Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetą pasiekė didžiulės apimties Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir uosto rezervinės teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės g. detalusis planas. Planavimo organizatoriai – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir uostamiesčio Savivaldybės administracija, rengėjas – AB „Pramprojektas“.
Didžiulę 1077,46 ha teritoriją apimantis planavimo dokumentas jau yra praėjęs visas oficialias svarstymo procedūras, jam pritarė derinančios žinybos, likęs tik paskutinis barjeras – svarstymas Klaipėdos miesto taryboje. Šios sudėties Teritorijų planavimo komitetui vakar tik buvo pateikta informacija apie esmines šio projekto nuostatas, politikams nepaliekant galimybių kištis į detaliojo plano turinį. Esą detalusis planas suderintas ir patikrintas pagal visas įstatymais nustatytas procedūras, todėl keičiamas nebus. Projekto autorė V. Tarnauskienė teigė, jog šis dokumentas rengiamas nuo 2004-ųjų metų. Per tą laiką vyko daugybė diskusijų, nes teko derinti kelių dešimčių verslo subjektų, veikiančių planuojamoje teritorijoje, interesus. Tarybai tvirtinti teikiamam dokumentui pritarė visos suinteresuotos pusės. Detaliuoju planu numatyta esamų ar dar tik planuojamų objektų plėtra, gatvių, geležinkelių sistemos pertvarkymai, būtinosios inžinerinės infrastruktūros sprendiniai.
Miestas sieks kompensacijų
Teritorijų planavimo komiteto nariai akcentavo du probleminius šio detaliojo plano aspektus – kompensacijas už miesto prarandamą turtą bei transporto plėtros principus. Klaipėdos miesto savivaldybė turės iškelti uostininkų plėtros planams trukdančius vaikų darželį „Aušrinė“ (pastatas bus griaunamas) bei Moksleivių saviraiškos centrą, pastarąjį numatoma pritaikyti uosto reikmėms. Beveik neabejojama, jog bus griaunami geležinkeliui trukdantys pastatai Nemuno g. 24 ir 28, turintys kultūros paveldo vertybės požymių. Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė siūlymui Tarybos sprendime įrašyti aiškią nuostatą dėl kompensavimo už prarandamą turtą sutarčių, kad nei miestui, nei uostui nebūtų galimybių išvengti įsipareigojimų.
Komiteto pirmininkei R. Staševičiūtei abejonių sukėlė ir detaliojo plano aiškinamojoje medžiagoje pateiktos transporto plėtros galimybių studijos ištraukos. Anot pirmininkės, citatos gali būti traktuojamos dviprasmiškai, todėl Tarybos sprendime bus siūloma akcentuoti, jog transporto sistema turi būti plėtojama pagal esamo Bendrojo plano nuostatas.
Nauji Smiltynės jachtklubo planai
Teritorijų planavimo komitete pritarta UAB „Andrijauskas ir partneriai“ parengtai žemės sklypo Smiltynės g. 25 (jachtklubas Smiltynėje) detaliojo plano koncepcijai. Šio dokumento priešistorė turtinga įvykiais ir kontraversiškais vertinimais.
Smiltynės jachtklubo savininkai prieš keletą metų buvo surengę architektūrinį konkursą šios vietos projektui. Jį laimėjusi Vilniaus architektų kompanija sumanymais ir užmojais gerokai „pranoko“ sklypo ribas. Tam pasipriešino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir projektas žlugo. Naujas bandymas išjudinti įstrigusius Smiltynės jachtklubo reikalus – gerokai kuklesnis. Bendrovės „DOMMO Nerija“ užsakymu parengta detaliojo plano koncepcija apsiriboja esama teritorija – 4,37 ha. Joje numatyta formuoti du atskirus sklypus, atskiriant vandens ir žemės teritorijas. Anot projekto vadovo E. Andrijausko, vandens daliai, į kurią patenka ir krantinės, rengiamas atskiras projektas. Žemės sklype numatomos jachtklubui reikalingų patalpų plėtra bei viešbučio statyba. Bendruosius teritorijos plėtros principus apibrėžianti koncepcija nepateikė galimų architektūrinių sprendimų. Teritorijos savininkai tam vėl numato skelbti atskirą konkursą.
Koncepcijos projektui Teritorijos planavimo komiteto nariai pritarė.
Į „Vaivos“ istoriją politikai nesikiš
Į komitetą laišku kreipėsi Herkaus Manto g. 11A gyventojai prašydami „persvarstyti Herkaus Manto g. 11 detaliojo plano sprendinius“. Laiške teigiama, jog gyventojai tik iš spaudos sužinojo apie ketinimus griauti šalia esantį „Vaivos“ kino teatrą, o vietoj jo pastatyti 6 daugiaaukščius pastatus. Kaimynai teigia su tokiais planais nesutinkantys, nes nauji pastatai jiems užstosiantys saulę, padidins žmonių ir transporto srautus. Gyventojai taip pat konstatuoja, jog stikliniai daugiaaukščiai nesuderinami su istorinės miesto dalies aplinka ir jos nepuoš.
Gyventojų reikalavimas svarstyti sklypo Herkaus Manto g. 11 detaliojo plano sprendinius nebuvo išgirstas. Kol vyksta teisiniai ginčai dėl šio sklypo planavimo dokumentų, į šį procesą nutarta nesikišti.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
KU Kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos planavimo katedrą pasiekė džiugi žinia, kad katedros vedėjo prof. Petro Grecevičiaus vadovaujama kūrybinė grupė laimėjo tarptautinį konkursą ir pateko į 20-ies pasaulio stipriausių kraštovaizdžio architektūros projektuotojų komandų sąrašą, kurioms suteikta teisė sukurti parką Jinzhou mieste Kinijoje 2013 m. vyksiančiame pasauliniame parkų EXPO.
Parko idėja – kuo geriau pristatyti pasauliui baltų kultūros vertybes, išnaudoti puikią galimybę pristatyti Lietuvos kraštovaizdžio vertybes.
Pasibaigus EXPO, mūsų specialistų sukurtas parkas, kitų parkų struktūroje liks ateičiai.
Konkursą organizavo Pasaulio Kraštovaizdžio Architektų Organizacija (IFLA). Dabar prasideda intensyvūs projekto detalizavimo darbai.
LKAS Vakarų Lietuvos skyriaus informacija
Kviečiame visus LAS narius ir prijaučiančius švęsti architektų dieną Klaipėdoje 2011.07.01.
Šių metų šventės tema INICIATYVOS SUJUNGIA KRANTUS.
Šventės programoje įgyvendinamos INICIATYVOS:
Ir daug kitų.
Nuo 2009 metų besitęsianti Lietuvos architektų rūmų kova prieš projektavimo įmonių atestavimą ir už praplėstą fizinių asmenų veiklos lauką baigėsi sėkmingai: „Valstybės žinios” 2011-06-14 (Nr. 72-3476) paskelbė, kad pakeistas Statybos įstatymas. Tiesa, pakeitimai įsigalios tik nuo 2012 m. sausio 1 d.
Užtat pakeitimai – daug žadantys architektams.
Svarbiausia žinia: ir fiziniai asmenys (atestuoti architektai bei inžinieriai) galės būti ypatingų statinių projektuotojais bei… nebeliks reikalavimo atestuoti projektavimo įmonę, pakaks išpildyti sąlygą: įmonės galės projektuoti ypatingus statinius, jei jose „darbo ar kitų sutartinių santykių pagrindu dirba architektai ar statybos inžinieriai, turintys teisę būti ypatingo statinio projekto vadovais”.
Šaltinis: Lietuvos Architektų rūmai
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos iniciatyva viešinti Klaipėdos miesto savivaldybėje sukauptą GIS duomenų bazę, teritorijų planavimo dokumentus, inžinerinių tinklų schemas ir kitą architektams bei visuomenei aktualią informaciją po truputį skinasi kelią.
Teritorijų planavimo komitetui pristatytoje Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo elektroninėje erdvėje (tinklapyje www.klaipeda.lt) programoje, kurią parengė Klaipėdos savivaldybės administracija, numatyta iki š.m. rugpjūčio 1-osios elektroninėje erdvėje skelbti:
• skaitmeninę Miesto bendrojo plano versiją;
• jau patvirtintų detaliųjų planų ribų duomenis su jų patvirtinimo data ir numeriu;
• teritorijų, kurioms planuoti išduotos sąlygos, ribas, išdavimo datą ir dokumento numerį;
• miesto skaitmeninį žemėlapį bei administracines ribas.
Iki to laiko Savivaldybės administracija planuoja išsiaiškinti galimybes viešai skelbti inžinerinių tinklų žemėlapius. Šis klausimas, anot programą pristačiusios Žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. Gružienės, turi būti derinamas su inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis, nes pastarosios ir disponuoja šių duomenų nuosavybės teise.
Tolesniame etape, kurio pabaiga numatyta 2012-aisiais, Savivaldybės administracijos padaliniai planuoja surinkti informaciją iš detaliuosius planus rengiančių asmenų apie tai, kokie parengtų detaliųjų planų duomenys (sprendiniai, rodikliai) turi būti viešinami; parengti , patvirtinti bei viešinti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje rengiamų detaliųjų planų duomenų bazę, ją nuolat atnaujinti. Ateityje taip pat numatyta į elektroninę erdvę įkelti duomenis apie kultūros vertybių registre esančius objektus ir kultūros vertybių teritorijų ribas, jų apsaugos zonas bei pozonius.
Klaipėda atsilieka nuo rajono savivaldybių
LAS Klaipėdos apskrities organizacija į uostamiesčio savivaldybę dėl turimos teritorijų planavimo dokumentų duomenų bazės viešinimo kreipėsi šių metų gegužę. Architektų profesinės bendruomenės nuomone, uostamiestis šioje srityje smarkiai atsilieka nuo kitų šalies miestų ir rajonų savivaldybių. Skaitmeniniai GIS duomenys viešai prieinami Šiaulių, Marijampolės, Alytaus miestų, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Mažeikių, Kaišiadorių, Tauragės, Radviliškio, Utenos, Šalčininkų ir kt. rajonų savivaldybių gyventojams. Tuo pat metu viename iš didžiųjų Lietuvos miestų – Klaipėdoje – tebeveikia „kabinetų varstymo“ sistema. „Miesto gyventojai, projektuotojai, nekilnojamojo turto projektų vystytojai, pageidaujantys gauti tokią informaciją, turi sugaišti daug laiko, ieškoti jos archyvuose, daryti kopijas. Iš skirtingų šaltinių gauta ir apibendrinama medžiaga nėra išsami, stokoja tikslumo, brangina projektavimo kaštus“,- teigta LAS Klaipėdos apskrities organizacijos rašte, davusiam impulsą permainoms.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Į Teritorijų planavimo komiteto posėdį dar kartą sugrįžo klausimas dėl žemės sklypo Naujojo Uosto g. 23, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo.
Koncepcijos projektas, numatantis AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos” teritorijos pertvarką siekiant didinti jos krovos galimybes, svarstytas viename iš paskutiniųjų buvusios Tarybos komiteto posėdžių. Klausimas tada atidėtas, projekto rengėjų prašant pateikti priešprojektinius siūlymus dėl Bendrajame plane numatyto Švyturio gatvės tęsinio įrengimo. Juo iš šios uosto dalies ir į ją ateity turėtų būti nukreipiamas krovininis transportas.
Vakar vykęs pakartotinis svarstymas koncepcijos projekto (nors ir papildyto prašytais transporto organizavimo sprendiniais) iniciatoriams – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai” – taip pat nebuvo sėkmingas. Politikai uostininkų dokumentuose aptiko naujų probleminių klausimų, tad projekto rengėjams (AB “Pramprojektas”) bei užsakovams dokumentą dar kartą pasiūlyta tobulinti.
Nenori vilkikų gatvėse
Vienas probleminių klausimų – įvažiavimo į AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos” teritoriją problema ir ties juo susidarančios vilkikų spūstys. Šiuo metu krovininiai vilkikai ir aptarnaujantis transportas į kompanijos vidų patenka pro vartus Naujojo Uosto gatvėje. Jeigu dėl kokių nors priežasčių sunkvežimių įleidimas sutrinka, vilkikai išsirikiuoja greta tvoros esančioje stovėjimo aikštelėje ar tiesiog gatvėje, taip trikdydami centrinės miesto dalies eismą. Pagal ankstesnius planavimo dokumentus vartai į bendrovę turėtų būti perkelti į J. Janonio gatvės tęsinį, o krovininis transportas miesto teritorijoje apskritai neturėtų stovėti – ši problema, anot politikų, turi būti sprendžiama teritorijos viduje. “Nėra normalu, kuomet vilkikai stovi centrinėje miesto dalyje”,- konstatavo Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė R. Staševičiūtė. Jai pritarė ir mero pavaduotojas A. Šulcas, ragindamas uostininkus neužkrauti savo problemų miestui.
Projektą vertinę komiteto nariai taip pat atkreipė dėmesį, jog jis neatitinka įstatymais patvirtintų apželdinimo normatyvų. Želdinių planuojamoje teritorijoje nenumatyta, nors teisės aktai reikalautų apželdinti dešimtadalį planuojamų plotų. “Mums ši žemė per brangi, kad galėtume joje sodinti želdinius”,- argumentavo AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos” atstovas. Politikai buvo priešingos nuomonės – želdiniai, anot R. Staševičiūtės, plėtojant krovą centrinėje miesto dalyje labai svarbūs.
Tikslas – didinti krovos pajėgumus
Jeigu patvirtinta koncepcija bus įgyvendinta, AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” planuojamoje teritorijoje iki 2020-ųjų metų krovą ketina padidinti iki 9 mln.t. krovinių per metus, t.y. beveik padvigubinti.
Parengtame projekte numatyta jau esamame Skystų trąšų terminale statyti dar vieną naują rezervuarą. Plėtojant Birių trąšų terminalą jame planuojama dengto 80000 tonų talpos krovinių sandėlio bei krovai reikalingų įrenginių statyba. Grūdų terminalas taip pat turėtų keistis: jame numatomi 6 nauji sausų grūdų silosai (kiekvienas po 10 000 kub. m talpos), kurie skirti rugiams, kviečiams, žirniams ir pan. kultūroms saugoti. Kartu planuojamas ir krovai reikalingų technologinių linijų įrengimas. Pertvarkant įmonės teritoriją ir pritaikant ją perkrauti įvairios rūšies generalinius krovinius, numatoma įrengti tris generalinių krovinių sandėlių zonas, jose numatoma pastatyti 30000 kv. m ploto dengtus sandėlius. Krantinės Nr. 9 zonoje projektuojamas Cemento terminalas. Numatoma įrengti metalinius silosus cementui sandėliuoti, geležinkelio vagonų, autotransporto pakrovimo postą, operatorių, cemento priėmimo iš laivų įrenginį, hermetišką vamzdyną cementui transportuoti.
Krovos kompanija taip pat planuoja 4 megavatų kogeneracinės jėgainės statybą.
Uostininkai teigia, jog dėl didėsiančios krovos miestiečiai nepatogumų neturėtų patirti, nes didžioji dauguma krovinių bus gabenama geležinkeliais.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Jubiliejaus proga LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė nuoširdžiai sveikina kolegą Ramūną Bartkų. Gražių darbų, didelės sėkmės, sveikatos ir viso to, kas telpa į žodį LAIMĖ!
Kolegos
Lietuvos Architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija reiškia užuojautą dėl Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko Rimanto Černiausko netikėtos mirties.
Prozininkas, dramaturgas, ilgametis Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Rimantas Černiauskas staiga mirė birželio 1 dieną, eidamas šešiasdešimt pirmuosius metus.
Velionis bus pašarvotas Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto 25, Klaipėda), lankymas – penktadienį, birželio 3 d., nuo 12 iki 19 val. ir šeštadienį, birželio 4 d., nuo 10 val. Karstas į Švėkšnos kapines išlydimas šeštadienį, birželio 4 d., 11 val.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui reikalingas darbuotojas poskyrio vyriausiojo specialisto pareigoms eiti, gebantis dirbti komandoje, turintis reikiamą išsilavinimą ir darbo patirtį.
Pareigybės paskirtis – vykdyti teritorijų planavimo (savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų) valstybinę priežiūrą Klaipėdos apskrities teritorijoje.
Reikalavimai:
• turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą meno studijų srities architektūros studijų krypties, arba – aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą technologijos mokslų studijų srities statybos inžinerijos studijų krypties išsilavinimą;
• turėti ne mažesnę nei 3 metų darbo patirtį teritorijų planavimo ar teritorijų planavimo priežiūros srityse.
Daugiau informacijos tel.: 8 (46) 312399.
www.architektams.lt inf.
Šiandien Klaipėdos miesto savivaldybėje politikams, valdininkams ir visuomenei pristatyti du daug diskusijų visuomenėje sukėlę specialiųjų planų projektai.
VĮ „Lietuvos paminklai“ specialistų parengti Klaipėdos senamiesčio bei istorinės miesto dalies teritorijų ir jų apsaugos zonų specialiųjų planų projektai, kurių rengimą inicijavo Kultūros paveldo departamentas, uostamiestyje įstrigo nuo praėjusių metų gruodžio. Dviejų derinančiųjų institucijų – Kultūros paveldo departamento bei Aplinkos apsaugos departamento – jau palaiminti projektai trečiosios institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos – neįtikino. Pateiktiems derinti projektams nepritarė tuometinė Savivaldybės administracija, o šiandien vykusiame susitikime specialiųjų planų iniciatoriai ir rengėjai taip pat neišgirdo laukiamo „taip“. Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko teigimu, galutinį žodį dėl šių dokumentų birželio 30-ąją tars Taryba.
Neaiškūs reglamentai sėja baimes
Miesto visuomenės ir paveldosaugininkų ginčus dėl senamiesčio ir istorinės miesto dalies specialiųjų planų sukėlė ne pati reikšmingiausia šių dokumentų dalis – senamiesčio ar istorinės dalies ribos. Rengiant planus jos patikslintos, norinčiųjų jas ginčyti Klaipėdoje nėra. Diskusija užvirė dėl senamiestį ir istorinę miesto dalį apsupsiančių vizualinės apsaugos zonų ribų. Projekto rengėjai tikina, jog, pavyzdžiui, senamiesčio vaizdas iš pietinės pusės turėtų būti saugomas jau nuo Rūtų gatvės, iš Rytų pusės – nuo Mokyklos g., kiek kukliau apsaugos zona brėžiama iš uosto pusės. Istorinė miesto dalis taip pat supama solidžiu apsaugos žiedu, tačiau į jį neįtraukta esama Geležinkelio stoties teritorija, uostas. Pasiūlę tvirtinti apsaugos zonų ribas, projekto iniciatoriai ir rengėjai miesto visuomenei negali atsakyti į klausimus, kokie bus jų reglamentai. Esą pirmiausia reikia susitarti dėl ribų, o tada jau bus rengiami specialieji paveldotvarkos projektai, aiškiai reglamentuosiantys veiklą apibrėžtose teritorijose. Su tokia pozicija iki šiol nenori sutikti nei miesto Savivaldybės administracija, nei diskusijose dalyvaujanti LAS Klaipėdos apskrities organizacija. Esą ribos ir reglamentai turėtų būti svarstomi kartu, tada miesto bendruomenė bent jau žinotų, kaip nauji dokumentai įtakos jų gyvenimą ir veiklą, o nežinomybė tik sėja nerimą ir baimes.
Paveldosaugininkai projektų nebekeis
Kultūros paveldo departamento poziciją uostamiestyje pristatęs departamento direktorės pavaduotojas A. Degutis teigė, jog specialiųjų planų tvirtinimo tvarka nebus keičiama: apibrėžtų teritorijų reglamentai bus rengiami tik patvirtinus ribas. Nors projektus Savivaldybei siūloma derinti, departamentas ir, jo užsakymu, projektus rengusios VĮ „Lietuvos paminklai“ specialistai nustatytų ribų nelinkę koreguoti. Esą bet kokie pakeitimai reikalautų papildomos analizės, o tuo pačiu ir išlaidų. Bet kokias diskusijas paveldosaugininkai linkę nukelti į ateitį, kuomet su Savivaldybe bus derinami apsaugos zonų reglamentai. Šie pažadai sulaukė ironiškų uostamiesčio politikų replikų. Esą jeigu su Savivaldybe bus tariamasi taip pat, kaip ir rengiant ribų projektus, akivaizdu, kad miesto ir jo bendruomenės nuomonė paveldosaugininkų nedomina.
Kultūros paveldo departamento atstovas informavo, jog jeigu Klaipėdos miesto savivaldybė vis dėlto netvirtins parengtų specialiųjų planų projektų, šis ginčas persikels į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, o neradus sutarimo ir joje, liks paskutinė instancija – teismas.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
