo išvadą, jog nepritaria terminalo statybai Klaipėdos uoste bei siūlys papildyti PAV programą. Koks bus galutinis Tarybos sprendimas šiuo klausimu, vakardienos posėdyje dalyvavę politikai nesiryžo prognozuoti. Svarstymuose būta garsių pareiškimų prieš dujų terminalo statybą miesto pašonėje, tačiau būta ir jį palaikančių nuomonių.
Ekspertai teigė, jog planuojamo terminalo poveikio aplinkai vertinimo programa buvo pateikta ir visuomenės svarstymui – jokių pastabų ar pasiūlymų negauta.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
