Atrodo, kad sovietmečiu sukurti moderniosios architektūros pavyzdžiai dar ir šiandien vertinami gerai. Tai neseniai paaiškėjo Palangoje. Buvo paskelbti daugiau nei prieš 40 metų tuomečio miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuoto parodų paviljono architektūrinės vizijos konkurso nugalėtojai.
Vertinimo komisijai labiausiai patiko tie darbai, kuriuose išsaugotas toks paviljono pastatas, koks yra dabar.
Sukėlė didelį susidomėjimą
Prieš savaitę pasibaigęs šio pastato architektūrinis konkursas Lietuvoje sulaukė neregėto susidomėjimo.
Savo darbus pateikė net 74 architektų grupės.
Konkursui pateikti architektų darbai sunkiai tilpo didžiausioje kurorto Antano Mončio namųmuziejaus parodų salėje, kurios plotas yra per 200 kvadratinių metrų.
Pateiktai vaizdinei medžiagai pritrūko parodų salės sienų, o pastato architektūrinės vizijos maketus konkurso organizatoriams teko išdėlioti tiesiog ant grindų.
Vargo turėjo ir konkurso vertinimo komisija.
„Sudėtinga buvo susigaudyti tokioje projektų gausoje ir pastebėti visus skirtumus.
Vertinti pradėjome atmetimo būdu. Iš pradžių buvo atrinkta 15 darbų.
Tuomet iš jų buvo lengviau atrinkti geriausius projektus“, – apie komisijos darbą pasakojo jos pirmininkas Palangos meras Vytautas Stalmokas.
Viliojo ir solidžios premijos
Konkursą organizavusios Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė juokavo, kad rekordinį konkurso dalyvių skaičių lėmė ir architektų nedarbas, ir pats objektas, jo aplinka bei visuomeninė paskirtis.
Architektų kūrybai buvo vietos pasireikšti – juk pastatui priklauso 64 arų ploto sklypas.
Už pirmąją vietą buvo skirta 28 tūkstančių, antrąją – 19 tūkstančių, trečiąją – 15 tūkstančių litų premijos. Dviem paskatinamosioms premijoms – po 5000 litų. Konkursui organizuoti ir priziniam fondui 100 tūkstačių litų paskyrė koncernas „Achemos grupė“.
Komisija pateiktus projektus suskirstė į tris grupes: siūlantys išsaugoti pastatą darbai, modernios rekonstrukcijos ir visiškai nauji architektūriniai sprendimai.
„Turint tiek pasiūlymų gal ir buvo pagundų rinktis išskirtinės architektūros statinį, tačiau išskirtinė architektūra dar nėra gera architektūra, – teigė vertinimo komisijos narys klaipėdietis Edmundas Andrijauskas. – Šis parodų paviljonas Palangą reprezentuoja jau 40 metų kurortą.
Todėl jo vietoje galėtų atsirasti tik geresnės kokybės statinys, o tokios aukštos stilistikos architektūros konkurso dalyvių darbuose nepastebėjau“.
Siekė išsaugoti ir kiemo erdvę
Beveik vieningai konkurso nugalėtoju komisija pripažino Rolando Paleko vadovaujamos vilniečių architektų grupės pasiūlytas projektas. Šiame projekte išsaugotas esamas statinys, o koncertų salė suprojektuota šalia paviljono šiuolaikinės architektūros pastate su požeminiu perėjimu.
„Manau, kad parodų paviljonas yra vienas iš Palangos architektūros paveldo objektų, kurį būtina saugoti.
Šį pastatą siūlome palikti nekeičiant nei parametrų, nei detalių“, – pasakojo R.Palekas.
* * *
Tarsi kurorto veidas
* Palangoje S.Daukanto, S.Dariaus ir S.Girėno gatvių kampe esantis medinis parodų paviljonas pastatytas 1969 metais.
* Vasarą čia veikdavo dailės parodų ekspozicija bei kavinė. Ją išsinuomojęs verslininkas kavinę pavadino „Kupeta“. Šis pavadinimas prigijo visam parodų paviljonui.
* Pastaruosius dvejus metus kavinės nuoma buvo nutraukta, o neremontuojamas pastatas liko apleistas.
* Šioje vietoje Palangos savivaldybė yra numačiusi statyti visus metus veikiančią 1000 vietų salę, kuri būtų transformuojama į kelias mažesnes teatro, koncertų, kino, parodų sales.
* Pastate taip pat numatoma vieta turizmo informaciniam centrui, parodų paviljono administracijai, kavinei.
Šaltinis: Alvydas Ziabkus, "Lietuvos rytas"
Miesto taryba supaprastino tvarką, pagal kurią tvirtinami detalieji planai. Vakar politikai pritarė, kad savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius gautų įgaliojimus tvirtinti detaliuosius ir specialiuosius planus.
A.Každailevičius iki šiol galėjo patvirtinti tik tuos detaliuosius planus, kuriais planuojamas vienas ar keli sklypai.
Šiuo metu galioja tvarka, kad detalųjį ar specialųjį planą parengęs užsakovas turi gauti Teritorijų planavimo komiteto palaiminimą, po to jam turi pritarti Nuolatinė statybų komisija, o patikrinti Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Po patikrinimo detalusis planas vėl grąžinamas į Teritorijų planavimo komitetą, o iš jo keliauja į miesto tarybą arba ant savivaldybės administracijos direktoriaus stalo.
Įstatymai reikalauja, kad detalusis planas, kai jį patikrina ir pastabų nepateikia Klaipėdos apskrities viršininko administracija, turi būti patvirtintas per 20 dienų. Kadangi miesto taryba posėdžiauja tik kartą per mėnesį, labai dažnai nustatyti terminai yra pažeidžiami.
Todėl pasiūlyta, kad detalusis planas per valdininkų rankas keliautų tokia tvarka: jam pirmiausia pritartų Teritorijų planavimo komitetas, vėliau Nuolatinė statybų komisija, o patikrintų Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Jei ši nepareikš pastabų, detalųjį planą iškart patvirtins savivaldybės administracijos direktorius.
„Į miesto tarybą patektų tik tie detalieji planai, kuriuos tvirtinant būtina keisti bendrojo plano sprendinius”, – aiškino miesto meras Rimantas Taraškevičius.
Šaltinis: Virginija Spurytė
Dar prieš porą metų nekilnojamojo turto ekspertai įžvelgė Klaipėdoje komercinių ir biuro patalpų perteklių, tačiau tik sunkmečio veidrodis atskleidė tikrąjį tuščių ambicijų mastą ir nuomininkų bei pinigų trūkumą.
Uostamiestyje ar aplink jį statybų technikos sutelkta daugiau nei kur nors kitur Lietuvoje. Tačiau darbininkai pluša vien transporto infrastruktūros objektuose, gavusiuose Europos Sąjungos pinigų. Reikšmingiausi valstybei ir miestui – dviejų lygių Jakų žiedo sankryža ir geležinkelių projektai, vertinami po 100 mln. litų ar daugiau.
Taip pat atsirado ženklų, rodančių sporto arenos statybos pradžią. Užbaigti ir keli biurų pastatai, jiems ieškoma nuomininkų. Bet stovintys tušti daugiabučiai namai, kurių languose nedega šviesos, – ryškiausias ekonomikos sąstingio vaizdas.
Naujų projektų – vienetai
Uostamiesčio tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai pastaruoju metu posėdžiuose neužsisėdi. Didelio masto projektų, kuriuos tektų politikams ilgai svarstyti, architektai pateikia vienetus. Kai vizijos ir koncepcijos palaiminamos, brėžiniai kraunami į rietuves. Dažnai jie užsiguli ne tik dėl procedūrinių detaliųjų planų rengimo priežasčių. Nekilnojamojo turto rinkoje – jokio skubėjimo ir bruzdesio. Komerciniams sklypams ieškoma naujų savininkų, o jų likimą vis dažniau tvarko teismo antstoliai.
Štai pastarąjį kartą Teritorijų planavimo komitetas su džiaugsmu pritarė bendrovės „Baltijos kryptis” ketinimui projektuoti Tilžės gatvėje, prie Jakų žiedo, prekybos centrą su degaline. Nors Klaipėdai labiau reikėtų išskirtinių laisvalaikio objektų, diskutuoti ir prieštarauti dėl to, kad kas nors ryžtasi tęsti ankstesnius užmojus, atitinkančius Bendrojo plano sprendinius, niekas nebandė. „Prekybos centrai ir privalo būti už miesto”, – reziumavo savivaldybės atstovai.
Žinoma, prekybos centras ten greitai neatsiras – planavimo procedūros truks ne mažiau kaip pusę metų. Anksčiau, ko gero, naujiems sklypo savininkams projekto ir nereikia. Atrodo, kad visi krūmokšniais apaugę Klaipėdos pakraščiai greitai taps mišku, kaip, beje, ir naujam prekybos centrui numatytas didžiulis plotas.
Prieš metus gavę Konkurencijos tarybos leidimą, „Baltijos krypties” akcijas įsigijo degalais prekiaujanti įmonė „Baltic Petroleum” ir bendrovė „Rivona”, susijusi su „Norfos mažmena”.
„Baltijos krypties” vadovas Arūnas Gumbelevičius sakė, kad iki statybų – dar labai toli. „Norfos” atstovas spaudai Darius Ryliškis taip pat teigė, kad per artimiausią pusmetį prekybos tinklas jokios plėtros Klaipėdoje nenumato.
Apibūdinti statybų rinkos situaciją LŽ paprašė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkės Ramunės Staševičiūtės.
Atsiskaityti neskubama
– Ar didelis statybų nuosmukis ir kokia projektavimo įmonių padėtis?
– Tiek statybų, tiek projektavimo rinkoje – nuosmukis didelis ir kol kas atsigavimo ženklų nematyti. Palyginti su pakilimo metais, darbo krūvis sumažėjęs perpus, o gal dar daugiau. Architektai dabar, galima sakyti, gyvena iš ES finansuojamų bei pakilimo metu pradėtų ir šiuo metu baigiamų projektų. Rinkos atsigavimo požymis – nauji užsakymai, jų dabar beveik nėra. Dirbame su nedideliais objektais. Bet ir tai ne pagrindinė problema – turimi darbai leistų išgyventi, jeigu nestrigtų atsiskaitymas. Uždelsti mokėjimai, skolos, bankrotai – visa tai žlugdo įmones. Neabejoju, kad yra įmonių, kurios apskritai neturi užsakymų.
– Ar pastebite, kad didesni sklypai keičia savininkus, o šie – ankstesnius statybų planus?
– Ne vienas didelių sklypų savininkas, dar prieš porą metų puoselėjęs ambicingus planus, ieško pirkėjų. Norinčiųjų parduoti sklypus ar projektus tikrai yra daug, tik nėra pirkėjų, kurie sutiktų mokėti pageidaujamą kainą. Buvusi „Trinyčių” fabriko teritorija, buvusios kino studijos kvartalas, tabako fabriko teritorijos dalis, kiek teko girdėti, parduodamos, bet pirkėjų nėra.
Apskritis perleido įgaliojimus
– Kaip keičiasi, jeigu keičiasi, projektų derinimo procedūrų trukmė ir politikų požiūris į miesto plėtrą?
– Galima sakyti, derinimo procedūros beveik nesikeičia pastaruosius 10 metų, o jeigu ir keičiasi – tampa sudėtingesnės. Teisės aktai maksimaliai biurokratizuoti. Jeigu įstatyme ar jo aiškinamajame akte yra bent mažiausia galimybė vieną ar kitą nuostatą traktuoti „lengviau”, biurokratinis mechanizmas jį taikys dirbančio žmogaus nenaudai. Skaitai įstatymą ir jis atrodo gana liberalus, protingas, o kai realiai susiduri su jo įgyvendinimo mechanizmais, tokia iliuzija greitai išsisklaido. Vienintelis teigiamas pastarųjų metų postūmis – žingsnis, kurį mūsų regione žengė likviduojama Klaipėdos apskrities administracija – ji savivaldybėms perdavė generalinį įgaliojimą leisti projektuoti ar statyti valstybinėje žemėje. Tai derinimo procedūras gali sutrumpinti mėnesiu.
Miesto politikų požiūris į plėtrą taip pat nesikeičia. Visos Tarybos kadencijos, išskyrus pirmąją, šiuo klausimu nesuformulavo ir net nemėgino suformuluot savo požiūrio į miesto plėtrą. Klaipėda plėtojasi „gabaliukais”, o tie „gabaliukai” projektuojami kaip kam reikia. Taip, turime dokumentus – Bendrąjį planą, Strateginį planą, tačiau jie nėra tapę įrankiais, kuriais naudodamiesi kurtume miesto ateitį. Jie prisimenami retai, kai vieną ar kitą teiginį galima panaudoti savo interesams apginti. Politikų požiūrį iliustruoja ir nesenas sprendimas sustabdyti detaliųjų planų rengimo finansavimą. Miesto plėtrai tai labai svarbūs dokumentai, bet sunkmečiu jie buvo „paaukoti” pirmiausia.
Šaltinis: Vida Bortelienė, "Lietuvos žinios"
Klaipėdos savivaldybė negaus 20 mln. litų atkurti piliavietę, nes buvo atmesta paraiška gauti finansavimą iš ES fondų. Valdininkai pirštu rodo į Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vedėją Naglį Puteikį, kuris esą ir yra kaltas dėl šios situacijos.
Kalti paveldosaugininkai
Uostamiesčio savivaldybė šią savaitę gavo Lietuvos verslo paramos agentūros atsakymą, jog pirmą kartą yra atmestos dvi pateiktos paraiškos ir iš ES struktūrinių fondų nebus skirta 20 mln. litų atkurti piliavietę.
Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas neįvardino tokios situacijos kaltininkų pavardžių, tačiau patikino, kad tai – KPD Klaipėdos teritorinis skyrius.
Paraiškos buvo atmestos todėl, kad sykiu su jomis nebuvo pateiktas piliavietės atkūrimo techninis projektas. Jis iki šiol net nėra parengtas, nes, anot Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, KPD Klaipėdos skyrius keturis mėnesius neišdavė projektavimo sąlygų. Jas privaloma išduoti per dešimt dienų.
„Į paveldosaugininkus dėl sąlygų kreipėmės dar birželį, o sąlygas gavome lapkritį. Nuolat sulaukdavo raštų, kuriuose prašoma pateikti tai vienus, tai kitus dokumentus. Mes puolame rinkti dokumentus, rašyti atsakymus. Beje, dokumentus, kurių iš mūsų reikalavo paveldosaugininkai, jie tikrai turi patys“, – apie trikdžius pasakojo E.Jurkevičienė.
Už planuotus gauti 20 mln. litų būtų buvę atstatyti gynybiniai piliavietės įtvirtintos, atkurti kurtinai ir juose įrengtos konferencijų salės bei muziejaus patalpos. „Architektūriniu požiūriu šis projektas yra neutralus, nes statinys būtų viduje, o šlaitai tik apsodinti žole. Be to, pinigai būtų skirti apsaugoti archeologines iškasenas, nes jos praėjo irti“, – teigė R.Zulcas.
Jis pabrėžė, kad pretenduoti gauti finansavimą piliavietės atkūrimui iš Lietuvai skiriamų ES struktūrinių fondų lėšų bus galima tik po 2013 metų.
Kalta architektė?
N.Puteikis turi savo versiją, kodėl savivaldybė negavo finansavimo piliavietę atkurti. „Projektavimo sąlygų neišdavėme, nes savivaldybė nesilaikė įstatymų. Norint atstatinėti kultūros paminklą, reikia atlikti mokslinius tyrimus, pagrįsti, kaip ir kodėl paminklas atstatomas, bei gauti visuomenės pritarimą. Šių sąlygų savivaldybė nebuvo įvykdžiusi“, – aiškino N.Puteikis.
Sąlygos esą buvo išduotos, kai savivaldybė KPD Klaipėdos skyriui pateikė mokslinius tyrimus ir sugalvojo apklausos būdą, kaip išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie piliavietės atkūrimo projektą.
„Mes tikrai nekalti, kad savivaldybė neturėjo techninio projekto. Tikroji priežastis yra ta, jog konkursą rengti techninį projektą laimėjo architektė Vida Mureikienė. Ji užsiprašė milijono litų, todėl savivaldybė ilgai derėjosi dėl kainos. Kai ji buvo suderėta, architektė pareiškė, kad per pageidaujamą laiką ji projekto parengti nesuspės, todėl sutartis ir nebuvo pasirašyta“, – savo versiją dėstė N.Puteikis.
Nederina pusę metų
Praradusi 20 mln. litų savivaldybė nuogąstauja, kad gali netekti dar 10 mln. litų, kuriuos iš struktūrinių fondų tikimasi gauti dviem projektams.
Sausį reikia pateikti paraišką gauti finansavimą Tabako fabriką rekonstruoti į Menų fabriką. Projekto vertė – 9 mln. litų.
„Bėda ta, kad iki šiol su paveldosaugininkais nėra suderintas rekonstrukcijos techninis projektas. Derinimas vyksta jau pusę metų. Jei projekto sausį nepateiksime kartu su paraiška, pinigų galime ir negauti“, – teigė E.Jurkevičienė.
N.Puteikis aiškino, kad projekto rengėjai KPD Klaipėdos skyriui nebuvo pateikė priešprojektinių pasiūlymų, todėl dabar ir negali suderinti projekto.
„Susiprojektavo milžiniškus tūrius, kurie užgriozdintų senamiestį. Jei būtų pateikę priešprojektinius pasiūlymus, būtume pasakę, kas yra negerai. Dabar pasirengė projektą, ji pradėjo derinti Nuolatinėje statybų komisijoje, o mus pastatė prieš faktą, kad jei nesuderinsime, tai nebus gauta europinių pinigų“, – rėžė N.Puteikis.
Nepatiko pavadinimas
Dar vienas milijono litų vertės projektas, dėl kurio baiminasi savivaldybė, Etnokultūros centro kiemelis. „Projektas buvo nesuderintas, nes paveldosaugininkams nepatiko pavadinimas. Jį pakeitėme, nors esmės tai nekeičia. Dabar reikia ši naujo prašyti projektavimo sąlygų, todėl viskas vėl užtruks. Jau praleidome vieną šaukimą teikti paraišką dėl finansavimo iš struktūrinių fondų. Tuoj bus antrasis šaukimas, bet vėl galime nesuspėti“, – baiminosi E.Jurkevičienė.
N.Puteikis teigė, kad savivaldybė pateikė dokumentus projekto, kurio pavadinimas „Statyba menų kiemelyje“. „Kai pasiteiravau, ką ten statys, nes statybos negalimos, atsakė, kad tik rekonstruos dangas. Todėl ir pareikalavome, kad pakeistų pavadinimą į „Kiemelio dangų rekonstrukcija“, – dėstė N.Puteikis.
KPD Klaipėdos skyriaus vedėjas tikino, kad jie tik dirba savo darbą – saugo paveldą, o savivaldybės projektai stringa todėl, kad ji nesilaiko įstatymų.
Klaipėdos priešas
Tačiau architektai N.Puteikiui taip pat negailėjo priekaištų, nes esą KPD Klaipėdos skyriuje susiderinti projektų neįmanoma.
„Jie tiesiog neprofesionaliai dirba. Kai būna projekto pradžia, koncepcijos svarstymai, jie stengiasi nusišalinti. Nesileidžia į diskusijas, kai joms yra laikas. Bet kai projektas pasiekia derinimo tiesiąją arba jau pradedamas įgyvendinti, tuomet paveldosaugininkai staiga įžvelgia problemų ir viskas prasideda nuo Adomo ir Ievos“, – neslėpė bendrovės „Cowi Lietuva“ architektė Vilija Pelakauskienė.
N.Puteikio ir jo skyriaus veiklą ji pavadino priešiška ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai, nes dėl paveldosaugininkų kaltės prarandami ES milijonai.
„N.Puteikis tikrai yra Klaipėdos priešas ir nereikia bijoti tai pasakyti. Blogiausia, kad jis visada jaučiasi teisus ir kitų nuomonės nesiklauso. Vykdai visus jo reikalavimus, o projektas vis tiek nederinamas“, – teigė V.Pelakauskienė.
Savivaldybė dar rugsėjo mėnesį Vyriausybei, Prezidentei signalizavo, jog žlunga Klaipėdos projektai, susiję su paveldosauga. Buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri tyrė tokios situacijos priežastis, aiškinosi, ar tikrai KPD Klaipėdos skyrius nepagrįstai vilkina projektų derinimo procedūras. Anot R.Zulco, komisijos išvadų iki šiol negauta. Tačiau N.Puteikis tvirtino, kad jos savivaldybę pasiekė prieš dvi savaites ir esą išvadose konstatuota, jog kalta pati savivaldybė, o ne paveldosaugininkai.
Šaltinis: Virginija Spurytė, "Klaipėda"
Per beveik 20 nepriklausomybės metų vis ryškiau keičiantis uostamiesčio veidui, netyla karštos diskusijos dėl naujosios Klaipėdos architektūros.
Statistikos departamento duomenimis, vien 2000-2008 metais Klaipėdos miesto savivaldybėje išdygo 469 gyvenamieji pastatai, 1997-2008 metais – 455 negyvenamieji. Vieni jų yra maišomi su žeme, kiti pateikiami kaip sėkmingos moderniosios architektūros pavyzdžiai.
Ekonominiu sunkmečiu atslūgusi statybų karštinė – pats metas atsigręžti atgal ir įvertinti tai, kas per šiuos 20 metų buvo padaryta. Dabar, anot Klaipėdos vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, kaip tik tas laikotarpis, kai lenda ekonominio pakilimo ligos pasekmės.
„Paskutiniaisiais metais į Teritorijų planavimo komitetą mums nešdavo vis tą patį. Tad beveik kiekvienam reikėdavo sakyti „nurėžk vieną aukštą, įrenk šalia namo vaikų žaidimų aikštelę”. Kažkodėl mažai kas supranta, kad gyvenimo kokybė priklauso ne nuo „kvadratų”. Juk šeimai geriau turėti 100 kvadratinių metrų, bet su žaliaisiais plotais ir vaikų žaidimų aikštelėmis aplink, nei 150 kvadratinių metrų ten, kur nebus kur išeiti”, – pabrėžia jis.
A. Mureiką stebina ir jaunųjų architektų troškimas projektuoti juodos, pilkos spalvos pastatus – tai neva rimta ir gražu.
„Klaipėdos miesto savitumas ir puošmena – raudona plyta: senasis paštas, Pedagogikos fakultetas. Mano nuomone, ir naujas pastatas neturi būti juodas. Išlaikykime Klaipėdos koloritą”, – siūlo jis.
Tačiau tarp projektų, jau išvydusių dienos šviesą, architektas pastebi ir daug sėkmingų pavyzdžių.
Iš gyvenamosios paskirties namų, išdygusių istorinėje aplinkoje – tokiose vietose projektuoti sudėtingiausia – A. Mureikai ypač sėkmingi atrodo Gintaro gatvėje 12 ir 17 iškilę pastatai, taip pat – Šimkaus gatvės išklotinę užpildęs 7-uoju numeriu pažymėtas naujas daugiabutis. Iš didesniųjų – Herkaus Manto gatvėje 6A pastatytas nemažas, bet atrodantis lengvas, gremėzdiškumo įspūdžio nesudarantis namas.
Kaip sėkmingiausią aukštybinį pastatą uostamiestyje vyriausiasis miesto architektas įvardija Gandrališkių „Pilsotą”. Jo žavesys – gražios proporcijos.
„Kad ir iš kurios pusės žiūrėtum, matoma grakšti vertikalė”, – pagyrė A. Mureika.
Geriausias naujas gyvenamųjų namų kvartalas, anot jo, yra įsikūręs Tauralaukyje – sutvarkyta Danės upės senvagė, kiemuose – vanduo, sėkmingai suderinti prabangesni ir vidutinės klasės būstai. Būna, jog kvartalams pritrūksta architektūrinės vienovės, tačiau čia to išvengta.
Iš biurų istorinėje aplinkoje A. Mureikia išskirtų stovintįjį Ramiojoje g. 9.
„Inteligentiškas darbas, atrodo, kad pastatas ten buvo seniai. Tai – pavyzdys, kaip reikia tvarkytis”, – sakė jis.
Žavingas vyriausiajam architektui atrodo administracinis pastatas Šilutės pl. 2 – spalvingas, tarsi saldainiukas. Pavykęs projektas – ir Minijos g. 90, netoli naujosios perkėlos.
Dauguma naujųjų prekybos centrų, pasak A. Mureikos, – beveidės dėžės, ir tiek. Vis dėlto ir čia galima rasti kuo pasidžiaugti.
„Sėkmingas prekybos centro projektas yra toks, į kurį pasižiūri, ir lieka atminty. Dauguma Klaipėdos prekybos centrų, atrodo, galėtų stovėti bet kuriame mieste – pravažiavai, ir net neįsidėmėjai, kaip atrodė. Aiški, įsimintina, gražiai išreikšta architektūrinė idėja yra prekybos centro „Grandus”. Išlieka atmintyje susikertantys Baltijos prospekte įsikūrusių „Nemuno baldų” tūriai”, – vardijo jis.
Kalbant apie sėkmingus pramoninius objektus paprastai įvardijama „Philip Morris” gamykla. Ties miesto vartais įkurdintas šveicarų architektų darbas, anot A. Mureikos, miestui gėdos nedaro. Iš naujesnių projektų paminėtina PET pusgaminių gamykla Pramonės gatvėje 12 – naujas, sėkmingas architektūros žodis.
Apie senamiestį, A. Mureikos teigimu, kalbėti sunku – dėl šios miesto dalies net ir ekspertų nuomonės labai skiriasi. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus uostamiestyje viešėjęs vengrų architektas, Europos paveldo ekspertas Tamas Pinteris teigiamai įvertino „Memelio” priestatą ir paties „Memelio” rekonstrukciją.
„Pastato grožis – ne sudėtinga, įmantri architektūra ir ne daug prabangių medžiagų. Jei apdaila tamsi, sunki, pastatas platėja į viršų ir susidaro įspūdis, kad griūva – viskas, jis neatrodo gerai. Nereiškia kokybės ir ypatybės „didžiausias”, „aukščiausias” ar panašiai. Sėkmės paslaptis – harmoningos proporcijos ir dermė su vietove”, – sakė A. Mureika.
„Vertinti nereikia skubėti”
Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė
Žinoma, buvo padaryta klaidų, bet apibendrinant reikėtų pasakyti, kad per nepriklausomybės laikotarpį Klaipėdoje atsirado gražių naujų pastatų. Atsirado įdomių aukštybinių: Gandrališkių „Pilsotas” yra tikrai stilingas ir gražus, sėkmingas ir „Neapolis”, taip pat naujas daugiabutis Kauno gatvėje, apvalainas pastatas ties Naujosios Uosto ir Simono Daukanto gatvių sankryža. Naujuose rajonuose visai įdomiai atrodo pastatas Taikos prospekte prie bendrabučių. Pavykusių yra ir prekybos centrų – įdomus „Elektromarkt”, visai sėkminga „Akropolio” rekonstrukcija. Džiugina ir naujų daugiaaukščių namų kvartalai, pavyzdžiui, prie ligoninių miestelio, taip pat mažaaukščių – ten, kur jie stilingi, suvienodinti, o ne kas kaip nori, taip stato.
Daug teigiamų dalykų atsirado, tik gaila, kad senamiestis liko podukros vietoje. Gatvės, krantinės tvarkomos, o su pastatais – liūdnas vaizdas: apsilaupę fasadai, kiauri stogai… Patys gyventojai nesutvarkys. Šiuo atžvilgiu truputį atsiliekame nuo kitų didmiesčių.
Ką galėčiau pasakyti tiems, kam apskritai nepatinka naujoji architektūra? Reikia šviestis, stebėti pasaulio architektūros tendencijas. Yra naujos technologijos, nauji pasiekimai, naujos medžiagos. Negi vis dar statysime senovines pilis? Juk atėjo naujas amžius.
Nesuvokti šiuolaikinės architektūros – tai išsilavinimo trūkumas. Žinoma, būna ir išimčių. Iš tos pačios medžiagos juk galima pasiūti visiškai skirtingus drabužius, ir ne medžiaga kalta, jeigu drabužis prastai atrodo. Taip pat su menu – tam, kad jį suvoktum, turi domėtis, vaikščioti į parodas. O tiesiog pasakyti, kad man nepatinka šiuolaikinis menas ir jaustis labai „kietam”… Savo laiku pats baisiausias statinys Paryžiuje buvo Eifelio bokštas, visi norėjo jį nugriauti, o dabar tai yra lankomiausias objektas pasaulyje. Taigi su šiuolaikinės architektūros vertinimais nereikia skubėti.
„Palikus gabalėlį – geriau”
Edita PETRAUSKIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėja
Miesto centre yra tokių pastatų, kurių, mano nuomone, galėjo nebūti. Tačiau senamiestyje yra ir gražių restauravimo pavyzdžių. Man labai patinka du pastatai netoli „Meridiano” – vienas pastatytas, o kitas restauruotas. Neblogas pavyzdys – prekybos centras „Mega plaza”, nors jis tik pusiau naujas. Mano nuomone, kai statoma palikus gabalėlį to, kas buvo, išeina geriau nei visiškai nugriovus seną ir jo vietoje pastačius naują. Tai įrodo ir prekybos centras „Herkaus galerija”.
Dėmesio – konkursas!
„Vakarų ekspresas” skelbia konkursą „Gražiausias naujas Klaipėdos pastatas”. Nuo šiandien iki pat naujųjų metų dienraščio internetinėje svetainėje, skiltyje „Konkursai”, galėsite balsuoti už po Nepriklausomybės atgavimo iškilusius pastatus, kurie, Jūsų nuomone, yra verčiausi gražiausio naujo uostamiesčio pastato titulo.
Skaitytojai taip pat gali pildyti pretendentų sąrašą siųsdami el. laiškus adresu aktualijos@ve.lt arba tiesiog palikdami komentarą.
Šaltinis: Giedrė NORVILAITĖ, Vakrų ekspresas, 2009-11-05
Šiandien į uostamiestį suvažiuosiantiems Vyriausybės nariams tikimasi užsiminti ir apie Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pastato likimą. Uostamiesčio valdžia, palaikoma ir klaipėdiečių, norėtų perimti buvusią rotušę savo žinion.
Pasak mero Rimanto Taraškevičiaus, šalies valdžiai buvo pateikta jau pora raštų prašant, kad pastatas Danės gatvėje 17 būtų perduotas Savivaldybei.
„Normalus prašymas. Šis pastatas per 150 metų buvo naudojamas savivaldybės reikalams”, – sakė meras.
Likvidavus Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, uostamiesčio valdžia minėtame pastate galėtų po vienu stogu „surinkti” visame mieste išbarstytas savo įstaigas – visiems taip būtų patogiau, juolab kad pastatas stovi miesto centre.
Be to, būtų nušautas ir dar vienas zuikis – nereikėtų mokėti nuompinigių: šiuo metu savivaldybė nuomojasi pastatą Vytauto g. 13. Papildomos vietos reikės ir po apskrities viršininko administracijos likvidavimo, nes dalis jos funkcijų bus perduota savivaldybei.
„Visuomenė turi tarti žodį”
Edmundas ANDRIJAUSKAS, architektas
Labai pritariu Savivaldybės kreipimuisi. Nuo pat 1846 metų šis pastatas buvo savivaldybės, kol 1945-aisiais atėjo sovietai. Mūsų garbės reikalas, kad šį pastatą turėtų savivaldybė. Miesto bendruomenei labai svarbu tęstinumas. Tik dabar mes tą pastatą vadiname apskrities viršininko administracijos pastatu, bet iš tiesų tai – istorinė rotušė.
Pastato antrajame aukšte yra unikali salė, kurią Savivaldybė galėtų panaudoti iškilmingiems posėdžiams. Jeigu pastatas būtų privatizuotas, bet koks naujas savininkas stengtųsi perplanuoti jį, pritaikyti savo reikmėms. Tik perėmus savivaldybei, būtų galima atkurti tą salę. Niekas kitas to nedarys. Savivaldybė turi daug kitų po miestą išmėtytų patalpų, kurias galėtų efektyviai parduoti, o jeigu Vilnius nuspręstų privatizuoti rotušę, gautos lėšos tikrai neatitiktų pastato vertės.
Svarbus ir dar vienas ekonominis faktorius – Savivaldybei patalpų nuolat trūksta, galvojama apie statybas, o čia nereikėtų jokių lėšų, nes pastatas prieš 10 metų restauruotas ir puikiausiai galima įsikurti. Priešais esantį skverelį būtų galima naudoti priimti savivaldybės svečiams – juk jis anksčiau buvo reprezentacinė aikštė.
Visuomenė dėl šio pastato turi tarti savo žodį.
„Teisingiausia – savivaldybei”
Zita GENIENĖ, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja
Dabartinis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pastatas buvo statytas XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje ir priklausė danų konsului pirkliui Lorkui. XIX a. pradžioje tai buvo vienas iš gražiausių Klaipėdos pastatų. Tiesa, jis atrodė šiek tiek kitaip – plokščiu stogu, puoštas skulptūromis. 1802 metais jame Prūsijos karalienė Luizė ir karalius Frydrichas Vilhelmas susitiko su imperatoriumi Aleksandru. 1807 metais pastate karališkoji šeima laikinai gyveno. Napoleono karų metu Klaipėda buvo laikinoji Prūsijos sostinė. Klaipėdiečiai šiuo pastatu didžiavosi. Dėl tokios praeities 1846 metais jį įsigijo miestas ir įrengė rotušę. Na, rotušė – tai lietuviškai, o mums – magistratas. Pastatas buvo rekonstruotas, išplėstas, aplink jį formavosi administracinių pastatų rajonas.
Mano nuomone, teisingiausia būtų šį istorinį reprezentacinį pastatą grąžinti Savivaldybei. Tai – Klaipėdos tradicijų tęstinumas, juk neatsiradome iš niekur.
Šaltinis: Giedrė NORVILAITĖ, Vakarų ekspresas, 2009-10-27
Trečiadienį Klaipėdos miesto savivaldybėje vykusiame išvažiuojamajame posėdyje kultūros viceministras Liudas Šukys kelias valandas stebėjo audringą diskusiją tarp savivaldybės atstovų, architektų, verslininkų ir kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio.
Š. m. birželio-rugpjūčio mėn. Klaipėdos miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) sulaukė projektavimo įmonių, dirbančių su miesto plėtrai ir strateginių tikslų įgyvendinimui svarbiais Savivaldybės projektais, įtrauktais į valstybės planuojamų projektų sąrašus (Valstybės investicijų arba ES struktūrinių fondų programas), raštų dėl sunkumų, su kuriais susiduria, derindamos objektų techninius projektus su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu (toliau – KPD). Įmonės informavo Savivaldybės administraciją apie sudėtingą ir ilgalaikį derinimo procesą bei projektų derinimo procedūrų vilkinimą.
Dauguma projektų yra numatyti Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane 2007-2013 metams (patvirtintame 2007 m. rugsėjo 27 d. Miesto tarybos sprendimu Nr. T2-285). Tai: „Danės upės krantinių nuo Biržos tilto iki upės žiočių tvirtinimas bei jachtų, mažųjų laivų uosto Klaipėdos piliavietėje įrengimas“; „Naujo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklos pastato statyba ir teritorijos sutvarkymas etapais“; Klaipėdos miesto piliavietės atgaivinimui skirti projektai (kurie, būtina pabrėžti, yra įtraukti į projektų grupę „Jūros vartai“, kuri 2008 m. spalio 8 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1021 yra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu): „Visuomeninių renginių infrastruktūros buvusioje pilies teritorijoje suformavimas“ bei „Esamų Klaipėdos pilies princo Frydricho ir princo Karlo bastionų rekonstrukcija, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų“; „Gamybinio pastato Bangų g.5 A (buvęs Bangų g.7, unikalus Nr.2194-0004-9037) rekonstrukcija, pritaikant kultūros bei smulkaus ir vidutinio verslo reikmėms“; „Viešosios erdvės – aikštės (kiemo) Bažnyčių g. rekonstrukcija meno kūrinių eksponavimui bei visuomeniniams renginiams“.
Savivaldybė, išanalizavusi informaciją ir pridėtą medžiagą, kreipėsi į aukštesnes institucijas, prašydama imtis neatidėliotinų veiksmų, sprendžiant Klaipėdos mieste susidariusią situaciją, derinant Savivaldybės vykdomus projektus su KPD. Kreipimasis buvo išsiųstas LR Prezidentei D. Grybauskaitei, LR Ministrui pirmininkui A. Kubiliui, LR Seimo pirmininkui A. Valinskui, LR Kultūros ministrui R. Vilkaičiui, LR Ūkio ministrui D. Kreiviui, LR Aplinkos ministrui G. Kazlauskui bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorei D.Varnaitei.
Rašte Savivaldybė konstatavo, jog ją neramina įžvelgiamos tendencijos mastas – bendra minėtų projektų vertė virš 50 mil. litų. Tuo metu, kai valstybė siekia, kad paspartėtų ekonominis augimas, kuo greičiau būtų pradėtos įsisavinti ES lėšos, Klaipėdoje klostosi priešinga situacija. Savitiksliai KPD darbo metodai, kurie pasireiškia projektų įgyvendinimo terminų neįvertinimu ir nesiorientavimu į galutinio rezultato siekimą, žlugdo projektavimo įmonių ir Savivaldybės įsipareigojimų įgyvendinimą. KPD ir patariamosios visuomeninės kultūros paveldo komisijos prie KPD manipuliavimas nuomonėmis, sprendėjų kompetencijos viršijimas apsunkina derinimo procesą. Neretai projektavimo sąlygoms išduoti pateikiami KPD reikalavimai būna labai abstraktūs, o derinimo metu arba išlieka tokie pat neapibrėžti, arba imami formuluoti nauji, apie kuriuos net nebuvo užsiminta pirminiuose reikalavimuose. Darytina išvada, kad projektai sąmoningai arba dėl procedūrų neišmanymo bei kompetencijos stokos stumiami į rizikos grupę. Įžvelgiamas ir negeranoriškas požiūris į Savivaldybės vardu vykdomus projektus, pasigendama partnerystės ir bendros atsakomybės.
Savivaldybė pakvietė atitinkamas institucijas suorganizuoti išvažiuojamąjį posėdį ir, vietoje įvertinus susiklosčiusią situaciją, pasiūlyti neatidėliotinus jos sprendimo būdus. Reaguodama į Savivaldybės raštą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė D. Varnaitė 2009 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu sudarė komisiją, kuriai yra pavesta išnagrinėti susidariusią situaciją Klaipėdoje. LR Seimo pirmininkas A. Valinskas 2009 m. rugpjūčio 25 d. situaciją pavedė išsiaiškinti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. 2009 m. rugsėjo 1 d. Vyriausybės kancleris Ministro pirmininko pavedimu kreipėsi į LR Kultūros ministeriją ir Kultūros paveldo departamentą, prašydamas išnagrinėti situaciją ir apie priimtus sprendimus informuoti Vyriausybę.
Vakar Savivaldybėje įvyko LR Kultūros ministerijos inicijuotas išvažiuojamasis posėdis, kuriame dalyvavo LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys, LR Kultūros viceministras Liudas Šukys, VšĮ LVPA Klaipėdos ir Tauragės skyriaus vadovas Žilvinas Balsevičius, Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius su gausia administracijos darbuotojų komanda, projektavimo firmų UAB „COWI Baltic“, UAB „A405”, “Pilis”, UAB “Uostamiesčio projektas” atstovai, KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis bei D. Varnaitės sudarytos komisijos nariai Rimantas Kraujalis, Vygandas Čekanauskas, Vidmantas Puidokas, Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus, UAB “Memelio miestas” gen.direktorius Darius Anužis,VšĮ “Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra”Raimonda Laužikienė, projektas „Jūros vartai“ vadovė Eglė Valiukienė.
Susitikimo, užtrukusio net 3 valandas, metu vyko arši Klaipėdos architektų ir KPD padalinio vadovo diskusija apie įgyvendinamų projektų derinimo eigą ir problemas.
Pagrindiniai architektų priekaištai buvo dėl neapibrėžto sąlygų projektavimo sąvadui išdavimo laiko, nuolat formuluojamų naujų sąlygų, kurios nebūna numatytos projektavimo sąvade, nekonkrečių ir dažnai nepagrįstų pastabų, suminio (bendro) projekto derinimo terminų vilkinimo (analizuoti projektai yra derinami nuo 4 iki 9 mėn.). Architektų sąjungos pimininkė akcentavo architekto-eksperto, kuris galėtų pagrįstai ir profesionaliai teikti pastabas dėl pastatų konstrukcinių ir architektūrinių dalykų, nebuvimo KPD padalinyje.
Diskutuota ir dėl visuomeninės kultūros paveldo komisijos prie KPD padalinio įgaliojimų ir kompetencijos. Pabrėžta, jog valstybės tarnautojų pareiga atlikti tarpininkų tarp projektuotojo ir įstatymo raidės funkciją, t.y. padėti, bendrai ieškoti sprendimų. Tačiau šiuo metu yra nuolat ieškoma būdų pasakyti NE.
Savivaldybės specialistai akcentavo KPD padalinio atsakomybės už bendrus, visuomenės poreikiams reikalingus projektus. Pabrėžta ir partnerystės stoka, valstybinių institucijų bendradarbiavimo klausimas – skirtingi terminai, nėra bendros vizijos, sekio kartu įgyvendinti projektus. Išsakyti pasiūlymai, susiję su įstatyminės bazės korektūromis: aiškiai reglamentuoti terminus, įvesti architektų – ekspertų specialistų pareigybes, pakeisti eskizų derinimo procedūrą, suderinti statybos ir paveldosaugos teisės aktus.
Pabaigoje pasisakęs UAB „Memelio miestas“ gen direktorius D. Anužis, pristatė ilgą savo projekto H. Manto 11 rengimo ir derinimo eigą bei teigė, jog, atsidūręs akligatvyje, nusprendė tiesos ieškoti teisme.
Reziumuodami architektai išsakė savo lūkesčius ir viltį, jog artimiausiu metu bus rastas bendras kompromisas ir projektai bus įvertinti skubos tvarka ir priimtas palankus sprendimas, o ateityje bus bendradarbiaujama argumentuota specialistų kalba.
Tačiau N. Puteikis tik pasiūlė keliems projektams kreiptis į Valstybinę kultūros paveldo komisiją, kuri arbitro teisėmis galėtų išspręsti susidariusius ginčus. O kitiems – ir toliau derinti savo projektus darbo eiga. Tačiau konkrečių terminų KPD padalinio atstovas nenurodė.