Klaipėdos apskrities architektų bendruomenė liepos 2-ąją jau 10-ąjį kartą minės Tarptautinę architektų dieną. „Darni aplinka – darnus žmogus!“ – toks šiemetinės architektų profesinės šventės moto, atspindintis bendraeuropinį siekį planuoti aplinkos plėtrą taip, jog šiandienos sprendimai neapribotų ateinančių kartų galimybių tenkinti savo poreikius.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) nariai liepos 2-ąją vėl sės ant dviračių ir su darnos idėja keliaus į Melnragės pajūrį, kurį netolimoj ateity gali kardinaliai pakeisti uosto plėtros projektai. Čia akcijos dalyviai planuoja „įkultūrinti“ bendramiestinio naudojimo teritoriją tarp Šiaurinio molo ir pagrindinio tako prie jūros. Anot akcijos iniciatorių, žalioji Melnragės pakrantės juosta šiandien toli gražu neprimena sutvarkytos, jaukios poilsio vietos. Tad kūrybinis desantas ją ketina pagražinti vietoje sukurtomis instaliacijomis, taip apeliuojant į visuomenę, jog aplinkos grožis ir darna priklauso nuo visų mūsų pastangų. „Net jeigu prieš Melnragę vis dėlto būtų pastatytas giliavandenis uostas, jeigu miesto bendruomenė netektų dalies reakreacinės zonos, jai turi būti kompensuota. Ir ne taip, kaip iki šiol priimta – viename ar kitame jau egzistuojančiame parke pasodinant medžius, bet kuriant naujas rekreacines zonas. Tokiose situacijose turėtų veikti principas „aras už arą“,- taip darnią aplinkos plėtrą įsivaizduoja akcijos sumanytojai, jaunoji LAS KAO architektų karta. Beje, meninės improvizacijos pajūryje bus vainikuotos kovos dvasia – tiesiog paplūdimyje įvyks draugiškos futbolo rungtynės.
Tradiciškai liepos 2-ąją, Tarptautinę architektų dieną, visuomenei bus pristatytas ir kasmetinis Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) leidinys, apibendrinantis praėjusių metų darbus. Katalogas „Klaipėdos architektūra 2009”, įžanginiame žodyje vaizdžiai pavadintas „architektų išpažintimi“, apžvelgs svarbiausius šios kūrybinės bendruomenės projektus, kurie jau spėjo tapti miesto aplinkos dalimi, ar dar laukia realizavimo. Kartu su leidiniu LASKAO patalpose (Daržų g. 10, Bažnyčių g. 4) bus pristatyta ir 2009-ųjų architektų darbų paroda, pagerbti visuomenės ir kolegų pripažinimą pelniusių projektų autoriai.
„Kiekvienais metais džiaugiuosi kolegų nuveiktais darbais: ar tai būtų reikšmingi visuomeninės paskirties objektai, ar nedideli interjerai, kurie sukurti profesionaliai ir talentingai. Architektai-profesionalai žino, kad nėra didelių ar mažų užsakymų – visi jie reikšmingi ir svarbūs, jeigu išplečia kūrybinės erdvės ribas“,-sakė LASKAO valdybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė, kviesdama kolegas ir visuomenę į Architektų dienos renginius.
KVIETIMAS
ŠVĘSTI TARPTAUTINĘ ARCHITEKTŲ DIENĄ
Šventės moto: „Darni aplinka – darnus žmogus!“
Šventės data: 2010 m. liepos 2 d. (penktadienis)
PROGRAMA
Architektų sąjungoje (Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėda)
12 val. Leidinio Klaipėdos architektūra 2009” pristatymas, architektų darbų parodos atidarymas. Globėja – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto trečio kurso studentų, pretenduojančių į metinę LASKAO stipendiją, darbų ekspozicija.
14 val. Darnumo akcijos – dviračių žygio į Melnragę startas Menų kieme.
14.30 val. Meniškai kūrybinės improvizacijos ir draugiškos futbolo rungtynės.
Menų kieme
18 val. neformalus bendravimas, kūrybinių improvizacijų pajūryje vaizdo peržiūra ir aptarimas, rungtyniavusių apdovanojimas.
Maloniai kviečiame į šventę atvykti dviračiais ar kitomis ekologiškomis transporto priemonėmis, pasirūpinti įrankiais improvizacijai, apranga futbolui, atributika sirgimui ir priemonėmis nuotaikos palaikymui bei jėgų papildymui.
Labai laukiame visų architektų bendruomenės narių ir artimųjų.
Ne vienerius metus uostamiestyje vykusi diskusija dėl vadinamosios „Dienovidžio“ aikštės ateities, regis, turėtų baigtis.
Teritorijos tarp Didžiojo Vandens, Pasiuntinių, Tomo ir Vežėjų gatvių perspektyvą apibrėžiantis detaliojo plano koncepcijos projektas Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje buvo įvertintas itin palankiai.
Planuojamos teritorijos plotas – vos 0,3 ha. Neužstatyta aikštė su padrikais želdinių masyvais miestiečiams dažniausiai tarnauja kaip tranzitinė erdvė į senamiesčio traukos taškus. Ji stokoja jaukumo ir funkcionalumo. Teritorijos koncepcijos projekto autoriai – projektavimo firma „Pilis“ – siūlo išsaugoti šios senamiesčio erdvės visuomeninę-bendrojo naudojimo paskirtis, tačiau dalį sklypo užstatyti. Galimas variantas – Lėlių teatro pastatų kompleksas, kuris galėtų atsirasti greta Tomo g. Likusios aikštės dalies grindinyje pažymėti šioje vietoje egzistavusios istorinės gatvės liniją, o zoną šalia Didžiojo Vandens gatvės „paversti“ upe, t.y. įrengti fontaną, kuris simbolizuotų kadaise čia buvusią upės vagą. Beje, sklypo kampelyje prie Vežėjų ir Tomo g. sankirtos numatyta vieta meniniam akcentui ar kitokiam objektui, kuriuo būtų galima įamžinti ir vieną įdomiausių šio kvartalo praeities faktų –16 a. čia egzistavusią laivų statyklą.
Koncepcijos projekto vadovė Ramunė Staševičiūtė teigė, jog tokius sprendinius padiktavo atlikta šios senamiesčio vietos istorinė – urbanistinė analizė (aut. E. Andrijauskas). Tyrinėjant kvartalo raidą nuo 15 a. (kuomet prie Danės senvagės ėmė rastis pirmieji statiniai) iki 20 a., konstatuota, jog vertingiausia šios vietos urbanistinė struktūra buvo susiformavusi 18 a. pabaigoje -19 a. viduryje. Nors upės vaga tuo laiku jau buvo išnykusi, tačiau visa kvartalo struktūra įvertinta, kaip miesto formavimosi palei upę pavyzdys, kurio stilistiką būtų vertinga plėtot ir kuriant ateities projektus.
Danės kilpos konversija prasideda pagal stichišką scenarijų
Ekspertų taryba nepritarė UAB „Pajūrio mediena“ užsakymu parengtiems teritorijos Liepų g. 85A detaliojo plano sprendiniams, numatantiems 15 ha pramoninės teritorijos konversiją į gyvenamosios-komercinės paskirties zoną.
LAS KAO architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai esminių priekaištų pristatyto projekto autoriams neturėjo. Neigiama išvada – signalas Klaipėdos miesto savivaldybei, nepaisiusiai ankstesnių Ekspertų tarybos rekomendacijų parengti bendrą visos pramoninės teritorijos tarp Liepų g., Šiaurės pr., Pievų g ir Danės upės detalųjį planą ir tik tada pradėti atskirų jos dalių planavimą.
40 hektarų ploto prie Danės kilpos konversijos perspektyvos ir galimi jų plėtros scenarijai Ekspertų taryboje svarstyti dar 2008-aisiais. Jau tuomet neabejota, jog patrauklioje, netoli miesto centrinės dalies esančioje teritorijoje veikiančios pramonės įmonės turės užleisti gyvenamajai, komercinei bei visuomeninei statybai. Tačiau tam, kad šis procesas nebūtų stichiškas ir nevaldomas, miesto valdžiai siūlyta imtis iniciatyvos formuojant planavimo kryptis, apibrėžiant sąlygas kokybiškai naujų kvartalų gyvenimo, darbo ir poilsio aplinkai sukurti.
Po dviejų metų Ekspertų tarybai pristatyti detaliojo plano sprendiniai, nagrinėjantys tik UAB „Pajūrio mediena“ teritorijos perspetyvas, buvo sutikti prieštaringai. Dalis Ekspertų tarybos narių sveikino, jog pagaliau žengtas pirmasis realus žingsnis „atkovojant“ iš pramonininkų patrauklias teritorijas, dalis piktinosi, jog šis procesas vis dėlto prasideda stichiškai: planuojama tik dalis teritorijos ir dėl to kyla daug neaiškumų, kas ir kaip numatoma gretimybėse, kaip vienas kvartalas sąveikaus su kitu ir t.t.
Planuose – 10 tūkst. gyventojų
Projekto autorius – UAB „Progresyvūs projektai“ – „Pajūrio medienos“ teritorijoje planuoja intensyviai užstatytą gyvenamąjį-komercinį kvartalą. Projekto vadovės A. Taurosevičienės teigimu, čia turėtų būti pastatyta apie 170 tūkst. kv. m parduodamo ploto, apie 3000 gyvenamųjų būstų, kuriuose galėtų apsigyventi iki 10 tūkst. gyventojų. Pastatų aukštis – nuo 3 iki 9 aukštų. Visas kvartalas projektuojamas ant platformos, po kuria būtų „paslėpta“ visa inžinerinė infrastruktūra ir gyventojų bei komercinių plotų naudotojų transportas. Kvartalo akcentas – žalioji ašis, „verianti“ visą planuojamą teritoriją. Įvažiavimai į kvartalą iš Liepų bei Pievų gatvių.
Dalia Grikšaitė, LASKAO atstovė spaudai
Eismą Baltijos prospektu netolimoj ateity keis grandioziniai čia esančių didžiųjų žiedinių sankryžų pertvarkymai. Teritorijų planavimo komitetui pristatyta Baltijos pr. ir Šilutės pl., Baltijos ir Taikos prospektų sankryžų detaliojo plano teritorijos raidos koncepcija, kuriai politikai pritarė be didesnių diskusijų.
Projekto autoriai – UAB „Hidrostatybos projektai“ (proj. vadovas A. Natkus) – šios svarbios transporto arterijos pralaidumo problemas pasiūlė spręsti įrengiant dviejų lygių sankryžas. Po Baltijos pr. ir Šilutės plento žiedine sankryža pasiūlyta „pakišti“ pastarojo transporto srautus, tam įrengiant iškasas. Analogiškas scenarijus planuojamas ir Baltijos bei Taikos prospektų sankryžoje – į iškasas čia „leistųsi“ Taikos prospektas. Dar vienas požeminis pravažiavimas planuojamas ir Baltijos pr. bei Minijos gatvės sankryžoje. Visos šios miesto transporto sistemos „revoliucijos“ priežastis – greta „Smiltynės perkėlos“ numatomas statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas bei su jo atsiradimu prognozuojami didesni transporto srautai.
Baltijos prospekto pertvarkymus planuojantys projektuotojai teigė, jog pasiūlytas iškasų variantas yra pigesnis ir efektyvesnis nei pradžioje sklandžiusi tiltų per žiedines sankryžas idėja (iškasų projekto preliminari vertė – 27 mln.Lt, tiltų – 33 mln.Lt). Esą keliant transporto srautus į viršų, didėtų triukšmas ir tarša, o leidžiant juos žemyn – poveikis aplinkai bus nežymus. Anot „Hidrostatybos projektų“ atstovų, higienistai, vertinę šiuos projektus, net nerado priežasčių siūlyti kokių nors specialių priemonių triukšmo ir taršos problemoms spręsti. Tam esą Baltijos prospektas pakankamai apželdintas, gyvenamieji namai gana toli nuo gatvių.
Tiesa, šie teiginiai neįtikino kai kurių Teritorijų planavimo komiteto narių. M. Usonis piktinosi, jog jau dabar Baltijos pr. gyventojai skundžiasi automobilių keliamu triukšmu, o kas bus, kai ši gatvė taps krovinių išvežimo iš uosto tranzitiniu koridoriumi? Politikui spaudžiant, projekto autoriams vis dėlto rekomenduota ieškot priemonių, kaip mažinti galimą Baltijos pr. gyventojų diskomfortą.
Teigiamais pokyčiais, pagerinsiančiais Baltijos pr. gyventojų aplinką, projektuotojai pavadino numatomas saugias pėsčiųjų perėjas: tai bus tiltai arba požeminiai tuneliai. Šiandien įprastų „zebrinių“ perėjų šioje vietoje nebeliks, to neleidžia tokio lygio magistralės normatyvai.
Valstybinės žemės plotai masina kaimynus
Teritorijų planavimo komitete pritarta žemės sklypo Skinijos g. 3 bei greta esančios valstybinės žemės detaliojo plano priešprojektiniams pasiūlymams (proj. vadovas A. Kilišauskas). Privatiems asmenims priklausantį 0,15 ha ploto sklypą norima dalinti į tris dalis, jose numatant gyvenamosios ir komercinės paskirties statybų galimybes. Šalia sklypo esantis 5 arų laisvos valstybinės žemės plotas, rengiant tolesnius planavimo dokumentus, taip pat turėtų tapti oficialiu sklypu, kuris galėtų būti parduotas aukcione. Jį, esant tokiai galimybei, pageidautų įsigyti ir Skinijos g. 3 sklypo savininkai.
Laisvu 4 arų valstybinės žemės plotu oficialiai naudotis pageidauja ir pajūrio kavinės, esančios Stovyklų g. 2, savininkai. Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė jų iniciatyvai rengti detalųjį turimo žemės sklypo planą (proj. vadovė J. Burbienė), kuriuo būtų numatyta esamo pastato rekonstrukcija. Čia projektuojama kavinė: 2 aukštų su mansarda bei įstiklinta terasa. Savo veiklą pajūryje plėtoti pageidaujantys verslininkai įsipareigoja sutvarkyti aplinką, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, vaikų žaidimų ir automobilių stovėjimo aikšteles. Prie sklypo jungiamame valstybinės žemės plote, Teritorijų planavimo komiteto narių sprendimu, statyba nebus galima.
Po trejų metų tylos investuotojai vėl prabilo apie Smiltynės jachtklubo rekonstrukciją. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai pristatyta Smiltynės jachtų uosto akvatorijos ir žemės sklypo detaliojo plano koncepcija, kurią parengė bendrovės “Andrijauskas ir partneriai” Klaipėdos architektų biuras.
Ambicingas projektas įstrigo
Jachtklubo savininkų UAB “Dommo Nerija” įkurtos viešosios įstaigos “Klaipėdos jachtklubas” direktorius Kęstutis Taletas teigė, jog grįžtama prie planavimo proceso pradžios, nes prieš trejus metus architektūriniame konkurse išrinkto projekto taip ir nepavyko realizuoti. Bendrovės “Arso” pateikta projekto idėja, architektų bendruomenės įvertinta itin palankiai, deja, nesulaukė derinančių žinybų palaikymo. Anot investuotojų, projektas numatė apie 15 tūkst. kv.m užstatymą, tam nepritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Bandymai koreguoti projektą nebuvo sėkmingi, galiausiai bankrutavo jį rengusi kompanija. Naują detaliojo plano koncepciją Ekspertų tarybos svarstymui pateikę jachtklubo valdytojai akcentavo, jog šįkart planuojamas tik 7000 kv.m užstatymas. “Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas yra ir bus, mes nebematome prasmės kovoti dėl didesnių apimčių projekto įgyvendinimo“,- sakė K. Taletas.
Kitas motyvas skubinti Smiltynės jachtų uosto antžeminės dalies projektavimą – š.m. birželį Smiltynėje prasidedantys jachtų uosto krantinių ir inžinerinės infrastruktūros rekonstrukcijos darbai. „Krantinės atsinaujins, norime atnaujinti ir žemės sklype esančius pastatus, kad jachtklubo svečiams galėtume teikti gero lygio paslaugas“,- teigė VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ vadovas. Anot K. Taleto, po rekonstrukcijos Smiltynės jachtų uoste galės švartuotis iki 70 įvairių gabaritų jachtų, per regatas – iki 100.
Kompromisas – Žvejų kaimelio stilistika
Projektuotojų parengta uostelio žemės sklypo detaliojo plano koncepcija, anot autorių, yra kompromisinis variantas, kuris turėtų tenkinti visas puses. Kadangi Kuršių nerijos nacionalinio parko bendrasis planas šioje vietoje skatina plėtoti tradicinę architektūrą, projekto autoriai būsimajam jachtklubui pasiūlė žvejų kaimelio stilistiką. Glaudžiai sustatytuose mediniuose pastatuose numatytos patalpos uosto administracijai, viešbučio kambariai svečiams, sandėliukai, dušinės, kt. svečių reikmėms būtinos patalpos bei paslaugos. Aplink sklypą suplanuota 120 vietų automobiliams statyti, nors Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija jų pageidautų trečdaliu mažiau.
Posėdžio dalyviai ir svečiai „kompromisinį“ siūlymą įvertino kritiškai. Pasiūlyta žvejų kaimelio stilistika esą neturi nieko bendro su Smiltyne, kuri nebuvo žvejų kaimas, čia buvęs vilų rajonas.
Posėdyje dalyvavę buriuotojų bendruomenės atstovai išreiškė savo susirūpinimą dėl to, kad investuotojai nesirūpina tuo, jog jachtklube išliktų elingas, jachtų remonto dirbtuvės, kad nenumatyta vieta jachtų saugojimui žiemą. Kęstutis Taletas žadėjo, jog būsimųjų pastatų fukcija dar bus aptariama su Lietuvos buriuotojų sąjunga. Tai, kad jachtklubas, pirmiausia, turi tarnauti buriuotojams, jachtų savininkams bei tenkinti jų poreikius, akcentavo ir Ekspertų tarybos nariai.
Rekomenduotas naujas konkursas
Pateiktai detaliojo plano koncepcijai ekspertai nepritarė. Pastabose akcentuota, jog LAS KAO Architektūros ir urbanistikos eskpertų taryba neigiamai vertina praktiką, jog nerealizuojami viešą architektūrinį konkursą laimėję projektai. „Tokiu atveju, kai projektas visuomenei reikšmingoje vietoje negali būti realizuotas dėl objektyvių priežasčių, siūlome skelbti pakartotinį konkursą, tikslinant jo sąlygas, užduotį ir tokiu būdu ieškant naujų teritorijos plėtros sprendimų“,- konstatuota išvadose. Projekto iniciatoriams ir autoriams rekomenduota siekti, kad detaliojo plano koncepcijos sprendiniai, atitinkantys naudotojų (jachtklubo) interesus, bei teritorijoje galiojančius planavimo dokumentus, taptų pradiniais duomenimis naujam architektūriniam komplekso konkursui rengti, o galutinius sprendinius ir architektūrinę išraišką formuoti atsižvelgus į būsimo konkurso rezultatus.
Dalia Grikšaitė
LAS KAO atstovė spaudai
Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė UAB “A405” (projekto vadovas S. Plungė) parengtiems detaliojo plano sprendiniams, numatantiems žemės sklypo Šlaito g. 18a (Giruliai) perspektyvinę plėtrą.
Šiuo metu čia veikiančio viešbučio “Pajūris” savininkai turi planų sklype toliau plėtoti poilsio verslą, tam statant didesnį ir aukštesnį (iki 30 m aukščio) komercinės paskirties objektą.
Bene rimčiausias kliuvinys projektui – privažiavimo sprendiniai. Pagal Girulių gyvenvietės detalųjį planą dabartinis įvažiavimas į sklypą, medžiais apsodinta alėja, turėtų virsti pėsčiųjų bei dviratininkų taku, o platesnis, planuojama, nuo Labrenciškių kvartalo į Melnragę vesiantis kelias, iš kurio įvažiavimą į sklypą planuoja ir “Pajūrio” projektuotojai, neišvengiamai kėsintųsi į mišką. Teritorijų planavimo komitetas įpareigojo planavimo iniciatorius tiksliai suskaičiuoti, kiek ir kokių medžių būtų iškirsta keliui įrengti. Anot miesto vyr. architekto Almanto Mureikos, bet koks miško kirtimas – jautrus klausimas ir jis turėtų būti aptartas viešai su visuomene.
Teritorijų planavimo komiteto nariai išklausė UAB “Ekoprojektas” informaciją apie parengtą Klaipėdos miesto 3-iosios vandenvietės specialųjį planą. Parengti tokius planus įpareigoja šalyje galiojančios higienos normos. Pasak projekto autorių, sanitarines vandenvietes zonas apskaičiavo hidrogeologai. Griežčiausioji – 1-oji zona, kurioje negalima beveik jokia ūkinė veikla, sutampa su vandevietės ribomis, o 2-ojoje (mikrobiologinės saugos juostoje) ir 3-iojoje (cheminės saugos) apribojimų mažėja. Trečioji zona, kurios ribos “peržengė” Klaipėdos bendrajame plane apibrėžtą ankstesnę sanitarinę zoną, sukėlė diskusijų, ar tai netaps dar vienu kliuviniu rengiant teritorijų plėtros planus. UAB “Ekoprojektas” atstovų teigimu, bene griežčiausias apribojimas šiai zonai – negalima gręžti naujų artezinių gręžinių, visa kita veikla galima. Specialusis planas, anot jo autorių, vandentiekininkams neturėtų trukdyti įgyvendinti idėją menkai naudojamoje teritorijoje kurti vėjo ar saulės energijos gavybos parką.
Teritorijų planavimo komitetui, o vėliau ir miesto Tarybai pritarus, Klaipėdoje „pailgės“ keletas gatvių, o šalia jų esantys objektai įgis teisę į oficialius adresus. Miesto adresynas pasipildys naujais Jaunystės, Pramonės gatvių numeriais, kartu su Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statyba nuo Minijos gatvės prasitęs ir Baltijos prospektas.
Politikai pritarė žemės sklypo Šermukšnių g. 9 detaliojo plano sprendiniams (projekto vadovė A. Jankuvienė) – jie iki šiol „strigo“ dėl neišspręstų juridinių klausimų su kaimynais. Pritarta žemės sklypo savininkų Tiesioji g. 45/ Kraštinė g. 2 (Rimkai) inicijuotai detaliojo plano koncepcijai (projekto vadovas R. Grikšas), esamą žemės valdą dalinančiai į dvi dalis.
Nepritarta sodo sklypo, esančio Tauralaukyje, savininkų norui jį susiplanuot vienbučio gyvenamojo namo statybai. Šis klausimas atidėtas, nes neišspręstas visos 40 sklypų apimančios sodų bendrijos eismo organizavimas. Sodininkams pasiūlyta vienytis ir parengti bendrą projektą, kuriame būtų numatyti visi įvažiavimai ir išvažiavimai iš sklypų, susisiekimas su greta esančių kvartalų gatvėmis.
Vakar Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai pristatyta Klaipėdos piliavietės teritorijos detaliojo plano koncepcija. Išklausę projekto rengėjų – UAB „Uostamiesčio projektas“ projekto vadovės Snieguolės Stripinienės pristatymą – Ekspertų tarybos nariai nutarė surengti papildomą posėdį ar net kelis posėdžius, nes ši teritorija itin reikšminga miestui, o pateiktas projektas turi daug nežinomųjų.
27 ha teritorija tarp Pilies gatvės, AB „Baltijos“ laivų statyklos, Uosto akvatorijos ir Danės upės planuojama Klaipėdos savivaldybės administracijos užsakymu. Anot Paveldosaugos skyriaus vedėjos Editos Petrauskienės, detaliuoju planu turėtų būti apibrėžta šios svarbios Klaipėdos senamiesčio zonos perspektyva, numatytos jos plėtros galimybės, gyventojų bei turistų traukos taškai. Dabartinė šios vietos būklė esą netenkina nei miesto visuomenės, nei miesto Savivaldybės, o tai, kad nesama planavimo dokumentų yra didelis trukdis plėtrai.
Detaliojo plano projekto vadovė architektė Snieguolės Stripinienės teigimu, svarbiausias projekto elementas – Klaipėdos pilis. Projektu numatomas visų keturių jos bastionų atkūrimas bei juos juosiančio vandens kanalo iškasimas. Tiesa, anot projektų rengėjų, pietinė piliavietės riba nėra aiški. Ankstesni archeologų spėjimai, jog pietrytinis ir pietvakarinis bastionai yra mažesni nebuvo tikslūs. Atliekami kasinėjimai leidžia spėti, jog pietinė pilies riba „slinksis“ „Baltijos“ laivų statyklos pusėn. Įvertindami tai, projektuotojai teigė „atitraukę“ įvažiavimo į teritoriją kelią, buvę priversti susiaurinti numatomą iškasti fosą.
Projekto vadovė sakė, jog rengiamame projekte nėra atsakymo į klausimą, ar atstatyti senąją Klaipėdos pilį: esą poziciją šiuo klausimu turėtų išreikšti miesto visuomenė.
Detaliuoju planu numatyta, kad iš senamiesčio atsivertų kuo platesnis vaizdas į buvusios Klaipėdos pilies teritoriją. Autorių manymu, tam turėtų būti griaunamas „Astros“ viešbutis (jų savininkams kompensuojant prarastą turtą); „žeminama“ šalia Pilies gatvės numatyta daugiaaukštė automobilių stovėjimo saugykla. Praėjimai į piliavietės teritoriją – požeminiai, nes pagal miesto Bendrąjį planą Pilies gatvė turėtų būti išplatinta iki 6 eismo juostų.
Svarstymui pateiktame projekte intensyvesnis užstatymas numatomas prie Danės upės, greta jau esamų Jachtų centro ir Ryžių malūno pastatų. Autoriai pripažino dar neradę aiškaus atsakymo, kaip turėtų būti išnaudotas vienas vertingiausių šios teritorijos pastatų – senasis elingas. Jis esą galbūt galėtų tarnauti kaip automobilių saugojimo vieta.
Profesionalų ir visuomenės diskusijai projekto autoriai teikia mintį, jog ateityje būtų galima pagalvoti ir apie esamos uosto akvatorijos linijos keitimą, t.y. grąžinti istoriniuose dokumentuose aptiktą kranto ribą. Tam reikėtų gruntu užpilti dalį esamo uosto kanalo.
Ekspertų tarybos nariai detaliojo plano užsakovo ir rengėjų pateiktą detaliojo plano koncepciją įvertino kaip itin sudėtingą, „keliančią daugybę klausimų“. Tam kad liktų kuo mažiau nežinomųjų, į kitą svarstymą ketinama kviesti Klaipėdos miesto savivaldybės, Valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovus, archeologus bei Pilies gatvės išplatinimo projekto rengėjus.
Dalia Grikšaitė
LAS KAO atstovė spaudai
Seminarai vyks Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose:
2010 m. gegužės mėn. 13 d.
„Lietuvos architektų sąjungoje“, adresu Vilniaus g. 22, Kaunas.
2010 m. gegužės mėn. 27 d.
„Lietuvos architektų sąjungoje“, adresu Bažnyčių g. 4/Daržų g. 10, Klaipėda.
2010 m. gegužės mėn. 28 d.
„Lietuvos architektų sąjungoje“, adresu Vilniaus g. 116a, Šiauliai.
- Norite kurti kokybiškus ir patikimus projektus?
- Turite arba girdėjote apie Autodesk Revit programas tačiau neprojektuojate?
- Projektuojate su Autodesk Revit‘u, bet nepavyksta gauti norimo rezultato?
- Norite pamatyti pilną projektavimo ciklą (architektūrinė dalis, konstruktyvas bei inžineriniai tinklai) atliktą tik su Autodesk Revit programine įranga?
- Gal norite sužinoti kaip sumažinti projektų parengimo kaštus?
Jeigu šie klausimai bei atsakymai į juos Jums aktualūs, kviečiame apsilankyti mūsų rengiamame seminare „BIM realiuose projektuose Lietuvoje“, kuriame mes pasidalinsime mūsų klientų darbo su Revit patirtimi, atsakysime į Jums rūpimus klausimus.
Seminaro „BIM realiuose projektuose Lietuvoje“ programa
|
09:00-09:30 |
Registracija. |
|
09:30-09:35 |
Įžanginis žodis. (BIM naudos-mažesni projektų kaštai, kokybė ir patikimumas). |
|
|
Tiksli skaitmeninė 3D kopija – greitis, patikimumas ir naujos galimybės. (UAB Terra modus, direktorius Egidijus Žilinskas). |
|
|
Esamo pastato architektūrinės dalies brėžinių sudarymas iš 3D skanavimo duomenų. (Architektė, Veronika Jašina). |
|
|
UAB InfoEra priedas lauko inžinerinių tinklų projektavimui. Spartesnis vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų projektavimas. Dinaminis modelis su analizės galimybėmis leidžiantis išvengti klaidų. (UAB InfoEra, Leonas Jasevičius). |
|
|
UAB InfoEra priedai Revit programinei įrangai: Pastato energinio naudingumo skaičiavimo priedo demonstracija. (UAB InfoEra, Remigijus Brazys). Šildymo sistemos automatizuoto projektavimo priedo demonstracija. (UAB InfoEra, Paulius Litvinas). |
|
|
BIM. Kolektyvinio projektuotojų darbo pavyzdžiai naudojant Revit Architecture, Revit MEP bei Revit Structure PĮ (architektūra, konstruktyvas, inžineriniai tinklai). Darbo su centriniu failu specifika, metodologija, demonstracija. (UAB InfoEra, Remigijus Brazys). |
|
|
Projektų vizualizacijos naudojant Autodesk 3ds Max Design. (UAB InfoEra, klientų aptarnavimo padalinio vadovas Leonardas Žilinskas). |
|
12:20-12:30 |
Diskusijos! |
Seminaras nemokamas! Išankstinė registracija būtina.
Maloniai kviečiame į seminarą „BIM realiuose projektuose Lietuvoje“ registruotis Jums patogiausiu būdu:
- Internetu www.infoera.lt – registracijos anketa.
- El. paštu seminaras@infoera.lt. (registruojantis reikia pranešti tokius dalyvio duomenis: vardas, pavardė, įmonės, pavadinimas, telefono numeris, el. paštas, bei nurodykite seminaro vietą, kuriame mieste dalyvausite).
- Faksu 8-5-2784723 (užpildykite registracijos anketą ir atsiųskite ją faksu).
Dėl papildomos informacijos, susijusios su registracija į seminarą „BIM realiuose projektuose Lietuvoje“, prašome kreiptis į UAB InfoEra, tel.: 8-5-2788456 arba el. paštu seminaras@infoera.lt.
Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje http://www.infoera.lt/
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos nariai šiandien 15 val. susitinka su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vadovybe. Susitikimą inicijavę LAS KAO atstovai nori išgirsti oficialių pareigūnų paaiškinimus dėl nerimą keliančių Apskrities bendrojo plano sprendinių, tokių, kaip naftos platforma jūroje ties Juodkrante ir kt.
Klaipėdos apskrities administracijos internetinėje svetainėje skelbiamas Apskrities bendrasis planas po paskutiniųjų derinimo su savivaldybėmis procedūrų bus patvirtintas ir taps oficialiu dokumentu, ateity reglamentuojančiu krašto urbanistinę – architektūrinę plėtrą.
„Tai, ką mes matome paskelbtuose brėžiniuose, turėtų kelti didelį susirūpinimą ne tik architektų bendruomenei. Norime išgirsti bendrojo plano organizatoriaus – Klaipėdos apskrities administracijos paaiškinimus, kieno valia ir nurodymu Baltijos jūros vandenyse, prieš Juodkrantę buvo pažymėta naftos platforma, kas ir kada ją planuoja čia statyti, kodėl apie ketinimus plėtoti naftos gavybą šalia UNESCO globojamos Kuršių nerijos krantų iki šiol neinformuota visuomenė? Galime tik palinkėti sau, jog tai plano rengėjų klaida, nors sunku būtų patikėti, kad tokio objekto atsiradimas paskutinėje dokumento derinimo stadijoje yra atsitiktinis“,- apie vieną iš didžiausių šio dokumento „atradimų“ sakė LAS KAO valdybos narys Edmundas Andrijauskas.
Kita pokalbio tema – bendra sprendinių kokybė. Ji, anot LAS KAO valdybos narių, kelia didelių abejonių. Atidžiai peržiūrėję brėžinius, architektai sako aptikę ne vieną neatitikimą su jau galiojančiais ir ruošiamais Klaipėdos miesto ir rajono planavimo dokumentais, kurie ateity vilkins investuotojų planus, komplikuos krašto gyventojų gyvenimą. Tuo pat metu aktualios problemos, kurias tikėtasi išspręsti šiuo dokumentu, taip ir liko nepaliestos. „Būtent šiame plane turėjo būti numatytas geležinkelio mazgo ir krovinių iškėlimas iš Klaipėdos miesto. Tokį sprendinį mes matėme tarpiniuose projekto variantuose, tačiau dabar jo nebėra. Maža to, girdime, jog „Lietuvos geležinkeliai“ jau planuoja dideles investicijas rekonstruoti Pauosčio kelyną, pritaikyti jį dar didesniems krovinių srautams, aukojant tam dešimtis hektarų pajūrio miškų“,- dar vieną pokalbio su apskrities vadovybe temą komentavo LAS KAO valdybos pirmininkės pavaduotojas Romualdas Gailius.
LAS KAO valdybos narių manymu, Apskrities bendrasis planas turi būti parengtas kruopščiai ir atsakingai, nes jis formuos regiono plėtrą artimiausiais metais. Tuo pat metu visuomenei turi būti aiškiai ir argumentuotai atsakyta, kodėl siekiama įteisinti abejotinus sprendimus.
Dalia Grikšaitė
LAS KAO atstovė spaudai
Idėjos apie galimą pramonės įmonių išsikraustymą iš centrinės Klaipėdos dalies tampa vis realesnėmis. Šiandien Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete pritarta naujo gyvenamosios, komercinės, visuomeninės paskirties kvartalo, planuojamo bendrovės „Pajūrio mediena“ (Liepų g. 85A) teritorijoje, detaliojo plano koncepcijai bei sprendiniams.
15, 57 ha ploto teritorijoje, esančioje šalia Liepų gatvės ir Šiaurės pr., pagal pateiktus planus investuotojai planuoja pastatyti apie 170 tūkst. kv.m komercinės bei gyvenamosios paskirties ploto. Sklype numatoma mažaaukštė bei daugiaaukštė (5-9 aukštų statyba), socialinės paskirties objektas – darželis ar mokyklėlė. Projekto vadovė A. Taurosevičienė teigė, jog svarbiausias naujo kvartalo akcentas – plati, želdiniais apsodinta pėsčiųjų bei dviračių takų alėja, eisianti per visą jo teritoriją, teiksianti jaukumo ir tarnausianti gyventojams kaip poilsio vieta.
Teritorijų planavimo komiteto nariams abejonių sukėlė įvažiavimo į naująjį kvartalą sprendimai bei socialinės paskirties įstaigai numatytas sklypo plotas. Esą gausiai apgyvendintame mikrorajone (planuojama, jog ateity čia gali gyventi apie 10 tūkst. žmonių) darželis turėtų būti didesnis. Projekto autoriai įpareigoti sprendinius koreguoti.
Sovietinės kariškių valgyklos atgimimui – ne
Teritorijų planavimo komiteto nariai nepritarė Klaipėdos universiteto prašymui keisti detaliojo plano koncepciją teritorijoje H. Manto g. 84.
Neseniai patvirtintas ir teigiamai įvertintas KU studentų miestelio teritorijos planavimo dokumentas, pagal kurį rengiamas detalusis planas, anot KU prorektoriaus A. Lukoševičiaus, turėtų būti keičiamas dėl mokymo įstaigai gręsiančių finansinių sankcijų. Esą 2006-aisiais, dalyvaujant viename tarptautiniame projekte, buvo parengtas sovietų kariškių statytos valgyklos rekonstrukcijos projektas. Tam buvo išleista 200 tūkst. Lt. Dabar, senųjų kareivinių pastatų kompleksui suteikus paveldo vertybės statusą, šio statinio rekonstrukcija yra neįmanoma. To nenumato ir detaliojo plano koncepcija, nes rekonstruota valgykla keistų numatomą sklypo planinę struktūrą, užstotų vaizdą į pagrindinę vertybę – senųjų kareivinių pastatus. Anot KU prorektoriaus A. Lukoševičiaus, jeigu šio pastato rekonstrukcijos projektas vis dėlto būtų įtrauktas į rengiamą naują detalųjį planą (nors jo autoriai tai vadina neįmanomu dalyku), Universitetas išvengtų prievolės Finansų ministerijai grąžinti 200 tūkst. Lt.
Tokie argumentai politikų neįtikino. Anot komiteto vadovo V. Greičiūno, pritarus tokiai iniciatyvai, daugeliui metų gali būti sugadintas vienos gražiausių miesto teritorijų vaizdas.
„Klasco“ terminalai traukiasi iš centro
Komiteto nariams pritarus, Klaipėdos miesto tarybai svarstyti perduotas sprendimo projektas dėl „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ ketinimų (teritorijoje tarp AB „Laivitė“, UAB „Krovinių terminalas“ ir Uosto, Naujosios Uosto gatvių) atsisakyti 2000-aisiais detaliuoju planu numatytų cukraus žaliavos perkrovimo, skystų maisto produktų ir birių maisto produktų terminalų, vietoj jų numatant išplėsti esamą birių trąšų ir grūdų sandėlį, pastatyti kitą birių trąšų sandėlį, siloso bokštus grūdams, antžemines galerijas bei birių trąšų iškrovimo stotis. „Klasco“ atstovai teigia, jog taip birių produktų krova pasitrauktų iš miesto centrinės dalies ir susikoncentruotų šiaurinėje uosto dalyje. Tiek uostininkams, tiek gyventojams nuo to būsią tik geriau.
Komitete pritarta žemės sklypo Tilžės g. 72 detaliojo plano sprendiniams (projekto autorė M. Ramanauskienė). Sklypo valdytoja – AB „Kretingos grūdai” – čia planuoja kurti logistikos centrą.
Dalia Grikšaitė
LAS KAO atstovė spaudai
Bendrovė “Klaipėdos vanduo” kreipsis į Klaipėdos miesto tarybą, prašydama pritarimo idėjai 3-iosios vandenvietės teritorijoje kurti vėjo ar saulės jėgainių parką. Teritorijų planavimo komiteto nariai šiai iniciatyvai jau pritarė.
Anot bendrovės direktoriaus Leono Makūno, galimybė kurti ekologiškos energijos gamybos parką 177 ha plote, kuris menkai naudojamas, yra numatyta miesto bendrąjame plane. Skaičiuojama, jog realizavus šį sumanymą, įmonė kasmet uždirbtų 300-400 tūkst. Lt papildomų pajamų. Tiesa, vėjo ar saulės energijos jėgainių parką statytų ir eksploatuotų ne patys vandentiekininkai, projektą įgyvendintų konkurse parinkta bendrovė.
Teritorijų planavimo komiteto nariui M. Usoniui šis sumanymas sukėlė abejonių. Esą pietinėje miesto dalyje atsirasiantis didžiulis vėjo energetikos parkas ateity gali užkirsti kelią miesto plėtrai šia kryptimi. Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas G. Pocius patikino, jog miesto plėtra čia neplanuojama. Dar sovietmečiu sklandžiusi idėja uždaryti 3-iąją vandenvietę taip pat seniai „palaidota“, nes tokiu atveju Klaipėdos miestui vandenį tektų tiekti net iš Šilutės, o tai būtų buvę labai brangu. Vandentiekininkų iniciatyvą Klaipėdos miesto taryba svarstys artimiausiame posėdyje.
Už gyvenimą be triukšmo prašo aukoti mišką
Operatyvios ir palankios Klaipėdos miesto tarybos pozicijos tikisi ir Pauosčio geležinkelio kelyno rekonstrukcijos iniciatorius – bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, vėluojanti pradėti įgyvendinti šį projektą ir panaudoti tam skirtą ES paramą. Modernizuoti iš Klaipėdos uosto einančius kelius geležinkelininkus verčia pradedami eksploatuoti naujo tipo lokomotyvai, pajėgūs tempti daug sunkesnius ir ilgesnius krovinių sąstatus.
Teritorijų planavimo komitetui pristatytoje Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nagrinėti trys galimi Pauosčio geležinkelio kelyno plėtros variantai: ilginimas, platinimas bei platinimas ir geležinkelio linijos iškėlimas iš Girulių. Pastarasis variantas, projekto iniciatorių teigimu, ekonomiškai efektyviausias, tačiau tam, kad geležinkelio linija būtų patogesnė traukinių eismui ir nebedrumstų pajūrio gyventojų ramybės, tektų iškirsti net 29 ha miško. Jį, tiesa, žadama atsodinti miesto valdžios parinktose vietose bei rekultivuojant naikinamą geležinkelio kelyną. Kiti – Pauosčio kelyno ilginimo ar platinimo – variantai pajūrio miškams nebūtų tokie grėsmingi, jiems reikėtų „paaukoti“ 3 arba 9 hektarus miškų, tačiau jie duotų mažesnį ekonominį efektą. Rekonstrukcijos iniciatorių argumentai Teritorijų planavimo komiteto narius įtikino, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai pritarta, klausimas tolesniam svarstymui perduotas Tarybai. Kartu palinkėta ruošti įtikinamus argumentus visuomenei, kuri iki šiol budriai gynė miesto miškus nuo pramonininkų invazijos.
Joniškės gatvėje – vandens malūnas
Teritorijų planavimo komitetas pritarė detaliojo plano sprendiniams, dar vieną Danės pakrantės ruožą perspektyvoje paversiantiems verslui ir gyvenimui patrauklia zona. 3,08 ha žemės sklypas Joniškės g. 3, anot projekto vadovo S. Plungės, bus mišrios paskirties – gyvenamosios statybos pastatų pirmuosiuose aukštuose numatyta komercinė veikla. Detaliojo plano rengėjai, ištyrinėję sklypo istorinę praeitį, sakė aptikę, jog jame kadaise veikė pirmasis Klaipėdos vandens malūnas. Pasitarę su Klaipėdos paveldo saugojimo visuomenine taryba, jie numatė galimybę atkurti vandens malūną, šalia kurio galėtų veikti viešbutis. Beje, projekte siūloma į naują, modernų statinį iškelti dabartinę Gelbėjimo stotį, o jos vietoje numatyti galimybę statyti visuomeninės paskirties objektą – galbūt vaikų darželį.
“Žuvėdra”: neaiškumai dėl miško
Teritorijų planavimo komitete dar kartą diskutuota dėl vaikų stovyklos “Žuvėdra” ateities. Žinia, šios teritorijos naudotojai pageidautų rengti detalųjį planą, kuriame būtų numatyta dalį stovyklavietės paversti gyvenamuoju kvartalu. Galimas trukdis tam – kuriamas Valstybinis miškų kadastras, kuriame ši teritorija traktuojama kaip miškas, nors iki šiol galiojančiuose dokumentuose – stovyklavietė taip nebuvo traktuojama. Klaipėdos politikų bus prašoma pritarti naujo detaliojo plano rengimo iniciatyvai. Anot Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus K.Macijausko, tai neprieštarautų miesto nuostatoms dėl pajūrio juostos perspektyvų. Privačių investuotojų siekiui pradėti naują planavimo procedūrą prieštaravo Žemėtvarkos skyriaus vedėja R. Gružienė. Esą nereikėtų skubėti, kol neaišku, koks statusas šiai teritorijai bus numatytas Miškų kadastre. Vis dėlto komiteto narių balsų dauguma šis klausimas perduotas svarstyti miesto Tarybai. Esą delsimas niekam nebūtų naudingas.
Atliekų aikštelė ir garažas
Komiteto nariai pritarė didelių gabaritinių atliekų surinkimo aikštelės įrengimo (Plieno g.) detaliojo plano sprendiniams (projekto vadovas R. Gailius). Pritarta daugiaaukštį garažą Minijos ir Bijūnų gatvių sankirtoje ketinančių statyti investuotojų prašymui keisti detaliąjame plane numatytą statybos ribą.
Dalia Grikšaitė, LAS KAO atstovė spaudai
