Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė jubiliejaus proga nuoširdžiai sveikina kolegę Vaidą Atienę.
Linkim tau, Vaida, daug daug baltų, kaip ši, žiemų, žaliuojančių pavasarių, gėlėtų vasarų ir auksinių rudenų… Sėkmės ir kuo geriausių potyrių sukantis įvairiaspalviame gyvenimo rate. Būk laiminga!
Kolegos
Kolegos architektai,
2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo daug projektavimo tvarką keičiančių naujovių. Ypač pasipiktinimą kelia šios:
- NEMOTYVUOTAI IŠILGINTAS PROJEKTŲ DERINIMO IR LEIDIMŲ STATYTI IŠDAVIMO TERMINAS;
- STATINIŲ PROJEKTŲ DERINIMAS SUGRĄŽINTAS Į UŽDARUS KABINETUS;
- TERITORIJŲ PLANAVIMO REGULIAVIMAS galutinai PASIKLYDO SĄVOKOSE IR LAIKE;
Sąrašas gali būti tęsiamas.
Daroma žala akivaizdi:
- Pataisos ilginančios biurokratinį procesą niekaip nepagerins projektų kokybės, greičiau ją blogins.
- Toliau komplikuojant ir branginant projektavimo procesą rasis vis mažiau pajėgiančių pasistatyti namus savarankiškai – bet daugiau pirkėjų stambiojo verslo vystomiems projektams.
- Taip iš dalies dėl panašių priežasčių jau sužlugdytas esamų daugiabučių namų modernizavimas, taip pat stabdomas ir privačių namų modernizavimas;
- Toks iniciatyvų žlugdymas toliau skatins gyventojus palikti ekonomiškai silpnus regionus, taigi ir šalį.
- Toks smulkiųjų statytojų naikinimas pakenks ir smulkiosioms projektavimu besiverčiančioms įmonėms, visam su statyba susijusiam smukiojo ir vidutinio verslo sektoriui.
- Tai tolesnis krizės kūrimas, o ne jos padarinių šalinimas.
- Taip įmantriai mindomos konstitucinės ir prigimtinės žmogaus teisės, o kartu ir asmens iniciatyva paremtas ekonominis ir kultūrinis šalies gyvybingumas.
Sąrašas gali būti tęsiamas.
Išvada naujosios tvarkos kūrėjams, atrodytų, aiški:
NUSIREGULIAVOTE
Asmens teisės veikti savo būsto labui yra prigimtinės žmogaus teisės. Šių teisių varžymas be priežasties yra visuomenės gerovei kenkėjiška veikla ir turi liautis.
Įstatymų, ar ministro posto naudojimas statybų verslo protegavimui projektuotojų, smulkiųjų statytojų sąskaita yra visuomenės gerovei kenkėjiška veikla ir turi liautis.
TODĖL KVIEČIAM kolegas nuspręst, ar reikalinga tokią architektų nuomonę perduoti visuomenei, pareigūnams, ar reikalingas viešas renginys pvz. prie aplinkos ministerijos padalinio (Danės g. Klaipėdoje), ar dalyvautumėt asmeniškai.
Gruodžio 3 d. sukanka 45 darbo dienų terminas nuo pataisų įsigaliojimo. Toks pat terminas pataisomis skirtas ir projektų derinimui, taigi tinkamas laikas padaryt išvadas ir biurokratams.
Kviečiame pasisakyt, pranešt kitiems.
Grupės LASKAO narių vardu parengė Mantas Daukšys.
Teritorijų planavimo komitete svarstyti strateginiai ateinančių trijų metų Architektūros ir miesto planavimo, Žemėtvarkos, Paveldosaugos ir kitų Savivaldybės skyrių strateginiai veiklos planai.
Juose apibrėžti svarbiausi darbai bei jiems atlikti reikalingų lėšų poreikis. Jeigu šiuos dokumentus patvirtins Klaipėdos miesto taryba, jais bus remiamasi rengiant ateinančių trejų metų Savivaldybės biudžetų projektus.
Išklausę Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo A. Mureikos pateiktą informaciją, jog kitąmet Savivaldybės ir ES paramos fondų lėšomis numatoma parengti dar 6-ių teritorijų detaliuosius planus, politikai teiravosi, ar tuo bus baigtas miesto gyvenamųjų kvartalų detaliųjų planų rengimo procesas. Neigiamas atsakymas įžiebė politinę diskusiją. Konservatoriaus M. Usonio nuomone, šis klausimas turėtų būti spartinamas ir visas miestas turi būti „padengtas“ detaliaisiais planais. Esą jis, rengdamas altenatyvų biudžetą, šiam tikslui numatys daugiau lėšų, o dėl didesnio finansavimo komitetas turėtų pakovoti ir Taryboje, nes jeigu toks tikslas nebus fiksuotas strateginiuose planuose, lėšų ir nebus skirta.
Komiteto pirmininkui V. Greičiūnui kilo klausimų, ar parengti detalieji planai yra įgyvendinami, ar Savivaldybė iš to gauna kokios nors naudos. Anot A. Mureikos, gyvenamųjų kvartalų detalieji planai rengiami tam, kad prie planuojamose teritorijose esantiems daugiabučiams namams būtų nustatytos sklypų ribos, apibrėžtos viešojo naudojimo teritorijos, laisvoje žemėje formuojami nauji sklypai. Kada apibrėžtus sklypus daugiabučių administratoriai registruoja, ar moka mokesčius ir perima priskirtų teritorijų priežiūros prievolę, Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas sakė negalįs komentuoti, juolab įtakoti šį procesą.
Komiteto nariams pritarė ir R. Bražinskas. Jo teigimu, lėšų reikia reikalauti, nes neskubinant planavimo proceso, Savivaldybė patiria išlaidų kitose srityse. Pavyzdžiui, moka už daugiabučiams nepriskirtų plotų tvarkymą, nors už tai turėtų susimokėti patys gyventojai. Politikams sutarus, Tarybai bus siūloma didinti finansavimą gyvenamųjų kvartalų planavimui, kad iki 2013-ųjų šis procesas pagaliau būtų baigtas.
Architektūros ir miesto planavimo strateginės veiklos plano projekte 2011-iesiems miesto teritorijų detaliesiems planams rengti numatyta daugiau nei 1,6 mln. Lt, beveik milijonas – ES lėšos. Ar šie skaičiai didės, paaiškės Tarybos posėdyje.
Nauji sklypai komercijai
Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė 0,2 ha sklypo Gluosnių skg. 4a detaliojo plano sprendiniams (projekto vadovas M. Šeškauskas). Sklypo savininkas čia ketina statyti komercinės paskirties statinį. Taip pat pritarta žemės sklypo Baltijos pr. ir Minijos g. kampe detaliojo plano koncepcijai. 0,19 ha ploto sklype užsakovas – UAB „Gumbinė“ – taip pat norėtų statyti komercinės paskirties statinį. Numatomas užstatymo plotas – 400 kv.m, pastato aukštis – iki 12 m. Į planuojamą sklypą numatytas įvažiavimas iš Nidos g., automobilių stovėjimo vietos planuojamos sklype ir požeminėje saugykloje.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė 40-ojo jubiliejaus proga nuoširdžiai sveikina kolegę Danutę Zubavičienę. Sveikatos, energijos, neišsenkančių kūrybiškumo versmių, sėkmės ir laimės Tau, Danute! Su jubiliejumi!
Kolegos
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje svarstytos galimybės tuneliais ir tiltais nukreipti pėsčiųjų srautus iš būsimosios daugiafunkcinės sporto arenos ekspertų pritarimo nesulaukė.
Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymų galimybių studiją rengianti bendrovė „Cowi Lietuva“ parengė ir visuomenei pristatė net 5 galimus variantus, kaip iš būsimosios arenos turėtų išsiskirstyti pėsčiųjų ir dviratininkų srautai. Idėjų autoriai mano, jog tam, kad renginių lankytojai saugiai pasiektų kitą Taikos prospekto pusę ir ten esančias visuomeninio transporto stoteles reikėtų statyti arba požeminę perėją, arba pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą.
Vienas iš siūlomų požeminės perėjos variantų kirstų tik Taikos pr., kitas – lenktos formos – nuo Sporto alėjos žmonės galėtų išvesti iki pat prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelės. Šiame požemyje, anot projektuotojų, galima būtų įrengti prekybos vietas.
Parengti ir užsakovų vertinimui pateikti net trys galimi pėsčiųjų ir dviratininkų tiltų per Taikos pr. bei Dubysos gatvę variantai. Tilto idėjos autorius – areną projektavės architektas Saulius Mikštas. Trijų skirtingų konstruktyvų (santvarinis, arkinis, vantinis) tiltai, anot jo, žmones iš numatomos Sporto alėjos nukreiptų į kitą Taikos pr. pusę ar net per Dubysos gatvę. Viename iš variantų – vantinio tilto – numatytas perėjimas virš Taikos pr. , o po Dubysos gatve – tunelis. Anot S. Mikšto, tai būtų gana atraktyvu – „perlipi per viršų, praneri pro apačią“. Preliminariais skaičiavimais, pastarasis projektas galėtų kainuoti daugiau nei 10 mln. Lt, kitų idėjų įgyvendinimas – dar brangesnės.
Būtinybė ar beprasmė investicija?
LASKAO ekspertų tarybos posėdyje pristatytos idėjos abejonių pirmiausiai sulaukė dėl tokio objekto reikalingumo. Ekspertai teigė taip ir neišgirdę įtikinančių argumentų, jog brangus infrastruktūros objektas bus ne prabangus grožio elementas, išbaigiantis architektūrinę naujosios arenos kompoziciją, o žmonėms tikrai būtina judėjimo trasa. Esą jeigu ir toliau egzistuos šviesoforinė Taikos pr. ir Dubysos g. sankryža, kas privers žmogų lipti į viršų, juolab leistis į tunelį, kurių dėl nesaugumo pojūčio visuomenė apskritai vengia.
Iš studijos rengėjų neišgirsta, kaip perspektyvoje keisis Dubysos gatvės eismo schema, ar rengiant siūlymus įvertinti numatomi Baltijos ir Taikos pr. žiedinės sankryžos pertvarkymo sprendiniai, kiti gretimybių plėtros planai. „Kruopščiai išnagrinėjus aplinką, tikėtina, paaiškės, kad tokio tilto apskritai nereikia, o žmonių srautus galima sureguliuoti daug pigesnėmis ir paprastesnėmis priemonėmis“,- sakė LASKAO valdybos pirmininkė R. Staševičiūtė.
Ekspertų tarybos išvadose konstatuojama, jog studijos Užsakovas (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija), svarstydamas tilto-perėjos įgyvendinimo galimybes, turėtų atsakingai apsispręsti, ar tokio arenos kompozicinio elemento kaštai adekvatūs jo funkcijai, ar šios investicijos neturėtų būti nukreiptos į aktualesnes miesto infrastruktūros problemas sprendžiančius projektus, pavyzdžiui, naujo tilto per Danės upę statybą.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Teritorijų planavimo komitetas pritarė vieno didžiausių miesto gyvenamųjų masyvų, teritorijos tarp Taikos pr., Debreceno g. , Šilutės pl. ir Statybininkų pr. detaliojo plano raidos koncepcijai (projekto autorė Margarita Ramanauskienė).
Problema – automobilių stovėjimo vietos
Plano užsakovė – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija – projekto autoriams formulavo užduotį nustatyti teritorijoje esančių gyvenamųjų namų ir verslo objektų sklypų ribas, apibrėžti bendro naudojimo bei želdinių plotus, numatyti galimas vietas naujai statybai. Raidos koncepciją parengusi architektė M. Ramanauskienė teigė, jog sovietiniais metais gausiai užstatytoje teritorijoje intensyvių statybų jau nebeturėtų būti. Plane numatyta įrengti dvi naujas krepšinio aikšteles Debreceno gatvėje, suformuotas sklypas komerciniam objektui Šilutės plente.
Kiti raidos koncepcijos sprendiniai koncentruoti į esamų gyvenamųjų namų sklypų atskyrimo galimybes bei automobilių stovėjimo vietų problemos sprendimą. Šis klausimas itin rūpėjo ir politikams. Komiteto pirmininkas V. Greičiūnas teiravosi, ar nenumatyta šioje teritorijoje naujų daugiaaukščių automobilių saugyklų statyba, gal įmanoma žaliųjų plotų sąskaita didinti kiemuose esančias aikšteles.
Projekto autorė pritarė, jog tai viena iš skaudžiausių šios teritorijos problemų, kuriai sprendimų kol kas nerasta. Esą sovietiniais metais suplanuoti ir užstatyti kvartalai yra per ankšti, kad juose būtų galima planuoti naujas stovėjimo aikšteles. Naikinti kiemuose esančių želdinių juostų neleidžia galiojantys reglamentai. “Automobilių stovėjimo vietų problemą galima būtų išspręsti nebent demontavus gyvenamuosiuose mikrorajonuose po keletą daugiabučių, tačiau suprantame, jog tai nerealu”,- sakė M. Ramanauskienė.
Teritorijų planavimo komitetas parengtai raidos koncepcijai pritarė su pastaba, projekto autorius įpareigojančia tolesniame planavimo etape vis dėlto ieškoti galimų būdų automobilių stovėjimo vietų problemai spręsti.
Baltijos prospekto žiedinių sankryžų perspektyvą svarstys Taryba
Komiteto nariai sutiko, jog būtų keičiama projektuojamo Klaipėdos policijos komisariato su areštine užstatymo riba. Areštinė, projektuojama uždaro kiemo principu, tad “neįsitenka” į detaliajame teritorijos plane nubrėžtas statybos ribas.
Su Teritorijų planavimo komiteto pritarimu Tarybai svarstyti perduodama Baltijos pr. bei jo sankryžų su Šilutės pl. ir Taikos pr. rekonstrukcijos detaliojo plano koncepcija. Pagal ją vienoje iš judriausių miesto magistralių numatomos kardinalios permainos – esamas žiedines sankryžas rekonstruojant į dviejų lygių. Planuojama, jog Baltijos prospektas ties Taikos prospektu su visais automobilių srautais “persikels” po žeme, analogiškas sprendinys numatomas ir žiedinėje prospekto sankryžoje su Šilutės plentu. Tik šioje vietoje į požeminį lygmenį persikels Šilutės pl. eismo srautai.
Komitete pritarta Poveikio aplinkai programai, vertinusiai numatomo Malkų įlankos gilinimo darbų poveikį aplinkai. Tokius planus, siekdama didinti uosto komercinį patrauklumą, puoselėja Valstybinio jūrų uosto direkcija.
Pritarta siūlymui rengti specialųjį planą aukštos įtampos elektros laidų oro linijos nuo Stadiono g. iki magistralinio kelio A13 pakeitimui kabeline linija. Įgyvendintas projektas, anot Savivaldybės atstovų, miestui atlaisvintų naujas teritorijas, kuriose būtų galima planuoti įvairias veiklas.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Bendrovė „Cowi Lietuva“ Klaipėdos miesto savivaldybei ir visuomenei pristatė galimų tiltų ar požeminių tunelių per Taikos prospektą ir Dubysos gatvę, reikalingų pėsčiųjų srautams iš būsimosios Sporto arenos nukreipti, variantus.
Galimybių studiją rengiantys projektuotojai paruošė 2 galimus požeminių tunelių ir 3 tiltų sprendinius. Klaipėdiečiams pasiūlyta atidžiai apsvarstyti pirminius siūlymus ir tolesniam detalizavimui atrinkti bent trejetą idėjų, kurios bus tobulinamos ir detalizuojamos.
Pėstieji ir dviratininkai – po žeme
Projektuotojai siūlo svarstyti du galimus požeminių perėjų po Taikos pr. variantus. Pirmasis, statmenai kertantis judrią magistralę, pėstiesiems ir dviratininkams leistų saugiai pasiekti kitą gatvės pusę ir joje pagal reikiamą kryptį tęsti kelionę viešuoju transportu ar dviračių takais. Tunelis prasidėtų Sporto arenos pėsčiųjų alėjoje, o baigtųsi kitoje prospekto pusėje, ties Statybininkų mokykla. Projektuotojai siūlo požeminę perėją pagyvinti prekybinėmis patalpomis, liftų ar eskalatorių – nenumato. Esą praktika parodė, jog Lietuvoje tokie sprendiniai nepasiteisina, tad nusileidimas ir išėjimai iš tunelio siūlomi tradiciniai: pėstiesiems – laiptai, dviratininkams – pandusai.
Kitas pasiūlytas tunelio variantas – ilgesnis. Jis, numatyta, prasidėtų Sporto arenos pėsčiųjų alėjoje ir puslankiu driektųsi po Taikos pr. ir Dubysos gatve. Pėstieji ar dviratininkai iš požeminės perėjos išeitų Dubysos gatvėje, greta „Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelės. Tunelyje taip pat siūloma rengti prekybines patalpas, jo dalis, einanti po žaliosiomis Taikos pr. juostomis, galėtų būti natūraliai apšviesta. Požeminių perėjų variantus pristatęs architektas A. Čepulis teigė, jog abu siūlymai gali būti realizuoti numatytose vietose, tam netrukdo nei geologinės sąlygos, nei esami komunikacijų tinklai.
Tiltai pretenduotų į naujus miesto simbolius
Daugiafunkcinės sporto arenos projekto autorius S. Mikštas saugiai pėsčiųjų ir dviratininkų kelionei iš naujojo statinio pasiūlė tris galimus tiltų per Taikos pr. (ir pagal poreikį – per Dubysos g.) variantus. Bet kuris iš siūlomų tiltų, anot autoriaus, galėtų pretenduoti tapti nauju Klaipėdos išskirtinumo ženklu.
Santvarinės konstrukcijos tiltas, primenantis roplio siluetą, galėtų būti ir medinis, ir metalinis. Jis žmonių srautus iš Sporto arenos pėsčiųjų alėjos nukreiptų per Taikos pr. ir Dubysos gatvę.
Arkinės konstrukcijos tiltas, anot autoriaus, gali būti lakoniškesnis, t.y. dviejų arkų, arba trijų arkų – pėsčiuosius ir dviratininkus nukreipiantis į Dubysos ir per Dubysos gatvę.
Vantinį tiltą, savo forma primenantį burę, autorius projektuoja tik virš Taikos pr., o po Dubysos gatve siūlo rengti požeminę perėją. Tai esą būtų ir saugus, ir racionalus sprendimas.
Požeminės perėjos – brangesnės
Galimas pėsčiųjų ir dviratininkų požeminių perėjų ar tiltų idėjas pristatę galimybių studijos autoriai pateikė ir skaičiavimus, kiek galėtų kainuoti šių projektų įgyvendinimas. Bendrovės „Cowi Lietuva“ direktorė Edita Pavalkienė teigė, jog vieno tiesinio tunelio metro įrengimas kainuotų 62, 5 tūkst. metrų, tiltų kaštai, priklausomai nuo pasirinktų medžiagų, būtų mažesni: nuo 23,6 tūkst. Lt (Vantinė konstr.) iki 47-63 tūkst. (Santvarinė konstr.). Projekto pristatyme suskaičiuota, jog daugiausiai simpatijų pelnęs vantinės konstrukcijos tiltas-burė per Taikos pr. ir požeminė perėja po Dubysos gatve miestui atsieitų beveik 11 mln. Lt. Tiesa, anot projektuotojų, tai tik preliminarūs skaičiai. Jie ir patys projektai būtų tikslinami sulaukus miesto valdžios ir visuomenės sprendimo, kurios iš pasiūlytų idėjų turėtų būti detaliai analizuojamos ir galbūt realizuojamos.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Greta Liepų gatvės nusidriekusi pramoninė zona per artimiausią dešimtmetį turėtų kardinaliai keistis – Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete jau ne pirmą kartą svarstomi vietoj gamybos įmonių planuojamų naujų, modernių kvartalų projektai.
Spalio 4-ąją posėdžiavę politikai po tarpusavio diskusijų pritarė UAB „Viremidos investicijos“ užsakymu parengtiems žemės sklypų Liepų g. 83 ir 83A detaliojo plano koncepcijai ir sprendiniams (projekto vadovė S. Racevičiūtė). 28 886 kv.m ploto gamybinę ir sandėlių teritoriją investuotojai norėtų paversti komercinės paskirties žemės sklypu, kuriame statytų prekybos centrą bei daugiaaukštį biurų pastatą. Kadangi pagal galiojančius miesto planavimo dokumentus šioje vietoje galima aukštuminių pastatų statyba, projekto iniciatoriai svarsto galimybes biurų pastatą „kelti“ nuo 20 iki 100 metrų aukščio. Tai bus tikslinama kituose planavimo etapuose.
Posėdyje dalyvavęs UAB „Viremida“ direktorius R. Butkus teigė, jog projektas gali būti įgyvendintas per artimiausius 8-10 metų. Investuotojai jį realizuotų etapais, derindamiesi prie kaimyninių sklypų savininkų planų bei išsprendę teritorijoje sančios geležinkelio atšakos iškėlimo problemą.
Pastarasis klausimas itin domino Teritorijų planavimo komiteto narius: ar idėjai iškelti geležinkelio atšaką pritars AB „Lietuvos geležinkeliai“? Projekto autoriai teigė, turėdami politinį pritarimą, dėl šios problemos kreipsis į visas suinteresuotas puses – atšakos naudotojus, geležinkelininkus. Kadangi planus gamybinę zoną paversti patraukliomis visuomeninės – gyvenamosios paskirties teritorijomis kuria ir kaimyninių teritorijų naudotojai, geležinkelio atšakos poreikis esą savaime pranyksta, tad projektuotojai jau dabar prognozuoja palankią diskusijų baigtį. Kitokiu atveju, būtų planuojamas geležinkelio tunelis.
Tauralaukio sodininkams siūloma tartis
Politikai pritarė žemės sklypo Lelijų/Gėlių g. 2 detaliojo plano priešprojektiniams pasiūlymams, kuriuos parengė UAB A405. Privatų sklypą planuojančio užsakovo lėšomis parengti ir greta esančios laisvos valstybinės žemės detaliojo plano priešprojektiniai pasiūlymai, numatantys mažaaukštę gyvenamąją statybą.
Politikai nesiryžo pritarti privataus asmens iniciatyvai planuoti Tauralaukio kaime esančios sodų bendrijos sklypą, numatant jame gyvenamojo namo statybą. Esą kol šioje teritorijoje sklypus turintys asmenys nesusitarė, kaip bus sprendžiami vietovės eismo organizavimo ir kitos reikalingos infrastruktūros kūrimo klausimai, pavieniai sklypai neturėtų būti planuojami. Laikini sprendimai, anot Savivaldybės atstovų, sukeltų nepatogumų Tauralaukyje jau esančių kvartalų gyventojams, paskatintų stichišką naujo kvartalo plėtros procesą.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Planuojama poilsio namų „Pajūris“ rekonstrukcija, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narių nuomone, turėtų paskatinti diskusiją dėl jau galiojančių Girulių gyvenvietės planavimo dokumentų sprendinių: ar būtina juose numatyta gatvė, dėl kurios reikėtų iškirsti šimtus brandžių medžių.
Sklypo Šlaito g. 18a detaliojo plano projektą parengusi bendrovė „A405” į jį turėjo įtraukti ir dabar galiojančio Girulių detaliojo plano sprendinį, numatantį naują gatvę. Ji turėtų sujungti dabartinę Šlaito gatvę su dar tik planuose esančiu keliu iš Labrenciškių gyvenvietės. Gatvė turėtų būtų nutiesta per mišką. Projekto rengėjai suskaičiavo, jog šiai idėjai įgyvendinti reikėtų paaukoti daugiau nei 900 brandžių medžių, trečdalis jų – ąžuolai. „Pajūrio“ plėtrą planuojantys architektai teigė, jog šiam kompleksui tokia gatvių jungtis nėra būtina. Numatomo SPA ir poilsio centro klientams esą pakaktų ir vieno įvažiavimo iš Šlaito gatvės pusės (jį planuojama įrengti greta dabartinio keliuko į „Pajūrį“). Kuo vietos gyventojams, ar poilsiautojams galėtų būti naudingas planuojamas kelio pratęsimas per mišką, Ekspertų tarybos nariai argumentų neišgirdo, todėl pasisakė prieš tokią miesto planavimo dokumentuose įtvirtintą idėją.
„Pajūrio“ pastatai augs
Paties sklypo Šlaito g. 18a detaliajam planui architektai–ekspertai pritarė. Pagal autorių sumanymą, būsimasis SPA ir poilsio namų centras bus dviejų korpusų: žemesnysis – 5-6 aukštų, aukštesnysis – 9-ių. Pastatai turėtų iškilti dabartinio statinio ribose. Kompleksui reikalingas automobilių stovėjimo vietas architektai planuoja požeminėse saugyklose bei greta pastatų numatytose dvejose aikštelėse. Dėl numatomo pastatų aukščio diskutavę Ekspertų tarybos nariai neginčijo sprendimo šioje vietoje statyti aukštybinį pastatą, juolab kad naujas vertikales pajūrio panoramoje numato ir miesto Bendrasis planas. Tačiau masyvaus tūrio žemesniojo korpuso autoriams rekomenduota „neiškišti“ virš pušyno ir juo nestelbti gamtos sukurto kraštovaizdžio.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Teritorijų planavimo komiteto nariams pristatyti žemės sklypo Smiltynės g. 34 detaliojo plano projektiniai pasiūlymai, parengti UAB „Jūros kranto rezidencija“ iniciatyva. Sklype Smiltynėje, šalia jūros, kur bendrovė nuosavybės teise valdo sovietmečiu statytą pastatą, kuriama drąsi visuomeninio informacinio centro vizija.
Projektą komiteto nariams pristatęs architektas Edgaras Neniškis teigė, jog idėja grindžiama kitų UNESCO globojamų teritorijų patirtimi, kur sėkmingai plėtojami lankytojams bei poilsiautojams skirti paslaugų centrai. 1700 kv. m ploto statinyje Smiltynėje projekto rengėjai įkurdintų Kuršių nerijos nacionalinio parko administraciją, informacinį centrą, muziejų, baseiną su pašildomu vandeniu, pirtis, dviračių nuomos punktą, kavines, konferencijų salę, poilsio kambarius, tualetus, dušus, ant kopos numatyta apžvalgos aikštelė bei gelbėtojų patalpos. Bene įdomiausias priešprojektinių pasiūlymų elementas – iš prieškopio į pajūrį nusidriekiantis ilgas takas-tiltas. Jis, anot projekto rengėjų, būtų daug patogesnis nei dabar šioje vietoje egzistuojantis takas į aukštą kopagūbrį – juo lengviau jūrą pasiektų tiek sveikieji, tiek neįgalieji.
Teritorijų planavimo komiteto narių daugumai pritarus, projektas bus teikiamas svarstyti Klaipėdos miesto tarybai. Anot konservatoriaus M. Usonio, tako-tilto idėja labai drąsi ir sprendimui priimti nepakanka keturių politikų, reikia išgirsti daugiau nuomonių.
Beje, net Tarybos politikų pritarimas negarantuoja, jog projektas bus realizuotas. Jo iniciatoriai dar turės įveikti esamus įstatyminius barjerus, nes centro vizija neatitinka dabar Kuršių nerijos nacionaliniame parke galiojančių planavimo dokumentų nuostatų. Architektė Danutė Zubavičienė Teritorijų planavimo komiteto narius informavo, jog priešprojektiniai pasiūlymai jau buvo pristatyti KNNP konsultacinei tarybai ir ši jai neprieštaravo.
Naujiems uosto gilinimo planams – ne
Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė UAB „Uostamiesčio projektas“ parengtiems Klaipėdos pilies bastionų komplekso atkūrimo pirmojo etapo projektiniams pasiūlymams, tačiau neigiamai įvertino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu parengtą Malkų įlankos akvatorijos gilinimo poveikio aplinkai vertinimo programą. Motyvas – nepakankama informacija, koks gilinimo tikslas. Poveikio aplinkai vertinimo programą parengusios UAB „Ekosistema“ atstovai teigė, jog Malkų įplaukos kanalą planuojama išgilinti iki 13 metrų gylio tam, kad pietinėje uosto dalyje būtų galima priimti didesnės grimzlės laivus ir taip didinti krovą. Tai esą aktualu bendrovei „Vakarų laivų gamykla“, planuojančiai mažinti laivų statybos ir remonto darbų apimtis ir imtis krovos. Tokia informacija Miesto planavimo departamento vadovo K. Macijausko ir politikų neįtikino. Poveikio aplinkai vertinimo programai nepritarta, ji bus svarstoma Taryboje.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
