Teritorijų planavimo komiteto nariams pristatyti žemės sklypo Smiltynės g. 34 detaliojo plano projektiniai pasiūlymai, parengti UAB „Jūros kranto rezidencija“ iniciatyva. Sklype Smiltynėje, šalia jūros, kur bendrovė nuosavybės teise valdo sovietmečiu statytą pastatą, kuriama drąsi visuomeninio informacinio centro vizija.
Projektą komiteto nariams pristatęs architektas Edgaras Neniškis teigė, jog idėja grindžiama kitų UNESCO globojamų teritorijų patirtimi, kur sėkmingai plėtojami lankytojams bei poilsiautojams skirti paslaugų centrai. 1700 kv. m ploto statinyje Smiltynėje projekto rengėjai įkurdintų Kuršių nerijos nacionalinio parko administraciją, informacinį centrą, muziejų, baseiną su pašildomu vandeniu, pirtis, dviračių nuomos punktą, kavines, konferencijų salę, poilsio kambarius, tualetus, dušus, ant kopos numatyta apžvalgos aikštelė bei gelbėtojų patalpos. Bene įdomiausias priešprojektinių pasiūlymų elementas – iš prieškopio į pajūrį nusidriekiantis ilgas takas-tiltas. Jis, anot projekto rengėjų, būtų daug patogesnis nei dabar šioje vietoje egzistuojantis takas į aukštą kopagūbrį – juo lengviau jūrą pasiektų tiek sveikieji, tiek neįgalieji.
Teritorijų planavimo komiteto narių daugumai pritarus, projektas bus teikiamas svarstyti Klaipėdos miesto tarybai. Anot konservatoriaus M. Usonio, tako-tilto idėja labai drąsi ir sprendimui priimti nepakanka keturių politikų, reikia išgirsti daugiau nuomonių.
Beje, net Tarybos politikų pritarimas negarantuoja, jog projektas bus realizuotas. Jo iniciatoriai dar turės įveikti esamus įstatyminius barjerus, nes centro vizija neatitinka dabar Kuršių nerijos nacionaliniame parke galiojančių planavimo dokumentų nuostatų. Architektė Danutė Zubavičienė Teritorijų planavimo komiteto narius informavo, jog priešprojektiniai pasiūlymai jau buvo pristatyti KNNP konsultacinei tarybai ir ši jai neprieštaravo.
Naujiems uosto gilinimo planams – ne
Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė UAB „Uostamiesčio projektas“ parengtiems Klaipėdos pilies bastionų komplekso atkūrimo pirmojo etapo projektiniams pasiūlymams, tačiau neigiamai įvertino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu parengtą Malkų įlankos akvatorijos gilinimo poveikio aplinkai vertinimo programą. Motyvas – nepakankama informacija, koks gilinimo tikslas. Poveikio aplinkai vertinimo programą parengusios UAB „Ekosistema“ atstovai teigė, jog Malkų įplaukos kanalą planuojama išgilinti iki 13 metrų gylio tam, kad pietinėje uosto dalyje būtų galima priimti didesnės grimzlės laivus ir taip didinti krovą. Tai esą aktualu bendrovei „Vakarų laivų gamykla“, planuojančiai mažinti laivų statybos ir remonto darbų apimtis ir imtis krovos. Tokia informacija Miesto planavimo departamento vadovo K. Macijausko ir politikų neįtikino. Poveikio aplinkai vertinimo programai nepritarta, ji bus svarstoma Taryboje.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu jau planuojami tolesni Klaipėdos piliavietės atkūrimo darbai. UAB „Uostamiesčio projektas“ Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai pristatė Pilies bastionų komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo I-ojo etapo techninį projektą.
Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtinta strateginė piliavietės atkūrimo vizija numato 3 šios vietos atgimimo etapus, kurių galutinis tikslas – senosios pilies atstatymas. 1-ajame etape, kuris planuojamas 2010-2013 metais, turėtų būti atkurtos šiaurinė ir rytinė kurtinos, įrengiant jose Mažosios Lietuvos istorijos muziejui reikalingas ekspozicines-edukacines erdves, sutvarkytas pilies kiemas, priėjimai.
Archeologai jau nubrėžė tikslią Pilies „žvaigždę“
Projekto vadovė Snieguolė Stripinienė teigė, jog naujausi archeologų tyrimai jau leidžia apibrėžti tikslią piliavietės teritoriją – mokslininkams šią vasarą pavyko nustatyti iki šiol neaiškų pietinių bastionų kontūrą. Jau žinoma, jog vadinamoji tvirtovės „žvaigždė“ nusidriekia net į „Baltijos“ laivų statyklos teritoriją. Be to, per kasinėjimus šiaurinėje piliavietės dalyje aptikti radiniai leidžia daryti prielaidas čia buvus 13-ojo amžiaus priešpilio kultūrinį sluoksnį. Archeologai sakė aptikę itin vertingų dalykų: 13-ojo amžiaus medinį grindinį, židinio vietą. Miesto užuomazgos ženklų čia tikimasi rasti ir daugiau, atliekant išsamesnius kasinėjimus. Parengtame Pilies bastionų komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo I etapo projekte architektai sakė jau įvertinę naujausius archeologų duomenis.
Projekte – kurtinų atkūrimas ir ekspozicija po stiklu
Projekto autoriai siūlo kurtina sujungti jau esamus princų Fridricho ir Karlo bastionus, suformuojant ištisinį pylimą su praėjimu link uosto krantinių. Dviaukštę šiaurinę kurtiną siūloma pritaikyti muziejaus ekspozicijai. Į statinį, kaip grindų fragmentą, numatoma integruoti ir šioje vietoje išlikusią 23 metrų skermens II pasaulinio karo laikų gelžbetoninę pabūklo platformą. Specialistų teigimu, jos išardyti neįmanoma. Be to, militaristinis statinys taip pat yra saugotina vertybė.
Gruntu užpilta ir apželdinta kurtina turėtų nusidriekti ir rytinėje piliavietės dalyje. Ji, projektuotojų siūlymu, turėtų būti pritaikyta konferencijų salėms įrengti. Čia numatyta ir kavinė.
„Uostamiesčio projektas“ pasiūlė keisti ir dabartinę pilies liekanų ekspoziciją, ardyti esamas stogines, vietoj jų ir dar būsimų atodangų vietose montuoti metalo ir stiklo konstrukcijas. Esą stoginės nesaugo pilies atodangų nuo orų poveikio, yra nepralaidžios šviesai, čia neįmanoma užtikrinti vertybių apsaugai reikalingo temperatūrinio režimo. S. Stripinienės teigimu, ekspozicija po stiklu bus patraukli lankytojams, joje net šaltuoju metų laiku galės darbuotis archeologai.
Vidinę teritorijos dalį siūloma tvarkyti minimaliai. Formuojamą aikštę užpilti skalda, neišlikusių kurtinų ir bastionų vietas – apželdinti veja. I-ajame etape architektai siūlo rekonstruoti ir dabartinį kelią į Kruizinių laivų terminalą. Nors paaiškėjus tiksliems piliavietės kontūrams, neabejojama, jog šis kelias kerta bastionus, jo remontą numatę projektuotojai čia pasiūlė įrengti šaligatvių ir dviračių takus.
Įgyvendinus projekto sprendinius, anot autorių, bus atkurtas pilies bastionų ir kiemo aikštės planinis vaizdas, leisiantis suvokti buvusio pilies komplekso visumą.
Ekspertai projektui nepritarė
Ekspertų taryba pateiktam projektui nepritarė, rekomenduodama autoriams jį tobulinti. Motyvas – piliavietės teritorija miestui labai svarbi, tad čia negalimi jokie atsitiktiniai sprendimai. Bene daugiausiai kritikos sulaukė projektuotojų siūlymas tvarkyti esamą kelią į Kruizinių laivų terminalą, rengti takus pėstiesiems ir dviratininkams. Ekspertė L. Šliogerienė, tokį sprendinį pavadino nusikaltimu. A. Mureika pabrėžė, jog bastionų kontūras, vadinamoji „žvaigždė“ yra vertingiausioji šios teritorijos savybė, kuri turi būti saugoma, o norima investuoti į kelią, kuris eina tiesiog per bastionus. Juolab kad jo remontui ketinama panaudot lėšas, skirtas pilies atkūrimui. Sutvarkytas kelias, anot eksperto, gali tapti rimta kliūtimi tęsiant tolesnius archeologinius tyrimus, pilies atkūrimo darbus. Toks sprendinys būtų naudingas tik Kruizinių laivų terminalą ir jo aplinką administruojančioms komercinėms struktūroms, o ne miestui,- pabrėžė A. Mureika. Ekspertai projekte pasigedo ir kitų svarbių detalių: koks bus įėjimų į kurtinas vaizdas, aiškių lankytojų srautų judėjimo schemų. Kaip neefektyvus ir netinkamas piliavietei įvertintas ir stiklinis autentiškų pilies liekanų denginys, vaizdžiai pavadintas šiltnamiu.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Kiekvienas metų laikas savaip gražus ir mielas, kiekvienas laiko tarpsnis – unikalus, duotas tik tau ir, deja, nepakartojamas. Džiaukimės tuo, ką turime, priimkime tai, ką likimas dar dovanos. Brandžios sukakties proga – sveikatos, daug daug gražių akimirkų ir neišsenkančio optimizmo Tau, Laimute. Džiaukis ir džiugink!
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Šiltinimo ekspertas, konsultantas ir lektorius Robertas Karvauskas kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kviečia į seminarą architektams, projektuotojams, konstruktoriams, inžinieriams: “Šiltinti sandariai ar sandarinti šiltai? Kaip sutaupyti milijardą litų per metus”.
Seminarą rengia pastatų šiltinimo ekspertas, konsultantas, lektorius Robertas Karvauskas.
Šis seminaras – tai ne naujo produkto prezentacija. Tai informacija, iš esmės keičianti supratimą apie šilumos išsaugojimo pastatuose principus. Tai informacija apie naujausią, TREČIOSIOS KARTOS sandaraus šiltinimo principą ir jo panaudojimą.
Su dideliu pasisekimu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje Panevėžyje, Šiauliuose praėjusių seminarų rezultatai parodė, kad juose dalyvavę architektai, projektuotojai ir konstruktoriai tikrai nebedirbs taip, kaip anksčiau ir taps kur kas labiau vertinami užsakovų už tokius projektus, kuriuos įgyvendindami statybininkai tiesiog negalės padaryti pastato kokybę lemiančių šiltinimo klaidų, ir pastatas bus „pasmerktas“ tapti ne tik gražiu, bet ir ekonomišku, jaukiu.
Užtikrinu Jus, kad seminare gautos žinios ir darbinė medžiaga pakylės Jus į kitą profesinį lygmenį ir suteiks Jums galimybę pirmiems išsiskirti iš kitų. O visi kiti nedviprasmiškai ir neišvengiamai turės pasekti Jūsų pavyzdžiu, bet tai jau neduos jiems pranašumo.
Seminaras įvyks 20010-09-16 16:00 val. LAS KAO salėje, adresu Daržų g. 10/ Bažnyčių g.4, III a.
Seminaras nemokamas. Kiekvienas galės gauti dokumentų ir priemonių paketą, skirtą naudoti kasdieniniame darbe, priimant konstrukcinius sprendimus.
Šis seminaras – tai viena naudingiausių Jūsų laiko investicijų.
Šaltinis: www.sandarusnamas.lt
Šiandien, rugsėjo 10 d., 14 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ rengiamas jungtinis Lietuvos architektų sąjungos (LAS) tarybos, LAS skyrių architektų-ekspertų tarybų ir A. Zavišos paramos ir labdaros fondo narių posėdis Kuršių nerijos nacionalinio parko urbanistikos ir architektūros problematikai aptarti.
LAS tarybos pirmininkas Gintautas Blažiūnas teigia, jog architektų diskusija apie vienos iš gražiausių Lietuvos vietų – Kuršių nerijos – architektūrinį vaizdą brendo jau seniai. „Apie Kuršių neriją savo nuomones reiškia visi, kas tik nori. Pribrendo laikas savo žodį tarti ir profesionalams. Kiekvieną vasarą atostogaudami prie jūros, LAS nariai parsiveža pačius įvairiausius įspūdžius apie tai, kaip tvarkoma ar netvarkoma Neringa, kas darko jos architektūrinį vaizdą ir kaip jį būtų galima gerinti. Tam, kad apibendrintume architektų – profesionalų nuomones, rengiame jungtinį, išvažiuojamąjį LAS tarybos narių ir sąjungos skyrių Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybų posėdį. Jame tikimės naudingos ir įvairiapusės diskusijos“,- sako G. Blažiūnas.
Apžvalginį pranešimą apie Kuršių nerijos gyvenviečių urbanistinį ir architektūrinį tvarkymą posėdyje pristatys architektas –inžinierius Albertas Lamauskas. Diskusijose pasisakys žinomiausi šalies architektai. Apibendrintos posėdžio išvados ir siūlymai dėl Kuršių nerijos urbanistinio ir architektūrinio vaizdo gerinimo bus pateikti visoms Kuršių nerijos nacionalinį parką administruojančioms, reglamentuojančioms ar kontroliuojančioms valstybės institucijoms.
Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai neprieštarauja, jog Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, sklype Kretainio g. 3, iškiltų dar vienas aukštybinis pastatas.
Šiandienos posėdyje svarstytas bendrovės „Fortum Klaipėda“ prašymas pritarti pakeistiems detaliojo plano sprendiniams (projekto vadovas R. Bakas). Biokuro ir atliekų termofikacinę jėgainę prie Klaipėdos ketinanti statyti įmonė privalo tikslinti anksčiau patvirtintus detaliuosius planus, nes pagal juos nuomojamoje teritorijoje galimi tik iki 20 metrų aukščio pastatai. Tačiau pradėjus numatomos jėgainės projektavimo darbus, paaiškėjo, jog atliekų deginimo įrenginiui galiojantis aukščio normatyvas – nepakankamas. Numatomo sumontuoti atliekų deginimo katilo aukštis turėtų siekti iki 60 metrų. Projektą pristatęs R. Bakas teigė, jog planuojamas „aukštaūgis“ neprieštarauja galiojančiai miesto aukštybinių pastatų schemai, jis nebus aukštesnis už LEZ teritorijoje jau esantį „Indoramos“ statinį ar katilinės kaminą.
Anot projekto iniciatorių, viešojo svarstymo metu dėl planuojamo objekto nebuvo gauta jokių pasiūlymų ar neigiamų atsiliepimų. Jeigu detaliojo plano tvirtinimo procedūra neužsitęs, UAB „Fortum Klaipėda“ jėgainės statybas ketina pradėti dar šiemet, darbų pabaiga planuojama 2013 metais.
Teritorijų planavimo komiteto nariai nepalengvino Melnragėje, Kopų g. 69A daugiaaukštį sumaniusių statyti investuotojų kelio į tikslą. Jo nariai detaliojo plano sprendiniams nepritarė, tad ginčai dėl to, ar pajūryje gali išdygti iki 132 metrų aukščio poilsio ir SPA paslaugų kompleksas, kelsis į Tarybą.
Anot Teritorijų planavimo komiteto nario R. Bražinsko, Melnragės dangoraižio projektas nuo pat pradžių turėjo tris problemas, sukėlusias ažiotažą visuomenėje: pirmoji – verslininkai savo planams įgyvendinti ketino prisijungti laisvos valstybinės žemės plotus, antroji – kėsintasi iškirsti dalį miško ir dėl to kilo bendruomenės pasipiktinimas, trečioji –pastato aukštis. Esą leisti statyti 35-38 aukštų pastatą būtų neteisinga, nes kitiems pajūrio gyvenviečių žmonėms statybų aukščiai griežtai ribojami, neleidžiama aukštinti net esamų sodybų.
Projektą pristatęs detaliojo plano užsakovas Saulius Trečekauskas teigė, jog po pirmųjų svarstymų projektas yra minimalizuotas. Verslininkai savo planus ketina įgyvendinti tik turimame sklype, nesikėsindami į aplinkinius plotus. Bene didžiausią – automobilių stovėjimo vietų problemą – jie planuoja išspręsti pastato viduje, tam paskirdami keletą aukštų. Projektą rengiančios UAB „Vakarų projektai“ atstovas T. Žiulys tikino, jog dialogas su vietos gyventojais vyksta ir jie jau nėra priešiški naujo pastato statyboms. Tiesa, susitikimų su gyventojais protokolai Teritorijų planavimo komiteto nariams nebuvo pateikti.
Verslininkų iniciatyvą pajūryje statyti aukštybinį pastatą užtarė Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika. Anot jo, Bendrasis planas nenumato aukštų pastatų pajūrio gyvenviečių istorinėse ribose, kur toks aukštaūgis „kaimynas“ gali užstoti saulę bei šviesą gretimų sklypų naudotojams, tačiau miško masyve tokie statiniai galimi. Tą esą netgi rekomendavo Klaipėdos universiteto mokslininkų atlikta studija. Vis dėlto Teritorijų planavimo komiteto narių balsavimas buvo nepalankus dangoraižio sumanytojams, vienintelio pritarimo balso jie sulaukė tik iš politiko Ivano Romanovo.
Bažnyčios statytojams palinkėta sėkmės
Sklype greta Debreceno gatvės numatomos statyti naujos bažnyčios ir vienuolyno planavimo iniciatoriams Teritorijų planavimo komitete palinkėta kuo greičiau pradėti statybas. Politikai pritarė UAB „Andrijauskas ir partneriai“ parengtiems teritorijos tarp Taikos pr., Debreceno g., Šilutės pl. ir Statybininkų pr. detaliojo plano sprendiniams (projekto vadovė M. Černiūtė-Amšiejienė). Posėdyje dalyvavęs parapijos klebonas Stanislavas Švaikovskis teigė, jog jeigu pavyks greitai užbaigti teisinius formalumus, Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčios statyba prasidėtų jau pavasarį. Pirmiausia, būtų statoma koplyčia, kad tikintieji turėtų savo maldos namus, o po to ir likę komplekso pastatai – vienuolynas bei varpinė.
Planuojami nauji gyvenamieji kvartalai
Pritarta ir UAB „Eventus Pro“ parengtai 9-ių žemės sklypų buvusiame Šaulių kaime detaliojo plano koncepcijai. Projekto vadovo V. Gerliako teigimu, daugiau nei 15 ha plote numatyta gyvenamųjų namų bei komercinių objektų statyba. Skaičiuojama, jog čia bus pastatyta apie 1700 būstų, juose įsikurs apie 5 tūkst. gyventojų.
Gyvenamąjį kvartalą sklype Tilžės g. 52 planuoja ir UAB „Rekosta“ (projekto vadovas A. Damarodas). Teritorijų planavimo komitetui pateiktuose detaliojo plano sprendiniuose iki šiol intensyvi gamybinė zona išdalinta į 9 sklypus, o viename jų suplanuota sublokuotų gyvenamųjų namų statyba. 60 arų plote, nuo gamybinių statinių (autoservisų, sandėlių) atskirtame medžių, ketinama pastatyti 20 būstų. Nors abejota, ar ši vieta bus patraukli gyventojams, projektui pritarta su pastabomis – palikti daugiau erdvės vaikų žaidimų aikštelėms, išspręsti automobilių stovėjimo vietų ir dviračių takų įrengimo problemas.
Dalia Grikšaitė
LAS KAO atstovė spaudai
Sklypą Taikos pr. 48b, Klaipėdoje valdanti privati bendrovė “Danta” Teritorijų planavimo komitetui pristatė idėją šalia pagrindinės miesto gatvės pastatyti 2 korpusų pastatą (vienas – 4 a., kitas – iki 9 a.). Jame būtų planuojama odontologijos klinika, keletas biurų bei butų, kavinė, o didžiąją dalį ploto užimtų jaunimo bendrabučiai. Jų esą stinga mieste veikiančioms aukštosioms mokykloms.
Po statiniu numatoma abiejų korpusų naudotojų reikmėms tarnausianti automobilių saugykla. Projekto vadovas A. Sviderskas sako, jog šis sumanymas yra pagrįstas, neprieštaraujantis esamiems statybų reglamentams. Mat pagal normatyvus 20-iai studentų lovų pakanka įrengti 1-ą automobilio stovėjimo vietą. Būtent su studentų bendrabučio idėja sklypo savininkai tikisi sklandžiai įsiterpti į jau intensyviai užstatyto kvartalo aplinką. Beje, tam, kad statyboms būtų suformuotas reikiamo dydžio sklypas, prie jau turimo ploto prašoma prijungti apie 3 arus laisvos valstybinės žemės. Komiteto nariai neprieštaravo, jog būtų rengiamas sumanymą konkretinantis teritorijos detalusis planas.
“Lietuvos dujos” aukštins pastatą
Bendrovė “Lietuvos dujos”, ketinanti paaukštinti savo administracinį pastatą Birutės g. 8 ir taip susikurti patogesnes darbo sąlygas, turės pasirūpinti transporto ir dviračių eismo organizavimo tvarka gretimose gatvėse ir rasti sprendimą, kaip sukurti daugiau automobilių stovėjimo vietų. Tik su šiom pastabom Teritorijų planavimo komitetas pritarė bendrovės užsakymu parengtiems detaliojo plano sprendiniams (proj. vadovas A. Sviderskas).
Sąlyga pasirūpinti pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimu įrašyta ir žemės sklypo prie pastato Gluosnių skg. 4A detaliojo plano koncepcijos užsakovui, čia pageidaujančiam statyti nedidelį, iki 5 metrų aukščio komercinės paskirties pastatą (proj. vadovas M. Šeškauskas). Politikai neprieštaravo privataus asmens ketinimams žemės ūkio paskirties sklype Rimkuose statyti komercinį pastatą, tačiau detaliojo plano sprendiniuose turės būti nurodyta, kaip ir kuo verslininkai prisidės prie bendros naujai besiformuojančio kvartalo infrastruktūros kūrimo (proj. vadovas M. Šeškauskas). Dar vienas žemės sklypą Rimkuose valdantis asmuo, komitetui pritarus, turės galimybę sklypą Lanko g. 33E dalinti į dvi dalis ir jose pastatyti po gyvenamąjį namą. Tokia galimybė atsirado virš sklypo ėjusius aukštos įtampos laidus “pakišus” po žeme.
Pasiūlyta išklausyti visuomenės nuomonę
Komitetui pateiktos žemės sklypo S. Daukanto g. 40 detaliojo plano koncepcijos (proj. vadovas E. Petrauskas) politikai detaliai net nesvarstė, nes projekto iniciatoriai nepateikė dokumentų, įrodančių, jog su verslininkų planais yra supažindinta visuomenė, jiems neprieštarauja kaimynai bei paveldosaugos institucijos. 7,6 arų ploto sklype, esančiame istorinėje miesto dalyje, bendrovė „NPD Klaipėda“ pageidauja statyti 3 aukštų su mansarda gyvenamąjį namą, kuriame būtų 6 butai.
“Kompetencijų vystymas tvarios plėtros architektūrai
(su arch)“
Projekto vykdytojas – Lietuvos Architektų Sąjungos Klaipėdos Apskrities Organizacija
KVIETIMAS
Pakartotinai kviečiame teikti paraiškas dalyvauti Leonardo da Vinci programos mobilumo projekte “Kompetencijų vystymas tvarios plėtros architektūrai (SU ARCH)”.
Dokumentus prašome pateikti iki 2010 m. liepos 12 d. 12.00 val. į organizacijos būstinę adresu Daržų g. 10/Bažnyčių g. 4, LT-91246, Klaipėda, projekto administratoriui Dariui Raišučiui. Pasiteiravimui E-paštas: archsajunga@architektams.lt, Tel./Faks.: (8 46) 40 03 90, www.architektams.lt .
Atrankos komisijos posėdis numatomas 2010 m. liepos 12 d. 15 val.
Projektas skirtas architektūros, teritorijų planavimo specialistams, siekiantiems tobulinti profesines žinias ir įgūdžius, dalyvaujantiems jų sklaidoje profesinėje bendruomenėje bei visuomenėje.
Projekto tikslai:
1) Atkreipti dėmesį į naujas architektūros ir planavimo tendencijas užsienyje, paremtas darnaus vystymosi principais;
2) Skatinti novatoriškumą architektūros vadybos ir kūrybos procesuose;
3) Panaudoti užsienio šalių architektūros ir teritorijų planavimo pajūrio regionuose patirtį Klaipėdos regiono vystyme.
Projekto metu planuojama organizuoti Lietuvos specialistų stažuotes į Italijos, Norvegijos ir Danijos architektūros įmones.
Platesnis projekto aprašymas pridedamas.
PRIEDAI:
Papildoma informacija apie tvarią Architektūrą Italijoje: http://www.parc.beniculturali.it/Sustainab.Italy/english/index.htm
Kviečiame aktyviai dalyvauti ir nepraleisti progos pasitobulinti užsienio architektūros kompanijose.
Jeigu dviratininkų važiavimo kultūra besipiktinantiems politikams pavyks miesto rezervuose rasti lėšų, dar šiemet gali būti reformuotas dviračių eismas senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje.
Teritorijų planavimo komiteto nariams planą, kaip „nukrapštyti“ dviratininkus nuo siaurų centrinės miesto dalies šaligatvių į bendrą gatvės eismo srautą, šiandien pristatė Miesto tvarkymo departamento direktorius L. Dūda. Anot jo, dėl Tiltų gatvės didesnių problemų nebus – ženklais apribojus transporto įvažiavimą į senamiestį, čia sumažėjo automobilių srautai, tad dviratininkai gali važinėti gatve kartu su visuomeniniu transportu. Atkarpoje nuo Biržos tilto iki H. Manto ir Liepų g. sankryžos jiems jau reikėtų važiuoti ant šaligatvio pažymėtu taku, Herkaus Manto gatvėje (iki Lietuvininkų aikštės) – vėl grįžti į bendrą su automobiliais srautą, paliekant šaligatvį pėstiesiems. Tolesnis dviratininkų maršrutas turėtų nusidriekti Šaulių g., per naująjį tiltą ir dviračių takais pajūrio link.
Skaičiuojama, jog tokios tvarkos įgyvendinimas kainuotų maždaug 50-60 tūkst. litų. Jie būtų išleisti naujiems ženklams, šviesoforinių sankryžų pertvarkymui bei eismo Vytauto gatve reorganizavimui. Lėšų tam šiuo metu neturima, tad valdininkai reformą būtų linkę atidėti kitai vasarai. Su tuo kategoriškai nesutiko Teritorijų planavimo komiteto narys, konservatorius M. Usonis. Jo teigimu, problemos sprendimo atidėlioti negalima, nes tai, kaip dviratininkai važinėja šaligatviais, yra baisu… Klausimą dėl lėšų projektui įgyvendinti jis pasiūlė svarstyti artimiausiame Tarybos posėdyje. Komiteto nariai tam pritarė.
Į klausimą, o kas bus su šaligatviuose raudonomis trinkelėmis pažymėtais takais, kurie visuomenei ilgą laiką buvo pristatomi kaip dviračių takai ir jais žmonės jau priprato važinėtis, L. Dūda atsakė, jog Kelių eismo taisyklėse neparašyta, jog raudona spalva reiškia dviračių taką…
Pritarta senamiesčio aikštės koncepcijai
Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė projektavimo firmos „Pilis“ parengtai teritorijos tarp Didžiojo Vandens, Pasiuntinių, Tomo ir Vežėjų gatvių detaliojo plano koncepcijai. Ja siūloma dalį dabartinės senamiesčio aikštės užstatyti visuomeninės paskirties pastatu, pažymėti čia dar 16 a. egzistavusią pirmają miesto laivų statyklą, išnykusios gatvės gatvės liniją, o dalyje – įrengti fontaną, žymintį sunykusią Danės senvagę. Koncepcija parengta atlikus išsamią šio senamiesčio kvartalo istorinę urbanistinę analizę.
