Klaipėdiečiai architektai Vaida ir Ramūnas Atai, savo darbus pristatę tarptautiniam „Baltijos mūro ir stogo apdovanojimo konkursui 2011“, sulaukė pripažinimo. Net du projektai atrinkti į kitą etapą ir varžysis pasauliniame konkurse „Brick Awards 2012“, vienas iš jų pelnė nominacijos laimėtojo titulą.
Sėkmę klaipėdiečių kūrėjų komandai atnešė Stančių kaime, Klaipėdos rajone įgyvendintas „National Golf Resort“ golfo klubo projektas (arch. R. Atas, V. Atienė, T. Sviderskas). Jis pripažintas laimėtoju „Čerpėmis dengto stogo“ nominacijoje. Kitas kūrėjų darbas – Verslo centro „Vitė“ (N. Uosto g. Nr. 9, 11, arch. R. Atas, V. Atienė, V. Eimutis) projektas – atrinktas kaip papildomas projektas dalyvauti pasauliniame konkurse Vienoje, kur konkuruos net 36 valstybių atstovai. Nominacijų laimėtojai ir papildomai atrinkti projektai taip pat pretenduoja patekti į konkurso organizatorių leidžiamą prestižinį pasaulio architektūros albumą.
Konkurso organizatorė – keraminių plytų, čerpių bei trinkelių gamintoja kompanija „Wienerberger AS“, pakvietusi Baltijos šalių architektus į profesines varžytuves, siekė surasti bei išskirti objektus, kuriuose geriausiai panaudotos jos gaminamos medžiagos. Regioniniame konkurso etape, šiemet vykusiame Estijoje, sulaukta net 23 architektų darbų. Jie konkuravo 4-iose kategorijose. Vertinimo komisija, sudaryta iš Baltijos šalių architektūros autoritetų, įsteigė ir specialų prizą. Jį, beje, taip pat laimėjo Lietuvos atstovai.
Geros žinios iš Estijos nudžiugino konkurse dalyvavusius Klaipėdos atstovus. Architektė Vaida Atienė sako, jog tarptautinės vertinimo komisijos pripažinimas padrąsina kurti, nebijoti savo idėjų, o jei reikia, ir pakovoti už jas. „Dėl verslo centro „Vitė“ projekto būta įvairių nuomonių. Vieniems nepatiko spalva, kitiems – dar kas nors, džiaugiuosi, kad išsaugojom savo idėją ir viziją. Įvertinimas konkurse tik patvirtino, jog buvome teisūs“,- teigė V. Atienė. Architektė dideliu laimėjimu pavadino galimybę savo komandos darbus eksponuoti pasaulinėje parodoje.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Jau antrą pirmadienį Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdžiuose sulaukiama tik dviejų jo narių – E. Sabataičio ir I. Romanovo, dar trys jų kolegos svarstymuose nebedalyvauja, nors politikams teikiami reikšmingi uosto teritorijų plėtros projektai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymu, komitete svarstyta teritorijos N. Uosto g. 23 detaliojo plano koncepcija, apibrėžianti naujas Jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ plėtros galimybes, tam perplanuojant ir pertvarkant esamą teritoriją (plotas – daugiau nei 445 tūkst. kv. m). Koncepcijos projekto autorius – AB „Pramprojektas“.
Planavo dvejus metus
Posėdyje teigta, jog politikams teikiamas dokumentas buvo rengtas dvejus metus. Jis esą gimė sunkiai, nes planuojama teritorija yra greta miesto senosios ir istorinių dalių, tad susidurta su griežtais paveldosauginiais reglamentais, projektuotojams teko atlikti specialius vertinimus, pagal juos koreguoti ir galimus sprendinius. AB „Pramprojektas“ atstovai teigė, jog būtent dėl paveldosaugininkų reikalavimų kai kuriose teritorijos dalyse sumažinti būsimųjų statinių aukščiai, pvz., uostininkai greta Vitės kvartalo esančioje teritorijoje turės galimybę statyti tik iki 7 metrų aukščio pastatus. Teigta, jog saugant senosios miesto dalies vaizdą nuo vandens pusės vengta ištisinės kranto užstatymo linijos.
Perspektyvoje – terminalų plėtra ir nauja jėgainė
Koncepcijoje numatyta jau esamame Skystų trąšų terminale statyti dar vieną naują rezervuarą. Plėtojant Birių trąšų terminalą jame planuojama dengto 80000 tonų talpos krovinių sandėlio bei krovai reikalingų įrenginių statyba. Grūdų terminalas taip pat turėtų keistis: jame numatomi 6 nauji sausų grūdų silosai (kiekvienas po 10 000 kub. m talpos), kurie skirti rugiams, kviečiams, žirniams ir pan. kultūroms saugoti. Kartu planuojamas ir krovai reikalingų technologinių linijų įrengimas. Pertvarkant įmonės teritoriją ir pritaikant ją perkrauti įvairios rūšies generalinius krovinius, numatoma įrengti tris generalinių krovinių sandėlių zonas, jose numatoma pastatyti 30000 kv. m ploto dengtus sandėlius. Krantinės Nr. 9 zonoje projektuojamas Cemento terminalas. Numatoma įrengti metalinius silosus cementui sandėliuoti, geležinkelio vagonų, autotransporto pakrovimo postą, operatorių, cemento priėmimo iš laivų įrenginį, hermetišką vamzdyną cementui transportuoti.
Krovos kompanija taip pat planuoja 4 megavatų kogeneracinės jėgainės statybą.
Uostininkai žada neapkraut gatvių
Nors numatomi plėtros planai didins Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos krovos apimtis, koncepcijos užsakovai ir rengėjai tikino, jog miestiečiai dėl to nepatogumų nepajus. Visos kontroliuojančios institucijos projektui esą jau pritarė.
Posėdyje dalyvavusių Savivaldybės administracijos atstovų abejones dėl mieste didėsiančių sunkiasvorio transporto srautų projektuotojai ir užsakovai bandė sklaidyti teiginiu, jog didžioji dalis krovinių atkeliaus ir iškeliaus geležinkeliais. Tiesa, kartu su teritorijos koncepcijos projektu pateikti ir galimi projektiniai sprendiniai dėl Švyturio gatvės tęsinio. Pagal miesto Bendrąjį planą ji turėtų nusitęsti iki pat Lideikio gatvės, o šia trasa iš miesto centro turėtų iškeliauti visi šiaurinės uosto dalies kroviniai. KVJUD atstovai teigė neprieštarausiantys įpareigojimui parengti gatvės rekonstrukcijos projektus, tačiau dėl projekto realizavimo ir tam reikalingų finansinių išteklių esą turės būti tariamasi atskirai.
Permainos ir Malkų įlankos terminale
Posėdyje apsvarstyti ir „palaiminti“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu parengti greta Malkų įlankos esančios uosto teritorijos (Minijos g. 180) detaliojo plano koncepcija ir sprendiniai. Daugiau nei 15 ha ploto sklype numatoma geležinkelio kelių plėtra, vidinių autotransporto koridorių formavimas, krovos technologinių linijų įrengimas, esamų pastatų rekonstrukcija bei naujų statinių, reikalingų kroviniams sandėliuoti, statyba. Prie Malkų įlankos planuojamų naujų siloso bokštų galimas aukštis – iki 120 metrų.
Projektuojamoje teritorijoje uostininkai ketina krauti ar sandėliuoti popiermedį, skiedras, inertines medžiagas, durpių briketus, birių produktus, generalinius krovinius bei metalo laužą.
Projektą vertinusiems politikams ir valdininkams neaiškumų kilo tik dėl planų teritorijoje statyti degalinę, ar ji nekels grėsmės netoliese esančiai vandenvietei. Patikinta, jog kuro kolonėlė tarnaus tik terminale dirbančiam transportui, ji atitiks visus saugumo reikalavimus. Projektuotojai taip pat pažadėjo tikslinti želdinių išdėstymą, kad miesto vandenvietę nuo galimos taršos saugotų žalioji juosta.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Kartu su pavasariu, dovanojančiu naujas viltis ir svajones, atskubėjęs jubiliejus tepraturtina Jūsų, Asta, gyvenimą gera nuotaika, nuoširdžiais bičiulių ir kolegų linkėjimais, aplinkinių širdžių šilumą. Būkit laiminga. Džiaukitės ir džiuginkit kitus!
Kolegos
Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtus išankstinius rinkimų rezultatus Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė, kandidatavusi Lietuvos liberalų sąjūdžio sąraše, yra išrinkta į naująją Klaipėdos miesto tarybą. Liberalų sąjūdis sąrašas rinkimuose iškovojo daugiausiai mandatų – 7, po 5 mandatus pelnė Tėvyšnės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai bei Liberalų ir centro sąjunga. Į Tarybą taip pat išrinkti Lietuvos socialdemokratų partijos (3), politinės partijos „Rusų aljansas“ (3), partijos „Tvarka ir teisingumas“ (3), Darbo partijos (3) bei Rusų sąjungos (2) atstovai.
Preliminarūs rinkimų rezultatai skelbiami tinklapyje: http://www.vrk.lt/2011_savivaldybiu_tarybu_rinkimai/output_lt/rezultatai_daugiamand_apygardose/apygardos_rezultatai7137.html.
2011 balandžio 27-30 d. UAB “Expo Vakarai” Klaipėdoje organizuoja tradicinę 19-ąją statybų verslo parodą – „Individuali statyba‘2011“
Parodos tema: „ Ateitis- atsakingai energetikai“
Data: 2011 balandžio 27-30 d.
NAUJA VIETA : H. Manto g. 84, Klaipėda
Parodos sektoriai:
- Alternatyvi energetika;
- Statybinės medžiagos;
- Interjero apdaila, įranga ir medžiagos;
- Langai, durys, vartai;
- Santechnika;
- Šildymo ir vėdinimo įranga;
- Elektros instaliacija;
- Darbo įrenginiai, prietaisai, įrankiai;
- Projektavimo darbai, konsultacijos;
- Statybos ir remonto paslaugos;
- Daugiabučių namų renovacija;
- Specializuota literatūra;
Klaipėdos senamiesčio ir istorinės miesto dalies kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų svarstymas Kultūros ministerijoje buvo rezultatyvus tik tuo, jog uostamiesčio atstovams pavyko išsireikalauti projektų rengėjų pažado šiuos dokumentus klaipėdiškiams pristatyti viešai.
Tai numatoma padaryti kovo mėnesį. Miesto visuomenei bus suteikta galimybė tiesiogiai iš specialiųjų planų iniciatorių – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, rengėjų – Valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ atstovų tiesiogiai išgirsti parengtų sprendinių motyvus bei jų pagrindimą. Tiesa, atsižvelgti į miesto bendruomenės atstovų nuomones, reaguoti į pastabas ar pasiūlymus – nežadėta. Esą tai specialieji, apsaugos planai, kurių tikslas apginti vertingiausias miesto teritorijas nuo galimai savanaudiškų plėtros planų bei nepamatuoto teritorijų užstatymo, todėl šiuo atveju paisyti skirtingų visuomenės interesų grupių pozicijų nebūtina. Tokią nuomonę pasitarime išsakė Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja I. Grigaitienė. Jau kitądien po posėdžio į Klaipėdą atvykęs Kultūros ministerijos vadovas A. Gelūnas nebuvo toks kategoriškas. Ministro teigimu, argumentuota diskusija yra naudinga.
Ribos nubrėžtos, reglamentai – po trejų metų
Daugiausiai klausimų Klaipėdos atstovams kelia ne projektų rengėjų nustatytos senamiesčio ar miesto istorinės dalies ribos – joms neprieštaraujama, ginčai kyla dėl siūlomų įteisinti senamiesčio ir istorinės miesto dalies vizualinės apsaugos zonos ribų. Naujos linijos, žiedu apibrėžiančios senąją miesto dalį, vietomis išplatėja net iki 700 metrų. Jos reiškia apribojimus į šią zoną patenkantiems gyventojams bei nekilnojamojo turto valdytojams. Pavyzdžiui, pietinė senamiesčio vizualinės apsaugos zonos riba brėžiama ties Paryžiaus Komunos gatve. Tokiu būdu didžiulė, „chruščiovinio“ laikotarpio daugiabučiais apstatyta teritorija, iš kurios net ir labai pasistengus neįmanoma pamatyti senamiesčio vaizdų, atsiduria būsimų reglamentų veikimo zonoje. Kokie jie bus, nežinoma. Esą paveldotvarkiniai projektai bus rengiami tik po to, kai bus įteisinti specialieji planai su senamiesčio ar istorinės miesto dalies ribomis bei numatytomis vizualinės apsaugos zonomis. Anot Kultūros paveldo departamento vadovės D. Varnaitės, tikėtina, kad paveldotvarkiniai projektai šioms teritorijoms atsiras ne anksčiau nei per ateinančius trejus metus.
Kam naudinga zona be reglametų?
Pasitarime Kultūros ministerijoje dalyvavę Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) pirmininkė Ramunė Staševičiūtė ir valdybos narys Edmundas Andrijauskas nesamų regalmentų problemą akcentavo, kaip esminę. Esą nustatytos ribos – tai tik forma, ji gali kisti. Tačiau forma beprasmė, jeigu nėra turinio, o šiuo atveju – tikslaus veikimo modelio apibrėžtoje teritorijoje. Posėdžio dalyviams perduota LASKAO Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nuostata, jog specialusis ribų planas gali būti tvirtinamas tik kartu su specialiuoju paveldotvarkos projektu, kuriame bus nustatyti aiškūs teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentai. Anot R. Staševičiūtės, tik tokiu atveju visuomenėje neliktų baimių ir nežinomybės, kurias sukelia dabartinė procedūra.
Kultūros ministerijos atstovė I. Grigaitienė pripažino, jog klaipėdiečių suformuluotas siūlymas nėra iš fantastikos srities. Esą rengiant atskirų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų specialiuosius planus, kartu tvirtinami ir paveldotvarkiniai projektai. Tik ši praktika iki šiol nebuvo taikyta tokiems dideliems urbanistiniams dariniams. Kultūros paveldo departamento vadovės D. Varnaitės teigimu, planavimas be apibrėžtų zonų kainuotų daug brangiau ir dar uždelstų procesą, tad svarbiausioji šalies paveldosaugininkė retoriškai klausė: „Kam naudinga, kad nėra senamiesčio apsaugos zonos?“. Klaipėdos architektų bendruomenės atstovai atsakė klausimu: „O kam naudinga zona be reglamentų?“
Siūlo saugoti senamiesčio vaizdą iš marių pusės
Beje, Klaipėdos atstovai specialiųjų planų autoriams pasiūlė atkreipti dėmesį ir į kitą Ekspertų tarybos pastabą, jog parengti planai prieštarauja Bendrajam planui, taip pat Vilniaus specialistų parengtam aukštybinių pastatų specialiajam planui, jau galiojantiems miesto teritorijų planavimo dokumentams. Specialiųjų planų iniciatoriams toks argumentas nepasirodė svarus, nes Vyriausybės lygmeniu tvirtinami naujieji projektai turės viršenybę virš miesto valdžios įteisintų sprendimų.
LASKAO atstovai atkreipė dėmesį ir į tai, jog kai kuriose vietose vizualinės apsaugos zonos netgi galėtų būti plečiamos. Pvz., istorinės miesto dalies vizualinės apsaugos riba turėtų apimti ir esamą Geležinkelio stoties teritoriją, nes esama planų ateity šį geležinkelio mazgą iškelti iš miesto centro ir čia gali atsiverti nauji plotai plėtrai. Taip pat siūlyta stiprinti senamiesčio vizualinę apsaugą iš Kuršių marių pusės, nes uostininkų statiniai jau baigia užgožti vaizdą į senamiestį iš vandens pusės.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Kviečiame teikti paraiškas dalyvauti Leonardo da Vinci programos mobilumo projekte Nr. LLP-LdV-PLM-2010-LT-0372 “Kompetencijų vystymas tvarios plėtros architektūrai (SU ARCH)”.
Projektas skirtas architektūros, teritorijų planavimo specialistams, siekiantiems tobulinti profesines žinias ir įgūdžius, dalyvaujantiems jų sklaidoje profesinėje bendruomenėje bei visuomenėje.
Projekto tikslai:
1) Atkreipti dėmesį į naujas architektūros ir planavimo tendencijas užsienyje, paremtas darnaus vystymosi principais;
2) Skatinti novatoriškumą architektūros vadybos ir kūrybos procesuose;
3) Panaudoti užsienio šalių architektūros ir teritorijų planavimo pajūrio regionuose patirtį Klaipėdos regiono vystyme.
Dalyvių atranka vykdoma atsisakiusio vykti į stažuotę dalyvio vietai užimti.
Atrankos metu planuojama atrinkti vieną dalyvį 4 savaičių stažuotei Italijoje (Romoje) nuo 2011-04-03/2011-04-30. Visi pretendentai bus įvertinti ir įtraukti į rezervinį sąrašą. Jei projekto eigoje dar kas nors iš jau atrinktų dalyvių atsisakytų vykti į stažuočių vizitą, dalyvauti bus kviečiami architektai iš rezervinio sąrašo.
Numatyta supaprastinta procedūra : pretendentų pateikti dokumentai bus įvertinti balais uždarame komisijos posėdyje, pagal viešai paskelbtus kriterijus (be kalbos žinojimo patikrinimo žodžiu). Įvertinus visus atrankoje dalyvavusius pretendentus balais, trys daugiausiai balų surinkę pretendentai bus kviečiami pokalbiui į atvirą komisijos posėdį, kuriame bus vertinamas užsienio kalbos žinojimas bei sudaroma prioritetinė eilė. Apie visus komisijos sprendimus pretendentai bus informuojami el. paštu.
Pridedama:
Dokumentų, kuriuos reikalinga pateikti, sąrašas.
Kriterijų, kuriais vadovaujantis bus vykdoma atranka, sąrašas.
Dokumentus prašome pateikti iki 2011 m. vasario 17 d. 12.00 val. į organizacijos būstinę adresu Daržų g. 10/Bažnyčių g. 4, LT-91246, Klaipėda, projekto administratoriui Dariui Raišučiui. Pasiteiravimui E-paštas: archsajunga@architektams.lt, Tel./Faks.: (8 46) 40 03 90, mob. 8 606 10858.
Atrankos komisijos posėdis numatomas 2011 m. vasario 17 d.
Kviečiame aktyviai dalyvauti ir nepraleisti progos pasitobulinti užsienio architektūros kompanijose.
Rytoj, vasario 8-ąją, 13.30 val. LR Kultūros ministerijoje rengiamas pasitarimas dėl Klaipėdos senamiesčio ir Klaipėdos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų projektų.
Projektų sprendinius pristatys specialiųjų planų iniciatoriai bei rengėjai – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalininio ir VĮ „Lietuvos paminklai“ specialistai. Svarstyme pakviesti dalyvauti suinteresuotų valstybės institucijų, Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovai (LASKAO).
Priminsime, jog projektai uostamiestyje sulaukė kritiškų vertinimų. Juos svarstę Klaipėdos miesto tarybos nariai, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertai neigiamai vertino dokumentų nekonkretumą, senamiesčio vizualinės apsaugos zonų išplėtimą, neaiškų reglamentavimą, paliekantį daug laisvių kontroliuojančioms žinyboms piktnaudžiauti savo padėtimi ir taip riboti bet kokius fizinių ar juridinių asmenų statybos ar rekonstrukcijos planus.
Specialiųjų planų projektų svarstyme LR Kultūros ministerijoje dalyvaus LASKAO valdybos pirmininkė R. Staševičiūtė, valdybos narys E. Andrijauskas.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Uostamiesčio architektai-ekspertai teigiamai įvertino AB „Smiltynės perkėla“ užmojį Šiauriniame rage pastatyti naują administracinį pastatą, kuris ne tik tarnautų keltų keleivių reikmėms, bet ir taptų nauja miestiečių traukos vieta.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai pateikti svarstyti net 4 galimi projektiniai pasiūlymai, kaip netolimoj ateity galėtų atrodyti Šiaurinis ragas. Šioje vietoje jau pastatytas naujas pirsas, prie kurio švartuosis į Smiltynę kursuojantys keltai. Pagal teritorijos planavimo dokumentus prie krantinės numatyta nedidelio, 1 aukšto, 450 kv.m ploto pastato su kasomis, keleivių laukimo sale bei sanitarinėmis patalpomis statyba. Užsakovai pritarė architektų pasiūlytai idėjai, jog pastate būtų projektuojama ir nedidelė kavinukė.
Idėjas svarstymui pateikusios bendrovės „Andrijauskas ir partneriai“ Klaipėdos biuro specialistai nagrinėjo skirtingas Šiaurinio rago vizijas. Nors pastatui numatytoje vietoje nebūta jokio istorinio užstatymo, architektas R. Rakevičius į šiuolaikinės stilistikos paviljoną įterpė praeityje netoliese veikusios dervos viryklos detalę. Architektas R. Amšiejus pasiūlė neutralios architektūros idėją. Esą, kol nežinoma greta esančio „Memelio miesto“ vizija, nereikėtų kurti architektūrinio akcento, o projektuoti į akis nekrentantį, kuklų administracinį pastatą numatytai funkcijai atlikti. A. Elekšis priešingai – būsimąjį pastatą siūlė akcentuoti tiek iš marių, tiek iš miesto pusės. Projekto autorius čia siūlė įrengti simbolinius vartus, o pastatą formuoti, kaip vertikalę, antrame aukšte įkurdinant kavinę. Daugiausiai palankių ekspertų vertinimų sulaukė architekto A. Baužio darbas. Jis Šiauriniame rage pasiūlė šiuolaikinės architektūros pastatą su keleiviams ir miestiečiams prieinama atvira terasa ant stogo. Tai būtų vieta, iš kurios tiesiog būtų galima pasigrožėt mariomis, laivais, saulėlydžiais. Pastato akcentas – langas iš marių pusės bei 12 metrų aukščio ažūrinis bakeno stilistikos elementas.
Šią idėją teigiamai įvertino ir projekto užsakovo – AB „Smiltynės perkėla“ vadovas D. Butvydas. „Šiaurinis ragas – įdomi vieta tiek geografiniu, tiek vaizdų požiūriu. Ji turėtų būti tokia, kad čia norėtųsi ateit ne tik į keltą. Turim galimybę dalį miesto gyvenimo perkelti prie vandens“,- sakė jis. Direktorius svarstė, jog atvira terasa galėtų tapti nauja erdve netradiciniams renginiams.
LASKAO ekspertai, pritarę ketinimams kurti Šiauriniame rage naują miesto akcentą, rekomendavo autoriams detalizuoti pasirinktą bazinį pastato projektą ir pateikti jį antram svarstymui kartu su numatomais visos teritorijos sutvarkymo sprendiniais. Posėdžio pirmininkės Ramunės Staševičiūtės nuomone, jie ne mažiau svarbūs nei planuojamas pastatas ir turi būti išsamiai aptarti. Juolab kad Šiauriniame rage numatomos ir kitos miestiečiams svarbios permainos. Čia ketinama diegti elektroninę bilietų pardavimo ir patikros sistemas, pagal jas sureguliuoti keleivių srautus, įrengti kitą reikiamą infrastrukūrą.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Peticiją ir parašų rinkimą dėl netenkinančio statybos, teritorijų planavimo ir architektūros teisinio reglamentavimo inicijavusią Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) iniciatyvinę grupę pasiekė raštas iš LR prezidentūros kanceliarijos.
Dokumente, kurį pasirašo LR prezidentės patarėja Rūta Kačkutė, teigiama, jog šios institucijos pareigūnai susipažino su peticijos tekstu. Jos iniciatoriai informuojami, kad 2010 m. gruodžio 9 d. prezidentūroje vyko diskusija „Viešojo intereso objektas – architektūra ir darni aplinka“, kurioje aptarti ir teisės aktai, reglamentuojantys statybą, paveldo bei aplinkos apsaugą. Diskusijoje dalyvavę Prezidentūros, Kultūros, Ūkio ir Aplinkos ministerijų, Lietuvos architektų sąjungos ir Architektų rūmų, mokslo įstaigų atstovai konstatavo, jog didžiausia blogybė – įstatyminės bazės dermės stoka. Atkreiptas dėmesys, jog keičiant įstatymus, būtina teikti visą įstatymų, reglamentuojančių statybą, paveldo bei aplinkos apsaugą, pataisų paketą. Kultūros ir Aplinkos ministerijos įpareigotos šiuo klausimu bendradarbiauti tarpusavyje ir su kitomis įstatymų pataisas teikiančiomis organizacijomis, šios ministerijos paragintos paspartinti Architektūros įstatymo rengimo ir derinimo procesus. LR prezidentės patarėja reiškia viltį, jog į peticijoje išdėstytas problemas atsižvelgs LR Vyriausybė bei šią sritį kuruojančios Kultūros ir Aplinkos ministerijos.
Priminsime, jog LASKAO iniciatyvinė grupė 2010 m. gruodžio mėnesį paskelbė peticiją, LR prezidentės kanceliariją ir LR Vyriausybę raginančią taisyti neseniai priimtas Statybų įstatymo pataisas bei stabdyti rengiamo Teritorijų planavimo įstatymo priėmimą, kol neparengti detalizuojantys teisės aktai. Architektų bendruomenės atstovų nuomone, šie dokumentai ydingi, nemotyvuotai ištęsiantys statybos projektų derinimo ir leidimo statyti išdavimo terminus, o pačios procedūros neskaidrios ir kt. Architektai ragino valstybės institucijas kuo skubiau taisyti įstatymus ir šalyje pradėti įgyvendinti architektūros politiką.
Viešai skelbtą peticiją pasirašė 140 asmenų.
Lietuvos architektai „PETICIJA”
Atsakymas „DĖL PETICIJOS”
