Teritorijų planavimo komitetas taip pat neišsprendė rebuso, kaip šiltuoju metų laiku į miestą išvažiuojantys dviratininkai galėtų saugiai, be konfliktų su pėsčiaisiais pravažiuot senamiestį ir centrinę miesto dalį.
Ši problema Klaipėdos miesto savivaldybėje gvildenama jau ne vieną mėnesį. Saugaus eismo komisija siūlymus dviratininkų eismui skirti dalį Tiltų ir Herkaus Manto gatvių važiuojamosios dalies (pėstiesiems sugrąžinant šaligatvį) atmetė, motyvuodama, jog dėl to kils problemų automobilininkams, be to, judrioje gatvėje bus nesaugu ir patiems dviratininkams. Diskusiją šiuo klausimu siūlyta atnaujinti pavasarį, kai vėl prasidės dviračių sezonas. Teritorijų planavimo komiteto nariai su tokia išvada nesutiko. Anot komiteto nario E. Sabataičio problema kaip tik turi būti sprendžiama žiemą, kad iki pavasario būtų paruošti ir priimti sprendimai.
Deja, po komiteto narių diskusijos su Savivaldybės administracijos atstovais „saliamoniškų“ problemos sprendimų nerasta. Komiteto nario R. Bražinsko nuomone, Tiltų gatvėje, kur transporto eismas ne toks intensyvus, o savaitgaliais – ribojamas, galbūt ir įmanoma dalį važiuojamosios dalies atiduoti dviratininkams, tačiau Herkaus Manto gatvėje to daryti tikrai nereikėtų – eismo saugumo požiūriu, tai būtų blogas sprendimas. Politiko manymu, ši problema galbūt išsispręs savaime, kai „ūgtels“ ir pėsčiųjų, ir dviratininkų kultūra. Taip esą jau yra Vilniuje.
Komiteto pirmininkas Valentinas Greičiūnas, kuris taip pat piktinosi, jog pėstiesiems vasarą Herkaus Manto gatvės šaligatviu tenka vaikščiot „tarp medžių lyg slalome“, pasiūlė Savivaldybės administracijai ieškot galimybių, kaip mažinti dviratininkų srautą šioje gatvėje, nukreipiant dviračių takus ir į paralelias Šaulių, S. Šimkaus ir I. Kanto gatves. Esą po gretimas gatves pasklidę dviratininkai galbūt sušvelnintų esamą situaciją. Valdininkai žadėjo svarstyti šį variantą.
Turgelis Žvejybos uosto rajone išliks
Komiteto nariai, pakartotinai ėmęsi svarstyti turgelio teritorijos Žvejybos uosto rajone detaliojo plano sprendinių (proj. vadovas A. Vitonis), sulaukė kelių šimtų šio mikrorajono gyventojų parašų, norinčių, jog prekyvietė Minijos g. 137A ir toliau gyvuotų. Projekto užsakovas – Savivaldybės įmonė „Naujasis turgus“ – nori šią teritoriją sutvarkyti, aptverti, rekonstruoti esamą paviljoną, įrengti dengtus prekystalius. Komiteto narių dauguma projektui pritarė (susilaikė tik komiteto pirmininkas V. Greičiūnas, kurio nuomone, gyvenamuosiuose rajonuose turgaviečių nereikėtų) ir iš „Naujojo turgaus“ vadovo išsiderėjo, jog kartu su prekyvietės teritorija bus tvarkoma ir aplink ją esančių namų aplinka, įvažiavimai.
Miestiečiai ir sunkmečiu planuoja statybas
Komiteto nariai pritarė UAB „Progresyvūs sprendimai“ parengtiems planavimo pasiūlymams žemės sklype Deimės g. 25/ Priegliaus g. 3 statyti 4-ių butų-blokų gyvenamąjį namą (proj. vadovė D. Zubavičienė). Taip pat pritarta šios bendrovės teiktiems žemės sklypo Palangos g. 1B, Giruliuose detaliojo plano koncepcijai ir sprendiniams. Privatiems asmenims priklausančiame sklype numatoma statyti mažaaukštį vienbutį gyvenamąjį namą. Su sąlyga, jog bus sumažinta užstatymo zona bei intensyvumas, pritarta ir dar vieno Girulių sklypo, esančio Turistų g. 6, detaliojo plano sprendiniams (proj. vadovas M. Šeškauskas). 0,24 ha ploto teritorijos bendrasavininkiai planuoja blokuotų gyvenamųjų namų statybas. Pritarta ir dviejų sklypų Veterinarijos g. 71 ir 73 sujungimui, pagal parengtą detaliojo plano koncepciją (proj. autorius P. Dedelė) ateity šiame sodų bendrijos sklype turėtų iškilti gyvenamasis namas.
Numatomiems Klaipėdos apskrities ligoninės plėtros planams Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Ekspertų taryba pritarė tik po trečiojo svarstymo. Vilties gatvėje gydymo įstaiga dar šiemet planuoja pradėti statyti naujus korpusus bei rekonstruoti Patologijos – anatomijos korpusą.
Pirmuosiuose svarstymuose daugiausiai kritiškų pastabų sulaukė projektinių siūlymų autorių (UAB „Cowi Lietuva“) noras įvažiavimą į būsimą požeminę automobilių saugyklą projektuoti iš Vilties gatvės pusės, įvažiavimo „duobei“ panaudojant dalį šaligatvio. Ekspertų taryba kategoriškai nesutiko su tokiu problemos sprendimo variantu. Vakardienos svarstymui pateiktuose siūlymuose įvažiavimas į požeminę aikštelę „pasitraukė“ iš judraus Vilties gatvės šaligatvio į būsimojo pastato pirmojo aukšto vidų. Į čia projektuojamą holą važiuos ir Greitosios pagalbos automobiliai (ligoniai liftų pagalba iš čia bus perkeliami į senąjame korpuse esantį Priėmimo skyrių), ir medicinos įstaigos personalo transportas – jis pandusu leisis į požeminę 31-os vietos saugyklą.
Ekspertams abejonių kėlę tamsių spalvų būsimųjų ligoninės korpusų spalviniai sprendimai, patobulintame projekte taip pat koreguoti. Nauji Vilties gatvės statiniai, anot Ekspertų tarybos narių, neturėtų kontrastuoti su esamų pastatų spalva. Tad projektuotojams rekomenduota rinktis šviesias fasadų ir jo apdailos detalių spalvas.
Pateiktiems Patologijos-anatomijos korpuso projektiniams sprendimams pritarta, išskyrus vieną detalę: projekte numatyta stiklinė šio korpuso jungtis su jau esamu ligoninės kompleksu įvertinta kaip nepriimtina. Jos atsiradimo galimybę nutarta svarstyti tik tada, kai bus parengti kitų ligoninės plėtros etapų projektai.
Ekspertų tarybos nariai posėdyje atkreipė dėmesį, jog po diskusijų naujų ligoninės korpusų projektai yra gerokai patobulėję, tačiau kartu išreiškė apgailestavimą, jog centrinėje miesto dalyje vyks tokio masto statybos, o šis, jautrus, dar pakankamai žalias, stilingais tarpukario architektūros pastatais užstatytas kvaratalas, bus perpildytas naujais masyviais statiniais. „Turime prisiimti dalį atsakomybės, jog nebuvome pakankamai principingi ir nepasipriešinome nepamatuotiems medikų ir miesto valdžios planams tuomet, kai dar buvo svarstomi šios teritorijos intensyvios plėtros detalieji planai, atvėrę kelius Klaipėdos apskrities ligoninės išplėtimo planams“,- apgailestavo Ekspertų tarybos posėdžio pirmininkas E. Andrijauskas.
Šaltinis: LAS Klaipėdos apskrities organizacija
Sausio 8-ąją posėdžiavę Teritorijų planavimo komiteto nariai atidėjo UAB „Klaipėdos projektas“ (projekto vadovė M. Ramanauskienė) parengtų teritorijos tarp Dvaro ir Akmenų gatvių, Dvaro g. 7 (Tauralaukyje) detaliojo plano sprendinių svarstymą.
Komiteto nariai pateiktoje medžiagoje neaptiko informacijos apie greta planuojamos teritorijos esančių sklypų numatomą raidą. Tad planavimo organizatorių ketinimai savo valdomoje teritorijoje greta veikiančios statybinių prekių parduotuvės statyti keturių aukštų administracinį pastatą bus svarstomi dar kartą.
Atidėtas ir žemės sklypo prie pastatų Sulupės g. 3A, 3B detaliojo plano koncepcijos (projekto vadovė V. Paulionienė) svarstymas. Planavimo organizatorius – UAB “Koopverslas” – vietoj neveikiančių prekybos paviljono ir taros supirktuvės ketina statyti 5-ių aukštų vienos laiptinės gyvenamąjį namą, prieš tai detaliuoju planu suformavus 10 arų sklypą. Komiteto nariai projekto rengėjams pakartotiniam svarstymui pasiūlė parengti ne tik šio sklypo, bet ir greta esančių teritorijų projektus, kuriuose būtų matyti, ar naujo statinio atsiradimas nepablogins jau esamų namų gyventojų gyvenimo kokybės.
Pritarta tik vienam iš trijų svarstytų klausimų. Liepojos g. 154 esantį 15 arų sklypą valdantys savininkai jį pageidauja dalinti į du sklypus ir juose statyti gyvenamuosius namus. Politikai pateiktiems priešprojektiniams pasiūlymams (projekto vadovas S. Plungė) neprieštaravo.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija 2009-iesiems baigiantis išleido monografiją apie buvusį savo kolegą Lietuvos architektūros riterį, Klaipėdos miesto garbės pilietį Alfredą Gytį Tiškų (1934-2008).
Architektas Alfredas Gytis Tiškus – viena iškiliausių uostamiesčio architektų profesinės bendruomenės asmenybių. Būtent jam priskiriama Klaipėdos, kaip raudonų plytų miesto, idėja. Ją jis aktyviai propagavo ir puoselėjo visus savo darbo pajūryje metus. Nuo 1961-ųjų savo profesinę veiklą uostamiestyje pradėjęs A. G. Tiškus čia paliko gilų įspaudą – kartu su kolegomis ir bendraminčiais projektavo tuo metu iškilusius „Aitvaro. Bilduko. Vaidilos“, „Pempininkų“, „Vaikų pasaulio“, „Saturno“, „Vingio“, „Šilo“, „Debreceno“ visuomeninius –prekybinius kompleksus, gyvenamuosius kvartalus. A. G. Tiškaus kūriniai – viešbučiai „Klaipėda“, „Pamarys“, Neringos savivaldybės administracinis pastatas, laidojimo namai Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose bei legenda tapusi Palangos kavinė „Vaidilutė“ ir kt.
Monografijos epigrafu tapo paties jos herojaus žodžiai: „Juk kas yra architektūra. Dailininko nutapytą paveikslą gali pamatyti keli šimtai žmonių. Skulptoriaus sukurtą skulptūrą – keli tūkstančiai. Architekto darbus mato tūkstančių tūkstančiai. Kiekvienas architektas turi tai atsiminti ir jausti atsakomybę už tai, ką palieka žmonėms…“. Knygoje „Architektas Alfredas Gytis Tiškus“ išsamiai pristatoma architekto profesinė veikla, įgyvendinti ir tik brėžiniuose likę darbai. Artimųjų, draugų bei kolegų prisiminimai puikiai iliustruoja, kokiu sudėtingu laikmečiu kelią skynėsi tuo metu inovatyvios idėjos. Monografijoje atskleidžiama ir kita architekto asmenybės pusė – publikuojami A. G. Tiškaus piešiniai, grafikos bei pastelės darbai, į kuriuos laisvalaikio minutėmis kūrėjas „sukėlė“ daugybę nuostabių šio krašto peizažų, etnografinių motyvų.
Ką tik iš spaustuvės atkeliavusią monografiją „Architektas Alfredas Gytis Tiškus“ uostamiesčio bendruomenei planuojama pristatyti jau Naujaisiais, 2010-aisiais metais. Jos autoriai – Nijolė Kepenienė ir Vaidas Petrulis.
Knyga išleista LR Kultūros rėmimo fondo, Klaipėdos miesto savivaldybės, architekto A. Zavišos labdaros paramos fondo, architekto G. Baravyko fondo, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos narių, uostamiesčio architektūros bendrovių paramos dėka.
Šaltinis: LAS Klaipėdos apskrities organizacija
Gerbiami kolegos, bičiuliai, partneriai,
Su baltu sniegu atėjusios gražiausios metų šventės teatneša daug džiaugsmingų akimirkų į Jūsų namus, daug meilės ir šilumos Jūsų širdims, daug šviesių ir prasmingų minčių bei idėjų.
Tebus 2010-ieji sėkmingų kūrybinių sumanymų ir prasmingų darbų metai!
Ramunė Staševičiūtė
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos interneto portalas www.architektams.lt ne tik kardinaliai pakeitė savo išvaizdą bei pasipildė naujomis rubrikomis. Portale startuojantis forumas visus, besidominčiuosius miesto bei krašto architektūra, jos pokyčiais, teisine šios srities baze, kviečia aktyviai diskutuoti, keistis žiniomis, nuomonėmis bei argumentais.
Nuo 2005-ųjų veikiantis tinklapis www.architektams.lt kasmet sulaukia daugybės lankytojų. Jame viešinamos LAS Klaipėdos apskrities organizacijos naujienos, renginiai, architektų ir miesto visuomenei aktualūs sprendimai.
Vienas iš tinklapio atnaujinimo iniciatorių LAS Klaipėdos apskrities valdybos narys Mantas Daukšys sako, jog buvusios svetainės galimybės jau nebetenkino ir architektų bendruomenės, ir visuomenės poreikių: „Dauguma architektų dirba individualiai, todėl keitimasis žiniomis, profesiniu patyrimu yra itin aktualus. Kadangi dirbame žmonėms, kuriame jų gyvenimo ir laisvalaikio erdves, mums svarbu išgirsti ir visuomenės nuomonę apie mūsų idėjas ar įgyvendinamus projektus“. Mantas Daukšys tikisi, jog atnaujinto portalo forume nesilies pikti komentarai ar emocijos, bet vyks turiningos, įdomios bei argumentuotos diskusijos.
Kartu su atnaujinta svetaine sukurta virtuali erdvė architektų asmeniniams tinklalapiams kurti su bendra internetinio adreso pabaiga „…architektas.org” (pvz.: vardas.pavarde.architektas.org). Taip krašto architektams atsiveria galimybė visuomenei plačiau pristatyti savo darbus.
Internetinis portalas www.architektams.lt atnaujintas gavus Lietuvos kultūros rėmimo fondo paramą, prie šio projekto lėšomis prisidėjo ir LAS Klaipėdos apskrities organizacijos nariai. Projektą įgyvendino bendrovė „Emotion“.
Šaltinis: LAS Klaipėdos apskrities organizacija
Teritorijų planavimo komitete pristatyti teritorijos prie „Bandužių“ prekybos centro (Vingio g. 29) detaliojo plano sprendiniai (projekto vadovas R. Atas) sukėlė diskusijų, tačiau konkretūs sprendimai atidėti ateičiai.
Planuotojai iš 10-ies teritorijoje esančių sklypų formuoja septynis, nustato jų paskirtis. Juose ateity galėtų iškilti daugiaaukštis gyvenamasis namas, visuomeninės paskirties pastatai. Viename iš skypų numatyta ir socialinės paskirties būstų statyba – 4 aukštų namas, kuriame galėtų būti įrengta daugiau nei 100 butų. Tiesa, tokius ketinimus anksčiau puoselėję Savivaldybės specialistai, dabar jau atsargiau vertino tokią galimybę. Esą šiuo metu nesant lėšų realizuoti projektą, galbūt verta pagalvoti apie žemės sklypo pardavimą aukcione.
Detaliojo plano sprendiniuose numatyta, jog vienu aukštu turėtų „paaugti“ ir dabartinis „Bandužių“ prekybos centras. Planuojamoje teritorijoje numatytos automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų bei dviračių takai.
Komiteto nariai patvirtino teritorijos Minijos g. 152A detaliojo plano koncepciją (projekto vadovas A. Kilišauskas). Sklypo, kuriame šiuo metu veikia degalinė „Dujokas“, savininkas detaliuoju planu nori jį dalinti į dvi dalis. Abiejuose žemės plotuose numatoma ir toliau plėtoti degalinių ir autoservisų veiklą.
Pritarta, jog sodininkų bendrijoje „Baltija“, sujungus 2 sklypus (Baltijos 13-oji g. Nr.18 ir Nr. 20), būtų suformuotas vienas, jame numatant vienučio namo statybą. Tuo pat metu klausimas dėl detaliojo plano koncepcijos ir sprendinių žemės sklype Palangos g. 1b (Giruliai), kurio savininkai sklype taip pat pageidautų statyti vienbutį gyvenamąjį namą, atidėtas.
Šaltinis: LAS Klaipėdos apskrities organizacija
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose (Daržų g.10/ Bažnyčių g. 4) eksponuojama paroda „Japonijos architektūros naujoji banga 2009”.
Uostamiesčio visuomenei pristatomi 5 jaunų, bet jau pasaulinį pripažinimą pelniusių Japonijos architektų Sh.Endo, T.Nishizawos , H.Sambuichi, M.Chibos, T.Tezukos darbai.
Ekspozicija į uostamiestį atkeliavo iš Vilniaus. Ši paroda buvo vasarą sostinėje vykusios Lietuvos ir Japonijos architektūros savaitės „Rytai Rytai II“ programos dalis, kuomet mūsų šalies architektų bendruomenė sulaukė tikro Japonijos architektūros garsenybių „desanto“. Kartu su profesionalais į Lietuvą atvyko ir grupė architektūrą studijuojančio jaunimo.
Svečiai kartu su kolegomis iš Lietuvos dalyvavo diskusijose, pristatė naujausias savo šalies architektūros tendencijas, ambicingus projektus, tuo pat metu būsimieji architektai dirbo kūrybinėse dirbtuvėse.
Specialistai pripažįsta, jog japonų architektūra turi savitą braižą, dėl to ji gerbiama ir vertinama visame pasaulyje. Klaipėdiečiai taip pat turi galimybę išvysti naujausius šios šalies kūrėjų darbus.
Paroda LAS Klaipėdos apskrities organizacijoje veiks iki gruodžio 31-osios.
Šaltinis: Dalia Grikšaitė
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, Klaipėdos savivaldybę ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, prašydama ištirti, ar teisėtai rekonstruojami Klaipėdos apskrities ligoninės fasadai.
Vakar vykusiame LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Ekspertų tarybos posėdyje buvo pateikta informacija, jog ant ligoninės pastatų Vilties ir S. Nėries gatvėse montuojamos stiklo plokštumos. Architektų žiniomis, fasadų rekosntrukcijos projektas ir statybos leidimas buvo išduotas stiklinti 1967-aisiais statyto korpuso fasadą, o darbai vykdomi ir ant kito, 1933-iaisiais J. Steikūno projektavimo firmos suprojektuoto konstruktyvistinio stiliaus statinio. „Buvusi Raudonojo Kryžiaus ligoninė yra vienas iš vertingų tarpukario laikotarpio stilingos architektūros statinių. Pastato tūrių santykis, langų proporcijos, fasadų skaidymas sukuria lengvai skaitomą stilistinę vienovę. Šiuo metu priešais langus montuojamos struktūrinio tonuoto stiklo plokštumos yra svetimos pastato architektūrai, jos griauna fasadų skaidymo sistemą ir galiausiai menkina statinio vertingąsias savybės“,- konstatuojama LAS Klaipėdos apskrities organizacijos rašte.
Atsakingų žinybų prašoma ištirti situaciją ir informuoti architektų bendruomenę: kokiais dokumentais remiantis yra žalojamas vertingas 1933 m. pastatas, ar šiems darbams buvo parengtas projektas?
Beje, vakardienos LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Ekpertų tarybos posėdyje dalyvavęs Klaipėdos apskrities ligoninės vyr. gydytojas R. Sakalauskas į ekspertų klausimą, ar 1933-iųjų metų statybos pastato fasadui rekonstruoti yra parengtas projektas, turimi reikalingi leidimai, aiškaus atsakymo nepateikė.
LAS Klaipėdos apskrities organizacija
Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė žemės sklypo buvusiame Šaulių kaime ir jo gretimybių teritorijos raidos koncepcijai (projekto vadovė – V. Paulionienė), o jos kūrėjus pamalonino komplimentu, jog mikrorajono užstatymas projektuojamas humaniškai, būsimiesiems jo naujakuriams siekiant sukurti geresnę gyvenimo kokybę.
Teritorija, esanti tarp Danės upės, Liepų gatvės ir kelio “Palanga – Šilutė”, ateityje turėtų tapti patrauklia gyvenamąja – komercine zona. Projekto užsakovas – UAB “Statemos investicija” 13-ą žemės ūkio paskirties sklypų ateityje norėtų paversti jaukiu mikrorajonu, kuriame galėtų iškilti iki 300 būstų (vienbučiai, dvibučiai, blokuoti namai su žemės sklypeliais). Raidos koncepcijoje mikrorajono gyventojų reikmėms numatomos poilsio erdvės, socialinės infrastruktūros objektai – mokykla, darželis, pėsčiųjų ir dviračių takai, stadionas. Komercinė zona numatoma greta Liepų gatvės.
Komiteto nariai pritarė bendrovės “A team projects” parengtiems žemės sklypų Tilžės g. 90,92.94 detaliojo plano sprendiniams (projekto vadovė V. Atienė) su pastabomis, jog tolesniuose planavimo dokumentuose būtų aiškiai apibrėžta šioje vietoje prekybos centrą ketinančių statyti savininkų įsipareigojimai prisidėti prie teritorijos aplinkos (įvažiavimų, dviračių takų, želdinių sutvarkymo). Su Jakų žiedu besiribojančių sklypų savininkai ateityje čia planuoja statyti 30 tūkst.kv. metrų prekybos centrą bei degalinę.
Bendrovės “Naujasis turgus” užsakymu parengti teritorijos Minijos g. 137A detaliojo plano sprendiniai (projekto vadovas A. Vitonis), pagal kuriuos planuojama išplėsti šioje vietoje veikiantį turgelį, sutvarkyti jo aplinką bei privažiavimus, politikų pritarimo nesulaukė. Komiteto pirmininkas Valentinas Greičiūnas teigė, jog tokiu būdu gali būti pabloginta greta turgelio gyvenančių miestiečių gyvenimo kokybė. Klausimo svarstymas atidėtas, o komiteto nariai dėl turgelio plėtros pasižadėjo surengti pasitarimą su Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovais bei planuojamos teritorijos kaimynais.
Savivaldybės administracijos poziciją Teritorijų planavimo komiteto nariai tikisi išgirsti ir kitu visuomenei aktualiu klausimu: kaip saugiai organizuoti dviračių eismą senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje (nuo Senojo turgaus iki Lietuvininkų aikštės). Komiteto pirmininkas gavo Saugaus eismo komisijos nutarimą, šios problemos sprendimą atidėti pavasariui, nes dabar dviračių sezonas jau pasibaigęs… Toks raštas papiktino kai kuriuos komiteto narius. Esą pavasarį valdininkai vėl tam neras laiko, nes tuomet dviračių sezonas jau bus prasidėjęs. Tad nutarta šią problemą dar kartą nagrinėti bendrame politikų ir Savivaldybės administracijos pasitarime.
Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius K. Macijauskas informavo Teritorijų planavimo komiteto narius apie gautą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus E. Gentvilo raštą, kuriuo siūloma keisti 2006-ųjų Klaipėdos tarybos sprendimą. Juo buvo nustatyta, kad kartu su būsimuoju Keleivių ir krovinių terminalu turi pradėti funkcionuoti ir pertvarkytas Baltijos prospektas. Uosto direkcija mano, jog rengiant tuometinius planavimo dokumentus atliktos transporto srautų prognozės buvusios netikslios, jie esą nurodyti per dideli, todėl Klaipėdos miesto politikams siūloma keisti Baltijos pr. rekonstrukcijos etapus. Teritorijų planavimo komiteto nariai nutarė neskubinti šio klausimo teikimo Tarybai, iš pradžių susipažinti, kokiais duomenimis pagrįsti Uosto vadovo teiginiai ir naujos transporto srautų prognozės.
LAS Klaipėdos apskrities organizacija