Klaipėdos universiteto Kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos planavimo katedros studentai kūrė uostamiesčio valstybinio muzikinio teatro naujo pastato vizijas.
Ketvirtakursiai rudenį stebėjo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos surengtą konkursą naujo teatro pastato vietai parinkti, dalyvavo darbų aptarime, o po jo, pasibaigus studijų semestrui, pateikė savo vizijas, kur ir koks galėtų būti statomas naujas Muzikinis teatras.
Keturios studentų komandos pateikė 4 galimus teatro statybos projektus. Jie parengti pagal profesionalams konkurse keltus reikalavimus: atliktos būtinos analizės bei vertinimai, sukurtos darbų vizualizacijos ir maketai.
Studentų darbus vertinusi architektė Ramunė Staševičiūtė džiaugėsi pateiktomis idėjomis. Esą jaunimas kūrė drąsiai, jų fantazijos neribojo egzistuojanti teisinė bazė, painūs nuosavybės klausimai, galimi susikirtimai su verslo interesu. Tad studentų darbuose būta net tokių drąsių idėjų, kaip statant teatrą Danės skvere, keisti upės kranto liniją, ar visą pramoninę „Laivitės“ teritoriją paversti žaliuojančiu parku, o jo centre įkurdinti naujus teatro rūmus.
www.architektams.lt informacija
Kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos planavimo katedros nuotr.
LAS Klaipėdos apskrities organizacija su giliu liūdesiu praneša apie netektį: po sunkios ligos vakar mus paliko kolegė architektė Gražina Poškaitė.
G. Poškaitė gimė 1957 m. Geručių km. Radviliškio rajone. 1980 m. baigė studijas Vilniaus inžinerinio statybos instituto Architektūros fakultete. Tais pačiais metais pradėjo architektės darbinę veiklą Klaipėdoje.
Architektė didžiąją savo profesinės karjeros dalį paskyrė nekilnojamojo kultūros paveldo objektų restauravimui, rengė paveldo tvarkybos darbų projektus. Dirbo Paminklų restauravimo projektavimo institute, vėliau reorganizuotame į UAB „Restauravimo centras“, pastaruoju metu – UAB „Klaipėdos projektas“.
Pagal G. Poškaitės rengtus projektus restauruoti ir šių dienų poreikiams pritaikyti svarbūs Vakarų Lietuvos kultūros paveldo objektai: Renavo dvaras (Mažeikių raj.), Kretingos dvaro vandens malūnas, Šojaus dvaras Šilutėje, Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto (buv. Mokytojų seminarijos) pastatas Klaipėdoje, vaistinė „Juodasis erelis“ Klaipėdoje, Klaipėdos senosios vandenvietės vandenvalos pastatas Liepų g. Architektė rengė ir visuomeninės paskirties statinių bei individualių gyvenamųjų namų projektus. Jos sumanymai sėkmingai realizuoti ne tik uostamiestyje, bet ir aplinkinių rajonų miestuose bei miesteliuose.
Draugai ir kolegos Gražiną Poškaitę prisimins kaip darbščią, kruopščią, pareigingą architektę, nuoširdų, atvirą bendravimui, dėmesingą bei jautrų aplinkiniams žmogų.
Sudiev, Gražina, mums trūks tavęs!
Nuoširdi užuojauta visiems artimiesiems.
***
Atsisveikinimas su velione nuo gruodžio 17 d. 11 val. Šv. Kazimiero laidojimo namuose (Kretingos g. 40). Gruodžio 18 d., sekmadienį, 8.45 val. – Šv. Mišios už mirusiąją Šv. Kazimiero bažnyčioje, karstas į Lėbartų kapines išlydimas 13 val.
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas kviečia į KU GMMF dekano, Kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos planavimo katedros vedėjo prof. Petro Grecevičiaus suprojektuoto Baltų kultūros parko Kinijoje pristatymą-viešas paskaitas, kurios vyks š.m. gruodžio 16 d. 13 val. Mokslo ir technologijų parko konferencijų salėje ir gruodžio 20 d. 13 val. Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto 315 auditorijoje.
Šiaurinėje Kinijos dalyje esančio Jinzhou miesto teritorijoje 2013 metais vyks pasaulinė parkų kūrybos EXPO. Šia proga kuriamas parkas, kuriame 20 žemės gabalėlių (po 0,5 ha) skirta pasaulinės kraštovaizdžio architektų organizacijos (angl. IFLA) 2010 metais surengto konkurso nugalėtojams.
„Bendras viso pasaulinei parodai kuriamo parko dydis – 400 hektarų, savo idėjas konkursui antrame atrankos etape pateikė 43 įvairų šalių dalyviai, iš jų žiuri atrinko 20. Tarp jų – ir mano suprojektuotas Baltų kultūros parkas. Būsime, beje, vieninteliai iš Baltijos jūros rytų regiono šalių, gavusių puikią galimybę įrengti savo šalies kultūros parką”, – teigia P. Grecevičius.
Viešose paskaitose prof. P. Grecevičius apžvelgs naujausias kraštovaizdžio architektūros tendencijas.
KU GMMF informacija
Lapkritį ir gruodį Gargžduose vykusių kūrybinių dirbtuvių rezultatas – 4 galimi miesto ateities scenarijai. Juos parengė ir visuomenei pristatė kūrybinėse dirbtuvėse Klaipėdos rajono centro praeitį bei dabartį analizavę architektai ir dizaineriai.
Keturios dalyvių komandos gavo užduotį – sukurti koncepciją Gargždų miesto daugiabučiams kvartalams renovuoti: gauti siūlymus, kokie pokyčiai reikalingi, nustatyti būdus, kaip modernizavimo sprendimai galėtų formuoti ar stiprinti miesto savitumą, sukurti geriausiai atnaujinto daugiabučio viziją. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai turėjo teikti savo siūlymus 5 miesto daugiabučių namų mikrorajonams.
Renovuoti ne tik gyventojų sąskaita
Visos kūrybinių dirbtuvių komandos į Lietuvoje vis neįsibėgėjantį daugiabučių renovacijos procesą pažvelgė skirtingais rakursais. Štai, VAMA vardu pasivadinusi grupė (V. Ūsas, A. Uogintas, M. Morkūnas, A. Tarutytė), dėmesį sutelkė ne tik į estetinį ir funkcinį kvartalų vaizdą, kurį sukurtų kompleksinis aplinkos atnaujinimas. Komandos nariai konstatavo, kad vienas svarbiausių renovacijos proceso trikdžių – prievolė gyventojams investuoti savo lėšas. Tad autoriai pasiūlė kitą būdą, kaip kaupti pastatų atnaujinimui reikalingą kapitalą – ieškoti galimybių ant esamų daugiabučių statyti antstatus, papildomus aukštus, ar projektuoti priestatus. Pardavus papildomą gyvenamąjį plotą gautos lėšos kompensuotų renovavimo kaštus. Šios kūrėjų grupės siūlymuose atgimsta prieškariu medine architektūra išsiskyrę Gargždai. Stilingi, šiuolaikiški medžio dekoro elementai panaudoti ant centrinės miesto dalies renovuotų pastatų fasadų.
Daugiabučių kiemus – žmonėms
Grupės GVLV (G. Puškorius, V. Bartininkaitė, L. Bogušas, V. Lelys) projektuose – daug dėmesio skirta ankščiausiems, paskutiniais sovietmečio dešimtmečiais statytiems tipinių daugiaaukščių kvartalams, kenčiantiems nuo automobilių pertekliaus kiemuose. Spręsdami šią problemą, autoriai neaukoja esamų žaliųjų plotų mašinų saugojimo aikštelėms plėsti, priešingai – siūlo kuo daugiau erdvių atiduoti bendruomenėms poilsio ir laisvalaikio zonoms kurti, o transportą kelti į kvartalų prieigas ar kurti tam specialiai įgilintas aikšteles. Tokių aikštelių stogai galėtų būti apželdinami ir tarnauti, kaip viešosios erdvės, vaikų žaidimų aikštelės ar pan.
Specializuoti kvartalai pagal socialinius poreikius
Vieną iš kontraversiškiausių sprendimų – renovuoti miesto kvartalus pagal jiems priskirtą socialinę funkciją – pasiūlė grupė SOME (V. Grykšas, L. Gronskytė, V. Kaušinytė, S. Stanislauskaitė). Autoriai, įvertinę esamą miesto situaciją, pasiūlė formuoti aplinką pagal atskirų socialinių grupių poreikius. Pavyzdžiui, vieną iš seniausiai apgyvendintų daugiabučių kompleksą ant Minijos upės šlaito pritaikyti pagyvenusių žmonių reikmėms, kuriant atitinkamą infrastruktūrą. Gana erdvią centrinę miesto dalį adaptuoti verslo, meno ir neįgaliųjų žmonių gyvenimui, nes esama aplinka palanki šio visuomenės sluoksnio lūkesčiams realizuoti. Tokiu principu atnaujinant kvartalus, anot autorių, būtų galima išvengti konfliktinių situacijų, kuomet bendroje aplinkoje priversti sugyventi skirtingus poreikius turintys žmonės.
Miegamieji kvartalai = gyvenamieji
Komanda SIT (K. Valiukevičiūtė, I. Karkalienė, M. Gaputis, M. Gipas) savo darbo manifestu pasirinko šūkį, jog miegamieji rajonai turi virsti gyvenamaisiais. Tam autoriai esamus mikrorajonus skaldo į mažesnius struktūrinius vienetus, formuoja uždarus kiemus, taip sudarydami sąlygas bendruomeniškesniam gyvenimui. Gyventojų saviraiškai siūlomos idėjos – kurti parko, sodo ar sportininkų tipo kiemus. Autoriai Gargžduose regi ir pėsčiųjų alėjos įrengimo galimybę.
Geriausios idėjos turi virsti realybe
Kūrybines dirbtuves ir jose gimusias idėjas, kurias praėjusią savaitę gargždiškiams pristatė architektai ir dizaineriai, projektų recenzentas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros prof. Algis Vyšniūnas pavadino pavykusiomis. „Galima konstatuoti, kad iš principo yra sukonstruotos daugiabučių gyvenamųjų namų grupių Gargžduose modernizavimo koncepcijos gairės. Teigiamas dalykas, kad renovacijos objektu laikomi ne tik gyvenamieji pastatai, bet ir pati gyvenamoji aplinka“,-pažymėjo profesorius. Visa tai, anot jo, turėtų virsti konkrečia veiksmų strategija, rengiant masinės statybos gyvenamųjų rajonų restruktūrizacijos galimybių ir tikslingumo įvertinimo metodiką bei techninius-ekonominius skaičiavimus, formuojant aplinkos atnaujinimo strategines nuostatas, rengiant konkrečių kvartalų urbanistinės plėtros perspektyvas, koncepcijas, techninius sprendimus. Recenzentas neabejojo, jog geriausi kūrybinių dirbtuvių pasiūlymai turi būti detalizuojami ir netgi realizuojami.
Apibendrinta kūrybinių dirbtuvių dalyvių darbų medžiaga bus pateikta Klaipėdos rajono savivaldybei, planuojančiai sprendimus sisteminei gyvenamųjų kvartalų renovacijai skatinti. Kūrybines dirbtuves organizavo LAS Klaipėdos apskrities organizacija.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Kūrybinių dirbtuvių “DAUG.R.E.K.” dalyviai – architektų ir dizainerių komandos – Klaipėdos rajono politikams, Savivaldybės atstovams ir visuomenei pristatys Gargždų miesto daugiabučių gyvenamųjų namų grupių modernizavimo vizijas. Jose – idėjos ir siūlymai, kokį ateities Gargždų vaizdą galima sukurti renovacijos proceso metu, jeigu daugiabučiai bus atnaujinami sistemingai, nustačius aiškius ir miesto interesus atitinkančius architektūrinius principus.
Kūrybines dirbtuves inicijavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, organizavo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija. Lapkričio 24-26 dienomis Gargžduose dirbo 16 architektų ir dizainerių iš Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos. Į 4 komandas pasiskirstę kūrybinių dirbtuvių dalyviai analizavo miesto istorinę medžiagą, dabartinę Gargždų daugiabučių kvartalų būklę, diskutavo su vietos valdžios atstovais bei gyventojais, informaciją apibendrino diskusijose ir pateikė savo siūlomus sprendinius.
Kūrybinių dirbtuvių koordinatorius architektas Vitalijus Jankūnas sako, jog per porą pastarųjų savaičių padarytas didelis darbas, sukurti įdomūs, daug gerų idėjų talpinantys darbai. Užsakovams – Klaipėdos rajono politikams bei Savivaldybės administracijai – teks nelengva užduotis apsispręsti, kuria kryptimi sukti Gargžduose dar tik prasidedantį renovacijos procesą.
Kūrybinių dirbtuvių organizatoriai sveikino Klaipėdos rajono savivaldybę, parodžiusią gerą pavyzdį, kaip miestuose turėtų būti formuojama daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų atnaujinimo politika. „Neturėdami bendros koncepcijos ir renovuodami pavienius namus, miestai rizikuoja sukurti chaotišką architektūrinį koliažą, kuris jų nepuoš. Pasitvirtinus idėją bei nustačius bendrus renovavimo principus, galima tikėtis suvaldyti stichiškus procesus ir kurti gerą miesto vaizdą“,- sako Vitalijus Jankūnas.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje svarstytos dviejų miesto parkų – Skulptūrų ir Sąjūdžio – perspektyvos.
Abi teritorijos reikšmingos miesto bendruomenei, tačiau jų ateities vizija gimsta skirtingai. Jeigu dėl centrinėje miesto dalyje esančio Skulptūrų parko inicijuojamos diskusijos su visuomene, kruopščiai analizuojama istorinė medžiaga ir šių dienų bendruomenės poreikiai, tai Sąjūdžio parkas projektuotas „nuotoliniu metodu“ – jo reprezentacinės dalies ir prieigų teritorijų koncepcijos sprendiniai gimė valdininkų ir architektų kabinetuose, bandant atspėti šio parko lankytojų lūkesčius.
Skulptūrų parko perspektyva – diskusijų etape
Skulptūrų parko klausimas Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje šiemet svarstytas jau trečiąkart. Parką administruojantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus šiuo klausimu šiemet inicijavo plačią diskusiją visuomenėje apie šios vietos praeitį, dabartį bei ateitį, unikalios vietos tapatybę. Muziejininkų teigimu, kol mieste nesama principinio susitarimo dėl parko perspektyvos ir galimų jo sutvarkymo būdų, jis tiesiog merdėja, atsiranda vis daugiau chaoso apraiškų. Tokia parko kokybė netenkina nei juo besinaudojančios vietos bendruomenės, nei menininkų, kurių darbai įkurdinti parke.
Po pirmųjų svarstymų Ekspertų taryboje nutarta rengti kūrybines dirbtuves, į jas kviesti ne tik architektus, bet ir landšafto specialistus, menininkus ir kartu ieškoti galimų parko ateities vizijų. Rudenį įvykusių kūrybinių dirbtuvių rezultatas – 3 projektai, parodę, jog parkas turi daug galimybių tapti patrauklia ir įdomia miesto gyventojų laisvalaikio leidimo vieta. Joje taikiai gali sugyventi dramatiškos praeities ženklai ir šiandieninės kartos poreikiai bei lūkesčiai.
Ekspertų tarybai savo idėjas pristačiusios 3 kūrybinių dirbtuvių dalyvių komandos pateikė skirtingas parko vizijas, tačiau jose esama ir bendrų dalykų. Visų projektų autoriai akcentavo, kad parkas turi turėt aiškias funkcines zonas: ramybės arba memorialinę (joje būtų įprasminta šios vietos praeitis, sukurti memorialiniai ženklai); ekspozicinę erdvę šiuolaikinės skulptūros kolekcijai ir aktyvaus poilsio zoną su atraktyviomis vaikų žaidimo aikštelėmis bei sporto įrenginiais. Visų darbų autoriai akcentavo būtinybę akcentuoti įėjimus į parką – įrengti vienos ar kitos formos informacinius ženklus, lankytojams pasakojančius šios vietos istoriją.
Būdai, kuriais autoriai siūlė kurti patrauklesnį parką, įvairūs – želdiniai, originalios takų sistemos, apšvietimas ir kt.
Siūlo architektūrinį idėjų konkursą
Išklausiusi pristatymus LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba konstatavo, jog būtina tęsti diskusiją su visuomene, jai pristatyti kūrybinėse dirbtuvėse gimusias idėjas ir skatinti valdžios institucijas spręsti parko sutvarkymo klausimą, juolab kad esami planavimo dokumentai naujų iniciatyvų neriboja.
Anot ekspertų, kūrybinių dirbtuvių rezultatai parodė, jog parke taikiai gali sugyventi praeitis bei dabartis ir tai gali tapti viena iš šios vietos vertybių, tik tam reikalingi apgalvoti sprendimai. Ekspertų taryba savo išvadose pasisakė už tai, kad prieš pradedant rengti techninius parko sutvarkymo projektus ar priimant sprendimus dėl pavienių objektų parke statybos, būtų surengtas atviras architektūrinių idėjų konkursas, kuriame kartu su architektais ir landšaftininkais būtų skatinami dalyvauti įvairių sričių specialistai bei suinteresuoti asmenys. Iš tokio konkurso tikimasi dar daugiau originalių, apmąstytų parko ateities vizijų.
Sąjūdžio parkui – dirbtiniai tvenkiniai ir amfiteatras
Sąjūdžio parko ateitis, kuri pristatyta UAB „Klaipėdos komprojektas“ parengtuose projektuose, suplanuota kitokiu principu. Dar 2010 metais LAS Klaipėdos apskrities organizacija miesto Savivaldybės administracijai siūlė rengti kūrybines dirbtuves, kuriose specialistai kartu su vietos gyventojais, potencialiais šio parko naudotojais, ieškotų sprendinių, atspindinčių žmonių poreikius. Tokiu būdu pati bendruomenė būtų turėjusi galimybę teikti savo idėjas bei siūlymus ir taip kurti savo parką. Deja, pasiūlymas nesulaukė miesto valdžios dėmesio, o dabar jau visuomenei pristatoma architektų parengta Sąjūdžio parko reprezentacinės dalies ir prieigų teritorijoje tarp Šv. Juozapo darbininko bažnyčios ir Jūrininkų pr. esamos padėties analizė bei planuojamos teritorijos koncepcija. Didžiuliuose parko plotuose suplanuoti pasivaikščiojimo, dviračių takai, parko funkcinės zonos su numatomais laisvalaikio ir poilsio įrenginiais. Projektuotojai parke pasiūlė sukurti vieną didelę vaikų žaidimų aikštelę, sporto aikštyną, BMX dviračių gerbėjams pritaikytą kliūčių ruožą, numatyta ant esamos kalvelės šlaito įrengti amfiteatrą su aikštele renginiams ir netgi Kalėdų eglute. Sprendžiant teritorijos pelkėjimo problemą pasiūlyta iškasti du tvenkinius, juos sujungti dirbtine upelio vaga. Parke apibrėžtos dvi šunų išvedžiojimo arba, anot projekto autorių, šunų tualeto vietos, tuo pat metu tokios įstaigos dvikojams lankytojams nėra – tik nustatyta, kur kilnojamieji tualetai galėtų atsirasti per parke vyksiančius renginius. Parko teritorijos apželdinimo planas kuriamas atskirai, šią misiją atlieka kito miesto specialistai. Jo sprendinių Ekspertų taryba nepamatė.
Projektą rekomenduota tobulinti
Ekspertų tarybos narių diskusijose apie pateiktą koncepciją netrūko abejonių, kokia šio parko idėja, kiek racionalūs ir pagrįsti siūlomi sprendiniai, ar ne per brangūs miestui projekto sprendiniai. Koncepcijai pritarta, tačiau ekspertai atkreipė dėmesį, jog teritoriją iki pat Jūrininkų prospekto analizuojantis dokumentas visiškai nesprendžia vieno iš labiausiai šioje miesto dalyje akį erzinančio objekto – triukšmo slopinančios sienelės vaizdo problemos. Autoriams rekomenduota ieškoti būdų, kaip pagerinti jos vizualinę kokybę: galbūt pritaikyti civilizuotų valstybių patirtį ir ją apželdinti ar siūlyti kitas kompensacines priemones. Ekspertų tarybos nariai svarstytina laiko pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Jūrininkų prospektą idėją – taip nuosekliai prasitęstų esamas magistralinis dviračių takas. Parko planuotojams pasiūlyta parke numatyti daugiau nemokamų vaikų žaidimo aikštelių, o dviračių takų dangai parinkti ne trinkelių, o bituminę dangą.
Nors laikas diskusijai su vietos bendruomene praleistas, realizuojant projektą, t.y. tvarkant parką, sodinant želdinius, į šį procesą siūlyta įtraukti visuomenę. Tiesa, klausimas, kada popieriuje fiksuoti sprendiniai pradės virsti realybe, kol kas tikslaus atsakymo neturi.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
VšĮ „Architektūros fondas“ ir leidykla „Baltos lankos“ pristato, ilgai lauktą ir labai subrendusį, pataisytą ir papildytą antrąjį knygos Vilnius 1900–2012. Naujosios architektūros gidas leidimą.
Tai geidžiamiausia Kalėdų dovana architektui, vilniečiui, miesto svečiui ir bet kuriam žingeidžiam piliečiui. Nes Vilnius – žavingų moderno, art nouveau, arba secesijos, architektūros fragmentų, pabirusių Senamiesčio ir Naujamiesčio gatvėse, rinkinys. Vilnius yra trumpa tarpukario modernizmo ištrauka, išsiskirianti garsiomis čia tuo metu kūrusių architektų ir dizainerių asmenybėmis ir švaria jų darbų stilistine raiška. Vilnius – kontroversiškas, tačiau įspūdingas sovietinio laikotarpio pėdsakas, bylojantis apie unikalią patirtį Europos kontekste, trumpas, bet ryškus postmodernizmo blyksnis, susipynęs su vėlyvuoju modernizmu. Pagaliau Vilniaus architektūros dabartis – intriguojantis informacijos kodas, atskleidžiantis dinamiškus visos šalies procesus: architektūrinius eksperimentus, pasitelkiant naujas tipologijas, medžiagas ir estetikos idėjas, staigų ekonomikos pakilimą, miestiškos aplinkos kokybės ir vilnietiškos architektūros identiteto paieškas.
Naujas leidimas papildytas gausia grafine medžiaga, skyriais apie sovietmečio daugiabučius ir postmodernizmą, iš esmės pertvarkytas naujausiųjų laikų skyrius (1990–2012). Šimtas dvylika metų (1900–2012) punktyrais pažymėti naujoje knygoje, tai 238 pastatų istorijos, 323 iliustracijos, 157 brėžiniai.
Kur įsigyti
Vilniaus architektūros gidą jau galima įsigyti leidyklos „Baltos lankos“ knygynėlyje (Palangos g. 4), Nacionalinėje dailės galerijoje, nuo lapkričio 23 d. jis bus pasiekęs didžiuosius Vilniaus knygynus ir prekybos centrus bei Vilniaus turizmo ir informacijos centrą (Vilniaus g. 22), dar kiek vėliau ir didžiuosius Kauno bei Klaipėdos knygynus ir prekybos centrus.
Visais kitais klausimais dėl pirkimo ir platinimo prašome kreiptis el. paštu vadybininkas@baltoslankos.lt arba telefonu 8 652 73393.
Leidinio pristatymas internete: http://vimeo.com/32311560
Per praėjusią savaitę Klaipėdos miesto politikams teko priimti net dvi delegacijas, išdėsčiusias jiems ketinimus uostamiestyje statyti suskystintų gamtinių dujų terminalus.
Pirmadienį Teritorijų planavimo komiteto nariams savo viziją pristatė privataus kapitalo – koncerno “Achemos grupė” – atstovai, jau ieškantys tinkamiausios vietos tokiam terminalui Smeltės pusiasalyje. Penktadienį su analogiškais planais į Klaipėdos valdžios duris pasibeldė AB “Klaipėdos nafta” ir jos konsultantų delegacija, atvežusi į uostamiestį valstybinio suskystintų dujų terminalo pirminius projektus.
Pristatomos identiškos vizijos
Tiek privataus, tiek valstybinio terminalų iniciatoriai kalba apie būtinybę Lietuvai užsitikrinti dujų tiekimo alternatyvą. Esą dabar Lietuva Europos Sąjungoje yra labiausiai nuo energetinių išteklių tiekėjų priklausoma valstybė. Dujų terminalas būsiąs vienas iš energetinės nepriklausomybės garantų. Abiejose vizijose visuomenei pristatomas identiškų pajėgumų terminalas – 3 mlrd.kub.metrų dujų per metus su galimybe pajėgumus didinti iki 5 mlrd. (metinis Lietuvos suskystintų gamtinių dujų poreikis – apie 3 mlrd.kub.m).
Klaipėdiškiams pristatomi tie patys technologiniai sprendimai: dujos į Lietuvą atgabenamos specialiais tanklaiviais, krovinys perpumpuojamas į uoste švartuojamą laivą-sandėlį, atšaldytas produktas išdujinamas ir vamzdynais keliauja į magistralinius dujotiekio tinklus.
Kad tokie terminalai saugūs, aprūpinti moderniausiomis technologijomis (pasaulyje jau egzistuojančiuose per 4 dešimtmečius nebūta jokių avarijų), tikina abi suinteresuotos pusės. Iš jų atstovų sklinda pažadai, jog prieš statant analogišką uosto krovos įrenginį Klaipėdoje, bus atliktos visos įmanomos ekspertizės bei tyrimai, visuomenei būsianti pateikta išsami informacija apie galimas rizikas, pavojus aplinkai bei žmonių sveikatai.
Nagrinėjamos skirtingos terminalo vietos
Nevienodi investuotojų požiūriai tik į galimas tokio terminalo statybos vietas. „Achemos grupės“ samdyti konsultantai tyrinėja dvi Smeltės pusiasalio teritorijas. Tuo pat metu valstybės interesams atstovaujantys UAB „Sweco Lietuva“ konsultantai teigia, jog dujų terminalo atsiradimas Smeltės pusiasalyje neigiamai atsilieptų kitoms uosto plėtros galimybėms, todėl nagrinėjamos galimybės jį įkurdinti akvatorijoje ties Kiaulės nugara ar net Būtingėje, netoliese esamo naftos terminalo. Tiesa, jau šiandien neslepiama, jog Būtingės variantas gali būti per brangus valstybei, o terminalo statybos užsitęsti, tad tikėtina, jog naujakurys (valstybinis ar privatus) greičiausiai atsiras Klaipėdos miesto pašonėje.
Dviejų terminalų nebus?
Valstybinio projekto pristatyme teirautasi, ar gali būti, jog nacionalinę energetikos strategiją vykdančių institucijų užmojams menkai tegalintys pasipriešinti klaipėdiškiai turės susitaikyti net su dviejų dujų terminalų kaimynyste? UAB „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras teigė, jog tai – neįmanoma. Du terminalai vienas šalia kito būtų pavojingi. Be to, tam nėra ekonominės logikos – Lietuvos metiniams dujų suvartojimo poreikiams užtikrinti pakaktų vieno, didesniems kiekiams nepritaikyti ir esami dujotiekiai.
Politikus domino klausimas, ar alternatyviu būdu Lietuvą pasieksiančios gamtinės dujos bus pigesnės. Atsakyta, jog, tikėtina, kad kainos būsiančios konkurencingos… Konsultantai akcentavo, jog svarbiausia šiuo atveju – galimybė turėti alternatyvų dujų tiekimo šaltinį.
Miesto valdžia gali teikti pastabas
Esminis dalykas, kuris domino miesto vadovus, kiek Klaipėdos savivaldybė turės galimybių įtakoti sprendimus dėl numatomo dujų statybos terminalo. Konsultantai teigė, jog šiuo metu vietos valdžia gali teikti savo pastabas bei siūlymus dėl parengto Strateginio plėtros plano, Savivaldybė taip pat turės svarstyti ir pritarti (arba nepritarti) Poveikio aplinkai vertinimo dokumentui. Pasirinkta teritorija valstybinės svarbos objektui statyti bus planuojama pagal specialiojo plano rengimo procedūrą, tad čia pasireikšti Savivaldybė jau nebegalės.
Planuojama, jog Suskystintų gamtinių dujų terminalo poveikio aplinkai vertinimas bus baigtas kitų metų rūgpjūčio mėnesį.
Teigiama, jog terminalas Klaipėdos uoste galėtų būti pastatytas iki 2014 metų pabaigos.
DALIA GRIKŠAITĖ
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Dėl Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujo pastato statybos vietos parinkimo konkurso rezultatų
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdyba, įvertinusi viešojoje erdvėje sklindančias nuomones dėl organizuoto atviro architektūrinio-urbanistinio konkurso Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujo pastato vietai parinkti rezultatų, džiaugiasi šio Konkurso baigtimi bei visuomenėje kilusia diskusija dėl uostamiesčio plėtros perspektyvų.
LAS Klaipėdos apskrities organizacija ne vienerius metus uostamiestyje siekia įtvirtinti praktiką, jog miestui, o šiuo atveju – ir valstybei reikšmingi objektai būtų planuojami skaidriai, viešai, suteikiant galimybę pareikšti ne tik architektų-urbanistų, bet ir kuo platesnių visuomenės sluoksnių nuomonę. Šiuo demokratišku principu buvo pagrįstas ir pirmasis šalyje surengtas architektūrinis-urbanistinis konkursas numatomo Klaipėdos muzikinio teatro pastato vietai parinkti. Konkurso dalyviams buvo suformuluota užduotis išanalizuoti 4 Konkurso sąlygose apibrėžtas galimas teatro statybos vietas, iš jų argumentuotai parinkti tinkamiausią, arba siūlyti savo variantą. Konkurso organizatorius – LAS Klaipėdos apskrities organizacija – neturėjo galimybės įtakoti Konkurso dalyvių idėjų, juolab galutinio rezultato, tad pagarbiai priima akivaizdžią profesionalios architektų bendruomenės demokratiškai išreikštą poziciją ir Vertinimo komisijos sprendimą: tinkamiausia vieta naujam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatui statyti – teritorija prie Danės žiočių (buvusios bendrovės „Laivitė“ teritorija). Miesto Bendrojo plano sprendiniuose tai – vieta, kurioje atsisakoma gamybos ir krovos, numatoma komercinė-visuomeninė veikla, atveriant miesto centrą į vandens erdves.
LAS Klaipėdos apskrities organizacija neturi juridinių svertų, galinčių užtikrinti, jog Konkurso laimėtojų pasiūlymas bus įgyvendintas ir Klaipėda bei klaipėdiečiai turės išskirtinį teatro pastatą išskirtinėje miesto vietoje. Tokį sprendimą ateity teks priimti Klaipėdos miesto bendruomenės interesams atstovaujantiems politikams. Viliamės, jog uostamiesčio taryba neišsigąs institucinių interesų, bet įvertins profesionalų įžvalgas bei visuomenės lūkesčius.
Gyvenimiška patirtis rodo, jog idėjos neretai pralenkia laiką ir galimybes, bet jeigu jos išreiškia bendruomenės interesą, anksčiau ar vėliau tampa realybe. Jeigu klaipėdiečiai nebūtų turėję drąsos svajoti apie piliavietės sugrąžinimą miestui, ar šiandien galėtume puoselėti planus apie miesto tapatybės ženklo atgimimą? Jeigu šiandien bijotume žvelgti toliau nei mums leidžia uosto tvoros, apribotume savo ir būsimųjų klaipėdiečių ateitį.
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos vardu –
Vaidotas Dapkevičius
Valdybos pirmininkas
2011 11 16
Politikų ir verslo magnatų kalbos apie naujus suskystintų gamtinių dujų terminalus pajūryje materializuojasi. Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetui bei politikams pristatyta koncerno “Achemos grupė” tyrinėjama vizija – statyti tokį terminalą Smeltės pusiasalyje.
“Achemos grupės” Suskystintų gamtinių dujų terminalo darbo grupės vadovas Algis Latakas ne kartą akcentavo, jog koncernas kol kas tik svarsto galimybes krauti Klaipėdoje suskystintas gamtines dujas. Tam pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, švedų ekspertai atlieka galimų terminalo vietų navigacijos bei rizikos vertinimus. „Kol kas ieškom atsakymų, koks terminalas turėtų būti“,- sakė koncerno „Achemos grupė“ atstovas, į Klaipėdos miesto savivaldybę kreipęsis dėl pritarimo parengtai Suskystintų gamtinių dujų terminalo Smeltės pusiasalyje poveikio aplinkai vertinimo programai. Išsamų poveikio aplinkai vertinimą Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas planuoja parengti kitų metų pavasarį.
Vizijose – 3-5 milijardai kubinių metrų
Nors mokslininkai dar tik pradeda savo studijas, naujojo terminalo vizija jau turi gana aiškius kontūrus. Teigiama, kad Smeltės pusiasalyje (ties 144-146 arba 150-151 krantinėmis) numatomas terminalas per metus turėtų perkrauti iki 3 milijardų kub. metrų suskystintų dujų, perspektyvoje krovinio kiekis didėtų iki 5 mljrd.kub.metrų. Tai greičiausiai būtų laivo tipo terminalas, į kurį krovinius atgabentų specialūs tanklaiviai. Pagal skaičiuojamus pirminius pajėgumus per mėnesį į Klaipėdą atplauktų du suskystintas dujas gabenantys laivai, krovinys būtų perpumpuojamas į čia esantį laivą-sandėlį, o iš jo, per perpylimo įrenginius būtų transportuojamas į krantą bei patektų į magistralinius dujotiekio tinklus. Projekto iniciatoriai tikino, jog tokie terminalai pasaulyje gyvuoja sėkmingai, iki šiol juose ar dujas gabenančiuose tanklaiviuose avarijų nėra buvę.
„Achemos grupės“ atstovų teigimu, esant palankiems ekspertų vertinimams, Suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje galėtų būti pradėtas eksploatuoti 2015-aisiais.
Abejoja valstybės pajėgumais
Į miesto politikų klausimą, ar privačios kompanijos planai uoste statyti dujų terminalą kaip nors derinami su analogišką projektą inicijuojančiomis Vyriausybės struktūromis, verslininkai atsakė neigiamai. Esą jiems nežinoma konkretesnė informacija apie valstybinį projektą, tam numatomas statybos vietas ar dujotiekių trasas. A. Latakas skeptiškai įvertino galimybę, jog valstybė apskritai pajėgs realizuoti tokį projektą. Esą jis labai brangus.
Neigiamas buvo atsakymas į klausimą, ar terminalą planuojančiai „Achemos grupei“ žinoma miesto bendruomenės nuomonė galimą uosto naujakurį. Esą visuomenės informavimas numatytas tolimesniame projekto įgyvendinimo etape, kuomet jau bus atlikta visapusiška poveikio aplinkai ekspertizė.
Svarstys miesto Taryba
Po pirmojo Poveikio aplinkai vertinimo programos svarstymo Teritorijų planavimo komiteto nariai bei posėdyje dalyvavę Savivaldybės administracijos vadovai dujų terminalo iniciatoriams nepasakė „taip“. Pretekstu atidėti sprendimą tapo Aplinkos ir Energetikos ministerijų raštai, kitaip nei verslininkai išaiškinę planavimo procedūrą. Pastabas investuotojams pateikė ir Savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyrius.
Vieningai sutarta, jog sprendimą tokios svarbos klausimu turėtų priimti ne komitetas, ne Savivaldybės administracijos padaliniai, bet miesto Taryba.
Beje, Teritorijų planavimo komitete teigta, jog netrukus į Klaipėdos savivaldybę atkeliaus ir valstybinio suskystintų gamtinių dujų terminalo planuotojai.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
