Visos diskusijos apie eismą Tiltų gatve yra tuščias laiko švaistymas, kol nebus pradėtos naujojo tilto per Danės upę statybos. Tačiau pastarajam projektui išjudinti iš mirties taško trūksta politinės valios.
Tą pripažino ir patys Klaipėdos miesto savivaldybės politikai, tęsdami diskusijas, ar verta leisti važiuoti visuomeniniam transportui Tiltų gatve savaitgaliais.
„Jei būtų dar vienas tiltas per Danę visos Klaipėdos problemomis, susijusios su transporto organizavimu senamiestyje, būtų išspręstos”, – sakė Artūras Šulcas. Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras.
Reikėjo statyti
Miesto Tarybos narė, Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė priminė, kad Bastionų gatvės, kuri vestų tilto per Danę link, detalusis planas buvo parengtas dar 2002-aisiais. Jei tuometiniai Klaipėdos vadovai būtų pademonstravę politinę valią, tiltas jau būtų pastatytas. „Kitąmet ketiname kapitaliniam remontui uždaryti Pilies tiltą. Pagal Klaipėdos miesto strateginės plėtros planą, naujasis tiltas, blogiausiu atveju, jau turėtų būti statomas. Deja, šiuo metu neturime net techninio projekto”, – apgailestavo R. Staševičiūtė.
Jos manymu, pasiteisinimas, kad nėra pinigų, demonstruoja politinės valios stoką. „Jei būtų noras, tiltas jau stovėtų. Tačiau palankiausias metas jį statyti, per krizę, praleistas. Nepaisant to, ir pernai, svarstant šių metų biudžetą, mano pasiūlymas numatyti lėšų tilto techniniam projektui savivaldybės administracijos buvo atmestas. Vėl teisinamasi pinigų stygiumi. Tačiau lėšų atsiranda ir ne tokiems svarbiems projektams finansuoti”, – piktinosi R. Staševičiūtė.
Prieš penkerius metus buvo tikimasi, kad Bastionų gatvę nuties ir prieigas prie planuojamojo tilto sutvarkys Norvegijos kapitalo bendrovė „Verdispar”, kuri buvusios bendrovės „Klaipėdos grūdai” teritorijoje ketino statyti gyvenamųjų ir komercinės paskirties namų kvartalą. Pasaulio rinkas sukausčius sąstingiui šis projektas įstrigo neribotam laikui.
„Pripažinkime, kad projektas buvo užmirštas. Tačiau dabar jau iniciatyvą turėtume rodyti mes patys, o ne laukti investuotojų malonės. Reikia greičiau spręsti tilto statybų klausimą, o tai ir vėl stumdysime autobusus iš Pilies gatvės į Tiltų ir vėl atgal. Bet esmė nepasikeis ir transporto problemos neišnyks”, – sakė A. Šulcas.
Nuostolingi savaitgaliai
O kol kas savivaldybės kabinetuose toliau svarstomas pasiūlymas leisti savaitgaliais Tiltų gatve važiuoti visuomeniniam transportui. Tokiu eismo organizavimu suinteresuoti tiek senamiesčio verslininkai, tiek viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT). Pastarosios įstaigos direktorius Gintaras Neniškis aiškina, kad dėl papildomo lanksto, kurį savaitgaliais turi važiuoti miesto autobusai, miestas per metu patiria apie 500 tūkst. litų nuostolį.
„Mes vežėjams mokame už nuvažiuotus kilometrus, o savaitgaliais kilometražas, važiuojant Pilies ir Galinio Pylimo gatvėmis, padidėja, kartu didėja ir išlaidos. Jei autobusai galėtų važiuoti Tiltų gatve ir savaitgaliais, sutaupytume pusę milijono”, – sakė G. Neniškis.
Senamiesčio verslininkai suinteresuoti, kad Tiltų gatve galėtų važiuoti tiek autobusai, tiek ir lengvieji automobiliai. Jų manymu, tik tokiu būdu galėtų atgyti istorinė miesto dalis.
Vienpusis eismas
Tačiau kai kurie senamiesčio verslininkai laikosi kitokios nuomonės nei jų kolegos. Vieno jų teigimu, autobusais į senamiestį neatvažiuoja nė vienas klientas. Kavinės „Rasytė” savininkas Eduardas Mataitis siūlo kitokią, gana originalią išeitį. Jo manymu, savaitgaliais autobusai Tiltų gatve galėtų važiuoti tik į vieną pusę, o kitą gatvės eismo juostą reikėtų skirti lengviesiems automobiliams statyti.
„Autobusai važiuotų tik į vieną pusę, o grįžtų aplinkkeliu, kaip ir šiuo metu. O kitoje gatvės pusėje galėtų būti „parkuojami” į senamiestį atvažiavusiųjų automobiliai. Klaipėdiečiai čia paliktų mašinas ir eitų pramogauti. Vidinėse senamiesčio gatvėse automobilius statyti reikėtų išvis uždrausti”, – savo pasiūlymą dėstė E. Mataitis.
Pasak verslininko, nuo tos dienos, kai Klaipėdoje buvo įvesta „parkavimo” rinkliava, senamiestyje įsikūrusių kavinių ir parduotuvių apyvarta sumažėjo perpus.
„Tai buvo peilis, kurį valdžia mums įsmeigė. Tačiau autobusais į senamiestį mūsų klientai neatvažiuoja. Todėl net ir atnaujinus viešojo transporto eismą Tiltų gatve jokios naudos nepajusime”, – piktinosi E. Mataitis.
Ne autobusais gyvas
Tačiau patys senamiesčio gyventojai kategoriškai prieštarauja tam, kad didieji autobusai akmenimis grįsta gatve važiuotų ištisą savaitę. Paprastomis dienomis šia gatve autobusai bilda kas vieną dvi minutes, o pirmieji darbą pradeda net penktą valandą ryto. „O kada išsimiegoti?” – purkštauja centro gyventojai, teigdami, kad pailsėti iki šiol gali tik savaitgaliais.
Be to, jie skeptiškai vertina verslininkų dejones dėl klientų stokos. Savo požiūrį į šią problemą „Vakarų ekspresui” išdėstė klaipėdietė Dalia Pozneckienė.
Jos teigimu, transporto grąžinimas į Tiltų gatvę miesto kultūros rodiklių nepagerins. Ne autobusai ir maršrutiniai taksi kuria senamiesčio veidą ir dvasią. Be to, klaipėdietės manymu, senamiestyje nėra ką veikti. „Ką galima pasiūlyti? Vienintelį Friedricho pasažą, tačiau jam ir ribojamas eismas nekenkia. Ten visada apstu lankytojų. Kokios dar erdvės būtų įdomios? Tokių nėra. Nebent visą parą dirbanti gėrimų parduotuvė Daržų gatvėje. Jie save laiko baru, todėl viduje pastatė du staliukus. Čia miesto taksistai po keletą kartų per vakarą apsilanko – tai savotiška maršruto galinė stotelė, o aplinkiniai kiemai paversti viešuoju tualetu ir šokių aikštelėmis. Kartais ir kovų be taisyklių ringais. Kokio dar senamiesčio gaivinimo norima?” – verslininkų neišradingumu stebėjosi pilietė.
MINDAUGAS MILINIS
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Mieste pradėtos masiškai „kepti” daugiabučių namų kvartalų detaliųjų planų koncepcijos. Visą Klaipėdą norima „uždengti” tokiais planais. Kokia nauda iš to planavimo, jei, anot vyriausiojo miesto architekto, jokių revoliucijų kvartaluose nenumatoma? Gal jų reikia tik architektams, kad galėtų uždirbti?
Miesto valdžia aiškina, kad taip rodoma nauja kryptis gyventojams – imkite ir tvarkykitės patys. Tiesa, pripažįstama, kad aktyvumu gyventojai kol kas nepasižymi – ruošiamais planais, nulemsiančiais galimybes tobulinti savo gyvenamąją aplinką, masiškai nesidomima. Tikimasi, kad procesą galbūt išjudins neseniai išrinkti seniūnaičiai.
„Kas ir kieno yra”
Pasak miesto vyr. architekto Almato Mureikos, maždaug kasmet parengiami dviejų kvartalų detalieji planai. Jau suplanuoti kvartalai, esantys nuo miesto centro į pietų pusę, iki Statybininkų prospekto. Toliau numatoma planuoti kvartalus, esančius tarp Statybininkų ir Jūrininkų prospektų, buvusio Žvejybos uosto rajone.
„Mes norime detaliaisiais planais „uždengti” visą miestą”, – sako miesto vyr. architektas.
Anot A. Mureikos, pagrindinė šių detaliųjų planų naujovė – atskirti, kur kas kieno yra. Revoliucijos – perplanuoti absoliučiai visus privažiavimo kelius, vaikų žaidimų aikšteles ir visą jų įrangą – nė viename kvartale nenumatyta daryti. Svarbiausia esą susitarti, kur galima didinti automobilių stovėjimo vietų skaičių, kur bus bendro naudojimo želdynai ir aktyvaus poilsio vietos, pavyzdžiui, naujos sporto aikštelės, kurių labai reikia. Didžiausia plano nauda žmonėms, anot vyr. architekto – visų susitarimas, kas ir kur bus daroma.
Planuojant kvartalo teritoriją priskiriami sklypai prie darželių, mokyklų, daugiabučių namų. Kartu yra nustatomos tikslios viešųjų erdvių – parkų, skverų, bendro naudojimo apsauginių želdynų, gatvių ribos. Planavimo sudėtinė dalis – net vietos šiukšlių konteineriams. Kiekvienai grupei namų numatytos vietos naujai vaikų žaidimo aikštelei, mikrorajone bent po porą krepšinio aikštelių.
Likusiuose laisvuose plotuose numatomi nauji objektai. Taip prie vadinamosios trečiosios poliklinikos atsirado vietos Moterų krizių centrui, prie Šilutės plento bus statomos valstybinės įstaigos. Pasak A. Mureikos, formuojamų laisvų žemės sklypų, kurie gali būti naudojami komercijai, nuomojami aukciono būdu, yra labai nedaug.
A. Mureikos teigimu, prieš rengiant kiekvieno kvartalo detaliojo plano koncepciją buvo organizuojamos anketinės žmonių apklausos, padedančios nustatyti, ko jiems labiausiai trūksta, kokio norima prie namo sklypo – didesnio, mažesnio ir kt. Neretai į pastarąjį klausimą atsakyta klausimu – o kas tą sklypą tvarkys, ar reikės mokėti nuomos mokestį už jį. Tačiau vyr. architekto teigimu, planuotojai neužsiima sklypų tvarkymo ir šlavimo klausimais.
Anot A. Mureikos, nuo sovietmečio laikų yra taip suplanuota, kad yra vienas privažiavimo kelias trims namams, viena vaikų žaidimo aikštelė 4 namams, skalbinių stovai – 2 namams ir t. t. Ko gero, visi gyventojai norėtų turėti savo kiemą, tad kyla klausimas, kaip reikia išdalinti sklypus.
„Jeigu bandysi padalinti viską kiekvienam namui, gali sukelti konfliktą. Galima prieiti iki to, kad kiekvienas panorės užsitverti savo kiemą tvora. Jeigu matome, kad kai kuriais atvejais bus daugiau bėdos nei naudos, nusprendžiame, kad netikslinga namui skirti atskirą sklypą. Todėl kai kurie sklypai yra palikti grupei namų”, – sakė A. Mureikia.
„Gyventojas – kiemo šeimininkas”
Anot Klaipėdos miesto vicemero Artūro Šulco, pagal dabar galiojančius įstatymus nepajudėsi iš vietos su jokiais aplinkos tvarkymo darbais, jeigu nebus parengtas teritorijos detalusis planas. Tad jei dabar namo bendrija norėtų įsirengti daugiau automobilių stovėjimo vietų, ji privalėtų rengti detalųjį planą, svarstyti jį viešai, gaišti laiką vos ne metus. O tuo atveju, kai yra patvirtintas detalusis kvartalo planas, jai to daryti nereikės, nes kiekviename kvartalo sklype bus numatyta, kur gali būti įrengtos automobilių stovėjimo vietos, kur naujos vaikų aikštelės, kur gali atsirasti dviračių takai ir t. t.
Todėl Klaipėdos valdžia, atsižvelgdama į miestiečių norą patiems tvarkytis teritorijas, ir rengia ištisų kvartalų detaliuosius planus. Turėdami tokį planą, žmonės esą jau žinos, ką galima padaryti prie jų namų, o ko – ne.
„O jeigu gyventojai nuspręs, kad jiems per daug automobilių stovėjimo aikštelių ir pageidaus daugiau žaidimų aikštelių ar gėlynų, tame detaliajame plane ras, kur jie galėtų būti įrengiami. Didžiausia nauda ta, kad gyventojas bus savo kiemo šeimininkas. Paprastai žmonės būna nepatenkiti tuo, ką valdžia daro prie jų namų. Taigi dabar valdžia brėžia kitokią kryptį – imkite ir tvarkykitės patys”, – sakė A. Šulcas.
Ar reikės mokėti?
Prieš 6-7 metus gyventojai mokėdavo tam tikrą mokestį už daugiabučių namų kiemų priežiūrą. Vėliau buvo nutarta, kad kol prie namų nėra suformuoti sklypai ir neaišku, kas kam priklauso, už kiemų priežiūrą turi mokėti ne gyventojai, o savivaldybė.
Vicemero teigimu, detaliojo plano patvirtinimas dar nereiškia, kad gyventojams automatiškai perduodami prie namų suformuoti sklypai ir už juos jie turės mokėti mokesčius. Pasak A. Šulco, nemažai gyventojų nori įrengti užtvarą prie įvažiavimo į savo kiemą. Tai bus galima daryti, jeigu tas namas prisiims atsakomybę už šiam namui priskirtos teritorijos tvarkymą. Tai reiškia, kad jie patys šluosis, kiek norės.
Pasak A. Šulco, jeigu gyventojų pageidavimu namui bus priskirtas didesnis sklypas, už jį, žinoma, reikės mokėti nuomos mokestį, kuris Klaipėdoje yra minimalus – 0,1 proc. nuo vertės. Jį gyventojai ir dabar moka, bet tik už tą sklypą, kurį užima pats namas.
Kai bus parengti visi detalieji planai, tada reikės rūpintis, kad biudžetas skirtų pinigų kvartalams sutvarkyti. Kitas kelias – gyventojai gali tai daryti patys.
Architekto Edmundo Andrijausko teigimu, tam ir yra priskiriamas sklypas, kad bendrija galėtų kaupti pinigus ir įgyvendinti tai, kas suplanuota. O kol sklypas nėra patvirtintas, ji net surinkusi pinigų negali nei automobilių, nei vaikų žaidimo aukištelių statyti. Anot E. Andrijausko, bus problemų ir po detaliųjų planų patvirtinimo, tačiau bent jau bus nutiestas kelias, kuriuo bus galima eiti.
Pasigendama gyventojų aktyvumo
Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkės architektės Ramunės Staševičiūtės manymu, dabar yra pats metas gyventojams įsigilinti į rengiamas detaliųjų planų koncepcijas, pasidomėti, kas planuojama daryti jų teritorijoje.
„Visuomenė turi balsą. Būtų idealiausia, kad tik aktyvių diskusijų tarp gyventojų, urbanistų ir miesto valdžios dėka gimtų miesto ar jo sudėtinės dalies – mikrorajono planas. Tai turi tapti politikų siekiamybe. Jei eilinis klaipėdietis pajus, kad jo idėjos ir pageidavimai tampa kūnu, jis pradės jaustis tikru šeimininku ir mieliau rūpinsis savo aplinka – juk bus realizuojamos jo, o ne kažin kokios nelabai pažįstamos, valdžios primestos idėjos”, – sako architektė.
Jos manymu, svarstant detaliųjų planų koncepcijas gyventojai aktyviai nedalyvauja.
„Kyla klausimas, ar žmonės iš esmės nesidomi, ar nedrįsta, ar nežino, kaip tai reikia daryti. Demokratinėse Europos šalyse netgi yra savanoriai, kurie vaikšto po butų ūkio tarnybas, lankosi pas gyventojus ir agituoja susipažinti su detaliuoju planu bei teikti savo pasiūlymus. Patys gyventojai turi galimybę tobulinti savo gyvenamąją aplinką būtent rengiant šituos detaliuosius planus. Būtų gerai, kad jie ką nors patys siūlytų, o ne tik priešintųsi, kaip dabar dažniausiai vyksta – žmonės reiškia savo nuomonę tik norėdami kam nors pasipriešinti”, – sako R. Staševičiūtė.
Architektė išreiškė viltį, kad galbūt neseniai išrinkti seniūnaičiai suburs žmones ir jie ateis pas projektuotojus su savo pasiūlymais.
Klaipėdos vicemeras A. Šulcas irgi ragina klaipėdiečius dalyvauti detaliųjų planų koncepcijų viešojo svarstymo procedūrose, kad žinotų, kuria kryptimi einama.
Vyr. architektas A. Mureika sako, kad pas plano rengėjus ateina labai daug žmonių, tačiau pretenzijų raštu neišdėsto. Jie pasižiūri, nusiramina, kad po langais jiems niekas nestatys kokio nors siurprizo, pasidomi, kur yra sklypo ribos ir ką jis galės daryti.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Teritorijų planavimo poskyrio vedėjo Manto Daukšio, gyventojai gali laisvai patys samdytis kūrybines grupes ir pasirengti savo pasiūlymus. Pavyzdžiui, Klaipėdos architektų sąjunga organizavo kūrybines dirbtuves Gargždų daugiabučių namų aplinkai modernizuoti. Keli architektai ieškojo geriausio varianto, o atrinktos geriausios jų mintys atsispindės detaliuosiuose planuose. M. Daukšio manymu, Klaipėdos gyventojų bendrijos gali inicijuoti panašias kūrybines dirbtuves savo aplinkai tobulinti.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Kaip užmegzti meno ir verslo partnerystę bei panaudoti įvairių kūrybinės veiklos sričių specialistų kompetencijas bendrai miesto sėkmei? Klaipėdiečių pajėgos šiuos klausimus pastaruoju metu sprendžia stiprindamos tarpusavio ryšius bei kontaktą su miesto valdžia.
Daugelį metų įprastas įvairių iniciatyvų autorių „priedainis” buvo apmaudas dėl valdžios dėmesio stokos. Pastaruoju metu kūrybininkai linkę pripažinti, kad tai – ne vienintelis trikdis: dažnusyk pritrūksta intereso iš giminingoms sritims atstovaujančių kolegų, tuo metu būtent tarpusavio palaikymas ir domėjimasis aplinkinių veikla padėtų sudaryti kritinę entuziazmo masę, kuri galėtų įtraukti kitų sričių atstovus. Veikti šia kryptimi – ne vienos kūrybinės sąjungos, kurios kratosi subsidijuojamų išlaikytinių etiketės ir ieško naujų veiklos formų, siekis, jau duodantis vaisių.
Architektų balsui – daugiau svorio
Balandį posėdžiavusi Miesto taryba pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) bendradarbiavimo sutarčiai. Pagrindiniai jos tikslai yra siekti subalansuotos architektūrinės ir urbanistinės aplinkos sukūrimo, šviesti visuomenę, galimybė architektams įsitraukti į plėtros projektų vertinimą.
Anot LASKAO valdybos pirmininko Vaidoto Dapkevičiaus, šio tarpusavio bendradarbiavimo akto laukta ilgai. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė ir sostinės architektų pajėgos analogišką susitarimą pasirašė daugiau nei prieš dešimtmetį.
Klaipėdos architektų bendruomenei pasyvumo neprikiši: LASKAO priklauso per 100 narių, ir jų balsas mieste yra girdimas. Tačiau, pokalbininko teigimu, net ir aktyvaus dalyvavimo kartais nepakanka tam, kad užčiuoptum visas aktualijas – būtina, kad informacija apie svarbių miestui objektų viešuosius konkursus, priešprojektinius sprendimus pasiektų suinteresuotą bendruomenę, sudarant galimybę viešai su ja susipažinti, apsikeisti nuomonėmis. Tiesa, pastaruoju metu santykiai tarp LASKAO ir Klaipėdos savivaldybės yra atšilę, bendravimas tapo atviresnis ir nuoseklesnis.
Tikimasi, kad jis sklandžiai vyks ir toliau. Nors, anot V. Dapkevičiaus, esama nuogąstavimų, kad šis susitarimas gali tapti dar viena projektų derinimo eilute, kurti užkardų neketinama. „Siekiame gauti išsamią informaciją ir suteikti valdžiai svertų veikti architektūros kokybę. Ne paslaptis, kad kainos ir pelningumo rodikliai, aktualūs perkant architektūros paslaugas per viešuosius pirkimus, neapibrėžia objekto kokybės. Įstatymai nusako techninius reikalavimus, bet nenumato estetikos kriterijų, tad specialistų dalyvavimas vertinant projektus itin svarbus. Diskusijų tikslas nėra priimti sprendimą verdikto forma – norime argumentuotai bei korektiškai suformuluoti pastabas, pasiūlymus, skirtus ir projekto autoriui, ir užsakovui, ir derinančioms institucijoms, ir sau patiems. Atsižvelgti į jas ar ne, telieka projekto autoriaus valioje”, – sakė V. Dapkevičius.
Dirbs kartu
Dar vienas bendradarbiavimo tikslas – jaunų architektų, studentų bei kolegų iš kitų miestų įtraukimas į uostamiesčio plėtrą per darbą ir aktyvią veiklą. V. Dapkevičiaus nuomone, viena iš Klaipėdoje pastebimų spragų – giminingų sektorių specialistų bendradarbiavimo stoka.
„Architektas, atsakingas už techninius sprendimus, leidimų gavimą ir pan., sunkiai aprėps interjero bei aplinkos projektavimą, tačiau atitinkamų sričių kolegų pasitelkimas lemia itin išbaigtus estetinius, funkcinius sprendimus. Pavyzdžiui, pats paskutiniu metu daug bendradarbiauju su skulptoriais. Skandinavijos šalyse įprasta, o mūsų kraštuose sovietmečiu skiepyta praktika projektuoti visuomeninės paskirties pastatus, numatant juose meno kūrinius ir skiriant tam dalį projekto lėšų, man atrodo priimtina ir tikslinga”, – sakė jis.
Artimiausiu metu ši bendradarbiavimo forma bus išmėginta buvusiame senajame tabako fabrike. Tapti įvairių sričių profesionalų darbo erdve ir bendruomenės centru pretenduojantis kūrybinių verslų ir menų inkubatorius tebėra statomas, bet jau yra talkos vieta: gegužės 22-25 d. Klaipėdoje rengiamos kūrybinės dirbtuvės „Būsimojo „Kultūros fabriko” interjero kūrybiniai sprendimai: kryptys ir variantai”, kuriose kviečiami dalyvauti Klaipėdos krašto dizaineriai, menininkai ir interjero projektuotojai.
Šis renginys – pernai spalį įkurtos Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos (IKRA) rengiamo kūrybinių industrijų festivalio „IKRA savaitė” dalis. Jos metu klaipėdiečiai bus kviečiami ir į teatro, reklamos kūrimo kūrybines dirbtuves, kulinarinę studiją, greituosius kūrybininkų pasimatymus, kurių metu dalyviai mokysis kuo įtaigiau prisistatyti bei pristatyti savo idėjas.
Anot šios organizacijos, vienijančios 27 profesionalus ir įmones, atstovaujančias kūrybiniam sektoriui, valdybos narės, VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovės Raimondos Laužikienės, mintis burti kūrybos ir verslo žmones į vieną tinklą kilo dalyvaujant viename iš daugelio Europos integracinių projektų.
„Supratau, kad geriausia, ką šiomis ribotų resursų sąlygomis galime padaryti kūrybininkams, tai skatinti juos panaudoti organizuoto bendradarbiavimo jėgą naujoms galimybėms ir sąveikoms: dalintis su panašaus pobūdžio darbą dirbančiais, kuriančiais įvairiose srityse: nuo dizaino iki teatro, nuo architektūros iki kulinarijos, kino, medijų, muzikos, – sakė ji. – Tai – įkvėpimo šaltinis, galimybė susipažinti, griebtis naujų projektų, atkreipti politikų ir verslo dėmesį į neišnaudotas šio sektoriaus galimybes.”
Interjero dirbtuvės – „Kultūros fabriko” rinkodarai
„Kultūros fabriko” projekto įgyvendinimas atsidūrė statybos darbų viešųjų pirkimų rezultatų spąstuose – nors tikėtasi, kad kūrybos inkubatorius duris atvers jau šiemet, statybų pabaiga nusikėlė mažiausiai metams. Tačiau, anot projektą vykdančios KEPA vadovės Raimondos Laužikienės, mąstyti apie būsimojo objekto veidą kaip rinkodaros priemonę reikia jau dabar: pastato interjeras vaidins gana svarbų vaidmenį pritraukiant žiūrovus, klientus, partnerius, be to, siekiama, kad jis taptų bendruomenės projektu, todėl sprendimą dėl stilistikos turėtų priimti patys kūrybininkai.
Objekto vidaus erdvių koncepciją turėtų atspindėti pastato vestibiulis: tikimasi, kad jo apipavidalinimas iliustruos skirtingų žanrų meno ir kūrybinio verslo samplaiką, šiuolaikišką technologijų ir polėkio dermę. Dirbtuvių metu sukurti darbai taps pagrindu būsimajam fabriko interjerui, o jų autoriai bus paskatinti premijomis.
„Kultūros fabriko” projekto bendra kaina apie 14 mln. litų, iš jų 62,8 proc. finansuojama iš ES fondų per Ūkio ministerijos programą, kitą dalį finansuos Klaipėdos miesto savivaldybė. Į projekto sąmatą interjero dizaino kaštai nėra įtraukti, tačiau lėšų idėjų, gimusių dirbtuvių metu, realizavimui ketinama gauti per kitus agentūros vykdomus projektus.
UGNĖ ŠALTENYTĖ
„Vakarų ekspresas”
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Sodininkų bendrijos – savitas XX a. urbanizacijos procesų palikimas. Soduose skleidėsi ir toliau sėkmingai įgyvendinami patys įvairiausi žmonių kūrybiniai polėkiai ir siekiai. Vienas ryškiausių reiškinių – „projektuoju ir statau pats“. Šios kūrybos rezultatai dažnai labai netikėti, linksmi ir įdomūs.
Tačiau tai – nykstančios teritorijos. Gamtos prieglobstyje esančius sodus sparčiai išstumia nauji gyventi nuolat skirti namai, priešingai nei sodų nameliai, neišsiskiriantys savo architektūra.
Tai iš tiesų keisti statiniai – jiems statyti naudotos įvairiausios medžiagos – nuo statybinių atliekų iki senų baldų detalių, o architektūra žavi visiškai nežabotu polėkiu. Tai – tarsi įrodymas, kokie kūrybingi galime būti ten, kur niekas nediktuoja taisyklių. Sunku būtų apibūdinti stilių, formas, spalvas ir paskirtį – tegu kalba nuotraukos.
Architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus surengto sodų fotografijos konkurso iniciatorius Vitalijus Jankūnas mano, kad sodai atspindi lietuvių skonio, galimybių ir požiūrio evoliuciją.
„Sovietmečiu buvo parengti keli tipiniai sodo namelių projektai ir nameliai tvarkingai dygo soduose, tik buvo dažomi skirtingomis spalvomis. Atgavus nepriklausomybę kiekvienas ėmė kurti savo įsivaizduojamą idealų sodą. Namus statė, kaip išmanė, iš medžiagų, kurios būdavo po ranka. Senų baldų dalys, kažkokios skardos, medienos ar metalo atraižos, radiatoriai – tikras šabakštynas.
Tai atskleidžia kažkokį optimizmą – žmogus neturėjo pinigų ir medžiagų, tai susirinko, ką turėjo“ – įspūdžiais dalijosi V. Jankūnas.
Gerai įsižiūrėjus galima rasti labai originalių architektūrinių idėjų. Kartais sodas atrodo išpuoselėtas, o namelis – lyg kokia landynė, tačiau savo funkciją atlieka.
Kitiems tai tarsi pomėgis kažką statyti, lipdyti savo jėgomis, kurti kad ir miniatiūrinę svajonių pilaitę. Juk čia nereikia jokių derinimų ar leidimų.
„Nebuvo tikslo pasišaipyti, o norėta parodyti laikmetį, kaip keitėsi, evoliucionavo gyventojo požiūris į sodą. Nereikia stebėtis tais sodo nameliais – jie atspindi žmonių požiūrį, kaip išorė atspindi jų vidų. Žmonėms duota laisvė – ta laisvė virsta anarchija. Gerai, kad tai vyksta tokioje ribotoje teritorijoje“, – sakė V. Jankūnas.
Architektas pripažino, kad ilgainiui ši sodo namelių kultūra nunyks, juos pakeis įprasti gyvenamieji namai. Tad šis projektas buvo tarsi metraštis, įamžinęs tam tikrą lietuvišką „projektuoju ir statau pats“ fenomeną.
Saulius Jarmalis
Šaltinis: www.lrytas.lt
Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas po ilgų diskusijų antrą kartą svarstęs trijų gyvenamųjų kvartalų detaliųjų planų koncepcijas vakar pagaliau joms pritarė.
Detaliųjų planų rengimo tikslas – planuojamoje teritorijoje suformuoti esamų pastatų sklypų ribas, naujus žemės sklypus, bendro naudojimo, visuomenės poreikiams reikalingus žemės sklypus, vaikų žaidimų, sporto, šunų vedžiojimo ir šiukšlių konteinerių aikšteles, pagerinti susisiekimo infrastruktūrą.
Planuotojai guodėsi, jog kai kuriuose kvartaluose planuoti teritoriją suformuojant sklypus prie kiekvieno namo buvo labai sunku dėl jau esamo suplanavimo. Jie stebėjosi, kad kai kuriuose kvartaluose priplanuota tiek „labirintų”, kad dabar ką nors pakeisti jau sunku. Todėl kai kuriais atvejais sklypai buvo formuojami keliems namams. Išimtis – tik Miško kvartalas.
Kaip keisis žemės nuomos mokestis patvirtinus teritorijos detalųjį planą ir įsiregistravus sklypą prie namo, kokioje situacijoje atsidurs namų grupė, ar turės mokėti ir už savo sklypą, ir proporcingai už savo dalį bendrame grupės sklype, dar turėtų išaiškinti teisininkai.
120 ha teritorijoje, ribojamoje Šilutės plento, Smiltelės gatvės, Taikos ir Statybininkų prospektų, planuojamas kiek didesnis sklypas „Sodrai”, siūloma padidinti rusų cerkvės plotą, nes čia norima įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Šią teritoriją stengtasi planuoti taip, kad neliktų joje tarpų, už kuriuos niekas nemoka.
Planuojama padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių kiemuose bet išsaugoti medžius, poilsio, sporto, vaikų žaidimo aikšteles. Naujos aikštelės automobiliams planuojamos prie gatvių. Nauji statiniai planuojami tik komerciniuose sklypuose prie Šilutės plento ir naujai formuojamame visuomeniniame sklype šalia Statybininkų pr. Taip pat numatoma galimybė nedideliam priestatui prie administracinio pastato visuomeninės paskirties sklype Taikos ir Statybininkų prospektų kampe.
38 ha teritorijoje, ribojamoje Taikos ir Statybininkų prospektų, komercinės paskirties žemės sklypų Minijos gatvėje ir Smiltelės gatvės, išsaugant esamus medžius irgi planuojama įrengti naujas vaikų žaidimo aikšteles, automobilių stovėjimo vietas. Naujos papildomos automobilių stovėjimo aikštelės planuojamos padidintame komercinės paskirties sklype ir dviejuose infrastruktūros paskirties sklypuose šalia Taikos prospekto. Sporto aikštelės, kurių nėra šiame kvartale, numatomos kvartalo viduryje esančioje žaliojoje zonoje. Ten planuojama ir šunų vedžiojimo aikštelė.
Šią teritoriją numatoma apželdinti apsauginiais želdiniais, todėl formuojami siauri tik tokiems želdiniams skirti sklypai tarp teritoriją ribojančių gatvių ir gyvenamųjų namų. Prie jų ir kvartalo centre numatytoje žalioje zonoje planuojami dviračių takai, planuojama statyti uždarus teniso kortus, numatyta sutvarkyti čia esantį vandens telkinį, aplink jį įrengti žaliąją zoną. Kvartalo viduje siūloma įrengti bendro naudojimo viešąją erdvę, kuri būtų skirta ne tik sporto, poilsio, vaikų žaidimo aikštelėms, bet ir bendruomenės švenčių, susirinkimų, pramogų organizavimui. Šioje teritorijoje esantys garažai vadinami nepageidautinais.
16 ha teritorijoje, ribojamoje Kretingos, Panevėžio, Liepojos gatvių ir Šiaurės prospekto, pavyko suformuoti sklypus kiekvienam namui. Prie daugiabučių namų, bendro naudojimo žaliuosiuose plotuose, numatoma įrengti vaikų žaidimo, poilsio aikšteles, prie bendro naudojimo privažiavimo kelių – naujas automobilių vietas. Nauja automobilių aikštelė numatyta tarp prekybos centro ir vaikų darželio.
DALIA BIKAUSKAITĖ
Šaltinis: www.ve.lt
Per paskutinį dešimtmetį Klaipėdoje investuotojai ir miesto valdžia dėjo dideles viltis į milžiniškus ir brangius projektus. Dauguma jų taip ir liko popieriuje, kai kurie netgi ir po pompastiško pristatymo.
Bendrovė pabėgo
Lygiai prieš 10 metų Klaipėdoje, Minijos gatvės ir Jūrininkų prospekto sankirtoje, tuščioje laukymėje turėjo atsirasti plieno konstrukcijų gamykla. Amerikiečių bendrovė „Peninox Baltika“ kalbėjo apie milijonines investicijas ir 300 naujų darbo vietų klaipėdiečiams.
Įdomu tai, kad tuo metu Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) jau praktiškai veikė ir derėjosi su pirmaisiais investuotojais, tačiau amerikiečių kažkodėl nesudomino mokestinės lengvatos. Jie sumanė įsikurti miesto žemėje, o ne LEZ‘e.
Pasak tuometinėje Klaipėdos apskrities administracijoje aukštas pareigas ėjusio valdininko, žemės nuomos klausimai „Peninox Baltika“ buvo sutvarkyti žaibiškai, aktyviai tarpininkaujant Ūkio ministerijai.
Tame sklype, kur turėjo iškilti gamykla, iškilmingai kirpta juostelė, ateities kartoms įbetonuota kapsulė su pranešimu apie čia atsirasiančią gamyklą. Tačiau ta kapsulė liko vienintelis liudijimas apie ketinimus statyti įmonę, kuri taip ir neatsirado.
Bendrovės „Peninox Baltika“ direktorės pareigas ėjusi dabartinė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė teigia, kad ši amerikiečių bendrovė, turėjusi didelių planų, jų neįgyvendino ne tik Klaipėdoje.
„Statybų technologijos Amerikoje ir Europoje skiriasi iš esmės. Tai galbūt ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko amerikiečiai čia nesiryžo pradėti gamybos. Jie planavo, kad Klaipėdoje bus tik gamyba, o distribucinius sandėlius pavyks įkurti Vokietijoje ir Italijoje. Galiausiai šiai bendrovei Amerikoje nebuvo suteikta reikiamo dydžio paskola, ir po trejus metus trukusių žvalgybų buvo atsisakyta ketinimų įžengti į Europą“, – daug žadančių planų žlugimą prisiminė J.Simonavičiūtė.
Vieta, kur kažkada pompastiškai įbetonuota „Peninox Baltika“ kapsulė, turi naują viziją – čia bus pastatytas tardymo izoliatorius.
Kaulai sėkmės neatnešė
Prieš 5 metus investicijų grupei „Invalda“ priklausanti bendrovė „Klaipėdos konditerija“ iškėlė gamybą iš miesto centro į naujas patalpas, o senoje vietoje nusprendė įkurti viešbutį.
Archeologai, pradėję kasinėti 52 arų buvusio saldainių fabriko plotą, aptiko pačios seniausios Klaipėdoje reformatų bažnyčios liekanas. Tyrinėtojai tuomet surado ne tik XVI a. paklotus pamatus, plotelį autentiškų bažnyčios grindų, bet ir 182 buvusios bažnyčios šventoriuje palaidotų garbių miestiečių palaikus.
Tuomet visuomenininkai ir religinės bendruomenės pasipiktino, kad ant kapinių bus pastatytas viešbutis. Nepaisant triukšmo, pastatas atsirado. Tačiau liko nepabaigtas, jį teko užkonservuoti ir laukti geresnių laikų.
Kai kurie miesto politikai mano, kad saldainių fabriko teritorijoje pradėtas realizuoti projektas bus baigtas. Čia esą tik laiko klausimas.
„Riverside“ pamirštas
Visai netoliese, už Jono kalnelio, turėjo iškilti ir gyvenamųjų namų kvartalas, vadinamasis „Riverside“. Visuomenei pristatyti gražūs projektai, pradėti pardavinėti būstai. Tačiau projektas taip ir nerealizuotas. Sumanymą esą sustabdė pinigų stygius.
„Manau, kad jie per brangiai sumokėjo už sklypą. Užklupus krizei, ekonominiai kaštai nebepasiteisino“, – svarstė savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.
„O kodėl sustojo “Gandrališkių„ statybos? Puikus projektas, beveik pusė teritorijos jau užstatyta, bet viskas nutraukta, nes nutrūko finansavimas. Per išpūstas kainas šiandien Klaipėdoje neparduota apie pusė tūkstančio naujos statybos butų. Iki šiol tušti stovi trys daugiaaukščiai prie prekybos centro BIG, keli daugiaaukščiai Taikos prospekte, naujas namas
Minijos gatvėje priešais “Progreso„ gamyklą. Butų yra, tik žmonių perkamoji galia neleidžia jų įsigyti“, – įsitikinęs buvęs uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius, kuriam vadovaujant pradėta daugelis šių projektų.
Apleido spirito gamyklą
Priešais Klaipėdos koncertų salę Šaulių gatvėje buvusį spirito gamyklos pastatą naujam gyvenimui prikelti planuota, kai dar krize nė nekvepėjo.
„Man didžiausią apmaudą kelia, kad ant pastato stogo tebeauga beržai. Buvo architektūrinis konkursas, išrinktas geriausias variantas. Bet viskas stovi, o juk šiam projektui pajudėjus turėjo atsigauti ir gretimas kvartalas. Buvo numatyta statinio restauracija su pritaikymu naujai paskirčiai. Ir viskas sustojo ne todėl, kad idėjų pritrūko. Tiesiog investuotojai nusprendė neinvestuoti“, – apgailestavo Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika.
Sumokėjęs milijoną – apsigalvojo
Už Labrenciškių, šalia medelyno, turėjo iškilti beveik pusantro šimto individualių namų kvartalas su vaikų darželiu ir net mokykla bei kitais visuomeniniais pastatais. Aukcionas įvyko, ir net buvo paskelbtas jo laimėtojas – klaipėdietis vienos bendrovės savininkas ir vadovas. Klaipėdos miesto savivaldybei jis sumokėjo apie milijoną litų pradinį įnašą.
„Mes labai džiaugėmės ir laukėme, kada bus sumokėta likusi dalis, tačiau investuotojas paskaičiavo, kad šis detalusis planas nepateisina jo lūkesčių. Nes ten nebuvo numatyta didinti užstatymo plotą. Ir jis atėjo pas mane nuleidęs galvą. Sako, mere, aš labai atsiprašau, bet likusių pinigų – apie 16 mln. litų – neketinu jums mokėti. Jis teigė peržiūrėjęs verslo planą ir nusprendęs, kad už tokią kainą jam neapsimoka investuoti į gyvenamuosius namus. Tą įmokėtą milijoną jis paliko kaip kompensaciją miestui už sužlugdytas viltis“, – prisiminė buvęs meras R.Taraškevičius.
Trinyčiai – karo laukas
Greta senamiesčio stūksojusi „Trinyčių“ gamykla viliojo ne vieną investuotoją ir su tuo plotu sietos įvairiausios fantazijos.
„Trinyčių kvartalo detalusis planas, mano įsitikinimu, padarytas ne statyboms, o tam, kad plotas būtų brangiai išpardavinėtas dalimis. Nes labai tiksliai buvo suskaičiuoti kvadratai, kiek ir ko galima būtų pastatyti bei kiek pelno tai atneštų. Verslininkams akyse mirguliavo tik litai ir doleriai. Bet atėjo toks laikas, kai visi suprato, kad parduoti nepavyks, nes tiek ir perkančiųjų nėra“, – pasakojo K.Macijauskas.
Trinyčių kvartalas, milžiniška patraukli teritorija, užimanti maždaug 5 ha, šiandien primena karo lauką. Kada jis bus sutvarkytas, nežinia. Neoficialiais duomenimis, šios teritorijos užstatymu domisi didžiulė pasaulinio lygio kompanija. Yra sumanymas toje buvusio fabriko laukymėje atkartoti Klaipėdos senamiestį. Tai dar viena graži idėja, kuri taip ir gali likti tik popieriuje. Nes visiškai neaišku, ar investicijos atsipirks.
„Klaipėdoje džiaugiamės bent tuo, kad čia sėkmingai veikia laisvoji ekonominė zona. Bet, manau, ir kitur reikalai pajudės. Kol mums jūros dar kas nors nenusausino, gerai gyvensime“, – įsitikinęs K.Macijauskas.
Kainas laiko bankai
Norinčiųjų statyti ir investuoti į nekilnojamąjį turtą prieš sunkmetį buvo labai daug. Tačiau statytojų lūkesčiai nebuvo pagrįsti ekonomine logika.
Rinkos analitikai įsitikinę, jog yra vilties, kad ankstesni projektai pajudės ir neliks tik popieriuje. Dauguma didesnių ikikriziniu laikotarpiu pastatytų, bet neparduotų kvartalų atsidūrė po bankų sparneliu. Dabar bankai sprendžia, ką toliau daryti. Kaip žinoma, kainų kartelės nuleisti jie neketina, bent jau kurį laiką. Bankai linkę laukti.
Analitikų teigimu, rinkos korekcija Klaipėdoje nebuvo tokia žymi, kokios tikėtasi, tad daugelio objektų kainos liko gerokai didesnės ir nepatrauklios pirkėjams.
ASTA DYKOVIENĖ
„Klaipėda”
Šaltinis: "Klaipėda"
Praėjusią savaitę Klaipėdos politikai patvirtino miesto savivaldybės 2012-2014 metų strateginį veiklos planą. Kaip ir spėta, jame dar 2007-aisiais numatytų planų mieste diegti centralizuotą eismo valdymo sistemą nebeliko – apsiribota kai kurių gatvių rekonstrukcija ir duobių lopymu. Kaip sakoma, ačiū ir už tai. Taigi, kaip galėtų pasikeisti padėtis Klaipėdos gatvėse ir kiemuose iki 2015-ųjų?
Centrinės eismo valdymo sistemos mieste iš tiesų nebus mažiausiai iki 2015-ųjų. Šioje srityje tėra viena gera žinia – Klaipėdos savivaldybė dalyvauja Europos Sąjungos (ES) finansuojamame projekte POSSE, kurio metu bus atlikta „žaliosios bangos” sistemos sukūrimo mieste galimybių analizė. Tiesa, 516 tūkst. Lt kainuosianti analizė truks net trejus metus, o apie jos rezultatų įgyvendinimą niekas nedrįsta net kalbėti – jei nebus pinigų, nebus ir įgyvendinimo.
Tad geriau pasidairyti po realistiškesnius 2012-2014 m. projektus.
Ir gatvės, ir tiltai
Centrinėje Klaipėdos dalyje numatomas J. Janonio gatvės dangų ir šaligatvių restauravimas (terminas – 2012 m., darbų vertė – 2,07 mln. Lt); naujo įvažiavimo kelio į piliavietę ir Kruizinių laivų terminalą tiesimas (2013-2014 m., 2,76 mln. Lt)), Daržų gatvės ir šaligatvių rekonstrukcija su šviestuvų įrengimu (2013 m., 1,14 mln. Lt).
Šiemet planuojamas šviesoforais reguliuojamos Butkų Juzės ir S. Daukanto gatvių sankryžos įrengimas (200 tūkst. Lt).
O iki 2015-ųjų ketinama suremontuoti Pilies tiltą per Danę – šiems darbams kartu su projektu planuojama išleisti 6,37 mln. Lt. Dar 4,14 mln. Lt kainuos čia esančios požeminės perėjos rekonstrukcijos, Bastionų gatvės tiesimo ir tilto statybos techninių projektų rengimas ir prieigų prie Pilies uosto sutvarkymas.
Vyks Tilžės gatvės (nuo Šilutės plento) rekonstrukcija sykiu pertvarkant vadinamąjį Sendvario žiedą ir geležinkelio pervažą (2013-2014 m., 460 tūkst. Lt). Šioje 600 m atkarpoje Tilžės gatvė turės 4 eismo juostos.
Šiais metais žadama pradėti, o 2013-aisiais pabaigti pirmąjį Joniškės gatvės rekonstrukcijos etapą – nuo AB „Klaipėdos baldai” iki Klemiškės gatvės (9,31 mln. Lt).
Džiaugsmas Tauralaukiui
Naujovių per trejus metus sulauks ir šiaurinė miesto dalis. 2013 m. numatoma atlikti Utenos, Pakruojo, Radviliškio ir Rokiškio gatvių rekonstrukciją įrengiant pratęsimą iki šiaurinio išvažiavimo kelio (3,38 mln. Lt). Tais pačiais metais turėtų prasidėti, o 2014-aisiais baigtis Švyturio gatvės rekonstrukcija (planuojama suprojektuoti ir nutiesti 500 m gatvės tęsinį, darbų vertė – 1,78 mln. Lt). 2014 m. turėtų baigtis ir Labrenciškės gatvės rekonstrukcija (2,55 mln. Lt).
Tais pačiais metais planuojama baigti rekonstruoti Tauralaukyje esančią Pajūrio gatvę įrengiant 2 eismo juostas, pėsčiųjų ir dviračių takus, lietaus kolektorius, be to, ketinama parengti viso Tauralaukio gyvenamojo rajono gatvių tinklo rekonstrukcijos perspektyvinę schemą. Tai kainuos 3,83 mln. Lt.
2014 m. numatoma baigti tiesti ir naują dviejų eismo juostų kelią nuo Medelyno gatvės iki Girulių (456 tūkst. Lt), taip pat atlikti Pamario gatvės rekonstrukciją – čia irgi bus 2 eismo juostos (686 tūkst. Lt).
O dar šiemet turėtų būti atnaujinta Šiaurės prospekto ir Kretingos gatvės sankryža – Kretingos gatvėje bus įrengta nauja lėtėjimo juosta su posūkiu į P. Lideikio gatvę (350 tūkst. Lt).
Trys arterijos – platesnės
Kas gero pietuose? Svarbių žinių nemažai, visos jos susijusios su naujovėmis trijose pagrindinėse miesto arterijose.
Viena jų – Taikos prospekto tarp Sausio 15-osios ir Kauno gatvių atkarpos, kurioje turėtų atsirasti 6 eismo juostos, rekonstrukcija (pabaiga – 2014 m., tiesa, darbų vertė suplanuota įtartinai maža – vos 310 tūkst. Lt).
Numatomas ir Šilutės plento atnaujinimas (I etapas – nuo Tilžės gatvės iki Kauno gatvės, II – nuo Kauno gatvės iki Dubysos gatvės). Visame 2 km ruože turėtų būti po 3 eismo juostas kiekviena kryptimi. Šio projekto pabaiga – irgi 2014-ieji, darbų vertė taip pat kažkodėl yra labai nedidelė – 582 tūkst. Lt.
Iki 2015 metų turėtų būti pabaigta ir Minijos gatvės rekonstrukcija nuo Smiltelės gatvės iki Jūrininkų prospekto. Darbų vertė – net 19,8 mln. Lt. Tais pačiais metais turėtume džiaugtis ir antros eismo juostos Taikos prospekte (nuo Smiltelės gatvės iki Jūrininkų prospekto) atsiradimu, kurio planuojama kaina – 6 mln. Lt.
Numatoma atlikti ir Smeltės kvartalo gatvių rekonstrukciją – šiemet už 100 tūkst. Lt bus rengiamas projektas, o 300 tūkst. Lt vertės darbai vyks 2013 m.
Vystant Klaipėdos pramoninės plėtros teritorijos gatvių tinklą, 2012 m. Europos Sąjungos ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bendrovės lėšomis planuojama vykdyti Švepelių gatvės ir geležinkelio atšakos tiesimo darbus: bus nutiesta 766 m gatvės su priklausiniais bei įrengta 77 m geležinkelio atšaka (2013 m., 10 mln. Lt).
Taip pat 2013-aisiais planuojamas Statybininkų prospekto (Lypkių gatvės tęsinio) tiesimas nuo Šilutės plento per LEZ teritoriją iki kelio Nr. 141 (9 mln. Lt).
Bus daugiau duobių
Lietuvos automobilių kelių direkcijai yra pateiktas prašymas su žvyruotų gatvių sąrašu, kurias būtų tikslinga asfaltuoti (14 km) įtraukiant jas į 2012 m. svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo sąrašą, finansuojamą iš Kelių plėtros fondų. Direkcijos atsakymas dar nežinomas.
O štai duobių naikinimo tempai Klaipėdos gatvėse – palyginti su 2010-aisiais, kuomet jų užasfaltuota 24,5 tūkst. kv. metrų – smarkiai sulėtės. Minėtas skaičius šiemet turėtų siekti 11, o 2013 ir 2014 metais – po 15 tūkst. kv. m.
Bloga žinia daugiabučių namų gyventojams – sumažės duobių asfaltavimas jų kiemuose. Pernai čia suremontuota 2,6 tūkst. kv. metrų duobių, o šiemet ir dvejus ateinančius metus planuojama užlopyti po 2 tūkst. kv. metrų duobių – esą nepakankamas finansavimas neleidžia suremontuoti didesnio dangos kiekio.
Stovėjimas – nežinioje
Statyti daugiabučių namų kiemuose automobilius vietos neturintiems miestiečiams ateinantieji treji metai irgi nežada nieko gero. Nors buvo planuota bent studijai, skirtai numatyti vietų plėtrą daugiabučių kvartaluose, šiemet skirti 15 tūkst. Lt, šių pinigų pagailėta.
Tačiau lėšų nebus gailima mokamo automobilių stovėjimo mieste sistemos išlaikymui – po 1,37 mln. Lt kasmet.
Tiesa, pagal su privačiu investuotoju pasirašytą paramos sutartį yra pervesta 170 tūkst. Lt automobilių laikymo vietoms įrengti. Iš gautų paramos lėšų 2012 m. planuojama atlikti archeologinius tyrimus bei parengti techninį projektą automobilių aikštelei Pilies g. 4 įrengti. Ji turėtų atsirasti 2013 m.
Be to, dar 540 tūkst. Lt kainuos iki 2014 m. parengti automobilių aikštelės (garažo) Pilies g. 6A projektą. Kiek kainuos pati statyba ir kada ji vyks, kol kas nepranešama.
Reikia nepamiršti ir to, kad miesto valdžia užsiminė apie planus galbūt jau šiemet riboti automobilių laikymą apmokestintose zonose esančiuose daugiabučių kiemuose.
Vienintelis vilties spindulėlis – numatoma, kad bus parengti septynių gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalų tiek šiaurinėje, tiek pietinėje miesto dalyje, detalieji planai. Tikimasi, kad juose bus numatytos papildomos vietos automobilių statymui, tačiau net ir tokiu atveju visiškai neaišku, ar tos vietos bus įrengtos.
Realūs – tik 2012-ieji
Geresnės žinios – dviratininkams. Šiemet bus pradėtas tiesti 9,6 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas Danės upės slėnio teritorijoje nuo Biržos tilto iki Palangos kelio. Projekto pabaiga – 2013 m., šiais metais planuojama nutiesti 3 km tako.
Be to, ketinama dalyvauti Susisiekimo ministerijos konkurse. Pergalės atveju Klaipėda laimėtų finansavimą 1,9 km dviračių takui nuo Paryžiaus Komunos gatvės iki Jono gatvės tiltelio įrengti.
Ar visi šie planai – realūs? Savivaldybė pabrėžia, kad einamųjų biudžetinių metų (2012-ųjų) strateginės veiklos plano programų finansavimas nurodomas tikslus, „atitinkantis savivaldybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių išlaidų apimtis”, o štai kitų ateinančių dvejų metų – 2013 ir 2014 m. – programų finansavimo apimtys yra preliminarios.
Paprasčiau pasakius, ne visi žodžiai, paminėti šiame straipsnyje, 2013 ir 2014 metais gali virsti kūnu.
TOMAS GUKAUSKAS
Šaltinis: www.ve.lt
Nestandartinių, kartais, regis, ir į sveiko proto rėmus netelpančių statinių projektuotojai tokių eksperimentų paprastai imasi sąmoningai – siekdami aplinkinius nustebinti, priblokšti, pralinksminti ar šokiruoti.
Šaligatvis, vedantis į niekur
Aukštyn pamatais stūksantys namai, pasvirę, deformuoti, kybantys virš vandens, įvairių daiktų formas atkartojantys bei kitokie įmantrybių kupini pastatai tampa vietos įžymybėmis ir gausiai turistų lankomais objektais.
Nors Klaipėda negali pasigirti panašaus pobūdžio eksperimentais, čia taip pat galima išvysti nemažai keistenybių bei architektūrinių akibrokštų.
Pačiame miesto centre, Naujojoje Uosto gatvėje 5, stovintis pastatas klaipėdiečių akių veikiausiai nebebado. Tačiau į šią vietą užklydę turistai neretai pasijaučia it spąstuose – keliaujant šaligatviu statinio link, tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės prieš akis iškyla siena, nes namas prisišliejęs prie pat važiuojamosios dalies.
Kaip pripažino Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas, šį statinį būtų galima pavadinti urbanizacijos auka.
„Be abejo, ši miesto gatvė kažkada buvo siauresnė, tačiau sovietmečiu ji buvo platinama, ir galiausiai pastatas atsidūrė ties susiaurėjimu. Tačiau pagal detaliuosius planus, jis, deja, numatytas griauti“, – apgailestavo specialistas.
Turi vertingų savybių
Pasak pašnekovo, nors šis XX a. pirmosios pusės statinys nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, tačiau išsiskiria vertingomis savybėmis.
„Man, kaip fortifikacijos tyrinėtojui, jis įdomus tuo, kad čia rūsyje karo metu buvo įrengta slėptuvė su metaliniais maždaug pusantro centimetro storio skydais, kurie pridengdavo pusrūsio langus.
Jie turi specialias rankenėles ir būdavo prispaudžiami vakuuminiu būdu. Tai retesnis radinys, nors analogų turime ir visai šalia, “Laivitės„ teritorijoje, esančiame statinyje“, – pastebėjo L.Kavaliauskas.
Pasak pašnekovo, šiame name išlikę ir tokių autentiškų interjero detalių kaip plytelės.
Ar L.Kavaliauskui yra tekę matyti panašių objektų, keistai įsiliejusių į bendrą infrastruktūrą? Pašnekovas spėjo, jog ir kituose miestuose būtų galima išvysti analogų.
„Kaliningrade teko matyti tiltą, kuris veda tiesiai į namą – pastarojo taip niekas ir nenugriovė. Išties įspūdingas reginys“, – prisiminęs patirtį kaimyninėje šalyje šypsojosi pašnekovas.
Anekdoto vertas vaizdas
Klaipėdietis architektas Vitalijus Jankūnas neneigė, jog mieste galima išvysti pastatų, kurių fragmentus veikiau būtų galima pavadinti balandžio 1-osios pokštu nei kvalifikuotų specialistų darbo vaisiumi.
Komentuodamas daugiabučio J.Zauerveino gatvėje projektą, V.Jankūnas buvo lakoniškas – anekdoto vertas vaizdas.
Iš tiesų – galima tik spėlioti, kaip turėtų jautis šio namo pirmojo aukšto gyventojai, kasdien pro savo langą matydami priešais stūksančias kolonas.
„Šis pastatas parodo meistriškumą ir gilią architekto įžvalgą kurti taip, kaip man gražu, – ironizavo architektas, – nors su racionalumu ir funkcionalumu čia nieko bendro nėra.“
Patys sau architektai
Vis dėlto pašnekovas pastebėjo, jog ne visada derėtų mesti akmenį į architektų daržą. Kad ir kalbant apie įvairius konstrukcinius pastatų „patobulinimus“, kurie taip pat neretai atrodo anekdotiškai.
Vienas tokių – S.Šimkaus gatvėje esančio daugiabučio mansardos rekonstrukcija. Viename stogo gale kyšo arkos formos darinys, kuris, V.Jankūno žodžiais, atrodo tarsi ant pastato nukritęs svetimkūnis.
Tačiau, pasak pašnekovo, tereikia pakelti galvą ir aplinkui išvysime daugiau panašių dalykų.
„Štai buvo senas namas, žmonės keitėsi langus ir vietoje tipinių penkių langų pasidarė 25 netipinius. Arba teko matyti vieną Klaipėdos daugiabutį, kuriame galima suskaičiuoti net 14 skirtingų balkonų
stiklinimo tipų. Taigi kyla klausimas, kas čia kaltas – ar miesto vyriausiasis architektas, ar valdžia, ar bendrijos pirmininkas, ar pats žmogus?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
LINA BIELIAUSKAITĖ
„Klaipėdos” fotogalerija: Uostamiesčio gatvėse – architektūriniai akibrokštai
Šaltinis: www.kl.lt
Uostamiesčio policininkai artėjantį pavasarį pasitinka džiugiai – jau išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimas naujojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato statybai (Kauno g. 6).
Darbai Kauno gatvėje turėtų prasidėti antrąjį 2012 metų ketvirtį. Į naująjį pastatą įsikels visi įvairiose Klaipėdos vietose „išsibarstę” policijos padaliniai, išskyrus teritorinius Klaipėdos miesto policijos komisariatus.
Statyba preliminariai kainuos apie 96 milijonus litų. Planuojama, kad ji, pradėjus darbus, užtruks 24 mėnesius. Tikimasi, kad 2014 metais Klaipėdos apskrities policija jau švęs įkurtuves naujosiose patalpose.
Apie pastatą
Projekto užsakovas: VĮ Turto bankas
Naudotojas: Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Projektuotojas: UAB COWI Lietuva
Projekto vadovė: Birutė Gasiūnienė
Architektų grupė: Saulius Juškys , Vilius Kličius, Lina Shapar
Vyriausiojo policijos komisariato pastatų kompleksą sudaro trys pastatai: 5 aukštų, 525 darbo vietų vyriausiojo policijos komisariato administracinis pastatas, trijų aukštų, 100 vietų areštinės pastatas ir 4 aukštų, 172 vietų atviro tipo antžeminė automobilių saugykla. Visų trijų pastatų tūrių, proporcijų ir fasadų struktūros bei apdailos sprendiniai sudaro vientisos architektūrinės stilistikos kompleksą. Pastatų konfigūraciją ir planinį-tūrinį sprendimą sąlygojo sklypo konfigūracija, aplinkinis užstatymas, Klaipėdos miesto bendrojo plano ir šios teritorijos detaliojo plano sprendiniai.
Vyriausiojo policijos komisariato administracinis pastatas yra stambiausias komplekso tūris, kurio fasadai, atsižvelgiant į pastato planinę struktūrą skaidomi į mažesnes fasado plokštumas, panaudojant dviejų spalvų keramines apdailos plytas. Laiptinių sienose, lankytojų aptarnavimo zonos išorinėse sienose bei fasadų, statmenų pagrindiniam pastato tūriui, plokštumose numatomos vertikalios stiklinės plokštumos. Administracinio pastato išskirtinis bruožas, suteikiantis šiam statiniui reikiamą griežtumą – vienodų, optiškai paaukštintų langų ritmika.
Areštinės pastato patalpos išdėstomos pastato perimetru, suformuojant uždarą saugomą kiemą. Fasadų apdailai kaip ir Vyriausiojo policijos komisariato pastatui numatytos dviejų spalvų keramines apdailos plytos. Kamerų langai suprojektuoti į vidinio pastato kiemo erdvę.
Antžeminė automobilių saugykla suprojektuota atviro tipo, ažūrines lauko sienas įrengiant iš specialaus anoduoto aliuminio profilių.
Pagrindinis įėjimas ir įvažiavimas į Vyriausiojo policijos komisariato pastatą bei į areštinės pastatą numatomas iš Kauno gatvės. Suprojektuoti dviračių takai ir nauja pėsčiųjų perėja per Kauno gatvę.
Bendras pastatų plotas – 21 422 m2, bendras pastatų tūris -102 728 m3, žemės sklypo plotas 14 050 m2.
www.ve.lt
Šaltinis: www.ve.lt
Neseniai trys planuojamos rekonstruoti Baltijos prospekto sankryžos buvo įtrauktos į valstybei svarbių ekonominių objektų sąrašą. Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, tai užtikrina finansavimą, todėl kvestionuoti parengtų sankryžų projektų nebėra kada. Nepaisant to, diskusijų tiek uosto krovos kompanijų, tiek kitų pramonės šakų atstovams bei visuomenei kyla.
Trečiadienį sankryžų projektuotojai UAB „Tiltų ekspertų centras” sankryžų rekonstrukcijų projektus pristatė Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) atstovams.
Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžos rekonstrukcijos metu planuojama įvykdyti du etapus. Pirmojo metu ketinama įrengti vieno lygio sankryžą, antrojo – požeminį transporto tunelį. Planuojama, jog pirmasis etapas atsieis 22,2 mln. litų, antrasis – net 124,7 mln. litų.
Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžoje ketinama įrengti keturias papildomas eismo juostas išilgai Šilutės pl. ir įrengti iškasą, kertančią sankryžą. Šios sankryžos rekonstrukcija turėtų atsieiti 103,1 mln. litų.
Baltijos pr. ir Taikos pr. sankryžoje taip pat ketinama įrengti keturias papildomas eismo juostas ir sankryžą kertančią iškasą. Planuojama, jog ši rekonstrukcija atsieis 91,3 mln. litų.
Vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika tikino, kad būtina atsižvelgti į faktą, jog Minijos gatvė, Šilutės plentas, Taikos prospektas ir Baltijos prospektas – nėra tiesiog miesto karkasas, bet dar ir sąryšis su uostu. „Baltijos prospektas yra europinio koridoriaus tęsinys mieste. Mums jis yra labai svarbus. Šiuo metu yra padarytas labai didelis darbas ir negalime sustoti”, – sakė A. Mureika.
Pristatant sankryžų rekonstrukcijų projektus, daugeliui kilo klausimų dėl įvairių pasirinkimų. Daugiausiai diskusijų kilo dėl Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžos. Keltas klausimas, kodėl ir taip žemoje vietoje pasirinkta ne estakada, o dar labiau vietą įžeminsianti iškasa. Daugeliui kilo klausimų, ar ne per brangiai atsieis sankryžos eksploatavimas, jei joje reikės įrengti itin galingas siurblines bei pratęsti vandens nuotekų sistemą iki pat Trinyčių tvenkinio.
Pasak projektuotojų, estakados variantas taip pat svarstytas, tačiau esą tokį projektą įgyvendinti techniškai būtų pernelyg sudėtinga dėl prie sankryžos įsikūrusios degalinės, reikalavimų dėl įsukimo į Dubysos gatvę bei kitokių niuansų.
Dar vieną priežastį nurodė ir Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas: „Tai pagrindinis įvažiavimas į miestą ir yra svarbu, koks vaizdas mus pasitiks. Jei būtų pasirinktas estakados variantas, įvažiuojančiuosius pasitiktų monolitinės kolonos ir kitokie dariniai. Dar ir dėl to buvo pasirinktas estetiškesnis iškasos variantas.”
Diskusijas nutraukė miesto meras V. Grubliauskas, priminęs, jog sankryžų projektai jau yra parengti, sankryžos įtrauktos į valstybei svarbių ekonominių objektų sąrašą, finansavimas užtikrintas, todėl kvestionuoti projektų techninės pusės nebegalima, mat drąsus ir ambicingas projektas priešingu atveju atguls į stalčius.
Šiuo metu jau yra parengti Baltijos pr. ir Minijos g. bei Baltijos pr. ir Šilutės pl. techniniai projektai. Baltijos pr. ir Minijos g. rekonstrukcijos pirmajam etapui jau gauti leidimai. Pasak vicemero Artūro Šulco, jei vyriausybė tęsęs pažadus ir įtrauks sankryžas į 2014-2020 metų Europos sąjungos projektų finansavimo programą, tokiu atveju sankryžas tektų rekonstruoti būtent iki 2020-ųjų metų. Tai, anot V. Šulco, nebe utopiniai, o realūs skaičiai. Tiesa, šiuo metu itin svarbu išspręsti ne tik finansavimo, bet ir kofinansavimo klausimą.
EGLĖ RUŠKUTĖ
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"