Šių metų vasario 26 d. (pirmadienį) 10 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda (III aukštas) vyks Naujo teismų pastato Klaipėdoje architektūrinio konkurso projektų viešas pristatymas
Savo įžvalgas apie kiekvieną iš konkursui pateiktus 11 projektų pristatys konkurso recenzentai architektas Kazimieras Reimeris ir Andrius Ropolas.
Po viešo pristatymo, 13 val. vyks uždaras konkurso projektų Vertinimo komisijos posėdis, kurio metu bus sudaryta preliminari konkurso projektų eilė.
Architektūrinį konkursą naujam teismų pastatui Klaipėdoje organizuoja Vį Turto bankas, kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija. Bendras prizinis fondas 33 tūkstančiai eurų.
Naujame pastate Kauno g. 8 Klaipėdoje įsikurs Klaipėdos apygardos teismas ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai. Vieta naujam teismų pastatui numatyta šalia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato. Šiuo metu centrinėje miesto dalyje esančių teismų pastatų patalpos nepritaikytos jų veiklai, neatitinka teismams keliamų saugumo reikalavimų, yra ekonomiškai neefektyvios.
Konkurso užsakovas: VĮ Turto bankas, Kęstučio g. 45, 08124 Vilnius, tel.: +370 5 27809 00, el. p.: info@turtas.lt
Konkurso organizatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda, mob. +370 686 41650, +370 686 23 601, www.architektams.It
Konkurso objektas: naujo Klaipėdos apygardos teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų̨ pastato sklype adresu Kauno g. 8, Klaipėdoje, architektūrinis projektas. Konkurso metu bus išrinktas geriausias architektūrinis sprendimas.
Darbų vertinimo kriterijai: Architektūrinės, urbanistinės idėjos integralumas, kokybė – 35%; Funkcionalumas – 30%; Tvarumas – 20%; Paslaugų kaina – 15%.
Prizai: I vietai – 15 000 Eur., II vietai – 10 000 Eur., III vietai – 8 000 Eur.
Sutartis: Konkurso užsakovas numato sudaryti paslaugų sutartį su konkurso I vietos laimėtoju, kviečiant autorius į neskelbiamas derybas.
Konkurso darbų vertinimo komisijos nariai:
Marijus Mockus, Klaipėdos miesto savivaldybės vyr. architektas
Mantas Daukšys architektas, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos primininkas
Sauliu Juškys, architektas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Milda Rekevičienė, architektė, UAB „Aketuri architektai“
Simonas Kuoras, Klaipėdos apygardos teismo kancleris
Arūnas Stravinskas, VĮ Turto bankas Turto strategijos ir plėtros departamento Statybos inžinierių grupės vadovas
Inga Urbonaitė-Vadoklienė, VĮ Turto bankas Turto strategijos ir plėtros departamento konsultantė
Konkursui pateikti projektai: https://architektams.lt/konkursai/architektu-pasiulymai-naujajam-klaipedos-teismu-pastatui-pristatomi-visuomenei/
Turto banko, kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija skelbtame naujojo teismų pastato Klaipėdoje architektūriniame konkurse sulaukta 11 projektų pasiūlymų. Geriausią projektą išrinks komisija, sutartį su laimėtoju ketinama pasirašyti antrąjį metų ketvirtį.
Konkurse pateikiami projektai yra anoniminiai, o geriausią projektą išrinks komisija, kurioje daugumą sudarys architektai. Konkurso darbų viešas pristatymas, bei vertinimo komisijos posėdis įvyks vasario 26 d. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose Bažnyčių g. 6-1, Klaipėdoje.
„Nors pastato paskirtis diktuoja pakankamai griežtą pirminę funkcinę schemą, organizatoriai tikisi kūrybiškų pastato prieigų ir patalpų viešų erdvių sprendimų. Džiugu, kad konkurso vertinimo komisijoje sutiko dalyvauti ir gretimo, Klaipėdos apskrities policijos komisariato pastato projekto autorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Saulius Juškys“, – sako Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovas, konkurso koordinatorius architektas Vaidotas Dapkevičius.
Bendras prizinis architektūrinio konkurso fondas siekia 33 tūkstančiai eurų.
„Sutartį su nugalėtoju planuojame pasirašyti II-ąjį metų ketvirtį. Siekiame, kad tai būtų modernus, visuomenei atviras ir miestą puošiantis pastatas“, – sako laikinai Turto banko direktoriaus pareigas einantis Finansų departamento direktorius Ernestas Česokas.
Naujame pastate Kauno g. 8 Klaipėdoje įsikurs Klaipėdos apygardos teismas ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai. Vieta naujam teismų pastatui numatyta šalia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato. Šiuo metu centrinėje miesto dalyje esančių teismų pastatų patalpos nepritaikytos jų veiklai, neatitinka teismams keliamų saugumo reikalavimų, yra neefektyvios.
Parduos senus teismų pastatus
Planuojam kad naujojo teismų pastato statyba turėtų kainuoti apie 10 mln. eurų. Dalį lėšų projektui finansuoti ketinama gauti pardavus dabar teismų naudojamus pastatus uostamiesčio centre – Herkaus Manto g. 26, 26A ir Galinio Pylimo g. 9. Už šiuos energetiškai neefektyvius pastatus, pirminiu vertinimu, tikimasi gauti apie 2 mln. eurų.
Naujasis teismų pastatas bus atviras visuomenei, su klientams patogiomis viešosiomis erdvėmis pastato viduje. Pastatas bus projektuojamas pasitelkiant BIM modeliavimą, kuris leidžia žymiai sumažinti statinio projektavimo laiką ir tiksliau planuoti statybos sąnaudas.
Atrinkus projektuotojus ir parengus projektą bei gavus statybos leidimą, 2025-ųjų viduryje tikimasi skelbti rangos darbų konkursą.
Teismai į pastatą galėtų įsikelti 2026 m. pabaigoje.
Apie Turto banką
Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni iš pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra statinių tvarumo didinimas, investicijos į atsinaujinančią energiją, energijos sąnaudų ir CO2 emisijos mažinimas.
Aiškinamasis raštas 
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Turto bankas kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija spalio 6 dieną paskelbė architektūrinį konkursą naujam teismų pastatui Klaipėdoje. Bendras prizinis fondas 33 tūkstančiai eurų. Konkurso darbų laukiama iki 2024 m. sausio 16 d., 10.00 val.
Nauji teismų pastatų projektai Lietuvoje
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje nemažai teismo rūmų pastatų buvo rekonstruoti, ar atlikti pastatų remonto darbai. Tačiau pastatytas vienintelis – naujas beveik 1 300 kvadratinių metrų bendro ploto Teismo rūmų pastatas Ukmergėje, kurį projektavo UAB „Projektų rengimo biuras“, statinio projekto autorius architektas Andrius Uogintas, interjero projekto autorė architektė Vaida Klumpelienė. Pastate įrengta 30 darbo vietų, trys posėdžių salės. Pastatas projektuoti pradėtas dar 2013 m. Statybos darbai kiek vėlavo keičiantis statybos rangovui.
2023 m. vasario mėnesį pradėjusio veikti naujojo Vilniaus regiono apylinkės teismo pastato projekto autoriaus architekto Andriaus Uoginto nuomone, ieškant architektūrinių sprendimų naujam šiuolaikiniam teismų ar panašios tipologijos pastatui, savotišku iššūkiu tapo pastato paskirčiai keliamų technologinių reikalavimų įgyvendinimas. Tai – saugumo, privatumo, konvojuojamų teisiamųjų asmenų, teisėjų ir interesantų srautų atskyrimo reikalavimai. Taip pat su institucija siejamos monumentalios, reprezentatyvios architektūros išraiškos ir jaukaus mastelio paieškos. Projektuojant interjerą buvo stengiamasi išvengti teismo, kaip baudžiamosios institucijos įvaizdžio: suprojektuotos jaukios lankytojams skirtos erdvės, posėdžių salėse – dominuojantys šviesūs mediniai paviršiai, darbuotojų patalpose medinių paviršių apdaila. Didelis dėmesys buvo skirtas patalpų akustiniam komfortui. Į klausimą, kurie Ukmergės teismo rūmų projekto sprendimai buvo sėkmingiausi, A.Uogintas atsako: “Mano nuomone sėkmingas pastato mastelio santykis su aplinkiniu užstatymu. Sklypas yra perimetrinio ir sodybinio užstatymų sankirtoje. Pastato išorė aiškiai atspindi vidinę funkcinę struktūrą. Aiškiai atskirtos administracinė ir viešoji pastato dalys.“
Kitas naujas teismų pastatas buvo projektuojamas Šeimyniškių g., Vilniuje (autoriai arch. J. Porvaneckaitė, A.Dagelis, A.Vilčinskas, S.Čalnaras, A.Stonkutė, R.Kapustaitė, A.Miniotaitė – UAB „Cloud architektai“). Čia turėjo įsikurti trys Vilniuje veikiančios teismų sistemos institucijos – Vilniaus regiono apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas ir Nacionalinė teismų administracija. Šiuo metu projekto įgyvendinimas yra sustabdytas, nes šių metų pradžioje LR Vyriausybė nepritarė šio projekto finansavimui. Vilniaus teismų pastatų problemoms spręsti Nacionalinė teismų administracija ir Turto bankas ieško kitų būdų.
Naujas teismų pastatas Klaipėdoje
Trečiasis žingsnis tokios paskirties naujo pastato architektūriniam sprendimui – Klaipėdos apygardos teismų ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų pastato architektūrinis konkursas. Vieta naujam teismų pastatui numatyta šalia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato – Kauno g. 8, Klaipėdoje. Taip pratęsiant administracinių pastatų Kauno gatvės išklotinę.
Specifiniai poreikiai įvardinti konkurso programoje – užstatymo zonos plotas iki 1 965 kvadratinių metrų, pastatas iki 20 m aukščio, iki 4 000 kvadratinių metrų bendro ploto. Pastate numatoma įrengti 11 teismo posėdžių salių, patogias erdves klientų aptarnavimui, bei šiuolaikiškas darbo ir poilsio erdves teismų darbuotojams. Planuojama 118 nuolatinių darbo vietų (maksimalus darbuotojų skaičius – 15), numatomas lankytojų skaičius – apie 80–90 per parą.
Teismų pastatas, kartu su Policijos pastatu (Kauno g. 6) formuosiantis Kauno g. perimetrą, turėtų integruoti viešos erdvės elementus statinyje ir jo aplinkoje, tuo pačiu formuoti savotišką buferį tarp gyvenamosios ir pramonės teritorijų. Statytojai tikisi, jog išlaikant teismų pastatams keliamus ryšių tarp pastate ir prieigose funkcionalumo reikalavimus, bus pasiūlyti ergonomiški ir kūrybiški viešos erdvės integravimo, estetinio išpildymo sprendimai.
Architektūrinio konkurso metu numatoma išrinkti geriausią konkurso projektą, kurio autoriai, vieninteliai, bus kviečiami į derybas dėl statinio projektavimo sutarties pasirašymo. Todėl siekiant didesnio aiškumo konkurso dalyviams, bei rizikos dėl nesėkmingų derybų sumažinimo, konkurso sąlygų prieduose perkančioji organizacija siekė pateikti kiek įmanoma detalesnius reikalavimus, keliamus teismų pastato planavimui, projektavimo paslaugų apimties aprašymą ir detalų paslaugų sutarties projektą su standartinėmis perkančiosios organizacijos projektavimo sutarčių vykdymo sąlygomis.
Pagal projektavimo sutartį, tiekėjas, rengdamas projektą, turės naudoti pastato skaitmeninio modeliavimo (BIM) metodus, suprojektuoti tvarų statinį, atitinkantį BREEAM tvarumo standarto reikalavimus.
Plačiau apie Klaipėdos apygardos teismų ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų pastato architektūrinį konkursą – www.architektams.lt.
Visa su konkursu susijusi informacija pateikiama Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos portale: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ctm/Supplier/PublicPurchase/731907/0/0?returnUrl=&b=PPO
Fotografijose – Teismo rūmų pastatas Ukmergėje (UAB „Projektų rengimo biuras“, statinio projekto autorius architektas Andrius Uogintas, interjero projekto autorė architektė Vaida Klumpelienė). Fotografijų autorius A.Uogintas.
Neuroarchitektūra: naminių gyūnų asistuojamos terapijos centras Klaipėdoje
Vilniaus Gedimino technikos universitetasArchitektūros fakultetasMagistro baigiamasis darbasStudentė: Marija Neringa FilipovaitėProjekto vadovas: prof. Gintaras Čaikauskas
PROJEKTUI AKTUALI TEORINĖ MEDŽIAGA
Pasak neuromokslininko Collin’o Ellard’o, žmogus formuoja aplinką, o aplinka – žmogų. Neuroarchitektūros sritis atskleidžia, kaip fizinė aplinka veikia kognityvinę būseną bei pateikia pagrįstai suformuluotus dizaino sprendinius, darančius įtaką individo savijautai.
Neuroarchitektūros koncepcija egzistuoja jau tūkstančius metų (viena panašių teorijų – Fengshui), tačiau tik neseniai įgijo konkrečios psichologinės teorijos terminą, kadangi ilgą laiką buvo pernelyg sudėtinga įrodyti ir apibrėžti neuroarchitektūros principus. Sparčiai tobulėjant technologijoms ir mokslininkams įgyjant daugiau galimybių atlikti tyrimus, tampa įmanoma pagrįsti konkrečias aplinkos ir savijautos sąsajas. Mokslininkai, žinodami, už ką atsakingos tam tikros smegenų sritys, gali realiu laiku stebėti jų aktyvumą įvairių aplinkybių metu, o tai atveria platesnes galimybes neuromokslinių atradimų pritaikymui architektūroje. Technologinis progresas paskatino profesionalus domėtis ne tik žmogaus, bet ir gyvūnų savijauta, tad baigiamajame darbe aptariamos ir pastarųjų neuroreakcijos.
Turbūt galima numanyti, kaip savijautą veikia apšvietimas, langai, formos ar net lubų aukštis, o vis daugiau aspektų tampa moksliškai pagrįsti. Remiantis 2007 metais Joan’os Meyers-Levis’ės atliktais tyrimais, atstumas tarp individo ir patalpos aukščiausio taško daro įtaką minčių srautui – žemos lubos tokiose vietose kaip operacinės yra apgalvotas dizaino sprendimas, lemiantis didesnį dėmesio sutelkimą bei susikaupimą. Aukštai įrengtas apšvietimas kuria formalią atmosferą, o aukštos lubos skatina abstraktų minčių procesą. Mažos erdvės padeda susitapatinti, labiau įsijausti į perteikiamą informaciją, o žemai įrengtas apšvietimas kuria intymią atmosferą, palankią asmeniškiems pokalbiams.
Knygos Healing spaces – the science of place and well-being apie tai, kaip vieta ir erdvė gali pagerinti nuotaiką arba sukelti stresą autorė Esther‘a Sternberg‘ė pasakoja apie gamtos reikšmę savijautai. Pasak jos, smegenyse yra tam tikros sritys, atsakingos ne tik už veidų, daiktų ar gyvūnų, bet ir už pageidaujamų gražių vaizdų atpažinimą. Ši smegenų dalis yra praturtinta endorfinais, o pageidaujami vaizdai (angl. preferred scenes) dažniausiai būna būtent gamtos vaizdai. Mokslininkė teigia, kad daugelis žmonių įsivaizduoja rojų (angl. paradise) kaip gydančią erdvę, kupiną ramybės ir malonių emocijų, o įvedus rojų kaip raktinį žodį į internetinės svetainės paieškos laukelį, pateikiama virš 211 milijonų nuotraukų, kuriose dominuoja būtent gamtos vaizdai.
Pacientai, pro langą matantys gamtos vaizdus, sveiksta efektyviau. Be abejo, langai daro didelę įtaką savijautai dėl to, kad natūrali šviesa yra tiesiogiai susijusi su natūraliu miego režimu, tad pastarieji
padeda susiorientuoti, kada yra aktyvumo, o kada – poilsio metas. Visgi svarbu pabrėžti ir vaizdą pro langą, mat ne tik natūrali šviesa teikia naudą, bet ir gamtos vaizdai, kurie tampa vizualiniu poilsio centru akims. Vienas konkretus neuromokslininko Collin‘o Ellard‘o tyrimas, kuriame buvo analizuojamas žmonių atsakas į gamtos vaizdus, sulaukė itin didelio miestų planuotojų ir architektų dėmesio. Mokslininkai teigia, kad net ir palyginti kuklus gamtovaizdis, pavyzdžiui, sėdėjimas ant suoliuko nedideliame miesto parkelyje, gali turėti tokį pat teigiamą poveikį žmogaus savijautai, kaip ir buvimas miško glūdumoje. Dėl šios priežasties būtina projektuoti miestus taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų lengvai pasiekti gamtinę aplinką.
Tam tikros formos yra instinktyviai labiau patrauklios – lenktomis formomis pasižymintys pastatai nuo mažens mus veikia pozityviau ir atrodo priimtiniau, nes smegenyse esama daugiau nervinių ląstelių, apdorojančių su lenktomis formomis susijusią informaciją. Formos yra universalus aspektas, kuris labai panašiai veikia skirtingas asmenines ir kultūrines patirtis turinčius žmones. Ko gero, daugelis žmonių, žvelgdami į banguojantį taką ar lenktus objektus, yra patyrę pasąmoningą simpatijos jausmą, kuris yra priešingas jausmui, aplankančiam žvelgiant į labai kampuotą objektą. Tai paaiškinama tuo, kad griežtos formos ir smailūs kampai asocijuojasi su pavojingais, aštriais objektais (dantimis, nagais, ragais), kurie gali kelti grėsmę ir pavojų.
Technologijų pagalba galima stebėti ne tik smegenų impulsų atsaką į aplinką, bet ir itin tiksliai sekti akių judesius. Mokslinio tyrimo metu fiksuojant žmogaus akių judesius buvo išsiaiškinta, kad kartotinis bespalvis dizainas, būdingas brutalizmo stiliui ar pramoninės paskirties statiniams, orientuotiems daugiau į funkcionalumą nei eksterjero išraiškingumą, neigiamai veikia žmonių nuotaiką. Kompleksiški ir šviesūs arba spalvingi dizaino sprendimai sukelia laimės pojūtį, tad ne veltui šiuolaikiniuose neuroarchitektūros pavyzdžiuose dažniausiai akcentuojamas formos išraiškingumas. Pastatų ir miestų projektavimo metu kovojant su banalumu (t.y. siekiant sukurti išskirtinį, įkvepiantį objektą ar formuojant harmoningą ryšį su gamtiniu karkasu) aplinkiniai jaučiasi labiau atsipalaidavę, laimingi ir įsitraukę į aplinką. Neuromokslininkas Andrew’us Huberman’as aiškina, kad individas retai sutelkia dėmesį į įprastus reiškinius (pvz. pėdų sąlytį su batais), o aplinkos poveikis savijautai vyksta pirmiausiai per suvokimą, tad galima daryti prielaidą, kad, norint išskirtinai paveikti pasąmoninius procesus, reikėtų atitinkamai kurti dėmesį atkreipiančius vaizdus, kurie skatintų suvokti aplinką.
Didejant mokslininkų susidomejimui gyvūnais, vis dažniau tiriami jų neuroimpulsai, paaiškinantys reakcijas į išorinius faktorius, todėl tampa įmanoma kurti ne tik žmogui, bet ir gyvūnui palankesnę architektūrą. Mokslininkai atliko daugybę tyrimų siekdami geriau suvokti ne tik žmogaus, bet ir gyvūnų savijautą lemiančius veiksnius. Vienas tokių tyrimų susijęs su dirbtiniu apšvietimu. Kadaise žinduoliai suvokė tamsą kaip prieglobstį norint išvengti tokios grėsmės kaip dinozaurai. Mokslininkė Kaitlyn‘a Gaynor‘ė akcentavo žmonių panašumą į minėtuosius milžinus: „dinozaurai, visai kaip ir mes, buvo plačiai paplitę ir bauginančiai aktyvūs dienos metu. Jiems išnykus žinduoliai išdrįso leistis į dienos šviesos tyrinėjimą. Žmonės ne tik aktyvūs dienos metu, bet dar ir naudoja dirbtinį apšvietimą, kuris pakeičia laukinių gyvūnų laiko suvokimą.“ Taigi, žmonės, piktnaudžiaudami šiuolaikinių šviesos diodų (LED) lempomis, kelia dinozauro dydžio grėsmę laukinei gyvūnijai. Biologų komanda ištyrė skirtingų laukinių gyvūnų rūšių reakcijas į LED lempas. Buvo pastebėta, kad mėlyna ir balta spalva jiems daro didžiausią neigiamą įtaką, o gintarinė ir žalia įvardintos kaip kur kas mažiau žalingos. Šie atradimai yra skelbiami pirmajame viešai prieinamame tinklalapyje, kuris skatina dizainerius atsakingai rinktis šviesų atspalvius. Tokios viešai prieinamos medžiagos tikslas padėti suvokti žmogaus intervencijos į gamtą indėlį ir siūlyti kompromisą žmogaus ir gyvūno poreikių tenkinimui.
Kalbant apie tipologijos ypatumus siekiant pritaikyti pastatą ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, svarbu paminėti tai, kad nauja, nepažinta erdvė gyvūnuose iššaukia atsargumą, todėl reikėtų stengtis užtikrinti kuo mažiau streso sukeliantį gyvūno perkėlimą iš vienos vietos į kitą. Pavyzdžiui, jei tiesaus koridoriaus galas bus aklinas, gyvūnas mieliau apsisuks eiti atgal į labiau pažįstamą erdvę dėl priešaky tykančios nežinomybės. Dėl šios priežasties banguojantis koridorius, ypatingai turintis vizualinius ryšius su lauko erdvėmis, būtų kur kas palankesnis dizaino sprendimas.
Baigiamajame darbe taip pat įvertinami skirtingi aplinkos elementai, skatinantys žmogaus ir augintinio sąveiką bei aptariami pastarosios privalumai. Tiek žmonės, tiek gyvūnai gali turėti teigiamos įtakos vienas kito gyvenime, o kokybiškam laiko leidimui su keturkoju itin svarbu kurti tokią aplinką, kurioje skirtingi individai galėtų puoselėti pasitikėjimą vienas kitu. Moksliškai įrodyta, kad naminiai gyvūnai, kurių gerovė priklauso nuo žmogaus dėmesio ir rūpesčio, ženkliai prisideda prie žmogaus gyvenimo kokybės gerinimo. Tam, kad patirti minimą abipusę naudą nebūtina patiems turėti augintinį – pakanka kelių minučių teigiamos žmogaus ir gyvūno interakcijos, kad organizme įvyktų cheminės reakcijos. Oksitocino, endorfinų ir dopamino lygis ženkliai padidėja tiek gyvūno, tiek žmogaus organizme. Oksitocinas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, susijusią su augimu ir atkūrimu. Gyvūnams minėtosios cheminės medžiagos mažina jautrumą skausmui, nerimą, kraujospūdį bei išskiriamo kortizolio kiekį ir paspartina naujų žinių įsisavinimą. Žmonėms bendravimas su gyvūnais teikia socialinę naudą, lavina gebėjimus interpretuoti kito individo siunčiamus signalus, mažina nerimą, jautrumą skausmui ir sustiprina pasitikėjimo jausmą. Pavyzdžiui, vaikai, nuo mažens kontaktavę su gyvūnais, išmoksta rūpintis kitais, užmegzti su jais tvirtą ryšį bei atjausti anksčiau nei jų bendraamžiai, mažiau sąveikavę su augintiniais. Vaikų natūralus susidomėjimas gyvūnais lemia ir tai, kad vaikai terapijoje yra labiau linkę išsipasakoti gyvūnui nei žmogui-terapeutui. Be to, statistiškai, žmonės yra labiau linkę atvykti į terapijos seansą, jei žino, kad jame dalyvaus gyvūnas. Sąveika su gyvūnu itin naudinga terapijoje, mat gali padėti laikinai užmiršti fizinius ir emocinius skausmus bei paspartinti psichologinio atsigavimo procesą.
PROJEKTINIAI SPRENDINIAI
Naminių gyvūnų asistuojamos terapijos centras yra aktualus projektas šių laikų žmogui, siekiančiam teigiamų pokyčių kasdieniame gyvenime. Vis dažniau žmonės domisi terapija, o dabar jau yra žinoma, kad ji naudinga bet kokio amžiaus žmonėms. Ilgą laiką buvo manoma, kad žmogaus smegenys nustoja gaminti naujus neuronus sulaukus dvidešimties metų, kol 1998-aisiais metais, neuromokslininkai Fred‘as Gage‘as (Salk Institute for Biological Studies) ir Peter‘is Eriksson‘as (Sahlgrenska University Hospital) atrado ir paskelbė, kad suaugusio žmogaus smegenys taip pat kuria naujas nervines ląsteles. Taigi, dabar jau žinoma, kad vyresniame amžiuje smegenys taip pat geba keistis, tik tam, pasak neuromokslininko A. Huberman‘o gali prireikti daugiau sąmoningos koncentracijos. Mokslininkas šią mintį pagrindžia tuo, kad nuo gimimo iki maždaug 25-erių metų smegenys yra ypač plastiškos (pakanka vos pamatyti neįprastą dalyką tam, kad būtų sukuriamos naujos neuronų jungtys), o vėlesniame amžiuje smegenys siekia kuo daugiau kasdienių procesų automatizuoti tam, kad taupytų energijos resursus. Remiantis šiomis įžvalgomis galima daryti išvadą, kad terapija gali būti veiksminga skirtingo amžiaus žmonėms, jei tik sąmoningai siekiama pokyčių.
Išanalizavus informaciją, susijusią su gyvūnų ir žmonių neuroreakcijomis, buvo siekiama sukurti unikalios formos ir turinio naminių gyvūnų asistuojamos terapijos centrą, vadovaujantis aprašytais neuroarchitektūros principais. Objektas išsiskiria nauja tipologija, kadangi Lietuvoje yra vos kelios gyvūnų
terapiją teikiančios vietos, tačiau analogiško projektui komplekso nėra. Gyvūnų asistuojamos terapijos paskirties idėja pasufleravo tris atskiras sritis, kurios turėtų būti derinamos tarpusavyje: gyvūnų gyvenamoji erdvė, veterinarijos klinika ir gyvūnų asistuojamos terapijos erdvė.
Pagrindinė mintis apjungti gyvūnų ir žmonių pasaulį bei prieglaudos ir terapijos funkcijas lėmė tai, kad objekto tūris turėtų reprezentuoti susijungimo galimybę. T.y., formos turėtų būti ne atskiros ir savarankiškos, bet atspindinčios susijungimą ir asimiliaciją. Taigi, galutinės pastato formos pasirinktos neatsitiktinai ir ne vien remiantis tuo, kad žmonėms pasąmoningai patrauklesnės lenktos formos. Minėtų formų pasirinkimą pagrindė atliktas eksperimentas, kurio metu, ieškant fizinių susijungimo išraiškų, buvo pastebėta, kad atskiri aliejaus vandenyje lašai palaipsniui ėmė jungtis, sudarydami didesnes lenktas formas, o kartais jose ir apgaubdami atskiras sferas. Padaryta išvada, kad kampuotos formos labiau tinka simbolizuoti individualumą ir savarankiškumą dėl briaunų, kurios trukdo susijungti. Na, o organiškos formos labiausiai tinkamos norint atvaizduoti sąjungą ir vieningumą. Pagrindinei planinės struktūros išraiškai pasirinktas apskritimas, kuris, kaip rašė Graikų mokslininkas Proklas (500 m.), yra „<…> pirmoji, paprasčiausia ir tobuliausia forma“.
Projektas kuriamas šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje, greta strateginės miesto magistralės – Šiaurės prospekto, iš kurio planuojamos pagrindinės įeigos. Ateities vizijoje numatoma šią teritoriją papildyti tokiais projektais kaip Holistinis žmogaus tobulėjimo centras, prekybos centras, gyvenamasis daugiabutis ir vienbučių bei daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas su išvystyta gatvių infrastruktūra. Projektuojant terapijos centrą buvo atsižvelgiama į šiuos ir kitus numatomus sprendinius.
Projektu siekiama subalansuoti esamą pelkės ekosistemą ir integruoti pastarąją į viso miesto gamtinio karkaso tinklą. Kadangi sklypas, kuriame planuojamas naujasis objektas, vakarinėje dalyje turėtų ribotis su holistiniu centru, siūlomas darnus šių panašaus tikslo siejamų objektų apjungimas vandens telkiniais. Vanduo ir vizualinis ryšys su gamta – vienas kitą papildo. Vanduo pasižymi ramybe ir tyrumu, tad sklype esanti pelkė visų pirma padeda sukurti tam tikrą atmosferą, kuri skatina minčių aiškumą. Galimybė paprasčiausiai „būti“ ir sąveikauti su aplinka skatina žmonių fizinę ir psichologinę gerovę. Pastato struktūra įrėmina vaizdą, kuris subtiliai nukreiptas į vandens pusę.
Komplekso, nukreipiančio ateities linkme, architektūrinis sprendimas glaudžiai susijęs su neuroarchitektūros tema – objektas organiškai apjungia gamtos, gyvūno ir žmogaus poreikius. Tokiame centre miestiečiai galėtų atrasti harmoniją su aplinka bei puoselėti sąmoningumą. Sferos veikia tarsi skirtingų funkcinių klasterių „rėmai“, lyg kiekviena funkcija turėtų savo „burbulą“.
Siekiant kuo tikslingiau išpildyti objekto viziją būtina suprasti vidaus ir lauko erdvių poreikį konkrečiu atveju. Dėl šios priežasties kreiptąsi į tuos, kurie kasdienybėje daugiausia laiko praleidžia su gyvūnais. Gyvūnų globos organizacijų atstovai bei gyvūnų elgsenos specialistė pasidalino naudingomis patirtimis ir išsakė poreikius, į kuriuos atsižvelgta planuojant patalpų funkcijas. Naminių gyvūnų asistuojamos terapijos centre numatoma veterinarinių paslaugų zona, uždaros ir atviros gyvūnų treniruočių bei socializavimo aikštelės, erdvūs laukai pasivaikščiojimams, daugiafunkcės erdvės, skirtos terapijai gryname ore, vandens telkiniai bei sodai, skirti pažinti augmeniją – visa tai yra būtina norint užtikrinti gerą individo savijautą. Objektas suplanuotas taip, kad kiekvienas funkcinis klasteris turėtų bent po vieną autonominį patekimą iš lauko. Pagrindinis pastato akcentas numatomas ties pagrindiniu įėjimu, kadangi atvykstantieji čia susidaro pirmąjį įspūdį: formuojama erdvi įėjimo zona su vestibiulio-recepcijos erdve. Be recepcijos, daiktų saugyklos, darbuotojų persirengimo ir pagalbinių-inžinerinių patalpų, pirmajame aukšte numatoma kavinė bei renginių erdvė. Taip pat plane galima matyti suplanuotus
savianalizės, multisensorinius kambarius, poilsio bei žaidimų erdves, darbuotojų biurą, bendradarbystės erdvę lankytojams ir individualios terapijos kabinetus.
KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI
Pagrindinės projekto ypatybės reikalauja išskirtinių konstrukcinių sprendinių, kurie tampa neatsiejama pastato estetinės išraiškos dalis. “Burbulus” primenantys kupolai yra atremti ant kolonų tam, kad sukurti erdvų bei peršviečiamą interjerą. Kita svarbi pastato savybė yra aukšti lenkti vitrininiai langai, apjuosiantys objektą visu perimetru – jų tikslas ne tik „įrėminti“ vidaus funkcijų samplaiką, bet ir suteikti pastatui šviesos, permatomumo ir leisti pajusti kuriamą pagrindinio įėjimo ašį su vandens telkiniu per vidinį kiemą. Dar viena reikšminga pastato savybė yra eksploatuojamas stogas – dėl įgimto individo siekio tyrinėti pasaulį ir tuo pačiu noro likti nepastebėtam, toks sprendimas leidžia ne tik grožėtis panoraminiu vaizdu, bet ir pro stiklinius kupolus stebėti pastate vykstančius procesus.
Siekiant akcentuoti pastato formas, o ne medžiagiškumą, interjero ir eksterjero paprastumui atspindėti pasirinkta tadelakt technika. Tai – poliruotas tinkas, gaminamas iš originalaus marokietiško gipso, kuris arabiškai reiškia „trinti“ arba „minkyti“. Jis vis dažniau naudojamas kaip vandeniui atspari alternatyva plytelėms, tuo pačiu pasižymintis išskirtine glotnia išvaizda, skatinančia lytėti. Šis pojūtis pabrėžiamas neuroarchitektūroje, mat galimybė liesti ir pajusti mus supantį pasaulį spartina mokymąsi, socialumą, leidžia save apsaugoti ir geriau pažinti aplinką. Lytėjimo pojūtis suteikia žmonėms galimybę keliauti erdvėje liečiant viską, ką suvokia ir suvokti viską, ką paliečia. Lytėjimo jausmas yra vienas iš ypatingiausių būdų patirti architektūrą. Regėjimas sužadina smalsumą, o prisilietimai jį patenkina. Pavyzdžiui, matydami saulės šviesą ją patiriame tik tada, kai mūsų oda pajunta jos skleidžiamą šilumą. Liesdami šviesą mes tarsi įžengiame į tokį santykį su gamta, kuris priverčia susimąstyti apie egzistenciją. Betonas priklausomai nuo apšvietimo įgauna šiltą arba šaltą atspalvį, atitinkamai prisilietus galima pajusti jo transliuojamą temperatūrą, tokiu būdu paskatinant lytėjimo ir regėjimo procesus.
APIBENDRINIMAS
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjant neuroarchitektūros temą atlikta šio termino atsiradimo istorijos bei aplinkos daromos įtakos žmonių ir gyvūnų savijautai analizė. Neuromokslininkų ir kitų sričių specialistų tyrimų išvados pritaikytos projektiniams sprendiniams siekiant sukurti išskirtinį naminių gyvūnų asistuojamos terapijos centrą, kuris įkvėptų dažniau atsižvelgti į mokslinę informaciją kuriant architektūrą tam, kad ji galėtų teigiamai veikti praeivius ir lankytojus. Projektuojant aplinką verta nuolat domėtis naujais moksliniais su aplinkos daroma įtaka pasąmonei susijusiais tyrimais tam, kad sulig nauja pateikiama informacija atitinkamai gerėtų ir formuojamų erdvių kokybė, o kartu ir kiekvieno toje aplinkoje leidžiančio laiką savijauta.
Bloknotas visada yra mano kuprinėje.
Esu Urban Sketchers (group) narys, kurioje yra 73,5 tūkst. narių iš viso pasaulio.
Mes piešiame vietoje, patalpoje arba lauke, fiksuodami tai, ką matome tiesioginio stebėjimo metu.
Mano piešiniai pasakoja apie supančią aplinką, vietas, kuriose gyvenu ir kur keliauju. Tai yra laiko ir vietos įrašas.
Naudojame bet kokias piešimo, rašymo priemones ir puoselėjame savo individualų stilių.
Mes palaikome vieni kitus ir kartu piešiame.
Dalinamės savo piešiniais internete.
Rodome pasauliui bent po vieną piešinį.
Taip apie save ir piešinių parodą pasisako architektas Egidijus Vidrinskas
Parodos atidarymas šių metų spalio 26 d. (ketvirtadienis) 17:30val., LASKAO salėje III a. [Bažnyčių g.6-1, Klaipėda]. Ekspozicija iki šių metų lapkričio 23d.
+
Atidarę parodą, Architektų klube kolegos Egidijaus Vidrinsko įžvalgos apie tradicinės Kuršių nerijos sodybų ir mažosios architektūros charakteringas spalvas.
Nuo 2021 metų, bendradarbiaudamas su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, baigia rengti „Tradicinės Kuršių nerijos sodybų architektūros ir mažosios architektūros statinių charakteringų spalvų praktinį vadovą“. Šis darbas apima visų Kuršių nerijos gyvenviečių, įrašytų į Kultūros paveldo registrą vietovių: Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės sodybų pastatų spalvų tyrimus ir charakteringų spalvų gyvenvietėms nustatymą.
Paroda ir pristatymas-diskusija – Architektūros renginių 2023 ciklo dalis, iniciatyvinė grupė arch. M.Daukšys, arch. A.Baužys, J.Raišutienė (LASKAO). Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Kiti partneriai ir rėmėjai: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras; Ergolain; Velux; Rockwool; Paroc; Stemma Group; Doleta
Turto bankas, kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, skelbia architektūrinį konkursą naujam teismų pastatui Klaipėdoje. Bendras prizinis fondas 33 tūkstančiai eurų. Tikimasi geriausią pasiūlytą projektą išrinkti 2024 metų sausio mėn.
Naujame pastate Kauno g. 8 Klaipėdoje įsikurs Klaipėdos apygardos teismas ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai. Vieta naujam teismų pastatui numatyta šalia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato. Šiuo metu centrinėje miesto dalyje esančių teismų pastatų patalpos nepritaikytos jų veiklai, neatitinka teismams keliamų saugumo reikalavimų, yra ekonomiškai neefektyvios.
„Jei visos procedūros praeis sklandžiai, sausio mėnesį planuojame atrinkti konkurso nugalėtoją ir su juo pasirašyti projektavimo darbų sutartį. Siekiame, kad tai būtų modernus, visuomenei atviras ir miestą puošiantis pastatas“, – sako laikinai Turto banko direktoriaus pareigas einantis Finansų departamento direktorius Ernestas Česokas.
„Nors pastato paskirtis diktuoja pakankamai griežtą pirminę funkcinę schemą, organizatoriai tikisi kūrybiškų pastato prieigų ir patalpų viešų erdvių sprendimų. Džiugu, kad konkurso vertinimo komisijoje sutiko dalyvauti ir gretimo, Klaipėdos apskrities policijos komisariato pastato projekto autorius nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Saulius Juškys.“ – sako Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovas, konkurso koordinatorius architektas Vaidotas Dapkevičius.
Parduos senus teismų pastatus
Planuojam kad naujojo teismų pastato statyba turėtų kainuoti apie 10 mln. eurų. Dalį lėšų projektui finansuoti ketinama gauti pardavus dabar teismų naudojamus pastatus uostamiesčio centre – Herkaus Manto g. 26, 26A ir Galinio Pylimo g. 9. Už šiuos energetiškai neefektyvius pastatus, pirminiu vertinimu, tikimasi gauti apie 2 mln. eurų.
Naujasis teismų pastatas bus atviras visuomenei, su klientams patogiomis viešosiomis erdvėmis pastato viduje. Pastatas bus projektuojamas pasitelkiant BIM modeliavimą, kuris leidžia žymiai sumažinti statinio projektavimo laiką ir tiksliau planuoti statybos sąnaudas.
Atrinkus projektuotojus ir parengus projektą bei gavus statybos leidimą, 2025-ųjų pradžioje tikimasi skelbti rangos darbų konkursą.
Teismai į pastatą galėtų įsikelti 2026 m. pabaigoje.
Apie Turto banką
Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni iš pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra statinių tvarumo didinimas, investicijos į atsinaujinančią energiją, energijos sąnaudų ir CO2 emisijos mažinimas
Konkurso užsakovas: VĮ Turto bankas, Kęstučio g. 45, 08124 Vilnius, tel.: +370 5 27809 00, el. p.: info@turtas.lt
Konkurso organizatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda, mob. +370 686 41650, +370 686 23 601, www.architektams.It
Konkurso objektas: naujo Klaipėdos apygardos teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų̨ pastato sklype adresu Kauno g. 8, Klaipėdoje, architektūrinis projektas. Konkurso metu bus išrinktas geriausias architektūrinis sprendimas.
Sklypo plotas: 5 900 m2
Leidžiami pastato rodikliai (pagal detalųjį planą): aukštis 45 m, tankumas – 0,4, intensyvumas – 3,0
Numatomas statybos biudžetas: 7 700 000 Eur. be PVM.
Darbų priėmimo terminas: 2024 metų sausio 16 d. 10.00 val.
Darbų vertinimo kriterijai: Architektūrinės, urbanistinės idėjos integralumas, kokybė – 35%; Funkcionalumas – 30%; Tvarumas – 20%; Paslaugų kaina – 15%.
Prizai: I vietai – 15 000 Eur., II vietai – 10 000 Eur., III vietai – 8 000 Eur.
Sutartis: Konkurso užsakovas numato sudaryti paslaugų sutartį su konkurso I vietos laimėtoju, kviečiant autorius į neskelbiamas derybas.
Inga Urbonaitė-Vadoklienė, VĮ Turto bankas Turto strategijos ir plėtros departamento konsultantė
Visa su konkursu susijusi informacija pateikiama Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos portale:
https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ctm/Supplier/PublicPurchase/731907/0/0?returnUrl=&b=PPO
„Žvilgsnis į save” – tai nuo 2003 m. Lietuvos architektų sąjungos organizuojamas renginys, skirtas Lietuvos architektams ir visuomenei, propaguojantis architektų bendruomeniškumą, profesinį atvirumą bei kokybišką architektūrą kaip vertybę ir svarbią kultūros dalį.
Kaip ir ankstesniais metais, geriausius 2021-2022 metų darbus rinko tarptautinė komisija.
Serban Tiganas – gimė ir gyvena Kluže-Napokoje, Transilvanijoje, Rumunijoje. Po architektūros studijų Bukarešte jis pradėjo savo karjerą laimėjęs keletą konkursų ir dirbdamas įvairiuose miestuose bei komandose. 1997 m. jis įkūrė tarpdisciplininę, tarptautinius apdovanojimus pelniusią architektūros ir inžinerijos įmonę „Dico and Tiganas“. Nuo 2001 m. jis tapo profesijos aktyvistu OAR, Architektų ordine, įskaitant dvi pirmininko kadencijas, 2010-2018 m. Tarptautiniu mastu prisidėjo prie ACE kaip valdybos narys ir UIA kaip tarybos narys ir generalinis sekretorius. Šiuo metu yra Klužo-Napokos TU Architektūros ir urbanistikos fakulteto dekanas.
Siiri Vallner – estų architektė. Po architektūros ir urbanistikos studijų Taline, Kopenhagoje ir Vašingtone ji įkūrė savo praktiką „Kavakava“. Jos darbai visuomet susiję su viešąja sfera – viešaisiais pastatais, gatvių atnaujinimo projektais ar miesto vizijomis. Jos požiūris į architektūrą yra jautrus vietai, kartais netikėtas ar net provokuojantis. Žinomiausi ir labiausiai aptarinėjami jos projektai yra Okupacijų muziejus, Narvos koledžas, kūrybinis centras „Kultuurikatel“ ir Talino pagrindinė gatvė. Siiri Vallner taip pat dėsto Estijos menų akademijoje. Neseniai apie ją sukurtas dokumentinis filmas, pavadintas „Local Urbanites“ („Vietiniai miestiečiai“).
Ieva Zībārte – apdovanojimų pelniusi architektė, rašytoja ir kuratorė. Šiuo metu ji yra Naujojo Europos Bauhauzo iniciatyvos Latvijoje balsas, Latvijos architektų asociacijos valdybos narė, taip pat Nacionalinės architektūros valdybos prie Kultūros ministerijos ir Latvijos banko Monetų dizaino komiteto narė. Pastaruoju metu ji taip pat buvo Europos centrinio banko naujos eurų banknotų dizaino teminės patariamosios grupės narė ir dirbo prie ataskaitos „Towards a Shared Culture of Architecture“ (Bendros architektūros kultūros link) kaip Europos Komisijos koordinuojamos AKM grupės narė. Būdama Latvijos nacionalinės bibliotekos ir meno centro „Zuzeum“ parodų skyriaus vadove, ji kuravo ir vadovavo daugeliui architektūros, meno, dizaino ir istorijos parodų, vadovavo tarptautinėms kuratorių, tyrėjų ir dizainerių komandoms.
Komisijos atrinkti 30 objektų eksponuojami Lietuvos architektų sąjungos organizuojamoje parodoje, o spausdinamame kataloge sudėti visi konkursui pateikti darbai. Taip pat su konkurso darbais galima susipažinti tinklalapyje www.lietuvosarchitektura.lt
Tradicinį dvitėjės sijos metrą lygiomis dalimis pasidalino šie nugalėtojai:
- Vilniaus Pilaitės gimnazija. Autoriai – „Do Architects“: A. Baldišiūtė, A. Neniškis, G. T. Gylytė, S. Grincevičiūtė, K. Žiliukas, A. Lenktys, S. Buoželytė, K. Grigaitis, G. Nevulytė, R. Žvirblytė, V. Stasiūnas,J. Paičius, M. Kauzonas.
- „Bokšto skveras“. Autoriai – „Archinova“: A. Gvildys, S. Lapienytė, I. Revuckaitė, „Studio Seilern Architects“: C. Seilern, L. Monteiro, P. Jurevičius.
- „Nemuno 7“. Autoriai – „Sigita Kundrotaite Savicke“: S. Kundrotaitė Savickė, R. Povilionienė, Ū. M. Bujauskaitė.
- Multifunkcė renginių ir koncertų salė Zaraso ežero saloje. Autoriai – „Šarūno Kiaunės projektavimo studija“: Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, V. Obolevičius, U. Valatkevičiūtė, konstruktorius M. Kasiulevičius, „Smailusis skliautas”.
- Vaikų lopšelio-darželio „Pelėdžiukas“ rekonstrukcija. Autoriai – „Do Architects“: G. T. Gylytė, S. Grincevičiūtė, A. Baldišiūtė, A. Neniškis, I. Uogintas, V. Babij, J. Jauniškytė, J. Paičius, D. Baltrūnas, K. Čiplytė.
Parodos organizatorius: Lietuvos architektų sąjunga
Paroda eksponuojama LASKAO parodų salėje, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda (III aukštas) šių metų spalio 6 – 19 dienomis.
Paroda yra architektūros renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ dalis, iniciatyvinė grupė arch. Mantas Daukšys, arch. Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė (LASKAO), dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Kiti rėmėjai ir partneriai:
Kviečiame į Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) parodą „Klaipėdos architektūra 2022“, skirtą pristatyti Klaipėdos ir Lietuvos architektų Klaipėdos regione 2022 metais sukurtus ir realizuotus architektūros objektus.
Paroda „Klaipėdos architektūra 2022” atidaroma 2023 m. spalio 3 d. (antradienį), 16.00 val. Klaipėdos rajono savivaldybėje adresu Klaipėdos g. 2, Gargždai. Paroda veiks centro darbo valandomis iki 2023 m. gruodžio 22 d.
Paroda „Klaipėdos architektūra 2022” atidaroma 2023 m. spalio 5 d. (ketvirtadienį), 17.30 val. Kretingos rajono savivaldybės M.Valančiaus viešojoje bibliotekoje adresu Jono Karolio Chodkevičiaus g. 1B, Kretinga. Paroda veiks bibliotekos darbo valandomis iki 2023 m. spalio 27 d.
Paroda „Klaipėdos architektūra 2022” atidaroma 2023 m. spalio 12 d. (ketvirtadienį), 17.30 val. Šilutės kultūros ir pramogų centre adresu Lietuvininkų g. 6, Šilutė. Paroda veiks centro darbo valandomis iki 2023 m. spalio 27 d.
Parodos kuratoriai arch. Algimantas Rybelis ir arch. Aurimas Baužys.
Parodos organizatorius Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO). Parodą ir renginių ciklą „Klaipėdos architektūra“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
![ca77_PARODA_Architektams_GAR-KRE-SIL[19480]](https://architektams.lt/wp-content/uploads/news/id1366/ca77_PARODA_Architektams_GAR-KRE-SIL%5B19480%5D.png)
Kviečiame šių metų rugsėjo 28 dieną (ketvirtadienis) nuo 17:30 val. į diskusijų ciklą (Bažnyčių g. 6, Klaipėda, LASKAO salė, III a.)
Ir šįkart:
1. Kelios naujienos apie bendradarbiavimą su KMSA, miesto planavimą / neplanavimą (arch. Mantas Daukšys)
2. Nacionalinė Marina Klaipėdoje: Būti ar Nebūti? (arch. Romas Gailius)
3. Diskusija
https://www.facebook.com/events/280271488273131
Šiemet rugsėjo 15-16 dienomis jau 25 kartą architektai rinkosi į architekto A. Zavišos fondo renginį „Zavišines“ Nidoje.
Renginio dalyvius pasveikino Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Fondo pirmininkė architektė Ramunė Staševičiūtė pasidžiaugė ilgamete prasminga tradicija, atiduodama pagarbią padėką architekto A. Zavišos fondo iniciatoriui, ilgamečiam pirmininkui architektui Leonardui Raimundui Vaičiui (1943-2022).
Forume „KURORTAS. NERINGA“ moderuojamame Lietuvos architektų sąjungos pirmininko architekto Gintaro Balčyčio, architektai ir skirtingų sričių atstovai pasisakė apie architektūros ir ją supančios rekreacinės aplinkos rolę kuriant savitą pabėgimo estetiką, nuspalvintą vietos spalviniu kodu bei skirtingais architektūros elementais, kurių fone mėgaujamasi sukurtais ar susikuriamais ritualais ir patirtimis. Pranešimų sesijoje, atsakant į klausimą „Kuom Kuršių nerija ir kitos ypatingos vietos tinkamos pabėgimui iš kasdienybės rutinos?“ buvo pasisakoma ir diskutuojama šia tematika:
„Refleksijos Neringos kurortologinės galimybių studijos tema. Dešimtmečiui praėjus“ / Dr. Aušrinė Armaitienė – porą dešimtmečių domėjosi turizmo ir turistinių vietovių aktualijomis ir vystymu, „Neringos kurortologinių išteklių įvertinimo ir panaudojimo sveikatinimo srityje galimybių studijos“ (2010 m.), atliktos tuometinės Neringos savivaldybės administracijos užsakymu, bendraautorė. Pranešime buvo reflektuojama apie šios studijos teiginius praėjus daugiau nei dešimtmečiui, tuometinių atradimų adekvatumą ir aktualumą dabartinei Neringai, atsižvelgiant į šiuolaikinius globalius kurortų ir kurortologijos atradimų štrichus.
„Rekreaciniai Neringos pusiasalio ypatumai: kartą ant pasaulio krašto“ / Achitektas dr. Tomas S. Butkus parengęs daugiau nei trijų šimtų meninių koncepcijų, studijų ir projektų autorius. Naujausi jo darbai skirti psichoemociniam aplinkos poveikiui, empatiškos architektūros studijoms. Pranešime autorius poetiniu tekstu kvietė keliauti Neringos kraštovaizdžiu ir interpretavo architektūrinius patyrimus. Viena svarbiausių patirčių jo manymu, yra ribos pajautimas. Krašto, kurį gali pasiekti laivu, ir kurio gale driekiasi svetimšalių civilizacija, fizinėje aplinkoje įspausti nebeegzistuojančių kultūrų ir gamtos jėgų pėdsakai. Kas šioje situacijoje yra architektas? Kūrėjas, statistas, pasakotojas? Koks vaidmuo tenka žmogaus įsisamonintoms ir sustatybintoms formoms?
„Aptvėrimai“ / Architektės Karolina Čiplytė, Julija Čiapaitė-Jurevičienė yra įkūrusios Case Studio for Architecture. Kaip vieną iš studijos krypčių išsigryninusios Kuršių nerijos gamtinio charakterio, resursų, judėjimo, istorinio konteksto ir šiuolaikinės poilsio architektūros temas. Forume pristatė pranešimą apie aptvėrimų specifiką Kuršių nerijos kurorto kultūroje. Gyvenimas palei gatvę labai svarbus kurorto žavesio veiksnys. Pateiktos įžvalgos apie istorines, simbolines, funkcines, ekologines aptvėrimo reikšmes.
„Gėlynai, kuriuose ištinka namai…“ / Kraštovaizdžio architektė, ekologė Vaiva Marozienė. „Dvi pagrindinės linijos apie ką norėčiau pasakyti, akcentavo pranešėja: Tai -1- kraštovaizdžio architektų kelias iki kol imi ir pasodini tą augalą. Ir-2- vieno projekto kelias. Abi linijos labai glaudžiai susijusios ir labai artimos visiems principams, kokiais turėtų būti kuriama kiekviename mieste atskirai, tame tarpe ir Neringoje, kad gėlynai būtų unikalūs ir atliepiantys vietovės identitetą, kas būtent ir lemia, jog tokiuose „gėlynuose ištinka namai“. Unikalūs namai, kurie pilnai atitinka botaninį bei ekologinį kontekstą, o ir pastarieji turi tiesiogines sąsajas su architektūra, urbanistika, interjeru bei vietinių žmonių ideologijomis. Visa tai iš esmės ir mano pačios gyvenimiška ideologija – stebėti aplinką ir semti viską ką ji duoda“.
„Sapno Anatomija. ARCHITEKTŪRA“. Architektas menininkas Mantas Maziliauskas, kurio BIO ir portfolio išskiriama: filosofija // archiskulptūrinės erdvės // architektūra // tapyba // skulptūra // kuratorinė veikla. VDA Architektūros meno doktorantūros studijų tematika – Architektūros vaidmuo viešosios erdvės politikoje Meninė dalis: ARCHITEKTŪRA (s a p n o a n a t o m i j a ), apie tai akcentuota ir pranešime, kuriame tarp skirtingų realizacijų ir Baltoji trispalvė (2018-2022); Smiltynės Šventykla (2020); Gintaro Šventyklėlė (2023); Vėjų Kalnui (2023, Svencelė) ir kiti.
„Kuršių nerijos namų tradicinių spalvų raktas. Nidos raudonos spalvos išbandymas“. Architektas Egidijus Vidrinskas nuo 2021 metų, pagal sutartį su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, baigia rengti „Tradicinės Kuršių nerijos sodybų architektūros ir mažosios architektūros statinių charakteringų spalvų praktinį vadovą“. Šis darbas apima visų Kuršių nerijos gyvenviečių, įrašytų į Kultūros paveldo registrą vietovių: Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės sodybų pastatų spalvų tyrimus ir charakteringų spalvų gyvenvietėms nustatymą.
„Geriausias 2022 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ konkursui atrinkta 13 nominantų, leidinys https://issuu.com/laskao/docs/2022_nominantai. Konkursui pateiktus ir atrinktus kūrinius, atitinkančius Konkurso sąlygas, pristatė ir vertino: Architektas Gintaras Balčytis (LAS deleguotas); Architektė Ramunė Staševičiūtė (A. Zavišos fondo deleguota); Architektas Kęstutis Mikšys (2004 m. konkurso laureatas); Architektė Gustė Kančaitė (2016 m. konkurso laureatė); Architektė Asta Kiaunienė (2011-2012 m. ir 2021 m. konkurso laureatė). Vadovaujantis Konkurso sąlygomis ir Konkurso komisijos darbo reglamentu, komisija turėjo atrinkti tris kandidatus į laureato apdovanojimus. Komisijos pirmininkas, architektas Gintaras Balčytis ir konkurso koordinatorė Jurgita Raišutienė renginio dalyvius supažindino su komisijos darbo procesu bei rezultatais.
Komisijos narius džiugino kūrinių gausa ir profesionalumas. Akcentuotini septyni projektai, sulaukę komisijos narių vertinimų: Uostas Svencelėje; Vingrių šaltinių skveras Vilniuje; Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras Klaipėdoje; Senvagės parkas Panevėžyje; Viešbutis Palangoje; Gatvių atnaujinimas Vilniuje; Stadionas Kaune.
Komisijos narių apibendrinti pasisakymai apie tris daugiausiai dėmesio bei vertinimo balų surinkusius kūrinius:
Uostas Svencelėje / DO ARCHITECTS: A. Baldišiūtė, A. Neniškis, S. Grincevičiūtė, I. Uogintas, G. T. Gylytė, K. Žiliukas, M. Grabauskaitė, E. Deksnytė, L. Gaudulytė, M. Steponavičiūtė, E. Martinkevič, G. Mintaučkytė, J. Paičius, E. Skiestenis, G. Aismontas. Karres en Brands: B. Brands, S. Karres, K. Brandt, U. Haerden, U. Krause. Kiti: L. Rekevičius, M. Jusaitė, M. Ramanauskienė. Vizija: D. Šatkus, M. Šatkus.
„Uostas Svencelėje – įvykis. Tai ne tik gera urbanistika ir kokybiška architektūra, tai galimybė kitokiam gyvenimo būdui. Smagu, kad svajonė virto puikia realizacija“.
„Svencelė – Architektų ir vystytojų vizionieriškas komandinis darbas – sukurta kokybiška rekreacinė vieta, įsisavintos lyg tol nenaudojamos teritorijos priešais nuostabias Neringos panoramas ir prie Kuršių marių pakrantės. Negyva „jokia“ vieta – tapo traukos centru įvairioms socialinėms grupėms – tiek jaunimui (stovyklos, gyvenimas „konteineriuose“, tiek vėjo fanams (vėjo aitvarų sportas), tiek ir kokybiškos, minimalistiškos architektūros vilos. Lietuvoje, kur turime nemažai vandens, bet nemokame jo urbanizuotai įsisavinti, tai toks gamtos „pasikinkymas“ naujo gyvenimo scenarijaus kūrimui – kai vietoj gatvių yra kanalai – ir galima grįžti namo laiveliu – yra romantiškas naujadaras ir įdomybė. Kūrinys atliepia visus konkurso vertinimo kriterijus – kontekstualus integravimas aplinkoje, dialogas su aplinka, naujos urbanistinės situacijos sukūrimas tuščiame gamtos „lape“. Forma minimalistiška, neutrali, nekonkuruojanti savo dominavimu su aplinkoje, kompoziciškai vientisas kvartalas – apjungiantis skirtingus scenarijus. Na, o funkcija – čia įdomiausia – gatveles pakeičiant kanalais, kuriais galima išplaukti į marias įkūrė lyg šiol nematytą Lietuvoje namų ir gyvenviečių tipologijĄ (Olandijoje matytas – Lietuvoje ne). Mes džiaugiamės Lietuviška“.
„Sukurtas naujas traukos taškas visiškai tuščioje vietoje savo užmanymu yra visiškai naujas reiškinys Lietuvos architektūros ir urbanistikos istorijoje. Netikėta idėja pievose iškasti kanalus ir sukurti naują teritoriją vandens pramogų mėgėjams su uosto infrastruktūra, gamtinės aplinkos ir kokybiškos architektūros santykis kelia didelį pasigėrėjimą investuotojų ir architektų komandos pastangomis sukurtu rezultatu“.
Vingrių šaltinių skveras Vilniuje. Lolita Vileikienė, Paulius Jonys.
„Įdomi, ne tradicinėmis priemonėmis sutvarkyta miesto viešoji erdvė, papildo ir sustiprina šios miesto dalies identitetą. Istorinė atmintis, susipindama su greta esančiomis meninėmis intencijomis, reflektuoja bendruomenines pastangas kūrybiškai interpretuoti lokalias miesto rekreacines vietas“.
„Kokybiška, kontekstualu, architektūrinės užuominos puikiai perskaitomos“.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras Klaipėdoje. Kristina Jurkutė, Stanislovas Lukšas.
„Aiški architektūrinė idėja, artimos aplinkos gamtinei situacijai formos, jautros architekūrinės raiškos priemonės ir tinkamas apdailos medžiagų panaudojimas leidžia šį projektą priskirti geriausiųjų grupei“.
„Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras Klaipėdoje – rekreacinė architektūra- rekreacinė aplinka ir rekreacinė funkcija. Įsiliejimas gamtoje, kontekstualios natūralios medžiagos. Visuomeninis pastatas, jautriai atliepia aplinką, landšaftą- „tarsi pasivaikščiojimas kopose“ tarp apželdintų stogų ir medinių šakų. Atsako į visus rekreacinės architektūros kriterijus – yra įsiliejantis aplinkoje, ramus, originalus savo forma. Pastato uždara funkcija- „gydykla“ palydima ir pažintinėms programomis visuomenei, prieigos, mažoji architektūra taip pat jautriai suprojektuoti. Kompleksas bioninių formų, ištirpsta gamtiniame reljefe“.
Diskusijų metu komisijos nariai nagrinėjo, vertino, palygino atrinktus 3 darbus ir priėmė sprendimą dėl „Geriausias 2022 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ laureato. Vienbalsiai nutarta apdovanojimą „Geriausias 2022 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ skirti Uostas Svencelėje / DO ARCHITECTS: A. Baldišiūtė, A. Neniškis, S. Grincevičiūtė, I. Uogintas, G. T. Gylytė, K. Žiliukas, M. Grabauskaitė, E. Deksnytė, L. Gaudulytė, M. Steponavičiūtė, E. Martinkevič, G. Mintaučkytė, J. Paičius, E. Skiestenis, G. Aismontas. Karres en Brands: B. Brands, S. Karres, K. Brandt, U. Haerden, U. Krause. Kiti: L. Rekevičius, M. Jusaitė, M. Ramanauskienė. Vizija: D. Šatkus, M. Šatkus.
Verta akcentuoti, kad konkurso istorijoje nuo 2003 metų antrą kartą tapti geriausiais rekreacinės architektūros kūrėjais pasisekė nedaugeliui. Norisi pažymėti, kad 2021 metais (vertintos 2020 metų realizacijos) laimėjo Vainių rūmų konversija Vilniuje / DO ARCHITECTS, UAB / Gilma Teodora Gylytė, Justina Jauniškytė, Dovilė Skrupskelienė, Sabina Daugėlienė, Andrė Baldišiūtė, Paulius Paskačimas, Milda Grabauskaitė, Domantas Baltrūnas, Emilija Staškutė, Dorotėja Žiugždatė, Vadim Babij, Ignas Uogintas, Karolina Čiplytė.
Skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo kūrinys įteiktas architektui Mindaugui Pakalniui „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“. Fondo pirmininkė architektė Ramunė Staševičiūtė pristatė architekto darbus, akcentuodama kaip įvairių objektų plėtros koncepcijų, detaliųjų planų, raidos programų (1998-2014) architektą ir projektų vadovą; Miestų ir miestelių planavimo normos (2009) rengėją; Naujo teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos ir įstatymo projekto vieną iš rengėjų (2009-2010); Klaipėdos miesto strategino plano Urbanistinės plėtros darbo grupės moderatorių; Šventosios uosto atkūrimo architektūrinės koncepcijos (2013), techninio projekto (2015) architektą; Žvejybos iškrovimo vietos jūros pakrantėje Nidoje ir Juodkrantėje (2015) projektinių pasiūlymų, techninio projekto architektą (realizuota 2016); Neringos savivaldybės specialiojo judumo plano (2015) projekto vadovą. Taip pat, kaip Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2030 metų – savivaldybės vyriausiąjį architektą (bendrojo plano metodikos ir struktūros, reglamentuojamų temų ir principų, tekstinių reglamentų bendraautorių) ir kt.
“Esu nuoširdžiai dėkingas kolegoms, pastebėjusiems kuklias urbanisto pastangas diegti gyvenimo ir poilsio kokybę kuriančius naujojo urbanizmo principus. Siekiau kad miestų viešos erdvės – gatvės, aikštės, skverai ir parkai būtų pilni gyvybės, o bendruomenių naudojami kiemai – ramūs ir saugūs. Siekiau, kad tie miestai prie kurių plėtros koncepcijų teko prisidėti būtų patrauklūs gyventi ir ilsėtis pačiame mieste. Dar kartą ačiū kolegoms, įvertinusiems tuos siekius”- akcentavo padėkos žodį tardamas Mindaugas Pakalnis.
Renginio antros dienos rytą (rugsėjo 16 d.) svečiai po tradicinės žuvienės pakviesti pasivaikščioti su KNNP direkcijos vyr. specialiste Gražina Žemaitiene ir architektu Adomu Šablevičiumi kryptimi link „Marių vėtrungės“ (Vėtrungių g.7) aplankant Nidos etnografines kapines; Nidos dailininkų kolonijos išlikusius dailininkų vasarnamius; KNNP Gamtos mokyklą ir kitus objektus.
Renginio organizatoriai ir partneriai / Architekto A. Zavišos fondas; Lietuvos architektų sąjunga; Neringos savivaldybės administracija; LAS Klaipėdos apskrities organizacija; Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija; Bo House; PAROC. Renginį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Parengė renginio organizacinės grupės vadovė Jurgita Raišutienė, +370 620 76857.
www.facebook.com/zavisosfondas
