Architektūriniuose konkursuose geriausių įvertinimų sulaukę darbai, deja, netampa miesto aplinkos puošmenomis ir profesionalumo etalonais. Architektų idėjas ir užmojus neatpažįstamai koreguoja užsakovų poreikiai ir finansiniai ištekliai. Tai konstatuota Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų posėdyje, svarstant būsimojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybos techninį projektą (Baltijos pr. 40, 40A).
Pasigedo dėmesio žmonėms
Ekspertų tarybai pateiktas 2012-aisiais planuojamo pastatyti naujo Keleivių ir krovinių terminalo techninis projektas numato beveik 20 ha uosto rezervinės teritorijos pritaikymą keleivių ir krovinių pervežimui. Tam bus sukurta visa reikalinga infrastruktūra: statomi naujas sandėlis bei keleivių aptarnavimo-administracinis pastatas, įvažiavimo postai, krovinių aikštelės, sureguliuoti transporto srautai.
Daugiausia diskusijų kilo dėl Keleivių ir krovinių terminalo prieigų transporto srautų sutvarkymo, jų schemos terminalo teitorijos viduje bei planuojamo sandėlio generaliniams kroviniams statybos. Dauguma ekspertų abejojo, ar teisingas sprendimas, jog sunkiasvoriai vilkikai, keliaujantieji savo automobiliais ar svečius pasitinkantieji į terminalą važiuos tuo pačiu keliu – nuo Minijos gatvės pratęstu Baltijos prospektu. Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas tame problemos neįžvelgė. Jo teigimu, Šengeno procedūros yra gana paprastos ir sunkiasvorio transporto spūsčių neturėtų būti. Be to, transporto specialistų atikta studija parodė, jog pradėjęs veikti terminalas automobilių srautus šioje vietoje padidins vos keliais procentais, tad dėl to nepatogumų esą nepajus nei miestiečiai, nei krovinių vežėjai ar turistai. Tik tokiu atveju, jei srautai smarkiai didėtų, būtų rekonstruojama sankryža su Minijos gatve, nutiesiant požeminius įvažiavimus į teritoriją. Ekspertų siūlymus svarstyti galimybes lengvuosius keleivių automobilius į terminalą nukreipti iš Varnėnų gatvės, B. Petrauskas atmetė. Esą ir dabar vasarą čia susidaro važiuojančiųjų į Kuršių neriją spūstys, tad papildomi srautai situaciją tik dar pablogintų.
Sandėlio, kurį planuojama statyti terminalo teritorijoje, projektas sulaukė ypač daug architektų-ekspertų kritikos. Ilgas skardinis statinys, „išsitiesiantis“ greta esamos geležinkelio linijos, bjauros Klaipėdos panoramą iš marių pusės ir bus prasta miesto vizitinė kortelė, pagal kurią atvykusieji susidarys įspūdį apie uostamiestį. Projekto užsakovai sandėlio išvaizdą žadėjo koreguoti.
Esminiu projekto trūkumu Ekspertų taryba pavadino akivaizdų verslininkų norą šią teritoriją orientuoti į krovinių, o ne keleivių pervežimą, pastarieji ir toliau turės tenkintis minimaliais patogumais, sukinėtis tarp sunkiasvorio transporto.Terminalo statytojų teigimu, ekonominė realybė yra tokia, kad keltais į Klaipėdą ir iš jos per metus keliauja tik apie 200 tūkst. keleivių, palyginti per tą patį laikotarpį Taline – 6 mln. “Kai pas mus apžiūrėt mūsų katedrų ir nuostabios architektūros ims važiuot milijonai, terminalas bus rekonstruojamas”,- ironizavo jo direktorius B. Petrauskas. Tada, pasak jo, bus galima pastatyt ir stiklines galerijas, ir modernius eskalatorius, kad keliautojai tiesiai iš laivų pasiektų Keleivių aptarnavimo kompleksą, dabar juos per terminalo teritoriją numatoma gabenti autobusais.
Kaip žlunga naujos idėjos
Skaudžiausia diskusijų tema tapo naujojo terminalo Keleivių aptarnavimo ir administracinio pastato projektas. Dėl jo kokybės ekspertai esminių priekaištų autoriams neturėjo, tačiau… 2007-aisiais surengtą Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo architektūrinių sprendimų konkursą laimėjo UAB “Uostamiesčio projektas” parengtas projektas – modernus kubo formos pastatas. Vakar Ekspertų tarybai pateiktas numatomo įgyvendinti keleivių aptarnavimo pastato projektas, kurį rengė tos pačios bendrovės kūrybinė komanda, niekuo nepriminė palankiausių profesionalų vertinimų pelniusio darbo. Anot projekto autoriaus architekto A. Stripinio, pirminė idėja pakito dėl užsakovų poreikių bei specialiųjų tarnybų reikalavimų tokio pobūdžio objektams. Tad vientisas kubo formos statinys, kuriame dominavo stiklas bei originalios metalo konstrukcijos, transformavosi į dviejų tūrių (3 ir 8 aukštų) administracinį kompleksą. Jį Ekspertų tarybos narys Romas Gailius pavadino projektu „be ambicijų“, „vienu iš daugelio pastatų, kokių jau yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje“. Anot LAS Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkės Ramunės Staševičiūtės galima tik apgailestauti, kad kol kas Klaipėdoje be pakeitimų nebuvo įgyvendintas nė vienas architektūriniame konkurse laimėjęs projektas. „Kažkada architektūros srityje Lietuva pirmavo tarp trijų Baltijos valstybių, dabar esame paskutiniai ir ne be užsakovų pagalbos… Galėjom Klaipėdoje turėti gražų, naują architektūrinį kūrinį, o dabar jo nebus. Gera idėja buvo užgesinta, turėsime tradicinį sprendimą“,- sakė R. Staševičiūtė. Architekto Gintaro Čičiurkos teigimu, net sunku būtų įsivaizduoti, koks skandalas kiltų, jeigu kur nors Europoje būtų atsisakyta įgyvendinti konkursą laimėjusios Zaros Hadid projektą, bet Lietuvoje ši praktika kol kas negalioja.
Kartu su pavasariu pasibeldęs 40-mečio jubiliejus teatneša vien geras nuotaikas ir nuojautas. Tegul seksis darbai, tegul drąsiausios idėjos virsta tikrove, teneišsenka energijos šaltiniai. Su 40-uoju pavasariu architektą Vidą Stalaučinską nuoširdžiai sveikina Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje (LAS KAO) pradeda veikti Paveldosaugos ekspertų taryba, suvienijusi aukščiausią paveldosaugos eksperto kategoriją turinčius architektus, istorikus, archeologus.
Nauja visuomeninė institucija ketina svarstyti ir teikti savo išvadas apie aktualius su miesto paveldo tvarkyba susijusius klausimus, vertinti senamiesčio teritorijoje planuojamų objektų projektus. Paveldosaugos ekspertų tarybos sprendimai neprivalomi, tačiau kompetentingiausių šios srities miesto specialistų išvados, anot Tarybos steigėjų, gali būti naudingos tiek planų iniciatoriams, tiek autoriams, tiek visuomenei. „Analogiška taryba prieš daugiau nei dešimtį metų veikė prie Kultūros paveldo departamento, tačiau jos veikla nutrūko. Mintis imtis iniciatyvos ją atkurti kilo dėl Klaipėdoje neretai pasitaikančių mėgėjiškų ir paviršutiniškų paveldosaugos objektų tvarkybos vertinimų, neretai padiktuotų politinių ar merkantiliškų interesų. Visuomenė turi išgirsti ir profesionalų požiūrį į paveldą“,- konstatuota vakar įvykusiame LAS KAO valdybos posėdyje.
LAS KAO valdybos posėdyje patvirtintas Paveldosaugos ekspertų tarybos darbo reglamentas bei jos nariai: Edmundas Andrijauskas, Vilija Andriulionienė, dr. Jonas Genys, Vytautas Paulionis, Vigilija Paulionienė, Laima Šliogerienė, Janina Naujalienė, prof. Vladas Žulkus. Tapti šios Tarybos nariais kviesti visi Klaipėdos specialistai, turintys aukščiausią paveldosaugos eksperto kategoriją , tačiau ne visi išreiškė norą dirbti visuomeninėje organizacijoje.
Veiklą Paveldosaugos ekspertų taryba ketina pradėti gavusi paraiškų svarstyti konkrečius klausimus. Pirmame posėdyje Tarybos nariai išsirinks pirmininką.
Paveldosaugos ekspertų tarybos posėdžiai bus vieši, informacija apie priimtus sprendimus bus skelbiama visuomenei.
Teritorijų planavimo komitetui pritarus artimiausiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje politikai turės nuspręsti, ar uostamiestyje netolimoj ateity atsiras dvi naudotų didelių gabaritų buities daiktų surinkimo aikštelės. Pritarta ir sprendimo projektui, kuriuo Savivaldybės valdininkai norėtų ištaisyti savo darbo broką.
Didžiosioms atliekoms – specialios aikštelės
Vadinamųjų „stambiagabaričių“ atliekų surinkimo aikšteles Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ketina įrengti pietinėje ir šiaurinėje miesto dalyse – greta Šiaurės prospekto bei Plieno gatvėje. Tikimasi, jog gyventojai į jas gabens jiems nebereikalingus baldus bei atitarnavusią buitinę techniką, neteršdami, kaip dabar įprasta, gyvenamųjų kvartalų aplinkos
Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas K. Vaitiekūnas, komiteto nariams pristatydamas parengtus detaliųjų planų koncepcijų projektus, teigė, jog aikštelėms parinktos atokiau nuo gyvenamųjų rajonų ir žmonių traukos objektų esančios vietos, todėl jų atsiradimas negadins miesto vaizdo ir neblogins piliečių gyvenimo kokybės.
Per klaidą – didesni mokesčiai
Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas G. Pocius Teritorijų planavimo komitetui pristatė sprendimo projektą, kuriuo valdininkai nori ištaisyti savo darbo broką. Praėjusių metų liepos 23-iąją į Tarybai tvirtinti pateiktą apleistų pastatų sąrašą, anot G. Pociaus, per klaidą pateko du objektai, esantys Liepų g. 53a ir Malūnininkų g. 13. Jų savininkams, kaip ir kitų pastatų – vaiduoklių šeimininkams, Taryba tada nusprendė taikyti maksimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Klaida paaiškėjo tik šių metų pradžioje, kai dėl padidėjusio mokesčio į Savivaldybę kreipėsi nekilnojamojo turto savininkai. Valdininkai sako, jog klaida nebuvusi piktybinė, tiesiog neapsižiūrėta, kad vienu adresu registruotas nekilnojamasis turtas turi net po keletą valdytojų ir ne visi jie savo nuosavybę yra apleidę. Sprendimą šiuo klausimu Tarybos nariai turės priimti ketvirtadienį.
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė 50-ojo jubiliejaus proga nuoširdžiai sveikina architektą Liną Jurgaitį. Kūrybiškų darbų, gražių sėkmės akimirkų, sveikatos ir laimės linkim Tau, Kolega! Su jubiliejumi!
LAS Klaipėdos apskrities organizacija
Teritorijų planavimo komitetui pateikti priešprojektiniai pasiūlymai (projekto vadovas M. Šeškauskas), kuriuose numatyta būsimojo statinio dislokacija, automobilių stovėjimo aikštelė ir esamo spaudos kiosko perkėlimas, jo narių neįtikino, kad naujas objektas patogiai įsiterps į dabartinę aplinką. Vis dėlto leista tęsti planavimo procedūras, rekomenduota atlikti šios vietos istorinius-urbanistinius tyrimus, suderinti projektą su Autobusų stoties techniniu projektu.
Teritorijų planavimo komiteto sprendimu dar trys žemės sklypai bus dalijami į mažesnius ir juose atsiras gyvenamieji namai. 0,083 ha ploto sodo sklypas Neringos 1-ojoje g. Nr. 6 pagal parengtą detaliojo plano koncepciją ir sprendinius (projekto vadovė D. Zubavičienė) bus dalijamas perpus. Sklypų savininkai čia planuoja vienbučių gyvenamųjų namų statybas.
Komitetui pateiktas žemės sklypo Kopų g. 14 detaliojo plano sprendiniai (projekto vadovas M. Šeškauskas) numato analogišką procesą. 0,1998 ha ploto teritorija I-ojoje Melnragėje dalijama į dvi dalis tam, kad būtų suformuotas sklypas gyvenamojo namo statybai. Projektas Teritorijų planavimo komitete svarstomas ne pirmą kartą. Šiandien jam pritarta su sąlyga, jog bus mažinamas sklypo užstatymo intensyvumas. Beje, planavimo organizatoriai prisiėmė sau pareigą sutvarkyti dalį Kopų gatvės tęsinio.
Pagal parengtą detaliojo plano koncepaciją į dvi dalis „skyla“ ir žemės sklypas Skautų g. 23, Giruliuose. Sklypuose taip pat numatoma gyvenamųjų namų statyba. Kiti 2 sklypai Giruliuose, Šventosios g. 3 ir 5, rengiamus detaliojo plano priešprojektinius pasiūlymus turėtų padidėti, prijungiant prie jų laisvos valstybinės žemės plotus. Projekto vadovui M. Šeškauskui patikinus, jog kaimyninių žemės sklypų savininkai tam neprieštarauja, komiteto nariai tokiam siūlymui pritarė.
JAUNI ARCHITEKTAI SPRENDĖ „INFORMACIJOS IR PARAMOS GAUSIAI ŠEIMAI CENTRO“ PASTATO PROBLEMAS
Vasario 5 – 7 dienomis Eduardo Balsio menų gimnazijoje, Klaipėdoje, vyko kūrybinės dirbtuvės “Debreceno 3. Šeimų bendruomenės centras”, kurių metu 16 jaunų architektų ir dizainerių iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kūrė idėjas, kaip būtų galima renovuoti pastatą, priklausantį „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centrui“. Šiuo metu pastatas ir aplinka reikalauja būtinojo remonto, pastato struktūra yra itin paini, daugelis patalpų neįrengtos dėl lėšų stygiaus, žiemą jame besiglaudžiančios organizacijos turi kęsti šaltį, o šiltuoju sezonu – kiauro stogo sukeliamas problemas. Todėl Všį „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė R. Ševelkaitienė nusprendė kviestis į pagalbą Všį „Jauną architektūrą“, užsiimančia architektūrinių dirbtuvių organizavimu, kuri savo ruožtu sukvietė jaunus ir kūrybingus architektus. Penktadienį, vasario 5 d. dalyviai buvo atvežti iš Kauno ir Vilniaus. Po trumpo renginio pristatymo 16 dalyvių susiskirstė į 4 komandas po 4 žmones. Pirmoji komanda – architektės Ernesta Matulytė, Aušra Norkutė, Neringa Šimkutė, Gertrūda Šaliūtė, antroji – architektai Edmundas Pilvelis, Ieva Maknickaitė, Gabrielius Šegždavičius ir Sandra Dumčiūtė, trečioji – interjero dizainerės Eva Volkovska, Lina Intaitė, Jurga Marcinauskaitė ir Jomantė Valiulytė ir paskutinė komanda – architektai Matas Šiupšinskas, Ieva Cicėnaitė, Rūta Barisaitė, Rūta Vėlavičiūtė. Kūrybinio proceso metu taip pat talkino Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleiviai, besidomintys architektūra. Dalyviams buvo pristatyta pastato funkcinė programa,– „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė Regina Ševelkaitienė išsakė pagrindinius savo pageidavimus ir norus, išvardijo esamas ir norimas naujas pastato funkcijas, įvardijo pastato problemas. Dalyviai apsilankė pastate, savo akimis išvydo esamas bėdas. Vėliau sekė ilgas darbo procesas, kurio metu dalyviai bandė pritaikyti pastatą naujoms šiandienos reikmėms, gilinosi į kontekstą ir pastato vidų, sprendė jo konstrukcijas, ieškojo eksterjero ir interjero variantų. Sekmadienį, vasario 7 d. darbai buvo susisteminti ir parengti pristatymui. Į pristatymą susirinko apie 70 žmonių, tarp kurių buvo seimo narys V. Grubliauskas, Klaipėdos savivaldybės atstovė A. Tautkevičiūtė, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus architektas M. Daukšys, architektė V. Jokūbauskienė ir kiti. Vertinimo komisija (pirmininkas M. Daukšys) išrinko ir paskelbė geriausią darbą, stebėjosi renginio sėkme, jaunų architektų sumanumu ir pasiaukojančiu darbu. Geriausio darbo autoriai (Edmundas Pilvelis, Ieva Maknickaitė, Gabrielius Šegždavičius ir Sandra Dumčiūtė) buvo apdovanoti vertingomis architektūrinėmis knygomis, tačiau ir kiti dalyviai neliko nuskriausti. Šios kūrybinės dirbtuvės tai išskirtinis socialinis – meninis renginys, kurio metu gauta įvairiapusė nauda tiek patiems dalyviams, tiek ir „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centrui“, tiek ir pačiai visuomenei. Dalyviai įgijo daugiau patirties sprendžiant opias architektūrines – socialines problemas, Všį „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centras“ gavo 4 rimtus priešprojektinius pasiūlymus, kurie atskleidžia platesnes pastato panaudojimo galimybes ir jais remiantis ateityje bus prašoma europinių pinigų pastato renovacijos projektui rengti, o visuomenė pamatė, jog ir opios problemos gali būti išspręstos – tereikia vieningo darbo, kūrybiškumo ir teigiamo požiūrio.
Renginio organizatoriai:
Všį „Jauna architektūra“
Všį „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centras“
Klaipėdos universiteto užsakymu pradėtai rengti naujo teritorijos Herkaus Manto g. 84, vadinamojo Studentų miestelio, detaliojo plano koncepcijai uostamiesčio Tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė, nors politikams ir kilo klausimų dėl automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo, transporto srautų nukreipimo bei pačios teritorijos aptvėrimo.
Koncepciją pristačiusi projekto vadovė V. Mureikienė teigė, jog galiojantys planavimo dokumentai koreguojami pasikeitus Universiteto plėtros prioritetams ir numatomos ES investicijos į integruoto mokslo centro „Jūrinis slėnis“ statybą. Rengėjai sakė Studentų miestelyje neplanuojantys radikalių pokyčių. Beveik 24 hektarų ploto sklype išlieka keturios pagrindinės zonos: istorinė, mokslo, rekreacinė ir gyvenamoji. Kieviena iš jų formuojama kuriant jaukias uždaresnes aikščių, poilsio vietų erdves.
Istorinė zona, kurios pastatų kompleksas pripažintas kultūros paveldo vertybe,- akentuojama kaip visos teritorijos dominantė, su kuria neturėtų konkuruoti naujosios statybos pastatai. Tam, kad būsimieji statiniai neužgožtų istorinio komplekso, projektuotojai koncepcijoje numatė jų aukščių ribojimus.
Pagal parengtą koncepciją KU miestelyje turėtų dominuoti pėstieji, personalo ir studentų transporto stovėjimo aikštelės bei daugiaaukštė saugykla siūlomos prie išorinių sklypo ribų, išskyrus 180 vietų stovėjimo aikštelę greta būsimųjų studentų bendrabučių komplekso. Per teritoriją nutiesta gatvė, anot projekto autorių, skirta tik minimaliems aptarnaujančio transporto srautams.
Universiteto prorektorius Rimantas Didžiokas teigimu, pateikta koncepcija tenkina mokslo įstaigos lūkesčius. Kadangi sutartys dėl „Jūrinio slėnio“ projekto finansavimo jau pasirašytos, norima kuo greičiau pradėti naujo mokslo komplekso, planuojamo greta jau esamo naujų auditorijų centro, projektavimą bei statybas. R. Didžiokas vylėsi, jog dar šiemet turėtų prasidėti ir 900 vietų studentų bendrabučių komplekso statybos. Rekreacijos zona, kurioje numatyti sporto objektai, ateityje, anot Universiteto atstovo, turėtų būti plėtojama privačių investuotojų lėšomis.
Pristatyta koncepcija sulaukė prieštaringų Teritorijų planavimo komiteto narių vertinimų. Komiteto vadovas V. Greičiūnas svarstė, jog jeigu miestelyje norima tvarkos, projektuotojai turėtų pagalvoti apie teritorijos aptvėrimą. Tokiai nuomonei prieštaravo komiteto narys M. Usonis. Anot jo, pats numatomas teritorijos užstatymas kuria uždarumo įspūdį, o ši vieta turėtų būti gyvybinga, prieinama visiems miesto gyventojams.
V. Greičiūnas suabejojo, ar geras sprendimas automobilių stovėjimo aikšteles „iškelti“ į teritorijos pakraščius. Jo nuomone, nebūtų nieko blogo, jeigu mašinos būtų statomos ir planuojamoje atkurti istorinėje aikštėje. „Per šventes, renginius automobilių čia neturėtų būti, tačiau įprastom dienom aikštė galėtų būti universalesnė“,- sakė V. Greičiūnas. Atsakydamas į tokį siūlymą, KU prorektorius R. Didžiokas išreiškė viltį, jog kol bus įgyvendinti šie projektai, galbūt visuomenė jau bus pasikeitusi ir daugiau vaikščios ar važinėsis dviračiais, o ne automobiliais.
Skaudūs biudžeto skaičiai
Teritorijų planavimo komiteto nariams buvo pristatytas 2010-ųjų Klaipėdos miesto biudžeto projektas, kurį artimiausiame posėdyje turėtų svarstyti uostamiesčio Taryba. Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė informavo, jog 2010 metų biudžeto išlaidos miesto planavimui mažinamos, kaip ir daugeliui kitų sričių. Miesto urbanistinio planavimo programai įgyvendinti projekte siūloma skirti 1011,4 tūkst. Lt, net 1395,7 tūkst. Lt mažiau nei 2009-aisiais. Numatytų teritorijų detaliųjų planų rengimui siūloma skirti 720 tūkst. litų, net 300 tūkst. Lt mažiau nei pernai. Politikai teiravosi, ar dėl mažinamo biudžeto nesustos pradėtas gyvenamųjų kvartalų detaliųjų planų rengimas. Urbanistinės plėtros departamento direktorius K. Macijauskas pripažino, jog šis procesas lėtės, juolab kad iš šių metų biudžeto Savivaldybei teks sumokėti skolas už praėjusiais metais parengtus projektus. Biudžeto projektą jis pavadino skaudžiu. A. Špučienės teigimu, esant tokiai padėčiai būtiniems projektams rengti bus ieškoma ES fondų paramos.
Komiteto nariai biudžeto projektui pritarė. Anot V. Greičiūno, ginčai paliekami Tarybos posėdžiui…
Š.m. vasario 2 d., antradienį, 17 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kviečia uostamiesčio visuomenę į knygos „Architektas Alfredas Gytis Tiškus“ sutiktuves. Knygos apie Lietuvos architektūros riterį, Klaipėdos miesto Garbės pilietį ir žmogų, atsidavusį savo profesijai ir kūrybai, pristatymas vyks Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25, Klaipėda). Dalyvaus knygos autoriai, A. G. Tiškaus artimieji, kolegos, draugai.
Visi norintieji knygą galės įsigyti renginyje (kaina – 50 Lt), vėliau – LAS Klaipėdos apskrities organizacijos biure (Daržų 10 / Bažnyčių 4, Klaipėda).
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kviečia savo narius dalyvauti Leonardo da Vinci programos mobilumo projekte. Projekto metu Jūs turėsite galimybę vykti stažuotis į pasirinktą Europos Sąjungos šalyse veikiančią architektūros įmonę (stažuotės trukmė gali būti nuo 2 iki 26 savaičių). Stažuotės išlaidos (kelionė, apgyvendinimas, draudimas ir kt.) yra apmokamos Leonardo da Vinci programos lėšomis.
Šiuo metu organizacija ieško projekto partnerių šiose Europos Sąjungos šalyse: Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Ispanijoje.
Projektas bus vykdomas, jei organizacijai pavyks rasti partnerių užsienyje ir jei projekto paraiška laimės projektų konkursą. Stažuočių pradžia numatoma ne anksčiau kaip 2010 m. birželio 1 d.
Susidomėjusius prašome užpildyti dalyvio anketą ir iki 2010 m. sausio 29 d. 15:00 val. pateikti organizacijai el. paštu archsajunga@architektams.lt
Dėl papildomos informacijos kreiptis į:
Vaidotą Dapkevičių (Tel.: 8686 23601, el.paštas vaidotas.dapkevicius@architektas.org)
Audronę Dapkevičiūtę (Tel.: 8 615 89201, el.paštas audrone2@yahoo.com)
Dalyvio anketą ir trumpą Leonardo Da Vinci programos aprašymą rasite čia.
