Lietuvos architektų sąjunga Tarybos sprendimu 2011m. balandžio mėn. 29 d. 10 val. viešbučio Holiday Inn Vilnius konferencijų salėje (Šeimyniškių g. 1) šaukia XVIII suvažiavimą, jame diskutuosime aktualiomis nūdienos temomis, rinksime renkamus LAS valdymo organus.
Detalesnę dienotvarkę paskelbsime vėliau.
Kviečiame Architektų sąjungos narius aktyviai dalyvauti renginyje.
LAS pirmininkas
Gintautas Blažiūnas
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios parapija planuoja plėtrą. Sklype Rumpiškės g. 6 ketinama statyti parapijos namus su susirinkimų sale, klasėmis, biblioteka, administracinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis.
Projekto autoriai – UAB „Klaipėdos komprojektas“ – rengiamus detaliojo plano koncepcijos sprendinius pristatė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos ekspertų tarybos posėdyje. Projektą pristačiusio architekto Vytenio Mazurkevičiaus teigimu, planuojama plėtra neperžengs sklypo ribų, neblogins greta esančių teritorijų naudotojų gyvenimo kokybės.
0,98 ha ploto sklypo vakarinėje dalyje planuojama nugriauti esamus menkaverčius ar morališkai pasenusius statinius, vietoj jų ateity ir turėtų atsirasti naujas bažnyčios reikmėms tarnausiantis pastatas su požemine automobilių saugykla. Pietvakarinėje sklypo dalyje taip pat planuojamas uždaras kiemas-sodas, dvasininkams reikalingas kaip susikaupimo ir meditacijų erdvė. Koncepcijos autoriai teigė, jog numatomas naujas tūris darniai įsilies į aplinką, nekonkuruos su esamos bažnyčios pastato architektūra. Planuojamų statinių aukštis – iki 15 metrų (3-4 aukštai).
Naujų statybų planai aiškinami didėjančiu administracinių patalpų poreikiu. Esą iš čia bus administruojamos kelios Klaipėdos parapijos. Į klausimą, ar tai reiškia, jog uostamiestyje kuriama vyskupija, projekto rengėjai teigė negalintys komentuoti užsakovų planų.
Po pirmojo svarstymo Ekspertų tarybos išvados nebuvo palankios autoriams – pateiktai detaliojo plano koncepcijai nepritarta. Ekspertų nuomone, sklypo planinė-tūrinė kompozicija chaotiška ir koreguotina: nauji tūriai yra per arti esamo bažnyčios pastato, abejotina ir uždaram kiemui-sodui parinkta erdvė. Anot posėdžio dalyvių, sunku įsivaizduot meditaciją po daugiabučių langais… Projektas įvertintas kaip problemiškas ir priešgaisrinės saugos požiūriu.
Ekspertų taryba rekomendavo planuojant naujų tūrių architektūrinius sprendinius rinktis aiškias, paprastas formas, kurios derėtų su stilinga bažnyčios architekūra.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos svarstymui pristatyta verslininkų idėja Danės upėje įkurdinti laivą-restoraną „Gildija“ ekspertų neįtikino.
Jos autoriai – UAB „Runis“ atstovai ir architektas D. Vitkauskas – teigė, jog laivas-restoranas pagyvins Danę, taps nauju miestiečių ir turistų traukos centru. Esą tai būsiantis tik laikinas įrenginys ir, investicijoms atsipirkus ar nesėkmės atveju, jis bet kada galės būti išplukdytas iš upės. Optimizmo nestokojantys verslininkai sakė suskaičiavę, jog investuotos lėšos jiems sugrįš per dešimtmetį.
Ant plausto įrengtą 60 vietų restoraną iš pradžių norėta švartuoti prie kairiosios Danės krantinės, tarp Biržos ir Pilies tiltų, greta vadinamojo Žvejų gatvės 7-aukščio, tačiau dabar pasirinkta kita vieta – dešinė krantinė, burlaivio „Meridianas“ kaimynystėje. Lankytojai į restoraną patektų iš Danės skverelio.
Su šia iniciatyva verslininkai sakė jau lankęsi Klaipėdos miesto savivaldybėje, kur išgirdę rekomendaciją idėją apsvarstyti LASKAO architektų-ekspertų taryboje. Tuo pat metu, net nelaukdamas specialistų išvadų, savo paramą šiam sumanymui jau išreiškė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys.
Idėją rekomenduota tikslinti ir pagrįsti
Ekspertų taryba iniciatyvą ir ją pristatančią projektinę medžiagą įvertino santūriai. Anot architekto E. Andrijausko, šiandieninė situacija yra tokia, jog miestas neturi jokių reglamentų, kas ir kokiomis sąlygomis gali kurtis Danės vagoje. Nors upė glaudžiasi prie vertingiausių miesto teritorijų – senamiesčio bei istorinės dalies, net rengiami nauji paveldosauginiai reglamentai šios vietos plėtros sąlygų nenagrinėja. Tad pasak eksperto, skuba priimant sprendimus gali sukurti chaosą ant vandens. E. Andrijauskas kritiškai įvertino ir išorinį pateikto laivo-restorano sprendimą. Esą jis neturi nieko bendro su Klaipėdai būdinga fachverko stilistika, labiau primena Bankoko vaizdus…
Ekspertės M. Ramanauskienės nuomone, autoriai turėtų tikslinti pačią idėją, nes vizualiai objektas labiau panašus ne į laivą, o į prieplauką. Verslininkai čia problemos neįžvelgė ir žadėjo projektą pakoreguoti, t.y. „nupjauti“ laivo-restorano „nosį“…
Ekspertų tarybos narių diskusijose beveik vieningai konstatuota, jog visuomenei pristatomos „žalios“ idėjos nereikėtų pasmerkti kaip nerealios ar neįgyvendinamos. Ji turėtų būti tobulinama ir pagrįsta detaliais sprendiniais, nagrinėjančiais visą aplinkos kontekstą. Anot Ekspertų tarybos nario R. Gailiaus, prieš priimant sprendimus turi būti aišku, kaip ir kokiais keliais į laivą-restoraną bus atgabenami produktai (ar Danės skverelio pėsčiųjų takais?), kur stovės lankytojų automobiliai, kaip iš jo bus išvežamos atliekos, ar bus užtikrintas elektros, vandens tiekimas, kur dėsis nuotėkos.
Iniciatyvos sumanytojams rekomenduota, detalizuojant projektą, tikslinti ir planuojamo objekto vietą, traukti jį atokiau nuo „Meridiano“ ir senamiesčio. Esą kol upės krantinės tuščios, nereikėtų į vieną vietą sugrūsti dviejų panašios paskirties objektų.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Klaipėdoje pradedama realizuoti grupės jaunų ir savo miesto ateičiai neabejingų jaunų klaipėdiečių iniciatyva – miestiečiai kviečiami neformalioms diskusijoms apie miestą ir gyvenimą jame.
Urbanofilai, taip pasivadinusi entuziastų grupė, susitikimuose ir pokalbiuose su bendruomene tikisi sukurti tokią atmosferą, kurioje žmonės išdrįs pasidalinti savo mintimis ir idėjomis, išgirsti kitų pozicijas. „Dalindamiesi idėjomis tarpusavyje, įsiklausydami į miesto entuziastų ir specialistų požiūrius, mes stengsimės suprasti miestą, koks jis yra šiandien, ir aptarti, koks jis turėtų būti rytoj. Mūsų diskusijos, paskaitos, viešųjų aktualijų svarstymai, filmų peržiūros ir ekskursijos kuria platformą naujoms vizijoms ir iniciatyvoms gimti bei įsibėgėti. Urbanofilai yra tokie patys skirtingi, kaip ir pats miestas, kiekvieno vizijos skirtingos. Planuojami renginiai, susitikimai – galimybė paskelbti apie savo viziją bei išgirsti kitų mintis“,- sako vienas iš Urbanofilų sąjūdžio iniciatorių klaipėdietis Simonas Gentvilas.
Jis įsitikinęs, jog bendruomenė savo jėgom gali padaryti daug gražių darbų ir tam nebūtinai reikalingas valdžios įsikišimas. Pasaulyje esama gausybė gerų pavyzdžių, kaip savo aplinką, savo miestą pakeitė patys žmonės, susitelkę visuomeninėms iniciatyvoms. Nuo pat pirmojo susitikimo, kuris vyks jau balandžio 12-ąją, Urbanofilai žada akcentuoti geros idėjos jėgą. LCC Tarptautiniame universitete rengiama filmo „Bogota Change“ peržiūra ir diskusija apie tai, kaip šį miestą (bjaurųjį ančiuką) pakeitė ekscentriškumu ir drąsiomis idėjomis garsėjantis lietuvis meras Antanas Mockus ir jo bendraminčiai.
Urbanofilų diskusijos kaskart kelsis į naujas erdves, susijusias su aptariamomis temomis. „Jeigu mes diskutuosime apie upę, tai kalbėsimės prie jos, jeigu svarstysime galimas miesto turgaus vizijas, šliesimės prie temą įkvėpusio objekto, taip dar labiau pažindami savo miestą ir jo atmosferą“,- teigia Urbanofilų sąjūdžio sumanytojas.
Miestiečiai miestiečiams apie miestą! Toks Urbanofilų moto. Iniciatoriai tikisi, jog klaipėdiečiai nepritrūks laiko ir noro miesto vizijai kurti. Daugiau informacijos tinklapyje www.urbanofilai.lt .
ARTIMIAUSIŲ RENGINIŲ TVARKARAŠTIS:
Balandžio 12 d., 18.30
„Bjaurusis ančiukas: kaip pavojingiausias pasaulio miestas virto pavyzdiniu“
Kas vyks? Filmo „Bogota Change”(liet. subtitrai) peržiūra apie Antano Mockaus meravimo Bogotoje laikus. Po filmo vyks diskusija, kokią Klaipėdą mato užsieniečiai studentai. Renginį pristato Urbanofilai kartu su Danijos kultūros institutu.
Kur? LCC Tarptautinis universitetas, Kretingos g. 36, Klaipėda.
Balandžio 22 d., 18.00
„Kaip gyventojas sukūrė bendruomenę daugiabučių kvartale: Vilniaus Pilaitės patirtis“
Kas vyks? Pilaitės gyventojas ir BEEPART entuziastas Andrius Ciplijauskas papasakos apie Pilaitės bendruomenės susikūrimą, kaimynų vakarienę, šviesos skulptūrų parką, kultūrinio centro statybą ir iššūkius įtraukiant gyventojus į savo aplinkos tvarkymą.
Kur? Atviros erdvės jaunimo centras, I. Simonaitytės g. 24, Klaipėda.
Gegužės 3 d., 18.00
„Ikvėpimui: tuščių pastatų panaudojimas ne pagal paskirtį“
Kas vyks? Diskusijos dalyviai „Nelofto“, „Fanierkės (TEMA)“, „Fluxus ministerijos“ bei „Memelio miesto” atstovai dalinsis patirtimi, kaip panaudoti neišnaudotas erdves netradicinėms veikloms. Išgirsite apie jų darbą, patirtus sunkumusir idėjas. Įkvėpk įkvėpimo!
Kur? Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Daržų 10 / Bažnyčių 4, Klaipėda.
SIMONAS GENTVILAS
Projekto sumanytojas
D. Grikšaitės nuotr.
Informuojame, kad parengti Klaipėdos senamiesčio (unikalus KVR kodas 16075, buvęs U17) ir Klaipėdos miesto istorinės dalies (unikalus KVR kodas 22012, buvęs U16) specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektai.
Susipažinti su specialiųjų planų parengta grafine medžiaga galima nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje, Liepų g. 11, Klaipėda (4 aukšte šalia kab. 401) ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto svetainėje http://www.kpd.lt/lt/specialieji_planai.
Istorine dalis : http://www.kpd.lt/lt/node/1143
Senamiestis: http://www.kpd.lt/lt/node/1142
Informacija apie parengtus specialiuosius planus galima gauti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniame padalinyje, Tomo g. 2, LT-91245 Klaipėda, (vyr. specialistė A. Puzonienė) tel./faks. (8 46) 31 08 26; el. p. klaipeda@heritage.lt.
Planavimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. Į-280 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 72-2742; 2008, Nr. 127-4874).
Planavimo tikslas: specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Klaipėdos senamiesčio (U17) ir Klaipėdos miesto istorinės dalies (U16) išsaugojimą.
Planavimo uždaviniai: nustatyti (patikslinti) Klaipėdos senamiesčio (U17) ir Klaipėdos miesto istorinės dalies (U16) teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus.
Planavimo organizatorius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Planavimo organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Tomo g. 2, LT-91245 Klaipėda, tel./faks. (8 46) 31 02 86; el. p. klaipeda@heritage.lt.
Specialiojo plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“ (Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, tel.: (8-5) 272 40 14, www.lpaminklai.lt; el. p. i.staniuniene@lpaminklai.lt.
Šaltinis: LASKAO informacija
Geros nuotaikos švenčiant gražų jubiliejų. Sveikatos, sėkmės ir neišsenkančios energijos sutinkant naujus gyvenimiškus iššūkius. Būkit laiminga, Violeta!
LASKAO bendruomenė
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje svarstytas Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano projektas.
Dokumentas, kuris pradėtas rengti dabar jau nebeegzistuojančios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos iniciatyva, turėtų reglamentuoti pajūrio juostos nuo Klaipėdos iki Latvijos Respublikos valstybinės sienos apsaugą (planuojamos teritorijos plotas – apie 10 tūkst. ha), nustatyti galimus tvarkymo ir naudojimo režimus, uostamiesčio architektų-ekspertų taryboje sukritikuotas kaip nekokybiškas, nekonkretus ir nereikalingas.
Projektinę medžiagą analizavę specialistai pastebėjo, jog jame apstu klaidų – netiksliai pažymėtų esamų ar pagal galiojančius detaliuosius planus numatomų pajūrio infrastruktūros objektų. Stebėtąsi, jog rengiant dokumentą visiškai neįvertinta jūrinė planuojamos teritorijos dalis (brėžiniuose net nepažymėtas Palangos tiltas į jūrą), neužfiksuoti nuosavybę planuojamoje teritorijoje turinčių asmenų sklypai, nepateiktos kranto juostos, kuri nuolat nyksta, stabilizavimo ir apsaugos priemonės. O būtent pastaroji problema, anot architektų, ir buvo pagrindinis akstinas rengti pajūrio juostos specialųjį planą.
Bene didžiausiu projekto trūkumu įvardintas nekonkretumas. Vienu iš svarbiausių pajūrio juostos tvarkymo dokumentų pretenduojantis tapti planas neatsako į klausimus, ką bus galima, o ko negalima daryti jame apibėžtose teritorijose. Pagal svarstymui pateiktas formuluotes architektai-ekspertai bei Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros skyriaus atstovai teigė matą tik vieną perspektyvą, jog pajūrio juostoje nieko nebus galima daryti… O tai reikštų, jog miestų detaliaisiais planais jau įteisinti sprendimai tvarkyti visuomenės poilsio zonas praktiškai negalės būti įgyvendinti. Žmonės ir toliau turės tenkintis paplūdimiais be civilizuotų patogumų – be vandentiekio, normalių viešųjų tualetų, geresnio lygio maitinimo įstaigų ir t.t. Tai numatančių jau esamų detaliųjų planų sprendinius specialiojo plano rengėjai ignoravo.
Įvertinti IĮ „Atkulos projektai“ parengtą specialiojo plano projektą uostamiesčio architektų bendruomenei pateikė jo derinimo procedūras perėmusi LR Aplinkos ministerija. LASKAO ekspertų taryba išvadose atkreipė dėmesį į tai, jog ši valstybinė institucija svarstymui pateikė projektą, kuris yra net neteisėtas. Specialiajam planui rengti išduotos planavimo sąlygos yra pasibaigusios dar praėjusiais metais.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Klaipėdos krašto iniciatyvinė grupė, gruodį inicijavusi peticiją dėl ydingų Statybos įstatymo pataisų bei Teritorijų planavimo įstatymo projekto atšaukimo, kreipiasi į Lietuvos architektų sąjungos bei Lietuvos architektų rūmų vadovus, ragindama aktyviau ginti architektų bendruomenės interesus bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija.
Daugiau nei 200 parašų surinkę peticijos iniciatoriai gavo atsakymus iš visų valstybės institucijų, kurioms buvo adresuotas viešas nepasitenkinimo esama teisėkūros sistema dokumentas. Tiek LR prezidentūros, tiek LR Vyriausybės atsiųstuose atsakymuose architektų bendruomenei siūloma esamas problemas spręsti bendradarbiaujant su pagrindine šią sritį kuruojančia institucija – LR Aplinkos ministerija.
Peticijos iniciatyvinės grupės vadovas M. Daukšys gavo ir šios ministerijos specialistų parengtą atsakymą į architektų bendruomenės iškeltas problemas. Mantas Daukšys sako, jog atsakymas peticijos iniciatorių netenkina, nes tai, ką architektai pavadino problemomis, ministerijos atstovai – normaliu reiškiniu.
„Kreipiamės į Lietuvos architektų rūmus, į Lietuvos architektų sąjungą, kad šios institucijos gintų peticijoje išreikštą mūsų profesinės bendruomenės narių valią ir paneigtų ar patvirtintų, jog ministerijos bendradarbiavimas su architektus vienijančiomis organizacijomis yra pakankamas (nors Ekspertų taryba prie ministerijos taip ir neveikia), jog normalu yra reikalauti įgyvendinti įstatymuose įteisintas, bet realiai neegzistuojančias normas (planavimo) ir nesukurtas sistemas (“infostatyba”)“,-sako vienas iš peticijos autorių.
Klaipėdoje inicijuotos peticijos autoriai siūlo viešai remti nepasitikėjimą Aplinkos ministerijos veikla ir jos pareigūnais, inicijuoti ar užsakyti architektūros (statybos projektavimo, teritorijų planavimo) profesinę sritį reguliuojančių teisės aktų auditą ar ekspertizę. Išvadoms įvertinti siūloma sukviesti architektūros ir urbanistikos ekspertų komisiją.
„Veikti reikia nedelsiant, nes dabar rengiamos naujos Teritorijų planavimo įstatymo ir susijusių teisės aktų redakcijos, kurios, tikėtina, ir toliau skleis teisinį chaosą, piktins architektų bendruomenę bei jų paslaugomis besinaudojančius piliečius“,- sako M. Daukšys.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Jubiliejaus proga sveikiname Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos “žuvį” – architektą Algirdą Stonį. Nuoširdžiai linkime ir toliau sėkmingai skrosti plačius architektūros vandenis ir … neužkibti ant nesėkmių kabliuko!
LASKAO bendruomenė
Knygynuose jau pasirodė nauja monografija „Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija”. Tai naujausias idėjų menininko ir architekto Tomo S. Butkaus darbas.
Pagrindinė monografijos tema – miesto kaip formos mutacija ir miesto kaip įvykio gimimas. Darbe tiriamas kultūrinis urbanistinės struktūros kompleksas – vietos, objektai ir reiškiniai, knygoje įgyjantys kultūrinių funkcijų pavidalą. Kultūros reiškinys nagrinėjamas globalinių transformacijų fone – vėlyvojo kapitalizmo, poindustrinės urbanizacijos, tinklaveikos visuomenės erdvėje. Monografijoje pristatomos charakteringiausios paskutiniųjų keturių dešimtmečių miestų kultūros idėjos, nagrinėjama kultūrinio potencialo struktūra, aptariamos kultūrinių funkcijų raiškos formos ir modeliai. Monografijos išskirtinumas – platus tarpdalykinis požiūris, į lietuvišką miestų planavimo diskursą įvedantis kultūros paveldo terminalų, socialinių habitatų-monadų ir urbantektoninių lūžių teorijas. Knygoje lietuviška patirtis derinama su iškiliausiais vakarų pasaulio miestų kultūros reiškiniais, iliustruotais gausia vizualine ir analitine medžiaga.
Ištrauka iš knygos (93 p.): „Miestai yra ilgos ir sąmoningos, nors ne visuomet planingos žmonių kūrybos rezultatas. Tai unikali dirbtinė terpė; unikali dėl to, kad yra skirta ne tik žmonių, bet ir kitų gyvųjų sutvėrimų sambūviui užtikrinti. Kad ir stipriai antropogenizuota, gamtinė aplinka prisideda prie šios terpės formavimo. Jūros, upės, ežerai, miškai, slėniai ir kalnai yra pagrindinė ir turbūt paskutinė miesto kaip formos tipologinė žymė. Šioje knygoje teigiama urbanistinės struktūros reprodukcijos idėja atmeta instrumentinį miesto galių atkūrimą, vedantį į dar agresyvesnį gamtinių išteklių eksploatavimą kapitalo, pinigų ir prekių srautų akumuliacijai palaikyti. Pagrindinė urbanistinės reprodukcijos nuostata ši: bet kuriame miesto urbanistinės struktūros taške vykstantis (arba jau įvykęs) procesas yra kūrybinis, to proceso vertę apibrėžia su juo susijęs kultūrinis, socialinis ir ekonominis kontekstas, o jo reikšmę lemia proceso įvykiškumo pobūdis ir mastas. Būtent tokios atviro ciklo perspektyvos šviesoje turėtų būti peržiūrėtos miestų plėtros ir atgaivinimo programose dabar taikomi metodai ir raidos modeliai, gal net nuosavybės principai, akcentuojantys neribotą inžinerinės bei kitokios infrastruktūros plėtimą ir naujų kompleksų statybą. Urbanistinė reprodukcija turėtų telktis ties apleistomis ir užmirštomis miesto teritorijomis, atkreipti dėmesį į neišnaudojamą kultūrinį potencialą ir prioritetinius jo sektorius: nekilnojamąjį kultūros paveldą, rekreacinius išteklius, kūrybines industrijas, viešuosius plotus ir erdves”.
Malonaus skaitymo.
LASKAO informacija
