KSADEK projektas aktualus kaip pastanga kurti miesto architektūros archyvą. Renkant medžiagą svarbus ir dar išlikusios autentiškos medžiagos fiksavimas natūroje – darant apmatavimus, perpiešiant ir fotogrametrijos būdu perkeliant vaizdus į skaitmeninį pavidalą. Pasiektas projekto tikslas – surinkta ir sisteminta Klaipėdos senamiesčio būdingiausių architektūrinių detalių ekspozicija.
SURINKTA IR PUBLIKUOJAMA MEDŽIAGA: https://dangus.architektams.lt/s/gM3Md7F4o6kjNRD
PROJEKTO REZULTATŲ TRUMPA APŽVALGA. Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2024 m. sausio mėn. 24 d. iki 2024 m. lapkričio mėn. 24 d.
I etapo 1 dalies veiklos: 1. Medžiagos paieška valstybiniuose, privačiuose archyvuose . 2. Medžiagos paieška bibliotekose ir muziejuose. 3. Pokalbiai su tyrėjais ir projektuotojais. 4. Apsibrėžus tyrimo lauką vykdyti natūriniai tyrimai. I etapo 2 dalyje vykdytos veiklos: 5. Surinkta medžiaga patalpinta šiam projektui atnaujintame LASKAO serveryje, adresu: https://dangus.architektams.lt/.
Klaipėdos senamiestis – milžiniškos apimties, didelių laiko, žmogiškų ir finansinių resursų reikalaujantis objektas. Atliktas mokslinis-meninis tyrimas – pirmas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje, kurį būtina tęsti, vėliau išplečiant detalių paieškas į gylį – renkant viešųjų erdvių ir interjero detales ir į plotį – šiaurinę miesto dalį – Naujamiestį, pasižymintį dar didesne architektūrinių formų gausa ir įvairove. Kokybiškiems rezultatams pasiekti, reikalinga kiekybinė prieiga – tik disponuojant dideliu informacijos kiekiu, galima susidaryti bendrą vaizdą, atrinkti vertingiausias architektūrines detales, identifikuoti charakteringiausius senamiesčio meninės raiškos aspektus. Išanalizavus preliminarią medžiagą, buvo prieita išvados, kad KSADEK pagrindą I etape sudarys CTO – Pastatas ir jo detalės, o eksterjero ir interjero medžiaga pernelyg fragmentiška ir jos nepakanka. Iš viso į preliminarią katalogo struktūrą buvo atrinktos 260 detalių. Archyviniai ir bibliografiniai tyrimai parodė, kad nėra vienos duomenų bazės, kurioje būtų galima susipažinti su Klaipėdos senamiesčio senaisiais pastatais ir jų detalėmis.
Didžiausiomis ir reikšmingiausiomis ikonografinės medžiagos ekspozicijomis disponuoja Vilniaus regioninis valstybės archyvas (VRVA) ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM). Šią medžiagą būtina viešinti, daryti prieinamesne visuomenei rengiant parodas, ekskursijas, organizuojant kūrybines dirbtuves ir simpoziumus.
Natūriniai tyrimai atskleidė, kad nors ir daugėja profesionaliai rekonstruotų istorinių pastatų, kitose vietose autentiškos ir vertingos detalės ir toliau nyksta jas renovuojant, rekonstruojant ir naujinant. Preliminariais vertinimais, daugiausiai vertingų detalių išsaugota Klaipėdos senamiesčio pastatų sieninėje dalyje.
Ateityje rengiamas katalogas galėtų būti naudojamas ne tik edukaciniais, bet ir praktiniais tikslais – tiek rekonstruojant, renovuojant konkrečius pastatus senamiestyje, tiek kuriant naujų namų masyvus užmiestyje, Klaipėdos rajone. Surinkta medžiaga praverstų formuojant išsivysčiusio, technologiškai pažangaus ir urbanistiškai brandaus miesto įvaizdį – kiekvienas senamiesčio pastatas galėtų turėti savo ID kortelę, išgraviruotą barkodo pavidalu ir suteikiančią vertingos informacijos apie šią vietą tiek turistui, tiek miestiečiui (tokia idėja siūlyta Europos sostinės iniciatyvos metu, buvo parengta Urbanistikos muziejaus koncepcija). Svarbiausias aspektas – KSADEK projektas galėtų tapti atskaitos tašku tolesniam miesto vystymuisi ir pradėti diskusijas apie naują senamiesčio – miesto branduolio – regeneracijos etapą, bandant jam sugrąžinti pirminį vaizdą ir originalią struktūrą.
Projekto iniciatorius LASKAO, projekto vadovas – dr. Tomas S. Butkus, projekto darbo grupė: Egidijus Vidrinskas, Valdas Jencius, Laimonas Grauslys, Rolandas Rakevičius, Miglė Rybelė, Kęstutis Mickevičius, Mantas Daukšys, Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba; Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Projekto partneriai: VARIO BURNOS; DOLETA; VELUX
Parengė Jurgita Raišutienė pagal projekto ataskaitos informaciją.
2024 m. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kartu su architektu menininku Mantu Maziliausku įgyvendino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos finansuotą projektą „Archiskulptūrinės instaliacijos Klaipėdai“. Visuomenei pristatytas metodas ir siūlymai, kaip meninėmis priemonėmis ir kūryba pažįstamos ir nežinomos vietos mieste gali būti pakeistos, suteikiant naujas reikšmes ir įvaizdžius stebėtojų sąmonėje. Unikaliu kūriniu ant marių kranto įprasminta ypatinga vieta mieste.
Miesto viešos erdvės dažnai aptarinėjamos visuomenėje, jų panaudojimas ir tvarkymas labai populiari diskusijų tema, plačiausiai įtraukianti pačius įvairiausius dalyvius. Tokios erdvės – lyg brangiausias bendras miestiečių nekilnojamasis turtas, ypatingai erdvės prie atviro vandens (jūros, upės, marių).
Viena tokių erdvių – apie 80 ha marių pakrantės smėlyno prie pietinės miesto ribos – Stariškiuose. Vieta lyg paslėpta tarp buvusios tarptautinės (geležinkelio) krovinių perkėlos krovinių terminalo, Klaipėdos vandenvietės ir Kairių kaimo (kuris pats prispaustas prie karinio poligono). Vieta nenaudojama ūkinei veiklai, tačiau aktyviai lankoma pietinės miesto dalies gyventojų. Čia ilsimasi ir sportuojama, išnaudojant vienintelio likusio visuomenei atviro patekimo prie marių galimybes. Pietinių miesto rajonų gyventojai, apsupti geležinkelio ir uosto įmonių, čia turėjo paskutinį plyšį gamtinei aplinkai greitai pasiekti. Tačiau miesto plėtra vyksta į vis naujas, dar neužstatytas erdves (urbanizacija), ketindama jas pakeisti negrįžtamai.
Klaipėdos miesto bendruoju planu (patvirtintas 2021 m.) numatyta Stariškius intensyviai urbanizuoti, sukurti pietinį miesto „pocentrį“, kaip vieną iš miesto erdvinės struktūros tobulinimo atributų, kur būtina kompleksiška architektūrinė erdvinė struktūra. 2022 m. Klaipėdos uosto direkcija pradėjo poveikio vertinimą planams plėsti Smeltės pusiasalį, užpilant ~100 ha marių, įrengiant ir mažųjų laivų uostelį gretimų Stariškių siauroje pakrantės juostoje.
Reaguodama į šiuos planus Klaipėdos architektų bendruomenė ėmėsi iniciatyvos paskatinti visuomenės susidomėjimą šios teritorijos kokybišku išvystymu, suburiant suinteresuotus asmenis kreipiantis į miesto savivaldybę, kad būtų pradėta formuoti vientisa plėtros vizija.
Architektų pasiūlyta „Nacionalinės marinos“ idėja, kuri leistų planuoti etapais vystomą pramoginį uostą kaip įvairių, viena kitą papildančių rekreacinių ir sporto veiklų kompleksą, išnaudojant unikalios Kuršių marių pakrantės ir sausumos teikiamas galimybes ir unikalią progą, kad būtų sukurtas ne tik Klaipėdos miesto potencialą ir poreikius atitinkantis, bet ir platesniam regionui reikšmingas ir patrauklus sporto ir rekreacijos centras. Pavyzdys – „Ukiel“ rekreacijos ir sporto centras veikiantis Olštyno mieste, Lenkijoje. Sumanymas sulaukė plataus palaikymo.
Vietovės plėtros vizija, vystymo koncepcija yra svarbūs įrankiai, būtini tam, kad vystant sudėtingus projektus nebūtų pamiršti pagrindiniai sutarti tikslai, siekiai, kad darbas atvestų iki siekto suprantamo rezultato. Neturint vizijos, su laiku į projektų realizavimą įsitraukiant vis didesniam žmonių ir interesų ratui, ima rastis atsitiktiniai ir nederantys, prieštaraujantys sprendimai. Stariškių vietovė verta vizijos, išgrynintos architektūrinio – urbanistinio konkurso keliu. Be tokios vizijos, vietovės galimybės gali būti iššvaistytos ją užstatant stichiškai.
Miesto savivaldybė 2023 m. pabandė imtis žingsnių vizijos Stariškiuose formavimui, tačiau kažkur sustota. Visuomenės susitelkimui dėl šio klausimo blėstant, Stariškių vizija grimzta prie kitų nerealizuotų šio miesto galimybių. Tuo tarpu uosto plėtros projektas vystomas toliau, rodydamas, kad tuščia vieta čia ilgai nebus. Tai, kad vieta gali tapti dar viena uosto krovos aikštele, rodo netoliese jau keletu aukštų sandėliuojami jūriniai konteineriai. Architektai sutarė, kad šiai vietai reikalingas kultūrinis simbolis, kuris leistų pasiekti šios vietos svarbos platesnio pripažinimo ir atminties. Paprašyta menininko Manto Maziliausko pateikti šiai vietai savo viziją.
Taip radosi meninė instaliacija „AtMinties Laukiamasis / MEMory Terminal“. Cituojant M. Maziliauską: „įkurta meninės archiskulptūrinės instaliacijos tinklainė, tarsi buvusio ar būsimo naujojo miesto maža užuomina, lyg sapnuose išnyrantis pavidalas, déjàvu, kurį nepaliaujamai lydi šviesumas ir efemerija“. Sapno miestas užima industrinio mašininio miesto erdvės perspektyvas. Duota pradžia visuomeninei erdvei gamtos ir kultūros lygsvaroje. Atkreiptas dėmesys į Klaipėdos gamtovaizdžio unikalumą bei atverta ir įtvirtinta visuomenės nejudinama teisė jį betarpiškai patirti ir išgyventi“.
„Archiskulptūrinės instaliacijos Klaipėdai“ projekto metu Mantas Maziliauskas sukūrė dar keletą architektūrinių vizijų, kurios kartu su kita autoriaus kūryba, pristatytos parodoje Klaipėdos Kultūrų komunikacijų centre (aprašyta https://artnews.lt/1-materijos-ir-erdves-metafizika-111217). „Pasaulio vienybės šventykla“ skirta Klaipėdos šv. Jono bažnyčios atstatymo temai, kūrinys „Baltasis“ skirtas ant šiaurinio molo Klaipėdoje stovėjusio Baltojo švyturio temai, „Klaipėdos vartai“ skirti įvažiavimų į miestą paženklinimui. Šiuose kūriniuose autorius pasiūlė tiek pat lengvomis, perregimomis, šytinčiomis linijomis nužymėti erdves ir pavidalus, kuriuos trokšta matyti publika (atstatytą bažnyčią, švyturį, ženklą), nepanaikinant dabar jų vietoje egzistuojančių erdvių. Priešingai, dėka pasiūlytų subtilių intervencijų, erdvės tampa aiškiau suvokiamos ir vertinamos. Tai lyg alternatyva nebeapčiuopiamo įvaizdžio atstatymui skirtiems sunkiasvoriams, dešimtmečiais vystomiems statybų projektams.
Šių metų vasarą organizuojant kūrybines dirbtuves VARTAI Į ATMINTIES LAUKIAMĄJĮ, dviračių žygį – kūrybines dirbtuves MARIŲ POCENTRIAI ir įtraukiant miesto bendruomenę realizuota fizinė struktūra „AtMinties Laukiamasis / MEMory Terminal“ ant marių kranto tapo unikaliu Klaipėdos kultūrinės informacijos vienetu, kuris išliks žmonių atmintyje kaip nesyk išreikšto troškimo simbolis. Troškimo šioje miesto vietoje turėti ne tik „racionaliai“, ūkiškai motyvuotas krantines, uostus, bet ir racionaliai vertinti žmogaus ekologijos poreikius, susijusius su sveikata (patekti prie vandens, gamtinės aplinkos), taip pat su kultūra (patirti objekto grožį, reikšmingumą). „AtMinties Laukiamasis / MEMory Terminal“ parodo būdą, kaip be didelių fizinių vietovės pertvarkymų įmanoma jai suteikti naują unikalų emocinį turinį (atsiminimą, arba kultūrinį kodą. Įmanoma, kad toks simboliu išreikštas vietos kodas gali išlikti didelio žmonių rato atmintyje bendru įvaizdžiu, numanomu ateities siekiu. Bendru šio kodo ir įvykusio reiškinio atsiminimu artėjama prie taip reikalingos bendros ir kokybiškos vizijos vietovės ateičiai.
Architektas Mantas Daukšys, 2024 12 02
—-
„Archiskulptūrinės instaliacijos Klaipėdai” projekto viešas baigiamasis renginys vyks š.m. gruodžio 5d. Programoje:
15.00 – 15.45 val. Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos salėje (Statybininkų pr. 2) architekto, menininko Manto Maziliausko PASKAITA, nuotraukos ir video …vizijos Klaipėdai.
16.00-16.45 val. po paskaitos automobiliais vyksime į Stariškius, ant Kuršmarių kranto prie realizuotos ARCHISKULPTŪROS kursime ŠVIESOS IR MUZIKOS PERFORMANSą.
https://www.facebook.com/events/1296144364905377
—–
Projekto iniciatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO), projekto vadovas Vladas Balsys, darbo grupėje Mantas Daukšys, Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė / https://architektams.lt/
Idėjos autorius architektas menininkas Mantas Maziliauskas, https://www.m-pjuvis.com/
Foto nuotraukų autoriai: Valdas Jencius, Aurimas Baužys
Projektą finansuoja: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Partneriai: KŪRĖJŲ SĄJUNGA; LIETUVOS PRŪSŲ BENDRUOMENĖ; KKKC; LAISKA; VUDMORA; KLAIPĖDOS EDUARDO BALSIO MENŲ GIMNAZIJA
Projektu tęsiamas pokalbis apie Klaipėdos architektūrinės aplinkos autentiškumą ir kompleksiškumą. Atskaitos tašku pasirinktas istorinis Klaipėdos senamiestis (kultūros paveldo vertybės Nr. 16075 juridinėse ribose) ir jo architektūrinė panorama: pastatai (jų tipologija, erdviniai modeliai, kompoziciniai principai); architektūrinės detalės (langai, durys, cokolio, sienų ir stogų detalės); taip pat mažosios architektūros elementai (vartai, tvorelės, žibintai).
Nuo paskutinio sisteminio Klaipėdos architektūros tyrimo praėjo 30 metų (autorius – Jonas Tatoris). Panašaus profilio analogiški darbai mažesne apimtimi atlikti tik Vilniuje (Žvėryno medinių namų langų detalės) ir Kaune (modernizmo laikotarpio gyvenamieji namai). Klaipėdos miesto ir krašto architektūrinis kultūros paveldas išsiskiria savitumu Lietuvos kontekste dar ir dėl to, kad susiformavo kitoje kultūroje, nei likusi Lietuvos dalis, valstybėje, kurios nebėra – Prūsijoje. Dėl II pasaulinio karo, Klaipėdos kraštas patyrė intensyvaus naikinimo laikotarpį XX a viduryje, karo sugriovimų ir pokario industrializacijos laikotarpiu. 1969 m. Klaipėdoje įkūrus Kultūros paminklų apsaugos inspekciją, restauratorių dirbtuves ir Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyrių, prasidėjo profesionali architektūrinio paveldo tyrimo ir tvarkybos projektavimo veikla. Keletą dešimtmečių formuotas solidus šios srities specialistų kolektyvas, kaupti konkrečių tyrimų, pavyzdžių ir techninių žinių archyvai. 1990-2000 m. architektų – restauratorių branduolys dar laikėsi po Restauravimo centro iškaba, vėliau subyrėjo į privačias bendroves, užsiimančias ir bendrąja architektūrinio projektavimo praktika. Po 1990 m. reikšmingai sumažėjus investicijoms į paveldo objektų tyrimus ir tvarkybą, Klaipėdoje šios srities kompetencijos puoselėjamos tik individualiai. Artėjant laikui, kuomet šie specialistai baigs profesinę veiką, kyla grėsmė, kad kompetencijos liks neperduotos, sukauptos žinios ir archyvai bus išblaškyti. Kultūros paveldo apsaugos institucijos daugiausia orientuotos į apsaugos reglamentų ir planų rengimą. Naujosios kartos Klaipėdos gyventojams, pastatų savininkams, kūrėjams trūksta vizualinės informacijos apie konkrečiai Klaipėdos senamiesčiui būdingas statinių detales (durų ir langų furnitūrą, apšvietimo įrangą, stogų, dūmtraukių įrengimo elementus, lietaus nuvedimo sistemas, grindinius, spalvas ir t.t. ir pan.). Nežinant, kas tinka Klaipėdos senamiesčiui, jo aplinka palaipsniui pildoma atsitiktiniais, masinės gamybos, tipizuotais, menkos vertės elementais, Klaipėdos miesto savitumas prarandamas.
Projektas aktualus kaip pastanga kurti miesto architektūros archyvą. Šiuo metu neidedelė dalis medžiagos išsklaidyta po atskirus privačius archyvus, rekonstrukcijos projektų pavidalu sukaupta pavienių architektų ir restauratorių dispozicijoje. Renkant medžiagą svarbus ir dar išlikusios autentiškos medžiagos fiksavimas natūroje – darant apmatavimus, perpiešiant ir fotogrametrijos būdu perkeliant vaizdus į skaitmeninį pavidalą.
Interviu su architektais Laima Šliogeriene, Sauliumi Manomaičiu, Adomu Skiezgelu – projekto Klaipėdos senamiesčio architektūrinių detalių katalogas (KSADEK) dalis. Plačiau: https://www.atviraklaipeda.lt/2024/11/03/apie-klaipedos-senamiesti-ir-jo-architekturines-detales/
Projekto iniciatorius LASKAO, projekto vadovas – dr. Tomas S. Butkus, projekto darbo grupė: Egidijus Vidrinskas, Valdas Jencius, Laimonas Grauslys, Rolandas Rakevičius, Miglė Rybelė, Kęstutis Mickevičius, Mantas Daukšys, Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba; Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Projekto partneriai: VARIO BURNOS; DOLETA; VELUX