Naujų Klaipėdos universiteto bendrabučių techninis projektas nesulaukė pritarimo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje. Autoriams rekomenduota jį tobulinti, ieškant pastatų architektūros bei juos supančios aplinkos sutvarkymo kokybės.
Trijų bendrabučių pastatų komplekso statybą Klaipėdos universiteto miestelio teritorijoje planuoja AB „Turto bankas“. Trijų aukštų su mansarda statiniai, išdėstyti puslankiu apie bendrą aikštę, turėtų atsirasti rytinėje sklypo dalyje. Numatoma, jog kasmet jie taps laikinaisiais namais 600 uostamiestyje studijuosiančių jaunuolių.
Būtent tai, jog projektuojamuose pastatuose gyvens jauni žmonės, jog jiems reikalinga jauki, funkcionaliai sutvarkyta vidaus ir išorės erdvė, jog statybos bus finansuojamos valstybės lėšomis, o pastatai iškils netoli istorinio KU komplekso, anot Ekspertų tarybos narių, reikalauja ypatingos įgyvendinamo projekto kokybės.
Esminiai posėdyje išsakyti ekspertų priekaištai projekto autoriams – siūloma pastatų architektūra, ypač mansardinių aukštų architektūrinė išraiška – dvelkia sovietmečiu, nebūdinga Klaipėdai. Siūlomi stogų sprendimai apsunkins ir pabrangins pastatų eksploatavimą. Fasaduose pasigesta „klaipėdietiško braižo“ – raudonos spalvos dominavimo.
Svarstymui pateiktame techniniame projekte ekspertai pasigedo detalios informacijos apie teritorijos aplink pastatus sutvarkymą: kokie ir kur bus želdiniai, suoleliai, šviestuvai, mažosios architektūros formos, dviračių stovai ir kitos detalės, kuriančios aplinkos jaukumą. Projekto autoriai – architektai D. Stripinis ir D. Čekanauskas – teigė, jog šie elementai bus detalizuoti jau vėlesnėse projektavimo stadijose, tačiau jų darbą vertinusios Ekspertų tarybos sprendimu, tai turi būti apibrėžta jau techniniame projekte. „Pagal techninį projektą skaičiuojamos sąmatos, numatomos lėšos projektui įgyvendinti, todėl aplinkos sutvarkymo sprendimai labai svarbus, ypač tokioje vietoje, kuri skirta jaunų žmonių ugdymui“,-sakė posėdžiui pirmininkavusi Mantė Černiūtė-Amšiejienė. Ekspertė V. Paulionienė projekto užsakovui, „Turto bankui“, į šias statybas investuosiančiam valstybės lėšas, siūlė teritorijos sutvarkymui užsakyt profesionalų projektą, kad būtų rasti racionalūs ir kokybiški sprendimai.
Dalia Grikšaitė
LAS KAO atstovė spaudai
Šį gražų, saulėtą pavasarį, „ištikus“ garbingam jubiliejui, skubame pasveikinti Lietuvos architektų rūmų pirmininką, architektūros profesorių Vytautą Jurgį Dičių.
Likit visada toks jaunas, toks žavus ir energingas. Tenepritrūksta Jūsų įžvalgų ir entuziazmo profesinėje veikloje ir kasdieniuose darbuose. Ilgiausių metų, ilgiausių…
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus bendruomenė
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos nariai, susitikę su LR Seimo nariu Vytautu Grubliausku, išsakė savo susirūpinimą dėl valstybės institucijų požiūrio į architektūrą, jos kokybę bei šią sritį reglamentuojančių teisės aktų kūrimą.
Pastarasis klausimas architektų bendruomenei itin aktualus. Pirmąkart per 20 Lietuvos nepriklausomybės gyvavimo metų rengiamas Architektūros įstatymas, tačiau ilgai lauktas dokumento projektas jau dabar vertinamas kontraversiškai ir abejojama, ar jis pasieks Seimą. Anot klaipėdiečių architektų, šio įstatymo projektą parengė Lietuvos architektų rūmai, tačiau jam patekus į Aplinkos ministeriją, prasidėjus svarstymams, pirminis variantas pakito tiek, kad autoriai jo jau nebeatpažįsta. Iš įstatymo projekto eliminuoti visuomenei itin svarbūs architektūrinę kokybę bei aplinkos darną užtikrinantys mechanizmai.
Analogiška situacija, anot susitikimo iniciatorių, buvo svarstant naujojo Teritorijų planavimo įstatymo koncepciją. „Kai dokumento projektas „praėjo“ visus ministerijos kabinetus, svarstymus su įvairiom suinteresuotom grupėm, mes buvom priversti jį kritikuot, vėl teikti siūlymus, kad į įstatymo projektą grįžtų svarbiausi dalykai. Deja, architektų balso niekas negirdėjo“,- sakė E. Andrijauskas. Jo nuomone, šiandieninė Lietuva yra statybininkų šalis. O jiems svarbu statyti daug, pigiai, bet kur ir bet kaip. „Pas mus nebeliko statytojų, kurių prioritetai – estetika, dermė, grožis“,-sakė jis.
LAS KAO valdybos nariai išsakė savo susirūpinimą dėl to, kad valstybėje nuo pat sovietinės sistemos žlugimo nesirūpinama architektūrine kokybe, vyrauja stichiški, siaurų interesų grupių diktuojami sprendimai. Taip dygsta gyvenamieji kvartalai, nepasirūpinus būtinos infrastruktūros sukūrimu. Taip be didesnių diskusijų su bendruomene ir architektūros profesionalais atsiranda visuomenei reikšmingi statiniai. Anot LAS KAO valdybos pirmininkės Ramunės Staševičiūtės, architektūrinė – urbanistinė kokybė Lietuvoje kol kas tik prastėja, o apie šią problemą viešai prabylantys architektai kaltinami noru susireikšminti, kelti savo vertę. Iniciatyvos keisti situaciją rengiant naujus teisės aktus nepramuša susiklosčiusio interesų „kiauto“, neranda atgarsio Vyriausybės institucijose, Seime.
Seimo narys V. Grubliauskas sutiko, jog parlamente labai mažai architektų, galinčių kompetentingai ir argumentuotai formuluoti šios srities problemas, todėl į įstatymų leidėjų rankas dažniausiai patenka ir įteisinami Aplinkos ministerijos tarnautojų paruošti projektai. Taip, anot uostamiesčio architektų, susiklosto paradoksali situacija, kai saujelė ministerijos tarnautojų formuoja visos valstybės politiką architektūros srityje.
Seimo narys pažadėjo glaudesnį ryšį su Klaipėdos architektų bendruomene, paragino aktyviau informuoti politikus apie vieno ar kito rengiamo teisės akto pasekmes, teikti savo siūlymus.
LAS KAO valdybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė paragino parlamentarus siekti, jog architektūros istorija taptų bendrojo lavinimo mokyklų programos dalimi. „Jeigu norime, kad visuomenė suvoktų, kas yra statybininkas, o kas tik statytojas, tokią visuomenę turime užsiauginti“,- sakė ji.
Dalia Grikšaitė
LAS KAO atstovė spaudai
Lietuvos architektų sąjungos pirmininką Gintautą Blažiūną gimtadienio proga kuo nuoširdžiausiai sveikina profesijos sesės ir broliai iš Klaipėdos. Stiprybės, kantrybės ir neišsenkančios energijos einant į priekį su mūsų bendruomenės vėliava!
Balandžio 9-ąją posėdžiavęs Teritorijų planavimo komitetas dėl galimo konflikto su būsimais kaimynais nepritarė bendrovės “Trenzės transportas” užsakymu parengtiems priešprojektiniams pasiūlymams K. Donelaičio g. 14A statyti gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis.
Architektės N. Blaževičienės parengti priešprojektiniai pasiūlymai mažame, vos 0,045 ha ploto sklype “įtalpinti” naują, dviejų aukštų (su pastoge) pastatą, anot miesto vyriausiojo architekto A. Mureikos, pažeidžia Statybos įstatymo reikalavimus – pablogina esamų namų gyventojų gyvenimo sąlygas. Problemos esą nebūtų, jeigu užsakovai atsisakytų vieno pastato aukšto, taip “neatimdami” erdvės ir vaizdo iš kaimynų. Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė nuomonei, jog jeigu būtų statomas siūlomo aukščio pastatas, naujakurių konfliktas su senbuviais – neišvengiamas, tad projekto užsakovų paprašyta, pirmiausia, pasirūpinti kaimynų sutikimu, o tada grįžti į Savivaldybę su projektu.
Nepritarta ir bendrovės “Hokla” užsakymu parengtiems teritorijos Šilutės pl. 19 detaliojo plano priešprojektiniams pasiūlymams (projekto autorius M. Šeškauskas). Automobiliais prekiaujanti bendrovė pageidautų plėsti prekybos saloną, tačiau Teritorijų planavimo komitetui pateikti sprendiniai sukėlė daug klausimų dėl projekto sprendinių pagrįstumo bei galimų neigiamų pasekmių vėliau miestui rekonstruojant Šilutės pl., įrengiant Kauno gatvės tęsinį bei sankryžą su Šilutės plentu. Klausimo svarstymas atidėtas, projektuotojams pasiūlyta įdėmiai išstudijuoti būsimus Šilutės pl. pertvarkymus.
Politikai pritarė žemės sklypo Jūrininkų pr. 2 detaliojo plano koncepcijai ir sprendiniams (projekto vadovė A. Taurosevičienė). Šio sklypo savininkai planuoja išplėsti turimą autoservisą, įrengti automobilių plovyklą.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos taryba, uždarame posėdyje dar kartą apsvarsčiusi Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo techninį projektą, nusprendė jam nepritarti.
Ekspertų tarybos išvadose konstatuota, jog „dėl savo ypatingos padėties ir paskirties pastatas, turėjęs tapti Klaipėdos miesto išskirtiniu įvaizdžio ženklu, pateiktame techniniame projekte yra praradęs bet kokius išskirtinumo požymius. Neįgyvendinamas architektūrinį konkursą laimėjęs projektas. Architektūriniai sprendiniai pakeisti iš esmės.Tampa neaiški architektūrinių konkursų organizavimo esmė-išrinkti geriausią architektūrinę idėją ir ją įgyvendinti“.
Pažymėta, jog pateikto projekto transporto schema neatitinka miesto Bendrojo plano sprendinių, prieštarauja Klaipėdos miesto tarybos sprendimui, dar 2006-aisiais patvirtinusiam šios teritorijos detalųjį planą. Abiejuose planavimo dokumentuose nurodyta, jog pratęsiant Baltijos prospektą iki naujojo terminalo teritorijos turi būti įrengiama dviejų lygių sankryža. Pagal Tarybos sprendimą ji turi pradėti funkcionuoti dar iki naujojo Keleivių ir krovinių terminalo veiklos pradžios. Ekspertų tarybai pateiktame techniniame projekte šių sprendinių nepaisoma. Profesionalų nuomone, dėl to transporto judėjimas į terminalą ir iš jo gali būti komplikuotas, nepatogumų dėl sunkiasvorio transporto pagausėjimo neišvengs ir miesto gyventojai.
Ekspertų taryba taip pat atkreipė projektų užsakovų ir rengėjų dėmesį, jog techniniame projekte nesuprojektuoti želdiniai, kurie privalomi pagal detalųjį planą, nenurodyti teritorijos aptvėrimo sprendiniai.
Išvadose pažymėta, jog techninis projektas neatskleidė vieningo (kompleksinio) visų statinių (dabar ir vėliau statomų) architektūrinio sprendimo. Kaip koreguotina įvardinta projektuojamo sandėlio, užstosiančio vaizdą į miestą iš Kuršių marių pusės, architektūra. Ekspertų taryba neigiamai įvertino ir tai, jog techniniame projekte nenumatytos keleivių priedangos, apsaugančios žmones nuo nepalankių klimatinių sąlygų.
Kovo 30-osios rytą jis tiesiog nepabudo… Nustojo plakusi širdis. Šeima, artimieji, draugai ir kolegos sunkiai tąryt patikėjo žinia, jog šalia jau nėra ir niekada nebebus nuoširdaus, jautraus, profesijai ir visiems jį supusiems atsidavusio žmogaus – architekto Ričardo Jono Valatkos. Ne laikas dar buvo išeiti, bet ar pasiginčysi su lemtimi? Tenka su ja susitaikyti ir išsakyti tuos žodžius, kuriems neradome progos iki to lemtingo ryto…
Ričardas Jonas Valatka gimė 1942-aisiais Kretingos rajone. Vaikystė prabėgo Baublių kaime. Klaipėda jauną, Kauno politechnikos institutą baigusį architektą, priėmė 1966-aisiais. Pirmoji darbovietė – Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyrius. Jam atiduota beveik 12 metų. Trumpai tenka padirbėti Kretingos rajono vyriausiuoju architektu, o vėliau 1978-1990-aisiais, dar 12 metų, eiti atsakingas Klaipėdos miesto vyriausiojo architekto pareigas. Tolesnėje darbo biografijoje – Valstybinis restauravimo projektavimo institutas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Visur, kur dirbo Ričardas Jonas Valatka, jis minimas tik geru žodžiu už profesionalumą, darbštumą, nuoseklumą, mokėjimą diskutuot ir rasti racionaliausius sprendimus, gebėjimą bendraut.
Kolegos, bendradarbiai Ričardą Joną Valatką prisimins kaip profesionalų, kūrybingą, „stiprų“ architektą-urbanistą, gebėjusį numatyti tolimą perspektyvą. Dabartinio Taikos prospekto, pagrindinės miesto arterijos, vizija, principiniai jos metmenys gimė ir buvo pradėti įgyvendinti būtent „jo laikais“. Vadinamasis 6-asis gyvenamasis rajonas arba tiesiog “Žardė“ – taip pat jo kūdikis. Ričardo Jono Valatkos ranka pridėta ir kuriant dabartinius Klaipėdos miesto, Kretingos bendruosius planus. M. Mažvydo alėją iki šiol puošia raudonų plytų gyvenamasis namas su prekybos centru, jo sukurti gyvenamųjų namų, visuomeninių objektų projektai sėkmingai realizuoti ne tik uostamiestyje, bet ir kituose Vakarų Lietuvos miestuose. Jeigu kada nors Lietuva įgyvendins Šventosios uosto projektą, jame aptiksime ir Ričardo Jono Valatkos idėjų.
Artimiausi draugai, bičiuliai išėjusįjį prisimins kaip šiltą, šeimai atsidavusį žmogų. Sako, jog ji jam buvo pagrindinis gyvenimo prioritetas ir užuovėja, bet ramiai gyventi jis nemokėjo. Kaip žmogus, kaip pilietis jaudinosi dėl netvarkos, neteisybės. Jautriai išgyvendavo tokius dalykus. Gal dėl to vienąkart širdis ir neišlaikė. Tiesiog sustojo… Taip priversdama stabtelėti ir mus, prieš atsisveikinant su gerbiamu kolega, bičiuliu, draugu.
Kartu su šeima, artimaisiais liūdinti Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
***
Ričardas Jonas Valatka bus pašarvotas balandžio 1 d. 12 val. Joniškės ritualinių paslaugų namuose. Atsisveikinimas su velioniu balandžio 2 d. 12 val., laidotuvės – Kretingos kapinėse.
LAS Klaipėdos apskrities organizacija su giliu liūdesiu praneša, jog šįryt, staiga nustojus plakti širdžiai, iš mūsų tarpo pasitraukė nuoširdus, darbštus, savo profesijai ir šeimai atsidavęs žmogus – architektas Ričardas Jonas Valatka (1942-2010).
Nuoširdi užuojauta mirusiojo šeimai, artimiesiems ir draugams.
Informacija apie atsisveikinimo su velioniu laiką bei laidotuves bus paskelbta vėliau.
Architektę Raselę Jurgaitienę, sulaukusią gražios jubiliejinės sukakties, nuoširdžiai sveikina kolegos iš Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos.
Būkit sveika ir laiminga, tegul Jūsų gyvenimą puošia svaigios sėkmės akimirkos, aplinkinių šiluma ir meilė.
Dar daug saulėtų pavasarių!
Teritorijų planavimo komiteto nariai neprieštarauja verslininkų norui dalį buvusios vaikų stovyklos „Žuvėdra“ ateity paversti gyvenamųjų namų kvartalu, kitoje būtų statomi rekreacinės paskirties objektai, pavyzdžiui, viešbutis. Tiesa, tokia šią teritoriją valdančių savininkų vizija išsipildys, jeigu Klaipėdos miesto taryba sutiks privačiai bendrovei „Kopų žuvėdra“ perduoti teritorijos Pamario g. 11 detaliojo planavimo organizatoriaus teises bei pareigas, ir jeigu verslininkams pavyks įveikti biurokratines procedūras dėl 8,34 ha dydžio sklypo išbraukimo iš miškų kadastro. Posėdyje dalyvavęs UAB „Kopų žuvėdra“ atstovas N. Tilindis neslėpė pasiryžimo siekti savo tikslų. Suabejojus, ar po šio sprendimo pajūryje neatsiras dar vienas uždaras privačių namų „rezervatas“, kokių jau esama pajūryje, verslininkų atstovas neskubėjo to nei neigti, nei patvirtinti. Teritorijų planavimo komiteto nariai klausimą nutarė teikti svarstyti Tarybai su sąlyga, jog rengiant detalųjį planą, ši teritorija neturėtų tapti neprieinama visuomenei.
Keis detaliuosius planus
Komiteto nariai pritarė ir svarstyti Tarybai perdavė sprendimo projektą dėl žemės sklypo Kretainio g. 3 teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų ketimo. Šioje Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje biokuro ir atliekų termofikacinę elektrinę ketinantys statyti investuotojai susidūrė su kliūtimi – objektui funkcionuoti būtini technologiniai įrengimai pažeidžia planavimo dokumentuose nustatytus aukštingumo apribojimus. Pagal dabartinius reikalavimus čia gali būti statomi iki 20 m aukščio statiniai, detaliojo plano rengėjai aukščio kartelę ketina pakelti iki 60 m.
Tarybai taip pat perduotas sprendimo projektas dėl žemės sklypo Deimės g.25/Priegliaus g. 3 detaliojo plano keitimo. Šio sklypo savininkai, planuojantys mažaaukščių blokuotų gyvenamųjų namų statybą, sklypą norėtų užstatyti intensyviau nei tai buvo numatyta ankstesniuose planavimo dokumentuose.
Miesto politikai dairosi rajono teritorijų
Teritorijų planavimo komiteto narys R. Bražinskas Klaipėdos politikams siūlo imtis iniciatyvos sprendžiant priemiesčio gyventojų problemas. Visai greta Klaipėdos esančio „Žaliojo slėnio“ ir Aukštkiemių kaimo gyventojai jau kuris laikas turi susisiekimo problemų, nes rekonstravus kelią į Palangą, jie iš jo nebegali sukti į kairę ir taip trumpiausiu keliu pasiekti savo namų. R. Bražinskas siūlo nedelsti ir jau dabar pradėt rengti specialųjį planą, jame numatyti optimaliausią kelio trasą, sujungsiančią šias teritorijas su miestu. Anot politiko, toks dokumentas ateity leistų pradėt keliui nutiesti reikalingos žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūras. Komiteto pirmininkas V. Greičiūnas abejojo, ar etiška Klaipėdos savivaldybei pradėt planuot teritorijas, kurios oficialiai priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, tačiau buvo patikintas, jog pastaroji tokiai iniciatyvai neprieštarauja. Savivaldybių ribų keitimas – ilga ir sudėtinga teisinė procedūra, tačiau, anot R. Bražinsko, ją būtina pradėti, nes esamu susisiekimu nepatenkintų gyventojų skundų tik daugės.
Ataskaitai pritarta, dėl planų – ginčai
Teritorijų plasnavimo komiteto nariai pritarė pirmininko V. Greičiūno parengtai 2009-ųjų metų veiklos ataskaitai (http://www.klaipeda.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/ATASKAITA2009%20komiteto%20taisyta201021753543.doc). Na, o svarstant 2010-ųjų Tarybos darbo plano projektą, kilo politinių ginčų. Tėvynės Sąjungos frakcijos atstovas M. Usonis išreiškė nepasitenkinimą, jog jame neliko frakcijos siūlymo dėl daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių planavimo senamiesčio teritorijoje. Esą tai trukdo verslininkų planams plėtoti savo veiklą, nes daugelis plėtros planų užstringa vien dėl to, jog šioje zonoje neįmanoma įvykdyti esamų automobilių stovėjimo vietų įrengimo normatyvų. Administracijos atstovai tikino, jog tokie planai yra, tačiau nesama teisinių mechanizmų, kaip juos realizuoti. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys R. Bražinskas pasiūlė, šią problemą spręsti viešojo ir privataus kapitalo partnerystės pagrindu. Nuspręsta Savivaldybės administracijai pavesti parengti tokį problemos sprendimo būdą numatančią tvarką.
