Klaipėdos miesto tarybai bus teikiamas sprendimo projektas, numatantis automobilinių oro filtrų gamybos ir sandėliavimo pastato statybą Šilutės pl. 119 (projekto vadovas T. Žiulys)
Jeigu tokiems ketinimams bus pritarta, kompanija “SCT Lubricants” į šį projektą žada investuoti 10-12 mln. Lt bei sukurti tris dešimtis naujų darbo vietų. Naujo cecho statybas ketinama baigti iki 2012 m. pabaigos.
Į Teritorijų planavimo komitetą sklypo Šilutės pl. 119 savininkai kreipiasi ne pirmą kartą. 10 ha ploto teritorijos detalusis planas buvo patvirtintas dar 2009-aisiais. Juo buvo numatyta intensyvi sklypo plėtra, tačiau dabar verslininkai nusprendė atsisakyti komercinės paskirties pastato statybos ir artimiausioj ateity investuoti į gamybą.
Sklypai jungiami ir dalijami
Teritorijų planavimo komitete pritarta keturių sklypų, esančių Veterinarijos g. 77, 79, 79A, 79B detaliojo plano koncepcijai ir sprendiniams (proj. vadovė D. Zubavičienė). Rengiamais planavimo dokumentais keturi sklypai sujungiami į vieną, keičiama teritorijos paskirtis, joje numatoma gyvenamoji statyba. Taip pat pritarta detaliojo plano sprendiniams (proj. vadovas T. Žiulys), numatantiems sklypo Uosių gatvėje Nr. 9, Tauralaukyje padalijimą į dvi dalis. Juose sklypo savininkai planuoja dviejų gyvenamųjų namų statybą.
Miesto planavimui – milijonas
Politikams pristatytas 2011-ųjų metų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto projektas. Anot Finansų skyriaus vedėjos R. Kambaraitės, numatomas Urbanistinės plėtros departamento biudžetas 2011-aisiais – 1 mln. 5 tūkst. Lt. Esą visos iš departamento gautos paraiškos buvo patenkintos ir „departamento skyriai pretenzijų dėl biudžeto projekto neturi“.
Politikai šių metų biudžeto projektą svarstys š.m. sausio 27-ąją.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovai Teritorijų planavimo komitetą informavo, jog į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukta Mažojo Tauralaukio dvaro sodyba, kaip vietinės reikšmės nekilnojamoji kultūros vertybė.
Anot KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo N. Puteikio, vos pradėjęs eiti šias pareigas jis buvęs nustebintas, kad Tauralaukyje esantis dvaro pastatų kompleksas nėra saugomas. Vietos paveldosaugininkų iniciatyva nuo 2010 m. gruodžio 14 d. kompleksas pripažintas kultūros vertybe. Daugiau nei 47 tūkst. kv. metrų teritorijoje yra išlikę dvaro rūmai, kelio sarginė bei 4 ūkiniai pastatai. Anot paveldosaugininkų, į kultūros paveldo vertybės teritoriją patenka keletas privačių asmenų sklypų bei gatvės, tas statybas ar rekosntrukcijas planuosiantys jų savininkai nuo šiol turės paisyti paveldosauginių reglamentų. Teritorijų planavimo komitete dėl šios naujienos diskusijų nekilo.
„Klaipėdos mediena“ koreguoja planus
Komiteto nariai pritarė ir tolesniam svarstymui Klaipėdos miesto taryboje perdavė AB „Klaipėdos mediena“ prašymą keisti sklypo Liepų g. 68 detaliojo plano užstatymo zonas. 2002 metais patvirtintas teritorijos detalusis planas numatė intensyvią gamybinės teritorijos plėtrą, tačiau laikmetis pramonininkų planus pakoregavo. Projekto vadovas A. Stripinis teigė, jog AB „Klaipėdos mediena“ ketina statyti tik vieną 16 000 kv. m ploto statinį, į kurį ketinama perkelti gamybinius įrengimus, o dabartinę gamyklą pritaikyti produkcijai sandėliuoti. Anot projektuotojų, toks sprendimas yra palankus gyventojams, nuolat besipiktinusiems dėl juos pasiekiančios taršos – taršos šaltinis nuo gyvenamosios zonos dar labiau nutols, juolab pramonininkai ketina įrengti modernius filtrus, apsaugosiančius aplinką nuo dulkių. Kita naujiena – plane numatoma galimybė nugriauti teritorijoje esančius nenaudojamus gamybinius pastatus bei palei Danę įrengti pėsčiųjų ir dviratininkų takus, kad ateity paupiu būtų galima be trukdžių pasiekti Tauralaukio gyvenvietę.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija su giliu liūdesiu praneša apie netikėtą ir skaudžią netektį – klaipėdietės architektės Erikos Retkienės mirtį.
Erika Retkienė gimė 1968 m. rugpjūčio 7-ąją Kuršėnų miestelyje. Baigė Pavenčių aštuonmetę mokyklą, po to – Telšių taikomosios dailės technikumą. 1995 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute įgijo architektūros bakalauro laipsnį, didžiąją profesinės karjeros laiko dalį dirbo ir kūrė Klaipėdoje.
Talentinga architektė dirbo įgyvendinant įvairios apimties projektus, tapo atestuota architekte, projektų vadove, aktyviai dalyvavo architektūriniuose konkursuose, suprojektavo daugybę individualių gyvenamųjų namų Klaipėdoje ir rajone. Ji buvo visuomeninio-poilsio komplekso Dauparuose, Tabako fabriko pritaikymo kultūros reikmėms, administracinio pastato Tiltų g. 6, Sutrikusio intelekto jaunuolių Darbo centro (Lakštučių g. 6), Medicinos centro Minijos g. ir kitų, didesnių ar mažesnių projektų, autorė ir bendraautorė. Kolegos ją vertino kaip ypač jautrią ir subtilią interjero specialistę. E. Retkienė buvo Lietuvos architektų sąjungos narė, jai buvo suteiktas meno kūrėjos vardas.
Mus paliko puikus, atviras, sąžiningas, darbštus, protingas ir talentingas žmogus. Galime tik apgailestauti, Erika, kad neapsaugojom tavęs nuo netikėto lemties posūkio. Reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
***
Artėjantys rinkimai į Klaipėdos miesto tarybą vietos politikų nemotyvuoja sąžiningai atlikti savo pareigų rinkėjams. Šiandien skelbtas Teritorijų planavimo komiteto posėdis neįvyko, nes į jį atvyko tik du jo nariai – komitetui vadovaujantis socialdemokratas V. Greičiūnas ir konservatorius M. Usonis.
Komiteto sekretorė komiteto pirmininką informavo, jog apie tai, kad negalės dalyvauti posėdyje ją informavo tik Vilniuje dirbantis Tarybos narys R. Bražinskas. Dar dviejų politikų – E. Sabataičio ir J. Romanovo mandagiai laukta beveik 10 minučių, tačiau jiems taip ir nepasirodžius, posėdis baigėsi taip ir neprasidėjęs. Atsiprašydamas dėl kolegų nepareigingumo, komiteto vadovas V. Greičiūnas kreipėsi į svarstymo laukusius susirinkusiuosius, jog šie atkreiptų dėmesį, kas ir kaip dirba, už ką balsuoti ateinančiuose rinkimuose. Beje, pats komiteto pirmininkas juose dalyvauti nebeketina.
Iš anksto skelbtoje Teritorijų planavimo komiteto posėdžio darbotvarkėje buvo įrašyti 4 klausimai:
1. Dėl UAB „A 405“ pakartotinio prašymo pritarti žemės sklypo Gėlių/ Lelijų g. 2 ir gretimybių, Klaipėdoje, detaliojo plano priešprojektiniams pasiūlymams (Projekto vadovas S. Plungė);
2. Dėl pritarimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Klaipėdos miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ projektui (S. Simonavičiūtė);
3. Dėl Mažojo Tauralaukio dvaro įrašymo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą;
4. Dėl J. Tamkevičiūtės, Ž. Raudienės ir A. Raudžio pakartotino prašymo pritarti žemės sklypo Druskininkų g. 3A, Klaipėdoje, detaliojo plano sprendiniams (Projekto vadovas M. Šeškauskas).
Į posėdį buvo susirinkę šių projektų teikėjai, autoriai, sprendimais suinteresuoti piliečiai bei Savivaldybės administracijos darbuotojai.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė jubiliejinės sukakties proga nuoširdžiai sveikina kolegę architektę Vilmantą Vaupšienę. Sveikatos, laimės, kuo geriausių emocijų ir didelės kūrybinės sėkmės linkim Jums, Vilmanta!
Kolegos
Architektų-ekspertų tarybai svarstyti pateiktas naujo Klaipėdos meninio akcento projektas. Uostamiestyje ketinama įamžinti Jurgio Zauerveino, Mažosios Lietuvos himno „Lietuvininkais esame mes gimę“ autoriaus, atminimą.
Paminklo autoriai – menininkas G. Jonkus ir architektas V. Mazurkevičius po ilgų formos ir vietos paieškų svarstymui pateikė idėją dviejų dalių marmurinę stelą statyti Liepų gatvėje, ties 5-uoju numeriu pažymėto namo. 2 metrų aukščio ir metro pločio kompoziciją, pakeltą ant neaukšto pjedestalo, siūloma sumontuoti ant šaligatvio, atitraukus kompoziciją nuo pastato. Plokštėse būtų iškaltas J. Zauerveino siluetas ir šiam kraštui itin svarbūs jo eilių žodžiai. Skulptūra, anot jos sumanytojų, turėtų įkūnyti keliaujantį žmogų. Toks esą ir buvęs garsus filosofas, mąstytojas, poliglotas, nuolat keliavęs po pasaulį ir neturėjęs savo namų. Beje, autorių teigimu, pagal istorinius šaltinius tikėtina, kad klajoklis J. Zauerveinas galėjo būti čia kadaise veikusios karčiamos gyventojas. Kita priežastis, paskatinusi rinktis namo Liepų g. 5 aplinką – skulptūros fundatoriais sutiko tapti šio pastato savininkai.
Architektas V. Mazurkevičius sakė, jog netradicinei paminklo idėjai jau pritarė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.
LASKAO Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba taip pat teigiamai įvertino meninę skulptūros išraišką bei mintį, tačiau išvadose autoriams rekomendavo tobulinti architektūrinius sprendinius. Daugiausiai abejonių svarstymo dalyviams sukėlė noras marmurinę skulptūrą sumontuoti ant judraus šaligatvio, užkelti ją ant paaukštinimo. Daugumos Ekspertų tarybos narių nuomone, tai taps nepatogia kliūtimi praeiviams, apsunkins aplinkos prižiūrėtojų darbą, ypač tokią sniegingą žiemą, kaip ši. Be to, daugiau nei metro atstumu nuo pastato atitrauktos marmurinės plokštumos gali tapti puikia priebėga vandalams ir jų veiklai. „Kūrinys gražus, tačiau vieta jam – atsitiktinė“,- konstatuota svarstyme. Idėjos iniciatoriams ir autoriams pasiūlyta nagrinėti skulptūros pastatymo kitose miesto vietose galimybes.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Ramunė Staševičiūtė rinkimuose į Klaipėdos miesto tarybą dalyvaus kartu Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus komanda. Po partijos skyriuje vykusio kandidatų sąrašo reitingavimo LAS Klaipėdos skyriaus vadovė jame įrašyta 5-uoju numeriu.
Architektų bendruomenės interesus Klaipėdos miesto taryboje siekianti atstovauti Ramunė Staševičiūtė teigia, jog Liberalų sąjūdžio rinkimė programa – vienintelė iš jai žinomų, formuluojanti nuostatas dėl darnios aplinkos plėtros. „Mes, architektai, nuolat kalbame apie kokybiškos, darnios aplinkos kūrimą. Tai turėtų būti vienu iš svarbiausių miesto valdžios tikslų. Deja, iki šiol mūsų bendruomenės balso valdantieji negirdėjo. Paradoksas, bet svarbiausius miesto plėtros klausimus svarstančiame miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitete šią kadenciją nebuvo nė vieno profesionalaus architekto, galinčio argumentuotai ir kompetentingai vertinti pateikiamus projektus“,- sako Klaipėdos architektų bendruomenės vadovė.
Ramunės Staševičiūtės teigimu, jos apsisprendimą dalyvauti rinkimininėje kovoje paskatino kolegų parama. „Einu į rinkimus su oficialiai išreikšta LAS Klaipėdos skyriaus valdybos nuomone, siūlymu ir palaikymu. Sėkmės atveju, būsiu viso miesto architektų bendruomenės „balsas“ svarstant svarbius miesto plėtros projektus“,- sako R. Staševičiūtė.
LAS Klaipėdos skyriaus valdybos pirmininkė yra buvusi pirmosios Klaipėdos miesto tarybos, išrinktos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nare.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos skyriaus atstovė spaudai
Klaipėdos krašto architektų iniciatyvinė grupė pradėjo rinkti parašus po peticija, raginančia taisyti neseniai priimtas Statybų įstatymo pataisas bei stabdyti rengiamą Teritorijų planavimo įstatymo projektą.
Peticijoje, kuri adresuota LR prezidentei ir Vyriausybei, architektai konstatuoja, kad šių metų spalio 1 d. įsigaliojusios Statybos įstatymo ir statybos reglamentų pataisos bei kuriami nauji teritorijų planavimo teisiniai dokumentai turi esminių trūkumų ir ydų: nemotyvuotai ištęstas statybos projektų derinimo ir leidimų statyti išdavimo terminas; atsisakyta „vieno langelio” principo – statinių projektų derinimas sugrąžintas į uždarus kabinetus – dėl to ši procedūra tapo neskaidri ir sunkiai kontroliuojama. Visiems pakeitimams nebuvo pasiruošta – iki šiol neveikia elektroninė „infostatybos” sistema, nebaigtos ruošti planavimo normos.
Vienas iš peticijos iniciatorių, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos narys Mantas Daukšys sako, jog architektai netruko įsitikinti, kad įstatymo pataisos, kurios esą turėjo palengvinti planavimo procesą, yra nenaudingos ne tik projektų rengėjams, bet ir paprastam žmogui, svajojančiam apie savo būsto statybas. „Procedūra, suteikianti leidimą statyti, paversta brangiu, sunkiai įveikiamu barjeru, taip tik paskatinant nelegalių statybų gausėjimą. Tuo pat metu specialistams ir gyventojams aktualiausi miestų plėtros ir statybos projektų kokybės klausimai vėl palikti likimo valiai”,- sako Mantas Daukšys.
Peticijos tekste valstybės vadovus raginama atkreipti dėmesį ir į kitas architektų bendruomenei skaudžias problemas: nauji teisės aktai leidžiami be juos lydinčių poįstatyminių normų, jie nuolat kaitaliojami, reglamentai ir tvarkos atsiranda nemotyvuotai, neaptarus jų su suinteresuotomis bendruomenėmis. Architektų iniciatyvinė grupė pabrėžia, jog šiame kontekste ypač neigiamai atrodo LR Aplinkos ministerija. Ragindami kuo skubiau taisyti ydingus įstatymus, peticijos autoriai kreipiasi į valstybės vadovus kviesdami valstybėje pagaliau įgyvendinti architektūros politiką.
Klaipėdos krašto architektų iniciatyvinės grupės peticija skelbiama tinklapiuose http://www.architektams.lt/naujienos/kvieciame-pasirasyti-peticija/ ir http://www.peticijos.lt/visos/3747. Pritariantys jai kviečiami pasirašyti elektroninį peticijos variantą arba darbo valandomis užsukti į LASKAO būstinę Daržų g. 10/Bažnyčių g. 4, Klaipėda.
Dar vienas Teritorijų planavimo komiteto narių bandymas susipažinti su Klaipėdos senamiesčio ir istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų projektais pasibaigė nesėkme.
Projektų neišvydo antrąkart
Antrąkart į komiteto posėdį pakviesti šių planų užsakovai (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys) ir rengėjai (VĮ „Lietuvos paminklai“) neatvyko. Tad situaciją politikams galėjo komentuoti tik specialiųjų planų svarstyme Nuolatinės statybos komisijos posėdyje dalyvavę Savivaldybės pareigūnai.
Savivaldybės vyriausiasis architektas Almantas Mureika sakė, jog projektų autoriai praėjusį trečiadienį vykusiame Nuolatinės komisijos posėdyje išklausė daug pastabų dėl siūlomų dokumentų trūkumų, su kai kuriomis jų sutiko ir ketino planus koreguoti. Projektai taip pat buvo pristatyti ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertams. Jie taip pat pažėrė kritikos. Pataisytus projektus, anot A. Mureikos, rengėjai įpareigoti pristatyti Teritorijų planavimo komitetui, tačiau iki pirmadienio dokumentų nesulaukta.
Gyventojų nuomonės neklausė
Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas neslėpė, jog baigiami derinti specialieji planai specialistams kelia didelį susirūpinimą, tad siekiama, kad į jų svarstymo procesą įsitrauktų ir miestiečių interesams atstovaujantys politikai. Pagal esamą specialiųjų planų derinimo tvarką projektų rengėjams politinis pritarimas nebūtinas, pakanka tik Nuolatinės statybos komisijos verdikto, o tada juos beliks pasirašyti Kultūros ministrui. Tokia procedūra, anot Teritorijų planavimo komiteto pirmininko V. Greičiūno, stebina, nes senamiesčio ir jo apsaugos zonų įteisinimas turės įtakos daugeliui miesto gyventojų, verslo subjektų. „Ar į naujai nubrėžtą senamiesčio apsaugos zoną patekusios nuosavybės savininkai yra apie tai informuoti, ar atsiklausta jų nuomonės? Ar gali būti taip, kad bet ką „užpaišėm“ ir kitų nuomonė mums nerūpi?“- klausė jis. Savivaldybės pareigūnų žiniomis, viešas svarstymas vykęs supaprastinta tvarka – buvo skelbimai spaudoje ir interneto svetainėje. Projektų rengėjų nuomone, to pakakę, Savivaldybės atstovai tokią procedūrą įvertino: „svarstymo nebuvo“.
Ribos dabar, reglamentai – kada nors
A. Mureika sakė, jog didžiausią nerimą kelia ne dokumentuose užbrėžtos senamiesčio ribos – jos beveik nesikeičia. Valdininkams ir miesto architektų bendruomenei didžiausia paslaptis – visą senamiestį apjuosianti apsaugos zona ir jos režimas. Anot valdininkų, tokios zonos paskirtis įstatymuose apibrėžiama gana abstrakčiai – čia draudžiama bet kokia veikla, kuri galėtų vizualiai užstot vaizdą į senamiestį. Kas konkrečiai draudžiama, ką joje bus galima daryti, o ko ne, specialiųjų planų autoriai teigė šių dalykų net nenagrinėję. Esą pirmiausia bus apibrėžtos apsaugos ribos, o vėliau bus kuriami ir reglamentai. Anot Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo G. Pociaus, tokių reglamentų galime laukti ir 10-metį, o visą tą laiką priežiūros institucijoms atsiveria puikiausios galimybės piktnaudžiauti padėtimi.
Savivaldybės atstovams nepatinka ir tai, jog apsaugos zona tokia plati. Esą esami teisės aktai nurodo, jog ji gali būti iki 200 metrų pločio, o dabar braižoma daugiau nei dvigubai platesnė. Jokiais svariais motyvais tai nepagrįsta.
Sieks svarstymo Taryboje
Teritorijų planavimo komiteto nariai, išklausę pateiktą informaciją, nutarė siekti, jog specialieji planai būtų apsvarstyti Klaipėdos miesto taryboje. Tai fiksuota posėdžio protokole. V. Greičiūno teigimu, su šiais projektais turi būti supažindinti ir visi į naujo reglamentavimo zoną pateksiančio turto savininkai.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Teritorijų planavimo komiteto nariai pirmadienį taip ir neišvydo dviejų svarbių projektų, kurie, jeigu bus patvirtinti, neišvengiamai įtakos visų senamiesčio ir miesto istorinės dalies gyventojų gyvenimą.
Komiteto posėdžio darbotvarkėn įtrauktų Klaipėdos senamiesčio teritorijos ir apsaugos zonos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano bei Klaipėdos miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano svarstymas neįvyko. Į posėdį neatvyko šių projektų užsakovo – Kultūros paveldo departamento atstovai bei šiuos planus rengę specialistai iš Vilniaus. Tik iš nuogirdų apie gimstančius svarbius planavimo dokumentus girdėję politikai gūžčiojo pečiais, kaip elgtis, kas turėtų atsakyti į daugybę klausimų, kaip nauji projektai įtakos tolesnę senamiesčio, istorinės miesto dalių bei jų gretimybių raidą, kokiomis sąlygomis čia bus statoma, rekonstruojama, remontuojama. Svarstymą nuspręsta atidėti ir dar kartą kviesti diskusijon rengėjus, nes naujas senamiesčio bei istorinės miesto dalies reglamentavimas gali turėti įtakos kiekvienam miesto centrinės dalies gyventojui, verslininkui, investuotojui.
Taisys Bendrąjį planą
Į komiteto posėdžio darbotvarkę dar kartą grįžo klausimas dėl investuotojų iniciatyvos planuoti ir statyti parduotuvę Tauralaukio gyvenvietėje. Verslininkų ketinimai kartą jau buvo pristatyti Tarybos posėdyje ir susilaukė dalies gyventojų bei politikų priešiškumo, todėl leidimo rengti detalųjį sklypo planą jie negavo. Dar kartą į Teritorijų planavimo komitetą kreipęsi investuotojai politikams pateikė Aplinkos ministerijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistų išvadas, jog kliūčių planuoti sklypą neturėtų būti daroma. Šios dvi valstybės institucijos konstatavo, jog miesto Bendrajame plane investuotojus dominanti teritorija greičiausiai per klaidą pažymėta kaip žemės ūkio paskirties. Savivaldybės pareigūnai tokiai išvadai taip pat pritarė. Esą kitaip ir negalima paaiškinti, kodėl šis Tauralaukio plotelis tapo žemės ūkio paskirties sklypu. Komiteto narys R. Bražinskas ironizavo, jog jeigu ši klaida nebus ištaisyta, tai verslininkai drąsiai galės kreiptis į valdžią, prašydami leidimo gyvenvietėje statyti ne parduotuvę, o kiaulidę… Teritorijų planavimo komitetas pavedė Architektūros skyriui rengti sprendimo projektą dėl Bendrojo plano tikslinimo. Ištaisius šią klaidą, investuotojams nebeliktų kliūčių realizuoti savo planus – statyti naują parduotuvę.
Posėdyje buvo paviešintas Klaipėdos miesto merą pasiekęs Tauralaukio gyventojų raštas su 68 parašais. Jame pasisakoma prieš verslininkų planus. Savo ruožtu „Projestos projektai“ pristatė sociologų atliktos tauralaukiškių apklausos rezultatus. Jie rodo, kad dauguma gyvenvietės žmonių būtiniausius maisto produktus perka miesto prekybos centruose, nes neturi galimybių apsipirkti savo mikrorajone. Didžioji dauguma apklaustųjų pasisakė už tai, jog gyvenvietėje atsirastų šiuolaikiška maisto prekių parduotuvė.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
