Architektai, urbanistai, dizaineriai kviečiami dalyvauti Gargždų daugiabučių namų modernizavimo kūrybinėse dirbtuvėse.
Pageidaujantieji organizatoriams prašomi pateikti savo darbų portfelį. Dirbtuvių dalyviai bus atrinkti pagal pateiktus darbus bei šiuos vertinimo kriterijus:
1. Dalyvavimas analogiškose dirbtuvėse;
2. Dalyvavimas architektūriniuose-urbanistiniuose konkursuose (prizinių vietų laimėtojai);
3. Praktinė patirtis;
4. Architekto, dizainerio išsilavinimas (gali būti studentai).
Dirbtuvių dalyvių sąrašas bus paskelbtas tinklapyje www.architektams.lt .
Pretendentai savo darbų portfelį prašomi siųsti el.p.: archsajunga@architektams.lt iki š.m. lapkričio 18 d. 12 val.
www.architektams.lt informacija
Lapkričio 24–26 dienomis Gargžduose vyks kūrybinės dirbtuvės Gargždų mieste esančių daugiabučių gyvenamųjų namų grupių modernizavimo koncepcijai sukurti. Architektų ir dizainerių komandos parengs daugiabučių namų grupių atnaujinimo alternatyvas, nustatys galimus miesto įvaizdžio pokyčius.
Gruodžio 9 d. 15 val. numatomas kūrybinių dirbtuvių rezultatų pristatymas Klaipėdos rajono savivaldybės salėje.
Visi savo miestui neabejingi gargždiškiai kviečiami teikti siūlymus dėl daugiabučių namų modernizavimo (spalvinio sprendimo, medžiagiškumo, gyvenamosios aplinkos tvarkymo ir pan.) Architektūros ir urbanistikos skyriui el. paštu: architektura@klaipedos-r.lt arba telefonu (8 46) 47 30 60 iki lapkričio 18 d.
Klaipėdos raj. savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus informacija
Penktadienį, lapkričio 11-ąją, minint Pasaulinę urbanizmo (miestų planavimo) dieną, Klaipėdos miesto savivaldybėje bus pristatyta būsimųjų architektų darbų paroda – projektai Klaipėdos tema. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentų darbų ekspoziciją apžvelgs prof. A. Vyšniūnas.
Parodos atidarymas – 14.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (Liepų g. 11) 4 aukšte.
Kviečiame susipažinti su jaunųjų kolegų darbais!
www.architektams.lt informacija
Dar vasaros pradžioje Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetui ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai pristatytas ir vienbalsiai sukritikuotas teritorijos Naujojoje Uosto g. 23 detalusis planas dar kartą pateiktas viešai ekspertizei.
Nors dokumento rengėjai – AB „Pramprojektas“ – po pirmųjų svarstymų projektą gerokai patobulino, tačiau jo sprendiniai, numatantys intensyvią uosto teritorijos plėtrą centrinėje Klaipėdos dalyje, ir šįkart pritarimo nesulaukė. Ekspertų tarybos nuomone, šis projektas kertasi su miesto Bendrojo plano nuostata, numatančia, jog centrinėje miesto dalyje palaipsniui turėtų būtų atsisakoma gamybinės ir sandėliavimo veiklos. Dokumentu siekiama įtvirtinti priešingą tendenciją, atspindinčią tik uostininkų interesus. Anot Ekspertų tarybos nario R. Gailiaus, keista, kad miestą toliau bandoma užkišti naujais sandėliais, kuriuos sėkmingai galima būtų statyti už miesto, kaip tai daroma pažengusiose valstybėse.
Planuojama KLASCO plėtra
Projekto užsakovas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Planuojamoje bemaž 40 ha ploto teritorijoje jūrų krovos verslą plėtoja AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO). Tiek užsakovai, tiek projekto rengėjai neslepia, jog planavimo tikslas – didinti šios bendrovės krovos pajėgumus. Tam numatoma pertvarkyti esamą teritoriją, joje įrengti naujus terminalus (cemento krovai), plėsti esamus (skystų bei birių trąšų), statyti naujus sandėlius, o kai kuriuos senus gamybinius pastatus, esančius arčiausiai Žiemos uosto, planuojama nugriauti. Projekto rengėjai, siūlydami sprendinius, teigė atsižvelgę į tai, kad dalis planuojamos teritorijos patenka į senamiesčio vizualinės apsaugos bei miesto istorinę zonas, tad riboję numatomų pastatų aukščius, stengęsi juos koncentruoti atokiau nuo miesto centrinės dalies. Pagal KU Baltijos tyrimo institute atliktą plėtros vertinimą sveikatos požiūriu buvusios apibrėžtos sanitarines zonos, numatyti galimi vizualinio ryšio koridoriai, apsaugos nuo triukšmo tvoros ir t.t. Viešai pripažinta, jog projekte neįvykdyta tik įstatymo norma dėl želdinių teritorijoje. Esą skirti 10-alį teritorijos žaliesiems plotams uoste neracionalu, tad detalųjį planą įgyvendinsianti bendrovė pasiryžusi juos pasodinti bet kurioje miesto Savivaldybės nustatytoje teritorijoje.
Po pirmojo svarstymo – perkelti vartai
Pakoreguotame projekte išspręsta per pirmąjį svarstymą itin akcentuota problema – įvažiavimas į „Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją“. Jis iš dabartinės vietos perkeltas į būsimą J. Janonio gatvės tęsinį, čia numatant įrengti šviesoforinę sankryžą su N. Uosto gatve. Stovėjimo aikštelė vilkikams numatyta teritorijos viduje, tad miesto gyventojai ateityje gali tikėtis, jog su kroviniais atvažiavę sunkvežimiai nebeužkims vienos judriausių miesto gatvių.
Pateikti ir projektiniai siūlymai įrengti Švyturio gatvės tęsinį. Tiesa, klausimas, kada ir kieno lėšomis turėtų būti nutiesta ši, uosto krovininį transportą iš miesto „išvesianti“ gatvė, numatyta ir miesto Bendrąjame plane, lieka neatsakytas. Tad Ekspertų taryba rekomendavo Klaipėdos miesto savivaldybei per tolesnes projekto derinimo procedūras užsitikrinti, jog šio detaliojo plano sprendiniai gali būti pradėti realizuoti tik įgyvendinus transporto sistemos pertvarkymus.
Principiniai trūkumai – tvoros, pastatų vaizdas ir želdiniai
Principiniai dalykai, dėl kurių Ekspertų taryba kritikavo detaliojo plano užsakovus ir rengėjus – uostą juosiančios tvoros ir jų estetika, formalus požiūris į planuojamus vizualinio vaizdo koridorius (jie turėtų atverti miestui bent minimalų vaizdą į uostą), neapibrėžta planuojamų pastatų architektūra bei želdiniai. Vienbalsiai nepritarta ir cemento terminalo bokštams numatytai vietai, kuri, anot ekspertų, nedera su miesto istorinės dalies aplinka.
Tvorų klausimo projekto rengėjai teigė net nesprendę. Esą ši uosto teritorijos apsaugos priemonė apibrėžta Uosto įstatyme. Ekspertų nuomone, tai nepakankamas argumentas ignoruoti seną problemą. Esą įmanoma suderinti ir saugumo, ir tvorų estetikos klausimus. Net neabejojama, jog centrinėje dalyje uostą nuo miesto skiriančios tvoros turėtų būti ažūrinės. Bent tokiu būdu miestietis ar svečias turėtų galimybę pajusti uostamiesčio dvasią. Mažas prošvaitas tarp pastatų ekspertai vadino formaliomis, o kai kuriais atvejais – ir beprasmėmis. „Kam reikalingas vizualinio vaizdo koridorius, jeigu jis „atsimuša“ į akliną tvorą? Jis –beprasmis“,- konstatavo Ekspertų tarybos narys A. Kilišauskas. Autoriams rekomenduota ieškoti tokių technologinių sprendimų, kad vaizdas į krantines būtų užtikrintas tiek iš marių, tiek iš miesto pusės. Projektu nustatytus tarpus tarp pastatų rekomenduota dvigubinti.
Želdinių problema, anot architektės-ekspertės R. Staševičiūtės, gali būti sprendžiama pasitelkus naujausias technologijas. Pasaulyje taikoma praktika, kai apželdinami pastatų stogai, veja užsėjamos automobilių stovėjimo aikštelės arba net tarpai tarp geležinkelio pabėgių. Tokiomis priemonėmis būtų mažinama aplinkos tarša, taip pat nenusižengiama visiems ūkio subjektams, taip pat ir uosto kompanijoms privalomiems Lietuvos įstatymų reikalavimams.
Ekspertų tarybos išvadose taip pat akcentuota, jog į miesto centrinę dalį išsiveržiančių naujų uostininkų pastatų architektūra negali būti reglamentuota vien tik aukščio apribojimais. Detaliojo plano sprendiniuose turi būti patvirtinti reikalavimai jų siluetui, medžiagiškumui bei spalvoms. Ypač rekomenduota atkreipti dėmesį į pastato, numatomo greta būsimojo J. Janonio gatvės tęsinio architektūrinę išraišką. Anot ekspertų, šis statinys pretenduotų tapti tiek miesto, tiek krovos kompanijos įvaizdžio elementu, tad jo projektą tikslinga būtų rinkti architektūriniame konkurse.
Miestiečiai pastabų neturėjo
AB „Pramprojektas“ projektų vadovė V. Tarnauskienė teigė, jog po Ekspertų tarybos svarstymo teritorijos N. Uosto g. 23 detaliojo plano sprendiniai bus teikiami derinti Nuolatinei statybos komisijai. Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovo A. Kungio, šis projektas jau buvo pateiktas svarstyti visuomenei. Pastabų ar pasiūlymų iš miesto bendruomenės negauta.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Vakar vėlai vakare susumuoti ir viešai paskelbti architektūrinio-urbanistinio konkurso naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato statybos vietai išrinkti rezultatai.
Laimėtoju paskelbtas projektas „Miesto siela“ (Nr. 410010), surinkęs daugiausiai vertinimo komisijos simpatijų. Projekto autoriai – klaipėdiečių architektų grupė: Edmundas Andrijauskas, Ramūnas Amšiejus, Mantė Černiūtė-Amšiejienė, Rolandas Rakevičius, Andrius Jašinas, Aurimas Baužys naujam teatro pastatui pasiūlė vietą buvusioje įmonės „Laivitė“ akvatorijoje, įlankoje tarp Šiaurinio molo ir Žiemos uosto. Teatro ant vandens idėja, anot autorių, suteikia ypač plačias galimybes siekti išskirtinio architektūrinio sprendimo, tad būsimasis pastatas galėtų pretenduoti tapti ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos įvaizdžio ženklu.
II vietos laimėtoju paskelbtas projektas Nr. 985472, autoriai – Laimonas Bogušas ir Vytis Cibulskis, būsimam teatro pastatui taip pat parinkę vietą ant vandens. III vieta skirta projektui Nr. 030709, autoriai – Gerda Antanaitytė, Vytautas Grykšas, Ramunė Staševičiūtė, Monika Šmitaitė, Dina Timonina, siūliusiam Klaipėdos muzikinį teatrą palikti esamoje vietoje, jį rekonstruojant bei išplečiant į Atgimimo aikštės pusę.
IV-V vietos bei paskatinamosios premijos skirtos autorių kolektyvams, taip pat siūliusiems teatro prie vandens sprendinius: IV vt., Nr. 010000 – aut. Toma Bačiulytė-Krupavičienė, Akvilė Brazauskaitė, Vitalijus Jankūnas, Marius Morkūnas, V vt., Nr. 201109 – aut. Andrius Skiezgelas, Milda Zabulytė, Rasa Mizaraitė, Viktorija Rybakova, Kotryna Valiukevičiūtė, Jurgis Vėgėlė, Vytas Narbutas.
Vertinimo komisijos pirmininkas, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas po rezultatų paskelbimo sakė, jog laimėjęs projektas – ambicingas, vertas iššūkio.
Preliminariais projekto-nugalėtojo autorių skaičiavimais, teatro ant vandens statyba su visa reikiama įranga galėtų kainuoti iki 150 mln. Lt. Po vietos teatro pastatui parinkimo konkurso Klaipėdos miesto savivaldybė žada imtis iniciatyvos rengiant Danės žiočių teritorijos detalųjį planą, o architektūrinį pastato sprendimą ateity taip pat siūloma rinkti konkurse.
Priminsime, jog atvirą architektūrinį urbanistinį konkursą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujo pastato statybos vietai parinkti Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija paskelbė š.m. liepą. Jam buvo pateikti 6 darbai. Pagal konkurso sąlygas jų autoriai turėjo išanalizuoti 4 galimas teatro statybos vietas, iš jų išrinkti tinkamiausią arba pasiūlyti savo sprendimą. Absoliuti dauguma dalyvių (5 iš 6) Muzikinį teatrą siūlė statyti prie vandens, Danės žiočių teritorijoje. Naujų galimų vietų teatrui statyti nepasiūlė nė vienas iš autorių.
Tokio pobūdžio konkursas, kuomet renkama geriausia vieta būsimam statiniui, o ne architektūrinis pastato projektas, šalyje surengtas pirmąkart.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Konkurso medžiaga:
Rytoj, spalio 27-ąją, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre vyks paskutinis architektūrinio-urbanistinio konkurso naujo teatro pastato statybos vietai parinkti etapas – viešas vertinimo komisijos posėdis. Po jo paaiškės, kuri vieta tinkamiausia naujos kokybės muzikiniam teatrui statyti.
Vertinimo komisijai, kurioje dirbs žinomi šalies architektai, LR kultūros ministerijos, uostamiesčio Savivaldybės bei Muzikinio teatro atstovai, vadovaus Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Komisija, išklausiusi konkurso eksperto, recenzentų bei suinteresuotų visuomenės grupių ar asmenų nuomones apie konkursui pateiktus projektus, galutinį sprendimą priims uždarame posėdyje.
Atvirą architektūrinį-urbanistinį konkursą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujo pastato vietai parinkti Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija paskelbė š. m. liepą. Jame sulaukta 6 dalyvių darbų. Pagal konkurso sąlygas jo dalyviai turėjo išanalizuoti 4 galimas teatro statybos vietas (esama Muzikinio teatro vieta (Danės g.), teritorija prie Danės upės (Danės g., šalia „Teo.lt“ pastato), buvusios „Laivitės“ teritorija bei erdvės prie Vasaros koncertų estrados), iš jų išrinkti tinkamiausią arba pasiūlyti savo variantą. Konkurso dalyvių darbai viešai eksponuoti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, visuomenės atstovai raginti išreikšti savo nuomonę apie juos.
Pagal konkurso sąlygas pateiktų projektų autoriai išliks nežinomi iki pat paskutinės akimirkos – informacija apie juos bus paskelbta tik išrinkus konkurso nugalėtoją, II ir III vietų bei paskatinamųjų premijų laimėtojus.
Viešo vertinimo komisijos posėdžio, vyksiančio Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (Danės g. 19, Klaipėda), pradžia – 13 val.
VERTINIMO KOMISIJOS POSĖDŽIO DIENOTVARKĖ:
13:00 – Renginio pradžia
13:15 – Konkursinių darbų pirminės atrankos eksperto išvados (ekspertas – architektas Arūnas Kilišauskas)
13:20 – Konkursinių darbų recenzijų pristatymas (recenzentai – prof. Algis Vyšniūnas, architektė-ekspertė Vigilija Paulionienė)
13:50 – Institucijų, atsakingų už nagrinėjamų teritorijų vertybių apsaugą, nuomonių apie siūlomus sprendimus pristatymas (KPD Klaipėdos teritorinis padalinys, Klaipėdos savivaldybės paveldosaugos skyrius)
14:10 – Nagrinėjamų teritorijų naudotojų pasisakymai
14:30 – Apibendrintų visuomenės pasiūlymų ir nuomonių pristatymas ( LASKAO atstovas)
14:35 – Visuomenės atstovų pasisakymai
15:30 – Uždaras vertinimo komisijos posėdis (dalyvauja tik vertinimo komisijos nariai)
17:30 – Rezultatų paskelbimas
VERTINIMO KOMISIJA:
1. Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras (komisijos pirmininkas)
2. Nijolė Laužikienė, LR Kultūros viceministrė
3. Ramūnas Kaubrys, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas
4. Inga Gelžinytė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotoja
5. Almantas Mureika, Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, architektas
6. Gintautas Blažiūnas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, architektas – ekspertas
7. Juozas Vaškevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas, architektas – ekspertas
8. Romualdas Gailius, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos narys, architektas – ekspertas
9. Vytautas Paulionis, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos narys, architektas -ekspertas
10. Margarita Ramanauskienė, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos narė, architektė -ekspertė
11. Šarūnas Sabaliauskas, LAS Šiaulių skyriaus pirmininkas, architektas
DALIA GRIKŠAITĖ
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Kūrybinės dirbtuvės tema „Klaipėdos Skulptūrų parke susitinka istorija ir menas“ vyko spalio 14-16 dienomis, Klaipėdos Kultūrų komunikacijų centre. Pagrindinis kūrybinių dirbtuvių tikslas – pradėti kritišką diskusiją apie Klaipėdos Skulptūrų parko problematiką bei sukurti parko sutvarkymo viziją. Klaipėdos Skulptūrų parkui reikalinga ateities vizija, kuri atspindėtų šios teritorijos kultūrinius sluoksnius – Senąsias miesto kapines, memorialinį pjūvį ir lietuviškos skulptūros raidą, bei tenkintų šiuolaikinio (būsimo) žmogaus poreikius. Dirbtuvių metu architektai, kraštovaizdžio architektai, sociologai iš Vilniaus ir Klaipėdos kūrė parko sutvarkymo vizijas. Dalyviai turėjo pasiūlyti aiškią viziją, kurios įgyvendinimas taptų socialine paskata skirtingos istorinės atminties bendruomenių sutaikymui, tarpusavio dialogo atsiradimui.
KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ REZULTATŲ PRISTATYMO RENGINYS
Spalio 21 d., penktadienis, 15:00 val., Mažosios Lietuvos Istorijos muziejus, Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda. Renginyje bus pristatytos kūrybinių dirbtuvių dalyvių sukurtos parko sutvarkymo vizijos. Po renginio – neformali diskusija ir renginio svečiais ir dirbtuvių dalyviais.
Spalio 22-29 d. dirbtuvių rezultatus bus galima apžiūrėti Klaipėdos Kultūrų komunikacijų kieme, Bažnyčių g. 4, Klaipėdoje.
Daugiau informacijos: www.archicechas.lt
Organizatoriai: ARCHICECHAS, Mažosios Lietuvos Istorijos muziejus
Partneris: Lietuvos Architektų Sąjungos Klaipėdos skyrius
Visuotiniame Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos narių susirinkime išrinktas naujas krašto architektų bendruomenės lyderis. Juo tapo klaipėdietis architektas Vaidotas Dapkevičius.
Valdybos pirmininko pareigas Vaidotas Dapkevičius perima iš ilgametės LAS Klaipėdos apskrities organizacijos vadovės Ramunės Staševičiūtės, šiemet išrinktos į uostamiesčio tarybą ir vadovaujančios Teritorijų planavimo komitetui.
Trejų metų veiklos ataskaitą pristačiusi R. Staševičiūtė pasidžiaugė, jog skirtingai nuo bendros šalies tendencijos – LAS Klaipėdos apskrities organizacijos narių skaičius didėja, vien šiemet norą tapti Architektų sąjungos nariais pareiškė 9 jaunosios architektų kartos atstovai. Organizacija, anot buvusios vadovės, aktyviai reiškė poziciją šalies ir krašto visuomenei aktualiais klausimais (uosto plėtra, giliavandenio uosto statybos vieta), teikė pasiūlymus valstybės institucijoms dėl įstatymų, reglamentuojančių teritorijų planavimą ir architektūrą, pataisų, rūpinosi savo narių profesiniu tobulėjimu bei savišvieta. Viena iš sėkmingiausiai įgyvendintų iniciatyvų – Leonardo Da Vinci profesinių mainų projektas, suteikęs galimybę 16-ai šalies jaunųjų architektų stažuotis Vakarų Europos architektų biuruose. Teikdama susirinkimui naujo Organizacijos vadovo kandidatūrą, R. Staševičiūtė pažymėjo, jog atėjo laikas vadovavimą perduoti jaunajai kartai, jau dabar aktyviai dirbančiai ir generuojančiai naujas iniciatyvas.
Susirinkusiųjų balsų dauguma naujuoju LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininku išrinktas Vaidotas Dapkevičius sakė sieksiantis, jog regiono architektų organizacija taptų architektų diskusijų ir diskusijos su visuomene baze. „Su kolegomis subūrėme Architektų klubą, kad turėtume galimybę bendrauti, keistis patirtimi, dalintis idėjomis, mokytis vieniems iš kitų. Pavasarį susikūrusio „Urbanofilų“ judėjimo tikslas – su miesto bendruomene diskutuoti apie jai rūpimus miesto plėtros klausimus, išgirsti bendruomenės lūkesčius, tuo pat metu išsakyti profesionalų požiūrį. Patirtis rodo, jog šis kelias teisingas siekiant tarpusavio supratimo ir abipusio tobulėjimo. Diskusijose gimsta idėjos, sutelkiančios naujoms iniciatyvoms“,- sakė V. Dapkevičius.
Naujasis architektų bendruomenės lyderis įsipareigojo stiprinti organizacijos įtaką regione, siekti glaudesnio bendradarbiavimo su apskrities savivaldybėmis, naujos sudėties Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje daugiau dėmesio skirti rajonuose kuriamiems projektams.
V. Dapkevičius LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininku išrinktas 3 metų kadencijai.
DOSJĖ:
• Vaidotas Dapkevičius (35 m.) 2000 metais baigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros specialybę.
• Nuo 2000 m. dirbo architektu, projektų vadovu UAB „Vakarų siluetas“, „UAB „Vakarų projektai“, nuo 2007 m. – užsiima privačia architektūros parktika.
• Lietuvos architektų sąjungos narys nuo 2004 m., nuo 2008 m. dirba LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje.
• Kartu su kolegomis LAS Klaipėdos apskrities organizacijoje subūrė neformalų Architektų klubą, „Urbanofilų“ judėjimą, inicijavo tarptautinį Leonardo Da Vinci profesinių mainų ir kt. projektus.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Buvusios „Žuvėdros“ stovyklos teritorijos (Pamario g. 11, Klaipėda) detaliojo plano koncepcijai LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje pritarta tik po antrojo svarstymo. Ekspertai atidžiai nagrinėjo siūlomus sprendinius, kad patraukli pajūrio teritorija nevirstų dar vienu uždaru ir visuomenei neprieinamu rezervatu.
Teritorijos planavimo užsakovas – UAB „Kopų žuvėdra“ buvusios vaikų stovyklos plote planuoja sukurti naują rekreacinės paskirties objektų bei privačių namų kvartalą. Stovyklos paskirtis šioje teritorijoje panaikinta dar 2001-aisiais, vieta nuomota tik atskiriems renginiams. Patvirtinti nauji planavimo dokumentai verslininkams atrištų rankas investuoti į šiuolaikišką inžinerinę teritorijos infrastruktūrą, įrengti privažiavimo kelius, vidaus gatves, pradėti pastatų statybas. Klaipėdos bendrasis planas šioje vietoje numato rekreacinės paskirties bei gyvenamųjų namų statybą. Koncepcijos projekto autorė – UAB „Archbalt“ teritoriją taip pat dalija į dvi dalis: vienoje numatomi ilgalaikiai poilsio objektai (poilsio namai, sporto įrenginiai), kita ateity turėtų virsti nedideliu privačių gyvenamųjų būstų kvartalu.
Koncepcijos projekto vadovė Vida Mureikienė teigė, jog visus sprendinius diktavo planuojamos teritorijos ypatybės – miško aplinka, kintantis vietovės reljefas bei sklype esančios nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės, t.y. Kukuliškių baterijos statinių komplekso dalys. Kelias, inžineriniai tinklai, būsimieji statiniai planuoti netradiciškai – taip, kad būtų sunaikinta kuo mažiau esamų želdinių. Būsimiems statiniams koncepcijos autoriai nustatė ne didesnį nei 9 m aukštį, gyvenamiesiems namams – ne didesnį nei 260 kv. m plotą.
Net dukart koncepcijos sprendinius analizavę Ekspertų tarybos nariai ypač akcentavo teritorijos prieinamumo visuomenei klausimą. Autoriams primygtinai rekomenduota į projektą įtraukti nuostatą, jog sklype planuojama gatvė negali būti užtverta jokiais atitvarais, kaip tai nutiko netoliese esančioje Skautų gatvėje. Anot ekspertų, miestiečiai turi turėt galimybę netrukdomi pasiekti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybes bei pajūrį.
Daug diskutuota ir dėl būsimųjų kvartalo statinių architektūrinės išraiškos. Koncepcijos projekte numatyta, jog statiniams turi būti naudojamos natūralios medžiagos: raudono molio plytos ir čerpės, medis, akmuo, tinkas. Pastatus pasiūlyta dengti šlaitiniais stogais, nustatytas 30 laipsnių šlaito kampas. Pastarasis reikalavimas buvo sukritikuotas. Koncepcijos autoriams pasiūlyta griežtai neriboti būsimųjų statinių autorių laisvės parinkti geriausius sprendimus atsižvelgiant į konkrečios vietos aplinkybes. Anot Ekspertų tarybos nario Gintaro Čičiurkos, akivaizdu, jog tai bus turtingų žmonių vilų kvartalas. „Klausimas, kaip „suvaldyti“ jo architektūrą, aktualus, tačiau sprendimo teisė dėl architektūrinės pastatų išraiškos turi būti palikta projektų autoriams“,-sakė jis. Architektas-ekspertas Edmundas Andrijauskas palaikė tokią poziciją: „Nelogiška būtų griežtais apribojimais unifikuoti vilų kvartalo architektūrinę stilistiką. Autoriai turi turėt galimybes ieškoti savitų sprendimų ar elementų, vienijančių atskirus statinius“.
Ekspertų tarybos pritarimą gavęs koncepcijos projektas dar liepą buvo svarstytas Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete, kur jam pritarta. Projektas dar bus teikiamas Klaipėdos miesto tarybos politikų vertinimui.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Kitą savaitę, spalio 14-15 d., Aplinkos ministerija kviečia tradicinį, jau penktąjį, urbanistinį forumą. Šį kartą jis organizuojamas kartu su Klaipėdos universitetu, talkinant Lietuvos architektų bei Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungoms ir uostamiesčio savivaldybei. Forumas vyks Klaipėdos universiteto Didžiojoje auloje (H. Manto g. 84). Į jį kviečiami valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo ir verslo bendruomenių, suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų atstovai, investuotojai, architektai, urbanistikos, kraštovaizdžio ir statybos specialistai.
Pagrindinė diskusijų tema – Lietuvos pajūrio urbanizacijos patirtis ir jo ateities vizija iki 2030 m. Forumo dalyviai aptars pajūrio teritorijų planavimo patirtį, jų urbanistinę plėtrą reguliuojančius teisės aktus, šalies jūrinės metropolijos formavimosi tendencijas. Taip pat bus apžvelgtos urbanistikos mokslo tendencijos, šalies urbanistinės raidos keliai ir klystkeliai, diskutuojama apie teritorijų planavimo dokumentų sprendinių prioritetus ir jų įgyvendinimą, viešojo intereso užtikrinimą.
Pranešimus skaitys Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė, Klaipėdos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Jūrinio kraštovaizdžio mokslo instituto mokslininkai, architektai. Forumo dalyviai vietoje susipažins su Klaipėdos jūrų uosto plėtros ir Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijų planavimo problemomis.
Forumo metu bus įteiktas šiemetinis Aplinkos ministerijos apdovanojimas už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityse. Jį pelnė poilsio namų „Nakcižibis“, pastatytų 2009 m. Lavyso kaime Varėnos rajone, autoriai – UAB „Arches“ architektai Arūnas ir Rolandas Liolos, Edgaras Neniškis, Lukas Lažinskas ir Liutauras Nekrošius.
Aplinkos ministerijos informacija
Šaltinis: LR Aplinkos ministerija