Gražios jubiliejinės sukakties proga nuoširdžiai sveikiname architektą Zigmą Rutkauską. Sveikatos, stiprybės ir ilgiausių metų!
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Aplinkos ministerija yra įsteigusi Apdovanojimą už kūrybinius laimėjimus architektūros ir urbanistikos srityse. Jis skiriamas kas dveji metai už geriausią architektūros kūrinį, realizuotą per pastaruosius dvejus metus. Į šiemetinį apdovanojimą – 8 tūkst. litų piniginę premiją – gali pretenduoti 2009-2010 m. realizuoto architektūros kūrinio (pastato ar kitų statinių) projekto autorius ar bendraautoriai. Kaip numato apdovanojimo už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityse taisyklės, pretendentus, be Aplinkos ministerijos, gali siūlyti savivaldybių vyriausieji architektai, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos architektų rūmai, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys. Kartu su paraiška reikia pateikti trumpą architektūros kūrinio autoriaus ar bendraautorių biografiją, kūrybinės veiklos įvertinimų ir realizuoto architektūros kūrinio, už kurį siūloma skirti apdovanojimą, aprašymą, taip pat atitinkamą iliustracinę medžiagą (skaitmenine laikmena ir planšetais).
Paraiškos priimamos iki rugsėjo 1 d. Jas reikia pateikti Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentui raštu (A. Jakšto g. 4/9, LT-01105 Vilnius) arba faksu (~5) 266 3667. Paraiškas svarstys aplinkos ministro sudaryta pretendentų vertinimo komisija.
Aplinkos ministerijos 2011 metų apdovanojimas už laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityse laureatui bus įteiktas per penktąjį Urbanistinį forumą spalio 14 d. Klaipėdos universitete.
Nuotraukoje pirmąjį apdovanojimą pelniusi Šiaulių arena.
Daugiau informacijos: http://www.am.lt/VI/index.php#a/10847
Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė 2011 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorę J. Simonavičiūtę, prašydama pateikti duomenis apie mieste vykdomą žemės naudojimo politiką. Savivaldybės administracijos prašoma atsakyti į diskusijos iniciatorių-politikų klausimus. Pateikiame Tarybos narės paklausimą:
„Teritorijų planavimo komitete š.m. rugsėjo mėnesio pradžioje planuojama diskusija apie žemės naudojimo strategiją (ŽNS) Klaipėdos miesto savivaldybėje. Tam, kad diskusija būtų efektyvi, suformuluota 17 klausimų, į kuriuos pagal galimybę lauksime greito atsakymo:
1. Kiek iš viso yra registruotų sklypų mieste: nuosavybės teise, nuomojamų, savivaldybės?
2. Koks sklypų išsidėstymas pagal paskirtį miesto plane ir kiek jų vienetais ir viso hektarais: gyvenamųjų valdų, daugiabučių, komercinių, pramonės, rekreacinių, žemės ūkio, infrastruktūros, visuomeninės paskirties?
3. Kiek savivaldybės poreikiams suplanuota sklypų, bet neįregistruota ir kodėl?
4. Kokiam skaičiui sklypų buvo pakeista žemės paskirtis per paskutinius 10 metų, pateikiant kiek kasmet iš kokios ir į kokią paskirtį buvo keista?
5. Kiek sklypų yra perskaičiuota nuomos ar pardavimo kaina po detalaus plano patvirtinimo? Kiek ji keitėsi konkrečiai?
6. Kiek lėšų gavo savivaldybė per paskutinius 10 metų:
a) iš sklypų aukcionų,
b) iš pardavimo ne aukcijono tvarka,
c) iš nuomos,
d) padidintų sklypų pagal planus prilygintus detaliems,
e) iš laikinų statinių žemės naudojimo?
7. Kokiu pagrindu vykdoma žemės reforma mieste?
8. Kas tvirtino, rengė žemės reformos planus, kada jie paskutinį kartą viešai svarstyti, kur jų originalai ir kokio jie statuso; ar jie privalomi, kokiame registre, kodėl nevieši?
9. Kiek sugrąžinta žemės nuosavybės teise, kada šis procesas privalo būti baigtas?
10. Kiek paimta žemės sklypų visuomenės poreikiams? Kiek planuojama, kiek tam išleista lėšų?
11. Kaip gali savivaldybė reguliuoti žemės kainą, kada gali nesutikti keisti paskirtį?
12. Kas skaičiuoja žemės kainą ir atsako už duomenų pagrįstumą, taip pat ir nuomai?
13. Pateikite statistiką apie faktinį žemės naudojimą, kiek yra naudotojų, nesudariusių nuomos sutarčių, kiek yra nemokančių už ją ir kokių imamasi priemonių.
14. Kiek naudoja žemę ne pagal dokumentuose nurodytą paskirtį, kas ir kaip tai kontroliuoja?
15. Palyginkite duomenis su kitais miestais: kiek ha tenka vienam gyventojui pagal atskiras paskirtis Vilniuje, Kaune, Šiauliuose.
16. Kokias galite įvardinti tendencijas dėl žemės pardavimo, nuomos, kurios iš jų neigiamos miestui?
17. Kokias priemones siūlote dėl žemės efektyvesnio naudojimo?”.
www.architektams.lt inf.
Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė paskutiniame Tarybos posėdyje kreipėsi į politikus, ragindama keisti miestui aktualių teritorijų detaliųjų planų rengimo tvarką – organizuoti viešus detaliųjų planų rengimo konkursus.
R. Staševičiūtės kalba, pasakyta Tarybos posėdyje:
„Šių metų liepos mėn. 20 d. paskelbti Viešųjų pirkimų konkursai: Senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės, Klaipėdoje, detaliojo plano parengimas bei Apie 15 ha teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., skvero ir Danės upės, Klaipėdoje, detaliojo plano parengimas apima ypatingai svarbias miesto teritorijas.
Nežiūrint į Teritorijų planavimo komiteto nutarimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą pirkti planavimo darbus, remiantis ne atrankos iš alternatyvių pasiūlymų, bet pigiausios kainos pagrindu.
Siūlydamas konkursą geriausiai planavimo idėjai parinkti, komitetas siekė sudaryti sąlygas Miesto Tarybai iš kelių pasiūlymų išsirinkti labiausiai miesto ir jo bendruomenės interesus atitinkantį sprendimą.
Pažymėtina, kad be alternatyvų šiandien nei miesto savivaldybės specialistai, nei Tarybos nariai, nei architektai tokioms sudėtingoms teritorijoms plėtoti vienintelės teisingos krypties numatyti negali.
Išmetus iš Sąlygų pasiūlymų alternatyvas, Planavimo užduotyje likę gražūs planavimo tikslai: “Planuoti Danės gatvės tęsinį, visuomenės poreikiams paimamą žemę ir pastatus, pėsčiųjų ir dviračių takus, tiltus, apželdinimą prie upės, suformuoti žemės sklypus visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, infrastruktūros ir rekreacinėms teritorijoms, nustatyti reglamentus ir naudojimo sąlygas ”, lieka tik “tuščias” garsas.
Tai patvirtina ir Specialiosios Savivaldybės Žemėtvarkos teritorijų plėtros skyriaus sąlygos, kur nustatytas privalomas reikalavimas “nepažeisti… žemės naudotųjų interesą”. Tai iš esmės reiškia, kad bet kurio sukežusio garažo ar sandėliuko savininko, de facto naudojančio po juo esančią žemę, interesai yra nepajudinami, o visuomeninis interesas apskritai neegzistuoja.
Taigi, pasirinkus projektuotoją, o ne idėją, ir išmetus didžiulius valstybės pinigus detaliems planams parengti, turėsime nesirinkdami patvirtinti plėtros planą, kuris geriausiu atveju tenkins tik žemės naudotojų, garažų ir sandėliukų, ar šiaip griuvėsių savininkų interesus. Turėsime pritarti taip ir nesužinoję, kokie dar galimi sprendiniai galėjo būti.
Apibendrinant galima teigti, kad tokiais viešaisiais pirkimais miesto Tarybai, kaip Klaipėdos bendruomenę atstovaujančiai institucijai, yra atimama teisė pagrįstai spręsti svarbiausius miesto plėtros klausimus ir ginti visuomeninį interesą, primetant kaip išskirtinius siauro piliečių rato, nuomojančio ar naudojančio valstybinę žemę, interesus“.
Po Teritorijų planavimo komiteto vadovės pasisakymo Tarybos nariams buvo pasiūlyta balsuoti už protokolinį įrašą: „Koreguoti paskelbtas viešųjų pirkimų sąlygas (abiejų teritorijų), numatant galimybę pirkti paslaugą iš kelių teritorijos vystymo projektinių pasiūlymų“ .
Už protokolinio įrašo teikimą balsavimui pasisakė 11, prieš – 13 Tarybos narių. Pasiūlymas nebuvo priimtas.
Nors iniciatyva nesulaukė daugumos Tarybos narių paramos, R. Staševičiūtė šio klausimo svarstymą pavadino maža pergale. „Politikai ir visuomenė turėjo galimybę sužinoti esamas miesto teritorijų plėtros problemas. Stebina tai, jog visose Savivaldybės programose buvo numatyti architektūriniai konkursai. Administracijos vadovų asmeniškai aš, Klaipėdos meras, mero pavaduotojas A. Šulcas prašė rasti galimybę surengti konkursą viešųjų pirkimų ribose, tačiau administracijos direktorė priėmė vienasmenį sprendimą konkurso nedaryti. Tokiu atveju, neturėjau kitos galimybės, kaip teikti Tarybai pasiūlymą, kuris įpareigotų direktorę klausimus spręsti civilizuotai“,- situaciją komentavo R. Staševičiūtė.
www.architektams.lt informacija
Klaipėdos miesto savivaldybės tinklalapis www.klaipeda.lt pildosi naujomis funkcijomis. Nuo šiol visiems suinteresuotiems asmenims yra galimybė skaitmeniniame miesto žemėlapyje peržiūrėti bendrojo plano brėžinius, patvirtintų detaliųjų planų ribas, teritorijų, kurioms išduotos planavimo sąlygos, ribos. Taip pat yra galimybė peržvelgti ir atliekų konteinerių vietų žemėlapį.
Planuojama, kad tolimesni atnaujinimai informacinėje sistemoje asmenims leis pasiekti ir tokius duomenis, kaip patvirtinti specialieji planai, miesto urbanistinės koncepcijos, dalis inžinerinių tinklų, kultūros vertybių apsaugos zona ir paveldo registro pastatai.
Klaipėdos miesto mero patarėjas Simonas Gentvilas priminė, kad ši iniciatyva kilo iš Klaipėdos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos ir mažais žingsniais yra įgyvendinama. Jo nuomone, tokie atnaujinimai visų pirma leis asmenims lengviau susipažinti su reikiama informacija ir bus išvengta nereikalingo vaikščiojimo po savivaldybės koridorius.
Savivaldybės atstovų teigimu, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. turi pradėti funkcionuoti atsinaujinusi miesto svetainė. Ji pasikeis ne tik dizainu ir informacijos išdėstymu, tačiau nustebins ir gausesne elektroninių paslaugų pasiūla.
Audrius Straupas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Viešųjų ryšių skyriaus
Vyr.specialistas
Elektroninį Klaipėdos miesto žemėlapį rasite: http://maps.klaipeda.lt/flexviewer/
Lietuvos ekspozicijos „EXPO 2012” konkurse gauti penki pasiūlymai, iš kurių išrinkus geriausią, dar šiemet turės būti parengtas detalus techninis projektas pagal kurį kitų metų pradžioje Yeosu mieste Pietų Korėjoje bus įrengtas Lietuvos paviljonas.
„Šiemet projekto konkursui darbų pateikta ir vėl nedaug, tačiau rinktis tikrai bus iš ko, nes visi gauti pasiūlymai, bent iš pirmo žvilgsnio, padarė gerą įspūdį, visi vienaip ar kitaip atspindi su jūra ir pakrantėmis susietą pagrindinę parodos temą ir orientuoti į Lietuvos kaip modernios, bet gilias tradicijas ir nuostabią gamtą turinčios šalies pristatymą“, – sakė Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje „EXPO 2012“ generalinis komisaras Romas Jankauskas.
Nors vertinimo komisijoje be ministerijos darbuotojų yra žinomas architektas bei visuomenės veikėjas Algirdas Kaušpėdas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir parodų ir kongresų centro „LITEXPO“ atstovai, projektams vertinti numatoma kviesti ir daugiau profesionalių ekspertų.
Projektų pristatymai visuomenei šį trečiadienį ir ketvirtadienį bus surengti keliuose miestuose: trečiadienį, liepos 27 d. 11 val. Kaune, Tado Ivanausko Zoologijos muziejuje, 17 val. – Palangos Gintaro muziejaus koplyčioje. Ketvirtadienį, liepos 28 d. 9.30 val. Nidoje, kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, o 13 val. – Klaipėdos miesto savivaldybėje. Rugpjūčio 3 d. viešas projektų aptarimas vyks Aplinkos ministerijos (Jakšto g. 4/9, Vilnius) 506 salėje.
Su konkursui pateiktais darbais visuomenė taip pat galės susipažinti naujienų portale „GRYNAS.lt“, Aplinkos ministerijos, ExpoLietuva.lt ir kitose internetinėse svetainėse.
Yeosu mieste, kuris įsikūręs pietinėje P. Korėjos pakrantėje, paroda „EXPO 2012“ vyks tris vasaros mėnesius – nuo gegužės 12 d. iki rugpjūčio 12 d., joje dalyvaus daugiau nei 100 valstybių, tarptautinių organizacijų, tikimasi sulaukti daugiau kaip 8 mln. lankytojų. Parodoje, kurios tema – „Gyvieji vandenynai ir pakrantės“, bus pristatomos pažangiausios jūros išteklių įsisavinimo technologijos, aplinkosaugos ir darnios plėtros problemos, vandenynų ir jūrų pakrantėse gyvenančių tautų kultūra.
2012 m. Lietuva oficialiai jau dešimtąjį kartą dalyvaus pasaulinėje parodoje. Mūsų šalies dalyvavimą EXPO parodoje Vyriausybė jau penktą kartą pavedė koordinuoti Aplinkos ministerijai.
„Expo 2012“: kaip atrodys Lietuva?
Aplinkos ministerijos informacija
Artimiausiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje bus svarstomas UAB “Kopų žuvėdra” užsakymu parengtas buvusios vaikų stovyklavietės “Žuvėdra” (Pamario g. 11, Klaipėda) detaliojo plano koncepcijos projektas (proj. vadovė V. Mureikienė). Teritorijų planavimo komitete jam pritarta vienbalsiai.
Palinkėta nesislėpti už tvorų
Daugiau nei 8 ha ploto teritorija, esanti netoli jūros, užsakovų pageidavimu, ateity turėtų virsti reakreacinės bei gyvenamosios paskirties kvartalu. Vietoj stovyklavietės, kurios dabartinė būklė Teritorijų planavimo komitete įvertinta kaip antisanitarinė ir menkai funkcionuojanti, turėtų atsirasti gyvybinga, poilsiui ir gyvenimui pritaikyta erdvė su visa privaloma infrastruktūra bei komunikacijomis.
Projekto vadovė V. Mureikienė teigė, jog rekreacinės paskirties sklypo dalyje esamus statinius pakeistų visus metus veikiantys poilsio namai su SPA paslaugų centru bei baseinu, 6 namukai, teniso kortai, krepšinio aikštelė. Pastatų aukštis – iki 9 metrų (2 aukštai su mansarda), tad naujieji statiniai neišsikiš virš pajūrio miško linijos.
Gyvenamojoje zonoje numatoma 1-2 butų būstų statyba.
Koncepcijos projekto rengėjai sakė svarbiausiu uždaviniu rengiant šį dokumentą laikę būtinybę išsaugot kuo daugiau teritorijoje augančių medžių. Vis dėlto suskaičiuota, jog jų bus iškirstos 8-ios dešimtys. Anot V. Mureikienės tam, kad medžių būtų iškirsta kuo mažiau, gatvė teritorijos viduje planuota siaura, pritaikyta tik vienos pusės eismui, inžinerinės komunikacijos koridoriai, pasinaudojant išimtine tvarka, numatomi po gatve. Už želdinius, kuriuos vis dėlto teks „paaukoti“, investuotojai pasirengę miestui kompensuoti.
Koncepcijos projektą politikai įvertino teigiamai. Jos autoriams bei investuotojams palinkėta būsimojo pajūrio naujakurio neslėpti nuo visuomenės už aklinų tvorų.
Futbolininkams reikia “pripučiamo” stadiono
Teritorijų planavimo komiteto nariai išklausė žinomo uostamiesčio futbolo bendruomenės atstovo Arūno Šuikos paraginimo skirti dėmesio ir lėšų šiai sporto šakai.
Kartu su Klaipėdos mero pavaduotoju Vytautu Čepu, apsilankę Amsterdamo „Ajax“ futbolo akademijoje, politikas ir sportininkas į uostamiestį „pargabeno“ pripučiamo futbolo maniežo idėją. Pripučiamas, iki 25 metrų aukščio kupolas gali būti eksplotuojamas 25-erius metus. Jis atsparus vėjui, šalčiui, smūgiams. Klaipėdiečių poreikiams reikalingas maniežas galėtų talpinti iki 3000 žiūrovų, jame būtų suplanuota švieslentė, paklota reikalingos kokybės sintetinė veja. Futbolo bendruomenės atstovai teigė jau netgi apsvarstę galimas tokio futbolo maniežo įrengimo vietas. Jį galima būtų statyti dabartinio stadiono šoninėje aikštėje arba aikštėje greta „Viesulo“ sporto centro (Naikupės g.). „Pripučiamo“ stadiono kaina su įranga – 8-9 mln. Lt. Jį gamintojai miestui pristatytų ir žaidimui parengtų per keletą mėnesių. Esant poreikiui, įrenginį galima perkelti į kitą vietą.
Teritorijų planavimo komiteto nariai idėjos nesukritikavo. Arūnui Šuikai palinkėta sėkmės agituojant ir kitus politikus.
Apleistų pastatų savininkus spaus mokesčiais
Politikai ketina nekilnojamojo turto mokesčiais spausti mieste esančių netvarkomų, apleistų pastatų savininkus. Tarybos svarstymui teikiamame sąraše – 39 objektai.
Jų savininkams bus taikomas maksimalus – 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Politikai sąrašą nusiteikę dar pailginti, nes akivaizdu, kad netvarkomų ar apleistų pastatų mieste esama kur kas daugiau, o jų savininkai ne tik privatūs asmenys. Miesto vaizdą darko ir valstybės ar net pačios Savivaldybės valdomi statiniai.
Tarybos narys R. Cibauskas dar posėdyje pasiūlė į šį sąrašą įtraukti apmirusią „Jono namų“ statybvietę, pastatus, nepuošiančius Gluosnių g. aplinkos. Politikas siūlė reikliai įvertinti ir pačios Savivaldybės apleisto turto būklę Kruizinių laivų terminalo prieigose.
Sąrašą parengusio Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus teigimu, Savivaldybės valdomi statiniai į jį neįtraukti, nes pagal įstatymą už šį turtą nekilnojamojo turto mokestis nemokamas, tad kol kas didėjančios išlaidos turėtų skatinti tvarkytis tik privačios nuosavybės savininkus.
Komiteto nariai sutarė, jog politikams reikia žinoti, kokia yra miesto statinių būklė, išsiaiškinti, kiek apleistų ir netvarkomų pastatų Klaipėdoje apskritai esama. Savivaldybės administracijai rekomenduota parengti išsamią apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto analizę.
Išklausyti gyventojų skundai
Komitete išklausytos grupės gyventojų pretenzijos dėl Tauralaukyje numatomos statyti parduotuvės. Privačios nuosavybės sklype sumanę parduotuvę pastatyti investuotojai susidūrė su problema – sklypas Bendrajame plane pažymėtas kaip žemės paskirties teritorija. Bandydami pakeisti žemės paskirtį į komercinę, o vėliau sklype pastatyti parduotuvę, verslininkai susilaukė aplinkinių gyventojų, nepageidaujančių parduotuvės, pasipriešinimu. Po diskusijų su tauralaukiškiais Teritorijų planavimo komiteto nariai stojo į jų pusę. Nors klausimas dar bus svarstomas Taryboje, tačiau komiteto nariai žemės paskirties keitimui jau nepritarė.
Dar kartą su pretenzijomis dėl greta planuojamo sklypo Kretingos g. 78 į Teritorijų planavimo komitetą kreipėsi neformalios Žolynų gatvės bendruomenės atstovai. Gyventojai nepageidauja, kad greta esančioje teritorijoje būtų statomi daugiaaukščiai namai. Esą sklypą verslininkai iš valstybės išsinuomojo mažaaukštei statybai. Ši aplinkybė, anot Žolynų gatvės atstovų, yra rimtas pretekstas peržiūrėti valstybinės žemės nuomos sutartį su investuotojais ir ją galbūt naikinti. Patys gyventojai teisinių veiksmų teigė nepradėję. Neformali bendruomenė tikisi, jog jų interesus apgins politikai. Tuo pat metu Teritorijų planavimo komiteto nariai bei Savivaldybės administracijos atstovai tik skėsčioja rankomis. Teritorijos Kretingos g. 78 detaliojo plano koncepcija Taryboje jau patvirtinta ir svarstyti ją iš naujo teisinių galimybių nebėra. Įsiaudrinusiems gyventojams siūlyta savo interesus ir reikalavimus išdėstyti kvartalą planuojantiems specialistams bei investuotojams. Žolyniškiai tvirtina, jog šie su jais vengia bendrauti.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija oficialiai paskelbė viešą architektūrinį-urbanistinį konkursą naujo teatro pastato vietai parinkti.
Konkurso dalyvių analizei pateiktos net keturios galimos naujojo teatro vietos: dabartinė – Atgimimo aikštėje, Danės skveras Danės g., Vasaros koncertų estrados teritorija, Danės upės žiočių teritorija. Konkurso dalyviams taip pat palikta teisė siūlyti po vieną papildomą vietą, jų nuomone, tinkamą tokio pobūdžio kultūros įstaigos statybai.
Dalyviams formuluojama užduotis – rasti geriausią erdvę, kurioje įsikomponuotų 13 tūkst. kv. m ploto pastatas su dviem žiūrovų salėmis (250 ir 700 vietų), teatro funkcijai ir bemaž 250 darbuotojų kolektyvui reikalingomis patalpomis. Projektų autoriai taip pat turės rasti sprendimą, kur sutalpinti 160 teatro lankytojų automobilių.
Konkurso organizatorius – LAS Klaipėdos apskrities organizacija tikisi sulaukti gausaus dalyvių būrio ir įdomių bei racionalių sprendimų, pagaliau užbaigsiančių mėgėjiškus bandymus kurti naują teatrą nemotyvuotai parinktose vietose. „Tokio objekto statyba reikšminga ne tik miestui, bet ir valstybei. Į jį bus investuojamos didelės lėšos, todėl sprendimai turi būti ne atsitiktiniai, bet profesionalūs, argumentuoti, pagrįsti gilia analize. Be abejo, tikimės įdomių idėjų – juk planuojama statyti meno įstaigą ir tai puiki galimybė architektų saviraiškai“,- sako LAS Klaipėdos apskrities organizacijos vadovas Romualdas Gailius.
Konkurso dalyvių darbų bus laukiama iki š.m. rugsėjo 30-osios. Jie bus pristatyti ir eksponuojami viešai. Visuomenės atstovai taip pat turės galimybę pareikšti savo nuomonę apie pateiktus darbus, teikti siūlymus.
Konkurso vertinimo rezultatus planuojama paskelbti dar š.m. spalio pabaigoje.
Vertinimo komisijai, sudarytai iš Kultūros ministerijos, Klaipėdos savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos bei Muzikinio teatro kolektyvo atstovų, vadovaus uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.
Konkurso sąlygos – tinklapyje www.architektams.lt .
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Liepos 1-ąją švenčiame Tarptautinę architektų dieną. Profesinės šventės proga linkiu kolegoms Klaipėdoje ir kituose šalies miestuose didelės sėkmės, neišsenkančių kūrybinių idėjų, originalių projektų, visuomenės supratimo ir pripažinimo. Kuo nuoširdžiausi linkėjimai mūsų aukso fondui – senjorams, sveikinimai kolegoms, pasklidusiems už Lietuvos ribų.
Šiemet Klaipėdos architektai profesinę dieną paįvairins daugybe naujų iniciatyvų, įrodančių, jog esame, jog dirbame, jog kuriame ir norime būti reikalingi bendruomenei. „Iniciatyvos sujungia krantus” – toks mūsų šventės moto. Tad kviečiame šiandien į architektų krantą, mielai sutiksime ir priimsime visus bičiulius.
Būkite pasveikinti!
Romualdas Gailius
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos l.e.p. valdybos pirmininkas
Liepos 1-ąją Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija vėl kviečia visuomenę į Tarptautinės architektų dienos renginius, šurmuliuosiančius ne tik Klaipėdos senamiestyje.
Šiemetinės šventės idėja – atsinaujinti, organizacijos nariams ir visuomenei pristatyti architektūrai artimas naujas pilietines iniciatyvas, skatinti tarpusavio dialogą ir diskusiją su bendruomene. Šventės moto: „Iniciatyvos sujungia krantus“.
Tarptautinės architektų dienos proga LAS Klaipėdos apskrities organizacija rengia diskusijas, visuomenei pristatys tradicinę kasmetinę parodą, apžvelgiančią praėjusių metų architektų kūrybinę panoramą bei leidinį „Klaipėdos architektūra 2010”. Po rimtų pokalbių ir apibendrinimų šventės dalyviai leisis į dviračių žygį palei Danės upę, išskirdami naujas miesto erdves, kurių ateities plėtra priklausys ir nuo architektų kūrybinio polėkio. Beje, dviračių žygis duos startą naujai LAS Klaipėdos apskrities organizacijos iniciatyvai – būsimųjų architektų konkursui metinei stipendijai laimėti. Į ją pretenduojantys jaunuoliai turės galimybę apžvelgti Danės paupio vietas, kurioms bus raginami rengti projektus-kursinius darbus.
Bene svarbiausias Tarptautinės architektų dienos įvykis – LAS Klaipėdos apskrities organizacija per šventę pasipildys beveik 10-ia naujų narių. „Mums tai reikšmingas faktas, nes po kelių metų pertraukos organizacija vėl ima augti. Nauji žmonės – tai ir naujos iniciatyvos, naujos idėjos bei energija. Visa tai gyvybiškai reikalinga norint veikti kūrybiškai ir efektyviai, maksimaliai išnaudoti šiandienines galimybes“,- sako LAS Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkas Romualdas Gailius.
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė laikotarpiu „nuo šventės iki šventės“ sugebėjo palikti ne vieną gražų pėdsaką krašto gyvenime. Klaipėdiečių architektų darbai pelnė įvertinimus tarptautinėse ir nacionalinėse parodose, buvusi organizacijos vadovė R. Staševičiūtė buvo išrinkta į Klaipėdos miesto tarybą, susivieniję pajūrio architektai savo peticija, raginančia taisyti ydingus įstatymus, prisibeldė net į prezidentūros duris. Vienas reikšmingiausių įvykių – sėkmingai startavęs ir tebevykstantis tarptautinis profesinių mainų „Leonardo da Vinci“ projektas, atvėręs galimybes 16-ai jaunųjų kūrėjų stažuotis Europos architektūros bendrovėse.
„LAS Klaipėdos apskrities organizacija jau daugiau nei dešimtmetį per Tarptautinę architektų dieną sujudina bendruomenę, atkreipia visuomenės dėmesį į krašte kuriančius architektus, jų darbus bei iniciatyvas. Šiemet prie mūsų jungiasi ir naujos pilietinės iniciatyvos. Jungiame krantus, kad vieni kitus geriau pažintume, suprastume, tobulėtume ir susikalbėtume, nes būtent dialogo šiandien labiausiai ir trūksta mūsų visuomenėje“,-sako LAS Klaipėdos apskrities organizacijos vadovas, kviesdamas į Tarptautinės architektų dienos renginius ne tik kolegas, organizacijos narius-senjorus, bet ir visus prijaučiančius architektūrai ar besidominčius ja.
Išsami Tarptautinės architektų dienos programa Klaipėdoje – http://www.architektams.lt/architektu-diena-2011/ .
Kviečiame dalyvauti!
