Latvijoje, Aizputės mieste balandžio mėn. 26–29 d. įvyko kūrybinės dirbtuvės „Aizputės ateities įvairovė šiandien“.
Kūrybos namuose „Ideju maja“ susitiko architektūros studentai iš keturių mokyklų: iš Latvijos meno ir technologijų universiteto „RISEBA” architektūros programos, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto architektūros programos, Rygos technikos universiteto architektūros fakulteto ir kraštovaizdžio architektūros studentai iš Latvijos žemės ūkio universiteto.
Susitikimo tikslas – pasiūlyti miestui naujų idėjų, kurios artimiausiu laiku padėtų vietos gyventojus žengti svarbius žingsnius kokybiškai gerinant miestą. Kūrybinių dirbtuvių metu buvo iškelti keturi pagrindiniai klausimai: 1) Aizputės miesto ribos ženklo atsiradimo galimybė; 2) Kultūros centro išplėtimas; 3) Muziejaus prieigų ir terasų formavimas; 4) Aizputės miesto centrinės dalies architektūrinės ir gamtinės erdvės analizė.
Iš Lietuvos į Aizputę atvykę trys Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto architektūros IV kurso studentai – Giedrius Bujokas, Augustė Bujokaitė, Svetlana Peregonceva ir arch., lekt. Vladas Balsys pateko į nepaprastą kūrybos erdvę. Kūrybinių dirbtuvių metu buvo siekiama per ypatingai trumpą laiką atrasti atsakymus į miestui rūpimus klausimus. Latvijos architektūros studentų ir dėstytojų atsidavimas darbui lietuvius nustebino. Kūrybinėse dirbtuvėse buvo labai sparčiai dirbama ir net galėjo susidaryti įspūdis, kad už kelių dienų į Aizputės miestą turėtų atvažiuoti Anglijos karalienė. Visi nuo pirmos dienos skubėjo ir ruošėsi balandžio mėn. 29 d. projektų finaliniam pristatymui. Dabar, jau pasibaigus kūrybinėms dirbtuvėms, norisi šiek tiek atskleisti ir nematomą latvių architektūros virtuvės pusę. Įdomiausia buvo matyti vyresniosios kartos architektų užsidegimą ir norą padėti miestui. Latvijos žemės ūkio universiteto arch. prof. dr. Aija Ziemelniece kiekvieną rytą labai anksti išeidavo į miegantį miestą, kad galėtų ramiai pasivaikščioti senamiesčio takais ir surasti atsakymus. Ji atidžiai tyrinėjo ir analizavo centrinę miesto dalį. Vėliau jos miesto architektūros ir gamtinės aplinkos konteksto analizė buvo išsamiai pristatyta su miesto tvarkybos perspektyvos galimybėmis. Tuo tarpu, priešingai, nei arch. prof. dr. Aija Ziemelniece, Rygos technikos universiteto arch. doc. Egons Berzinš keldavosi šeštą valandą ryte ir neidavo į miestą. Rytą jis pradėdavo virtuvėje prie kavos puodelio, braižydamas urbanistines schemas savo užrašų knygutėje. Su maksimaliu dėmesiu urbanistikai ir aštuonių kavos puodelių pasistiprinimo programa per dieną, tik nubudus miestui, architektas važiuodavo į Aizputę ieškoti atsakymų dėl Kultūros centro regeneracijos galimybės. Važinėdamas miesto gatvėmis jis staiga sulėtindavo vairuojamo automobilio greitį (iki 10 km/h) ir per šoninį automobilio langą žiūrėdavo ne į kelią, o lėtai vairuodamas automobilį tyrinėdavo projektuojamos teritorijos urbanistinę struktūrą. Momentais atrodydavo, kad architekto rankose ne automobilio vairas, o precizinio nivelyro vairas. Keturių dienų laikotarpyje su ypatingu dėmesiu ir išskirtine pagalba lietuvius lydėjo „RISEBA“ universiteto (Ryga, Latvija) Architektūros ir dizaino fakulteto Architektūros studijų programos vadovas Janis Dripe. Latvių diskusijos lietuviams buvo visada verčiamos į anglų ir rusų kalbas. Visą kūrybinių dirbtuvių laiką lietuvių grupę džiugino latvių dėmesys, geranoriškumas ir profesionalumas. Ekskursijos metu į Kuldigos miestą savivaldybėje įvyko susitikimas su miesto vyr. architekte Jana Jakobsone. Ji studentams nuodugniai pristatė miesto planus, paaiškino vykdomą restauraciją, pokyčius mieste. Nustebino savivaldybės pastangos ir gebėjimas bendradarbiauti su miesto gyventojais, atkurta kokybiška ir unikali miesto istorinė erdvė. Ekskursijos metu aplankytos miesto restauracijos dirbtuvės ir įvairūs miesto paminklai.
Nors kūrybinių dirbtuvių pradžioje lietuvių architektų grupei teko kiek adaptuotis prie latvių architektų laiko sąvokos vienetų, tačiau patirtis buvo įdomi ir naudinga. Kūrybinis procesas buvo matuojamas ne valandomis, o architektūros kokybės klausimais. Kūrybinės paieškos čia trukdavo apie 12-18 val. per dieną. Nežiūrint į kultūrinius skirtumus ir darbo metodiką, lietuvių architektų grupės paruoštas Aizputės miesto ženklas finalinio pristatymo metu buvo aukštai įvertintas profesionalų ir priimtas vietinės bendruomenės. Aizputės meras Juris Grasmanis išreiškė norą lietuvių sukurtą ženklą realizuoti artimiausiu metu. Merui ženklas pasirodė ypatingai individualus ir kokybiškai išsiskiriantis iš kitų Latvijos miestų esamų ženklų. Tuo tarpu architektūros žurnalo „Latvijos architektūra“ redaktorius Janis Lejnieks pažymėjo, kad ženklas aiškiai atskleidžia miesto charakterį ir be abejonės turėtų atsirasti ties Aizputės miesto riba. Projekto pristatymo metu lietuvių grupė pažymėjo, kad sukurto ženklo koncepcijos samprata buvo modeliuojama idėjos, formos ir konteksto dalių neatsiejamais tarpusavio ryšiais. Ženkle užkoduotos pagrindinės miesto įvaizdžio sąvokos – Livonijos ordino pilies siluetas, raudoni miestelio stogai, medinės architektūros rašto charakteris, lango simbolis – kaip miesto pirmasis ekranas, kelio krypties (rodyklės) į miestą siluetas, penkių miesto bažnyčių kryžių užuominos, raudonos, baltos ir juodos spalvų sąjunga, gilios miesto istorijos ir įvairių vietos kultūrinių ženklų asociacijos.
Kūrybinės dirbtuvės „Aizputės ateities įvairovė šiandien“ atsakė į aktualius miesto klausimus. Galima drąsiai teigti, kad Latvijos meno ir technologijų universiteto „RISEBA” organizuotas keturių architektūros mokyklų susitikimas buvo labai sėkmingas. Aizputės miestas kryptingai žengia naujų permainų keliu. Džiugina latvių kūrybinių dirbtuvių realus santykis ir gebėjimas bendradarbiauti su vietos savivalda. Trumpa lietuvių grupės pažintis su Aizputės miesto meru Juris Grasmanis, miesto bendruomene, Latvijos architektūros studentais, skirtingų Latvijos architektūros mokyklų atstovais – Jānis Dripe, Egons Bērziņš, Aija Ziemeļniece, Jana Jākobsone, Jānis Lejnieks, Jānis Kreicburgs, Tomass Kidiks ir architektūros žurnalo redaktoriumi Janis Lejnieks paliko ypatingai gerą įspūdį ir vertingą patirtį.
Foto: Augustė Bujokaitė, Giedrius Bujokas ir Vladas Balsys, 2018 m.
Papildoma informacija:
Aizputės savivaldybės puslapis
Latvijos meno ir technologijų universiteto „RISEBA”puslapis
Daugiau nei prieš pusmetį teko dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės organizuoto naujos mokyklos šiaurinėje miesto dalyje projektavimo paslaugų pirkimo konkurso darbų vertinimo komisijoje, į kurią buvau deleguotas mano gyvenamosios vietos bendruomenės. Vėliau, žiniasklaidos priemonėse buvau įvardintas ne tik kaip Žolynų bendruomenės atstovas vertinimo komisijoje, bet kažkodėl paminėtas kaip Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos vadovas.
Tokio mano pareigų įvardinimo motyvas šioje situacijoje man nesuprantamas, bet nuspėjamas. Todėl dabar, aprimus aistroms, jaučiu pareigą su architektais pasidalinti vietos bendruomenės, kuriai ir pats priklausau, atstovų nuomone dėl minėto naujos mokyklos šiaurinėje miesto dalyje projekto įgyvendinimo eigos. Tame tarpe ir su visais kolegomis, kurie dalyvavo, vertino ir šiuo metu tęsia projektavimo bei planavimo darbus.
Šios mano iniciatyvos tikslas argumentų kalba kelti klausimus, kurie turėtų rūpėti tiek miesto savivaldai (administracinei ir vietos gyventojų) ir profesinei savivaldai bei ieškoti atsakymų į juos. Taip tikintis geriausio įmanomo varianto siekiant aplinkos ir tuo pačiu žmonių gyvenimo kokybės. Tikintis, kad architektai, vykdydami savo profesinę veiklą (projektavimo, ekspertinio vertinimo, viešo administravimo ar kt.) nebijos imtis profesinės atsakomybės siūlyti ir vertinti aplinkos formavimo procesus ir jų rezultatą. To, ko iš mūsų tikisi ir profesinę savivaldą mums suteikusi visuomenė.
PS. Taip pat dalinuosi ir savo parengtu, tekste minimu, mokyklos technoekonominių rodiklių įvertinimu, kurį dar iki sprendimo apie konkurso rengimą pateikėme miesto valdžiai.
Vaidotas Dapkevičius
_____________________________________________________________________________________________________________________________
Atvira Klaipėda
2017-11-28
Baltais siūlais siūtas progimnazijos projektas Kretingos gatvėje
„…Mums buvo labai svarbu, kad planavime, pasitarimuose dalyvautų miestelėnai, žmonės, kuriuos tiesiogiai lies pokyčiai ir plėtra. Kai žmonės dalyvauja planavime ir išreiškia savo poziciją, darbas būna daug sklandesnis ir efektyvesnis, nei tada, kai viskas nutariama už uždarų durų“;
„…Mes manome, kad žinias svarbu skleisti plačiai, tik tuomet žmonės girdi, ateina ir diskutuoja. Stengiamės viską daryti kuo atviriau, nes tada atsiranda skaidrumas ir bendruomenės pasitikėjimas…“
„…bendravimas su vietos bendruomene, nuolatinės konsultacijos su žmonėmis padeda jų (čia turima omenyje miesto savivaldybės administracijos) darbui, pagerina projektų vykdymą. Ateityje jie (miesto savivaldybės administracija) taip pat sieks maksimaliai viešinti savo veiklą, kvies miestelėnus dalytis idėjomis, dalyvauti svarstant miestui svarbius klausimus…“
Labai malonu skaityti šiuos sakinius ir norėtųsi tikėti, kad taip mieste ir yra, o jei dar nėra – tai tikimės, kad bus ateityje. Deja, šiandien, „bendradarbiavimo faktai“ su Žolynų gatvės bendruomene rodo visiškai kitą situaciją.
kvartalo. Kreipėmės į Tarybos narį su prašymu dėl mūsų bendruomenės nario įtraukimo į šią darbo grupę, tačiau iš darbo grupės buvo gautas neigiamas atsakymas, o sprendimas dėl naujos mokyklos vietos buvo priimtas „už uždarų durų“.
Bendruomenės iniciatyva buvo išanalizuota esama situacija. Atlikti net mažesnio dydžio – 720 ir 560 vietų skaičiaus progimnazijos pastatų su aplinka programos skaičiavimai parodė, kad net 560 vietų mokykla, atitinkanti tokiam statiniui keliamus reikalavimus, bei galiojančio teritorijos detalaus plano sprendinius, šioje teritorijoje, kad ir kaip norėtų tam tikri miesto valdžios atstovai, deja, bet netelpa. Komplikuotos gali būti mokyklos antžeminės korpusų jungties per D kategorijos gatvę, bei transporto organizavimo (įvertinant ir numatomą daugiabučių namų kvartalo statybą Danės upės slėnyje), kokybiškos patalpų insoliacijos (įvertinus sklypų parametrus), bei mokyklos lauko žaidimo aikštelių, automobilių parkavimo aikštelių talpinimo sklype galimybės.
Tai patvirtino vėliau sekusio mokyklos projektavimo paslaugų pirkimo rezultatai ir atsiradęs poreikis koreguoti šio s teritorijos detalųjį planą.
2016 m. liepos 28 d. miesto Tarybos posėdžio metu bendruomenė oficialiai kreipėsi į miesto Tarybą su prašymu, svarstyti mažesnės programos ugdymo arba ikimokyklinio ir privalomojo priešmokyklinio ugdymo įstaigos statybą, siekiant užtikrinti kokybiškas vaikų mokymosi ir pedagogų darbo sąlygas. Be to, prašėme, kad būtų organizuotas viešas projekto konkursas, nes mokykla yra viešas objektas. Toks, projekto konkurso, formatas būtų leidęs visiems miestiečiams susipažinti su svarbiu viešu objektu, pamatyti visus, o ne vieną, konkurso dalyvių siūlomus mokyklos projektus, užtikrintų galimybę dar iki darbų vertinimo išreikšti savo nuomonę tiek mokyklos kolektyvui, tiek aplinkinių rajonų gyventojams.
Tačiau miesto Taryba priėmė kitą sprendimą, o administracijos darbuotojai, beje, valstybės tarnautojai, leido sau neetiškai išsišaipyti iš bendruomenės narių, kurie už juos pačius atliko namų darbus. Tiesa, planuojamos progimnazijos mokinių skaičius buvo sumažintas iki 652 vietų.
Deja, Savivaldybės administracija nusprendė neorganizuoti viešo projekto konkurso, pasirinkdama projektavimo paslaugų pirkimo ekonominio naudingumo būdu procedūrą, kurios metu visi pasiūlymai ne tik vertinami, bet ir pristatomi tik uždarame komisijos posėdyje. Visuomenė šiuo atveju supažindinama tik su „konklavos išrinktuoju“ darbu, eliminuojant bet kokį platesnį jos dalyvavimą sprendimo priėmime.
Žolynų gatvės bendruomenė po keleto susitikimų su Savivaldybės administracijos vadovais gavo teisę deleguoti vieną bendruomenės narį dalyvauti viešo pirkimo konkurso komisijoje eksperto teisėmis. Bendruomenės valdybos posėdžio metu oficialiai atstovauti bendruomenę buvo deleguotas architektas, Žolynų gatvės gyventojas ir bendruomenės narys, Vaidotas Dapkevičius. Konkurso metu jo principingumo dėka buvo iškeltos projektinių
pasiūlymų atitikimo detaliajam planui ir tuo pačiu konkurso sąlygoms abejonės.
Iki šiol lieka neatsakytas klausimas – kodėl konkurso sąlygų nuostata laikytis detaliojo plano, bei konkurso metu pateikta išlyga (atsakymo konkurso dalyviams forma), kad galimas detalaus plano koregavimas tikslinant statinių vietą projekto sklypo plano dalies rengimo metu, virsta planavimo, o tuo pačiu ir viešumo reikalaujančia užstatymo tankumo ir intensyvumo didinimo procedūra. Procedūra, formaliam vienos alternatyvos įteisinimui.
Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus 2017 m. gegužės mėnesį pateikta šio pirkimo vertinimo išvada puikiai iliustruoja konkurso eigą ir rezultatą: „…atsižvelgdama į nustatytus Įstatymo pažeidimus, nurodytus šios vertinimo išvados II dalyje, imperatyvioms Įstatymo nuostatoms prieštaraujanti 2017-04- 06 Pirkimo sutartis Nr. J9-845, Tarnybos nuomone, turėtų būti nutraukta, ir, esant poreikiui, organizuojamas naujas viešasis pirkimas…”
Žolynų gatvės bendruomenė kartu su Klaipėdos Tauralaukio progimnazijos tėvų tarybos pirmininku R. Juška, Šilojų gatvės seniūnaičiu A. Mockumi 2017-03- 03 raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu informuoti, kur ir kaip bus galima susipažinti su pasirinkto mokyklos techninio projekto sprendiniais, t.y. kaip ir kur jie bus eksponuojami (el. erdvėje, Savivaldybės administracijos patalpose ir pan.). 2017-03- 30 gautas
atsakymas: „…Informacija apie viešą projektinių pasiūlymų pristatymą bus skelbiama Klaipėdos miesto savivaldybės internetiniame puslapyje…”. Praėjo daugiau nei pusė metų – mes vis dar laukiame…
Įdomu yra tai, kad 2017-08- 23 savivaldybės administracija įstatymo nustatyta tvarka savo interneto svetainėje paskelbė apie pradėtą mokyklos pastatui numatytos teritorijos detalaus plano korektūros procedūrą. Kadangi viešo pirkimo laimėtojo projektuojama mokykla numatytoje teritorijoje pagal galiojančio detaliojo planavimo dokumentuose nustatytus rėžimus netelpa, tai tapo reikalinga pakeisti detalaus plano rodiklius, taip, kad tokio dydžio statinys su jam reikalinga infrastruktūra tilptų.
Planavimo procedūra turbūt nebenagrinės alternatyvų šios vietos urbanistiniam sprendimui, nes alternatyva jau parinkta minėtame paslaugų pirkimo konkurse (detalaus plano korektūros iniciatorius – šį konkursą laimėjusi įmonė), kuriam pateikti darbai taip ir liko viešai nepristatyti.
Turbūt taip buvo siekiama išvengti platesnės diskusijos su Žolynų gatvės bendruomene. Diskusijos, kuri nors ir buvusi gana aktyvi, vis dėlto tapo pagrindu susitarimams, įtvirtintiems iki šiol galiojančiame teritorijos detaliajame plane.
Tokie veiksmai niekaip nesusišaukia nei su miesto administracijos propaguojama darnaus planavimo nuostata, nei su straipsnio pradžioje cituotomis
iškalbingomis frazėmis apie vietos bendruomenių įtraukimą į miesto planavimą.
Viešoje erdvėje yra teigiama, kad šios mokyklos projektavimas ir statyba miestui (tai yra mums visiems) kainuos apie 6 mln. eurų. Labai norėtumėme, kad miesto valdžia patikslintų šią sumą ir neklaidintų gyventojų, nes viešoje erdvėje taip pat skelbiama, kad dėl atsirasiančios mokyklos iš teritorijos yra būtina iškelti esančias požemines komunikacijas (geriamo vandens tiekimo ir kanalizacijos, ryšių kabelius, šilumos perdavimo tinklus ir t.t.), net užsiminta apie pėsčiųjų tiltą per upę Tauralaukio vaikų susisiekimui su būsima mokykla ir t.t.
Tad kiek gi kainuos mokesčių mokėtojams progimnazijos statyba Kretingos gatvėje? Kokia šios sumos dalimi prisidės būsimojo daugiabučių kvartalo prie upės statytojai, arba būsimieji jo gyventojai? Turint omenyje, kad visų šio būsimo kvartalo gyventojų reikmėms projektuojama ne tik mokykla, bet ir mokyklos kompleksą kirsiantis pagrindinis išvažiavimas į Kretingos gatvę. O toks sprendimas kelia visų būsimųjų mokinių saugumo klausimą, į kurį antžeminė mokyklos pastatus jungsianti galerija netaps vieninteliu tinkamu atsakymu.
Pabaigai norėtumėme Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovams priminti, kad vietos savivalda – tai miesto nuolatinių gyventojų bendruomenės, turinčios Konstitucijos joms suteiktą savivaldos teisę, savitvarką ir savaveiksmiškumą. Gi savivaldybės institucijos atsakingos už šios, savivaldos teisės įgyvendinimą, veikdamos savivaldybės bendruomenės interesais. Natūralu, kad tokius interesus ima formuluoti vietos bendruomenės,
kurių gerbūvį visų pirma paveikia bet kokie savivaldos institucijų priimti sprendimai ir iš to sekantys veiksmai bei rezultatai.
Mes, Žolynų gatvės bendruomenė, geriausio rezultato siekiame nuosekliai ir atvirai. Gi miesto valdžios veiksmus sunku apibūdinti, įžvelgti juose minėtų interesų derinimą ir įgyvendinimą. Tapkite pagaliau verti tikros savivaldos institucijos vardo ne tik viešųjų ryšių kuriamose antraštėse, bet ir savo miesto bendruomenių tarpe.
Žolynų gatvės bendruomenės valdyba
Keičiant Klaipėdos miesto bendrąjį planą turėtų būti orientuojamasi į antrąjį uosto plėtros scenarijų, kuris numato uosto plėtrą pietinėje Klaipėdos dalyje: už tai šiandien pasisakė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.
Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, miesto politikai pritarė tokiam raidos scenarijui, kurio įgyvendinimas, savivaldybės specialistų ir išorės architektų-urbanistų vertinimu, turėtų mažiausiai neigiamų pasekmių miestui, o uostui būtų numatyta galimybė plėstis ir padidinti krovos apimtis net tris kartus. Kartu uostamiesčio vadovas pažymi, kad šis tarybos sprendimas neužkerta galimybės ateityje įgyvendinti ir ambicingesnius uosto planus.
„Nei miestas, nei uostas nėra suinteresuotas stagnacija ir manau, kad niekas iš posėdžio metu buvusių salėje nekvestionuoja uosto svarbos. Tačiau šiandien turime suvokti vieną dalyką: mes kalbame ne tik apie tai, kam mes pritariame, daug svarbiau, kam mes neužkertame kelio ateityje. Antroji alternatyva neužkerta kelio ateityje įgyvendinti ir maksimalų uosto plėtros scenarijų, jeigu to prireiks. Žinoma, prieš tai sukūrus reikalingą teisinę bazę, numačius adekvačius kompensavimo už nuostolius mechanizmus, pateikus aiškius atsakymus į visus klausimus. Ir visa tai turi būti sudėliota ne miesto, ar uosto, o Vyriausybės lygmenyje. Šiandien to nėra, tad tvirtinti ketvirtąjį raidos variantą žiūrint vien į ekonominį naudingumą, būtų neatsakinga. Esame už uosto plėtrą, bet už subalansuotą plėtrą suvaldant visas neigiamas pasekmes“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Miesto raidos alternatyvose taip pat numatyta galima dalies uostamiesčio centre esančių uosto teritorijų konversija, keičiant jų naudojimo pobūdį, atveriant prieigą miesto gyventojams prie vandens, suformuojant patrauklias teritorijas poilsiui, rekreacijai, gyvenimui ir darbui. Užsienio šalių praktika rodo, kad uostams plečiantis į išorę, miestų centruose esančių uosto teritorijų konversija įvyksta natūraliai.
Taryba, pritarusi antrajai raidos alternatyvai, siūlomai kai kurių uosto teritorijų konversijai pritarė su pastaba, kad konversija bus vykdoma tik esant miesto, uosto ir privataus sektoriaus susitarimui.
„Aš suprantu, kad konversija nededant ant stalo jos suvaldymo ir įgyvendinimo plano, natūralu, kai kam kelia konvulsiją. Tai normali reakcija. Apie konversiją miestas gali kalbėti tik tada, jeigu sutampa miesto, uosto ir toje teritorijoje dirbančio operatoriaus interesai. Spekuliacijų, kad kažkas kažką išstums, išguis, šioje vietoje negali būti. Kas uostą mato kaip priešą, tas negali būti draugas miestui“, – sako V. Grubliauskas.
Iš viso tarybai buvo pristatyti 4 miesto raidos scenarijai, kurie buvo sumodeliuoti atsižvelgiant į keturis galimus uosto plėtros scenarijus: minimalią plėtrą, plėtrą pietinėje dalyje, plėtrą šiaurinėje dalyje ir maksimalią plėtrą – tiek šiaurinėje, tiek pietinėje miesto dalyse. Antrąjį plėtros scenarijų kaip optimaliausią įvardijusių savivaldybės specialistų ir išorės architektų-urbanistų nuomone, uostui plečiantis pietų kryptimi, susisiekimas su uostu galėtų vykti būsimuoju pietiniu aplinkkeliu, be to, iš šios uosto plėtrai numatomos teritorijos yra lengviausiai pasiekiama laisvoji ekonominė zona.
„Gyventojams pasekmės būtų minimalios, nes praktiškai visos komunikacijos vyktų už miesto ribų. Tai variantas, suteikiantis galimybę į priekį žengti tiek uostui, tiek miestui“, – sako miesto bendrojo plano rengėjų konsultantas, architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis.
Anot M. Pakalnio, pirmąjį variantą, nenumatantį uostui plėtros galimybių, būtų galima rinktis tik prognozuojant krizę ir stagnaciją. Trečias ir ketvirtas variantai yra labai ambicingi, atveriantys uostui dideles galimybes, tačiau turintys pakankamai didelių iššūkių: reikėtų galvoti apie Melnragės gyvenvietės iškeldinimą, atsirasiančias krantotvarkos problemas ir jų sprendimą, papildomų transporto komunikacijų tiesimą krante. Pasak architekto-urbanisto, šiandien tai sunkiai įgyvendinamas variantas, tad jis gali būti suvokiamas kaip ambicingas ateities tikslas, sukuriantis didžiules galimybes.
Perkančiosioms organizacijoms praktikoje ne visada aišku, kada turėtų būti vykdomas projekto konkursas, o kada tinka kitos viešojo pirkimo procedūros. Ar turėtų būti pasirinktas projekto konkursas, ar kiti Viešųjų pirkimų įstatyme, perkančiųjų organizacijų supaprastintų pirkimų taisyklėse nustatyti pirkimo būdai, priklauso nuo perkamo objekto specifikos.
Kada turėtų būti vykdomas projekto konkursas
Projekto konkursas turėtų būti vykdomas tuomet, kai reikia išsirinkti geriausią siūlomą idėją (planą, projektą) dėl teritorijų planavimo, architektūros ir panašiai. Iki šiol teisės aktai nenustatė aiškių sąlygų, kada laimėtojas turėtų būti parenkamas tik taikant projekto konkursą, ši problema sprendžiama keičiant teisės aktus.
Architektūros įstatymo projekto 13 straipsnio 1-2 dalyse numatyti atvejai, kada turi būti vykdomi architektūriniai konkursai. Architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai (toliau – konkursas) geriausiai statinio architektūrinei idėjai, pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose, ir (ar) urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti. Konkursų tikslas – siekti šių objektų architektūros kokybės, optimalaus kokybės ir kainos santykio. Tokiais objektais pripažįstami:
1) miestų teritorijų vystymo bendrosios kryptys;
2) miestų ir miestelių plėtrai bei savitumo išsaugojimui reikšmingų jų teritorijos dalių erdvinio vystymo kryptys;
3) statiniai (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nuolatos nedirba) miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse, registruotose Kultūros vertybių registre, ar centrinėse miestų dalyse, taip pat statiniai, kurių atsiradimas darys poveikį miesto ar miestelio istoriškai susiklosčiusiai urbanistinei erdvinei struktūrai ir aplinkos formavimui;
4) valstybę, savivaldybes ir miestus reprezentuojanti architektūra Lietuvoje ir užsienio šalyse (paviljonai, ekspozicijos tarptautinėse parodose, valstybės diplomatinės atstovybės ir kiti);
5) restauruojami ir (ar) pritaikomi bei atkuriami nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (statiniai) arba rekonstruojami ir statomi nauji statiniai kultūros paveldo objektų teritorijose;
6) statiniai teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais.
SVARBU! Aukščiau nurodytiems objektams planuoti ar projektuoti, perkančiosios organizacijos, pirkdamos teritorijų planavimo ar statinio projektavimo paslaugas, turi vykdyti projektų konkursus statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti.
Pavyzdžiui:
- norint išsirinkti idėją dėl miesto centrinės aikštės sutvarkymo – vykdomas projekto konkursas;
- norint nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus nereikalinga urbanistinė architektūrinė idėja, todėl nereikia ir projekto konkurso – vykdomos viešojo pirkimo procedūros.
Projekto konkurso vykdymo ypatumai
Tarptautinės vertės projekto konkursai vykdomi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir Aplinkos ministro patvirtintomis Projekto konkurso organizavimo taisyklėmis. Supaprastintus pirkimus perkančiosios organizacijos atlieka pagal savo pasitvirtintas supaprastintų pirkimų taisykles, kurias skelbia CVP IS ir savo tinklapyje, jei tokį turi.
Jei perkančiosios organizacijos projekto konkursą planuoja vykdyti pagal savo supaprastintų pirkimų taisykles – jos privalo užtikrinti, objektyvų ir nešališką planų (projektų) vertinimą, todėl turėtų ir taisyklėse numatyti, kad planai (projektai) teikiami anonimiškai, numatyti atitinkamus reikalavimus vertinimo komisijos nariams, pasiūlymų rengimui, jų vertinimui ir pan.
Prieš projekto konkursą perkančioji organizacija turi įsivertinti, kaip įsigis paslaugas ir tai numatyti pirkimo dokumentuose
Paslaugos iš projekto konkurso laimėtojo (laimėtojų) gali būti perkamos keletu būdų:
- projekto konkursas gali būti vykdomas kaip paslaugų pirkimo dalis, kai nustačius projekto konkurso laimėtoją su juo sudaroma paslaugų pirkimo sutartis;
- perkančioji organizacija gali projekto konkurso laimėtoją (laimėtojus) apdovanoti prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius dalyvius).
Jei perkančioji organizacija numato skirti prizus laimėtojams, tuomet pirkimo dokumentuose tai turi būti numatyta, nurodant ir kas bus laikoma laimėtojais (ar pirma, antra ir trečia vietos, ar tik tie tiekėjai, kurie pagal surinktus balus užims pirmą vietą).
Perkančioji organizacija projekto konkurso dokumentuose privalo nurodyti, kad paraiška turi būti pateikiama raštu ir pasirašyta tiekėjo ar jo įgalioto asmens, o projektas – pateikiamas užklijuotoje pakuotėje su ant pakuotės užrašytu projekto devizu (trumpu projekto idėjos apibūdinimu). Kartu su projektu pateikiamas atskiras užklijuotas vokas su užrašytu tuo pačiu devizu. Voke turi būti įdėtas projekto devizo šifras – tiekėjo pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono bei fakso numeriai ir projekto galiojimo užtikrinimo dokumentai.
Projekto konkurso komisija
Projekto konkursą organizuoja ir gautus planus ar projektus vertina perkančiosios organizacijos sudaryta vertinimo komisija. Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 9 fizinių asmenų, nesusijusių su projekto konkurso dalyviais. Komisijos nariais (išskyrus pirmininką) gali būti ir samdomi asmenys. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Sprendimai priimami tik vertinimo komisijos posėdžiuose, posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario nuomonė. Komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių.
SVARBU! Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos.
Vertinimo kriterijai
Vertinimo kriterijai nustatomi pirkimo dokumentuose. Vykdant projekto konkursą, vertinimo kriterijai nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.
SVARBU! Statybos įstatyme numatyta pareiga atestuotiems architektams laikytis Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso. Šiame etikos kodekse numatyta, kad architektūros paslaugų teikėjas nedalyvauja jokiame projektų ar konkurenciniame konkursuose ir neteikia pasiūlymo, kai darbo ar paslaugų kokybės vertinimas arba būsimo paslaugų teikėjo profesinės kvalifikacijos vertinimas nėra dominuojantis kriterijus, vadovaujantis SIM direktyvos (COD 2004/0001) 1(1)12 straipsniu.
Architektams, kai jų veikloje nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimai, atestavimą atliekanti organizacija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams ir nustato jo turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti.
Atsižvelgiant į Statybos įstatymo nuostatas, tais atvejais, kai renkama architektūrinė idėja arba perkamos paslaugos projekto architektūrinei daliai parengti (atskirai arba kartu su visu projektu), turėtų būti taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus arba kiti kriterijai, kurie remiasi ne mažiausia kaina.
Siekdama išsirinkti geriausią idėją, perkančioji organizacija gali nustatyti ir minimalią balų sumą, kurios nesurinkusių tiekėjų pasiūlymai bus atmetami.
Vertinimas
Vertinami tik anonimiškai pateikti planai ar projektai. Vertinimo komisija gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus tik tuomet, kai komisija prieina bendros nuomonės ar priėmus bendrą sprendimą dėl geriausio plano ar projekto.
Projekto konkursui pateiktų projektų įvertinimui gali būti rengiamas viešas aptarimas, kuriame juos analizuoja Komisijos pakviesti ekspertai. Šio aptarimo išvados įforminamos protokolu.
Rekomenduojama dėl kiekvieno iš vertinamo projekto rašyti recenzijas, kurios būtų teikiamos tiekėjams.
Komisija gali ir neskirti pirmosios vietos, jeigu mano, kad pateikti projektai atitinka formalius reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į projekto konkurso dokumentuose nurodytus tikslus, perkančiajai organizacijai yra nepriimtini.
Viešumas, informavimas, ataskaitos
Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo vokų su projektų devizų šifrais atplėšimo procedūros įforminimo (o atviro projekto konkurso atveju – ir dalyvių kvalifikacijos patikrinimo) raštu praneša kiekvienam kandidatui ir dalyviui apie projektų eilę, o kurio projektas neįrašytas į šią eilę – ir projekto atmetimo priežastis. Rekomenduojama kiekvienam dalyviui teikti jo projekto vertinimo recenziją.
Perkančioji organizacija apie projekto konkurso rezultatus privalo per 14 dienų pateikti ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnybai. Ataskaitos skelbiamos viešai CVP IS, jose nurodoma projekto konkurso dalyviai (kandidatai), atmesti projektai ir atmetimo priežastys, patvirtinta projektų eilė ir kt. informacija.
Konfidencialumas
Vykdant projekto konkursus, taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio nuostatos dėl konfidencialumo reikalavimų.
Nelaimėjusių projektų grąžinimas tiekėjams
Perkančioji organizacija privalo grąžinti projekto konkurso dalyviams nelaimėjusius projektus iki konkurso dokumentuose nurodytos datos. Perkančioji organizacija nustatydama šią datą turi įsivertinti laiką, skirtą projektams nagrinėti, tiekėjų informavimui, pretenzijų nagrinėjimui, jei būtų gauta, ir pan.
Ginčai
Pretenzijos ir skundai projekto konkursuose teikiami Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriuje nustatyta tvarka.
Viešųjų pirkimų tarnyba 2017-04-04
Jau parengtas uosto bendrojo plano (BP) koncepcijos projektas ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita, tad prasideda ir labai aršių diskusijų metas.
Miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika nepritaria nei trečiam, nei ketvirtam koncepcijos variantams, numatantiems išorinį uostą Baltijos jūroje. Uosto direkcija pasisako už ketvirtąjį variantą – už maksimalią uosto plėtrą. Tad akivaizdu, kad suderinti uosto, kuris jau 20 metų nebuvo plečiamas ir nieko nedarant gali tapti nekonkurencingas, bei miesto, kuriam svarbu, kad gyventojai turėtų ir rekreacinių zonų, interesus nebus lengva.
Nori „Post Panamax”
Vienas iš uosto BP rengėjų – UAB „Sweco Lietuva”, rengianti ir naująjį Klaipėdos miesto bendrąjį planą. Uosto direkcija stengiasi nevilkinti proceso ir greičiau įgyvendinti savo tikslus, nes klientai metų metais laukti negali, tad ėmėsi pirma rengti atskirą uosto BP. Jį derinti turės net 26 institucijos. Teigiama, kad BP planas uostui reikalingas tam, kad ateityje nebereikėtų kiekvienam objektėliui rengti detaliojo plano.
Uosto BP koncepcijos projektas ir SPAV ataskaita jau buvo pristatyta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai, užvakar – ir plačiajai visuomenei.
Koncepcija rengiama laikotarpiui iki 2040-ųjų. Tad ji apima ir tam tikrą teritoriją už uosto ribų – pateikiami pasiūlymai, ką miestas galėtų įtraukti į savo BP.
Planuojama ir dabartinė uosto teritorija, ir rezervinės, tarp kurių yra ir apie 350 ha plotas prie Vilhelmo kanalo, jau priklausantis Klaipėdos rajonui. Įtraukta ir išorinio reido akvatorija.
Teigiama, kad norėdamas išlikti konkurencingas Klaipėdos uostas privalo imtis priemonių. Vienas svarbiausių tikslų – galimybė priimti „Post Panamax” tipo laivus, t. y. pačius didžiausius, kokie tik gali įplaukti į Baltijos jūrą (jų ilgis – 365 m, plotis – 50 m, grimzlė – 16,4 m). Juos norima priimti visame Klaipėdos uoste, išskyrus Malkų įlanką. Tokiu atveju uosto laivybos kanalas turi būti 200 m pločio, 17 m gylio, laivų apsisukimo ratas – ne mažesnio nei 420 m pločio.
Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Vakarų ekspresas” ketvirtadienio numeryje
Uostamiesčio architektai tikina, kad Klaipėdos savivaldybė pastaruoju metu ignoruoja jų bendruomenės nuomonę ir visuomenei svarbių objektų projektavimo paslaugas perka be projekto konkurso, pasiūlymus vertina taikydama tik mažiausios kainos arba ekonominio naudingumo kriterijus.
Piktinamasi ir tuo, kad svarbių miestui objektų projektavimo konkursus organizuoja ne Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamentas ar Architektūros ir miesto planavimo skyrius, o Investicijų ir ekonomikos departamentas.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) pirmininkas Vaidotas Dapkevičius tikina, kad procesas vyksta stichiškai ir vertinti pasiūlymus pakviečiamas tik vienas kitas architektas, kuris vienas būdamas komisijoje neužtikrina kokybės. Anot jo, kai architektūrinės paslaugos perkamos kaip kareiviški batai, nieko gero tikėtis nereikia.
Savivaldybės atstovai savo ruožtu akcentuoja, jog jau yra įsipareigota sukurti tvarką, kokiais atvejais bus skelbiami architektūriniai konkursai.
Yra geresnis būdas?
Pasak V. Dapkevičiaus, taikant ekonominio naudingumo kriterijų „sumuojama daug visokių dalykų ir neretai objektas būna nei gražus, nei ekonomiškas”. Be to, projektai yra pristatomi komisijai uždarame posėdyje ir ji žino, kieno tai darbas, todėl gali atsirasti ir subjektyvumo. Esą kyla ir komisijos kompetencijos klausimas.
„Perkant vadovaujantis ekonominio naudingumo principu idėja yra tarsi niekinė, tik dėl vaizdo. Patiks – įgyvendins, nepatiks – ne. Architektai, dalyvaujantys tokiuose konkursuose, turi susitaikyti su tuo, kad jų idėja gali būti labai lengvai keičiama užsakovo noru. Tad, pavyzdžiui, kas dabar gali pasakyti, kad Danės skveras bus būtent toks, kokį jį pavaizdavo autoriai? Yra pavyzdžių, kai po tokio konkurso nupirktas sprendimas neatpažįstamai pasikeitė”, – sakė V. Dapkevičius.
Kur kas civilizuotesnis būdas esąs vadinamasis projekto konkursas, kai perkamos architektų, planavimo ir kitos paslaugos. Taikant jį gali dalyvauti ir piliečiai, nes prieš priimant sprendimą darbai eksponuojami viešai. Šis būdas išlaiko ir autorinių teisių apsaugą, jam būdingas anonimiškumas – vertinimo komisija nežino, kas yra projekto teikėjas, tad taip išvengiama subjektyvumo. Tokiais atvejais neretai numatomos premijos darbų autoriams, tad esą galima pasikviesti geresnių architektų.
Architektai sutinka, kad projekto konkurso nereikia kiekvienam objektėliui. Tačiau kai Atgimimo aikštės, Danės skvero projektai nebuvo viešai eksponuojami, o parodyti tik tie, kurie laimėjo konkursą, tai sukėlė daugybę klausimų.
„Architektūra – gana subjektyvus dalykas, todėl labai svarbi visa architektūrinių sprendimų priėmimo eiga. Žinoma, sprendimus turi priimti kvalifikuoti komisijos nariai, bet jie turi turėti galimybę atsižvelgti ir į visuomenės nuomonę. Jeigu kyla visuomenės nepasitenkinimas, jie svarstydami darbus gali tai įvertinti. Projektai, kurie formuos miesto veidą net ne 10, o daugiau metų, turėtų būti plačiai aptariami. Kai kalbame apie viešus objektus, statomus valstybės lėšomis, turėtume pasirinkti tokį viešųjų pirkimų būdą, kuris duotų kuo geresnį rezultatą”, – kalbėjo V. Dapkevičius.
Jo teigimu, kai LASKAO organizavo Naujojo turgaus rekonstrukcijos konkursą, buvo viešai pateiktos net vertinimo komisijos išvados ir kviestų architektų recenzijos. V. Dapkevičiaus manymu, tokie dalykai sumažina įtampą visuomenėje.
PAVYZDYS. Anot architektų, kai buvo organizuotas Naujojo turgaus rekonstrukcijos konkursas, buvo viešai pateiktos net vertinimo komisijos išvados ir kviestų architektų recenzijos. Tokie dalykai esą sumažina įtampą visuomenėje. Projektuotojų vizualizacija.
Tačiau visai neseniai šalia „Kultūros fabriko” planuojamo daugiaaukščio automobilių parkavimo pastato projektas nupirktas taikant mažiausios kainos konkursą – nebuvo jokių architektūrinių pasiūlymų, o atsiras didelis pastatas šalia senamiesčio. Matant tokius dalykus architektams darosi graudu.
Vienas iš esminių reikalavimų sprendžiant apie architektūrą yra objekto derėjimas prie kraštovaizdžio. Kol kas tai sprendžia miesto vyriausiasis architektas. Tais atvejais, kai kalbama apie visuomenei svarbius statinius, jie, V. Dapkevičiaus manymu, galėtų būti aptariami su architektais.
Klaipėdos architektai ketina inicijuoti diskusijas šiuo klausimu ir su Klaipėdos savivaldybės atstovais, ir su politikais.
„Turime visi dirbti kartu. Priešprieša nieko gero neduos. Europoje gal ir nėra tokios didelės problemos, tačiau ir jos architektai apie tai diskutuoja. Pas mus problema ta, kad stebimas idėjų trūkumas. Kai esu prašomas parodyti, kokių architektūros šedevrų Klaipėdoje atsirado per pastaruosius 20 metų, pasijuntu nejaukiai”, – kalbėjo LASKAO pirmininkas.
Nori tarptautinių konkursų
Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas sako, kad abu viešųjų pirkimų būdai yra geri. Anot jo, skirtumas galbūt tik tas, kad architektūriniuose konkursuose pati Architektų sąjunga atrenka geriausius darbus, o kai Savivaldybė organizuoja ekonominio naudingumo konkursus, ji pati kviečia ekspertus. Jie, anot R. Zulco, yra labai kompetentingi ir jau užsitarnavę vardą.
Pasak R. Zulco, daugelis klaipėdiečių architektų turi savo braižą, yra atpažįstami, tad jų darbų slėpimas kodais nieko iš esmės nekeičia. Šis dalykas galbūt aktualesnis jauniems architektams.
„Išskirtiniams Klaipėdos objektams reikėtų rimtų tarptautinių architektūrinių konkursų, kad būtų kuriami architektūriniai šedevrai. Tai tikrai būtų aukštesnė kartelė ir didelė vertybė miestui. Tai iš tikrųjų ateityje reikėtų daryti. Ir Europoje išskirtini objektai atsirado tada, kada buvo organizuojami dideli tarptautiniai architektūriniai konkursai”, – sakė R. Zulcas.
Anot jo, visoms aikštėms ir erdvėms buvo skelbiami ekonominio naudingumo konkursai, visuose juose dalyvavo architektai. Tačiau skverai iš esmės nebuvo pertvarkomi, buvo sprendžiami tik dangų, apšvietimo, želdinių ir kiti klausimai. Atgimimo aikštėje ir Danės skvere, pasak R. Zulco, taip pat bus atliekama tik tvarkyba.
Anot pašnekovo, ekonominio naudingumo konkursas yra pripažintas visoje Lietuvoje. Jis taip pat citavo ES direktyvą, kad ateityje 70 proc. visų viešųjų pirkimų turi būti rengiami vadovaujantis ekonominio naudingumo kriterijumi. Pavyzdžiui, baseino projektavimo konkursui buvo keliami aukštesni reikalavimai, tad Lietuvos architektai buvo priversti susirasti kompanionus iš užsienio.
Departamento vadovo nuomone, svarbu, kad vertinant dalyvautų ne tik mūsų šalies ekspertai, bet ir užsienio, kurie turi objektyvų požiūrį. Tai Savivaldybė esą jau ir daro. Savivaldybė yra įsipareigojusi sukurti tvarką, kokiais atvejais bus skelbiami architektūriniai konkursai.
Šiemet Savivaldybė norėtų skelbti Vasaros estrados ir naujos bibliotekos pietinėje miesto dalyje architektūrinius konkursus.
„Sutinku, kad į diskusijas dėl visuomenei svarbių objektų reikia įtraukti kuo platesnius visuomenės sluoksnius. Pritarčiau ir siūlyčiau, kad tokiems objektams būtų organizuojami atviri tarptautiniai architektūriniai konkursai, kviečiant dalyvauti užsienio architektus, teikiant pasiūlymus bei tarptautinius architektūros ekspertus vertinant, tačiau tam tikslui Savivaldybėje yra būtina sukurti aiškią tvarką, kokiais atvejais mes galėtume pasirinkti tokį konkurso organizavimo būdą. Tokios tvarkos parengimą planuojame atlikti ateinančių metų pirmajame pusmetyje”, – jau anksčiau yra teigęs Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.
„Visuomenė pastatoma prieš faktą”
Edmundas ANDRIJAUSKAS, architektas
Nėra geras būdas pirkti vadovaujantis mažiausia kaina arba priimti pasiūlymus, kurie nerodomi visuomenei. Ji pastatoma jau prieš faktą – laimėjo konkursą, ir taškas. Tokiu atveju iš esmės nebūna geros kokybės. Savivaldybė renkasi tai, kas jai patogiau. Tačiau dėl to nepagreitėja nei rezultato atsiradimas, nei pagerėja kokybė.
Kad ir kaip būtų, vis tiek spręsti turi Savivaldybė, tačiau gerai, kad žmonės bent jau gali išreikšti savo nuomonę projektavimo metu, o ne jau gavę rezultatą, kaip yra ekonominio naudingumo konkurso atveju.
Dėl miestui svarbių objektų turėtų būti skelbiami architektūriniai konkursai, kad bent jau būtų galima rinktis iš kelių darbų. Pavyzdžiui, taip buvo organizuotas konkursas dėl paminklo Vydūnui.
„Architektai – kaip koks blogis”
Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, architektė
Situacija bloga todėl, kad tokius konkursus organizuoja ne specialistai. Manau, kad tai turėtų daryti Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento specialistai. Komisiją, kuri vertina architektūrinį sprendimą, sudaro Savivaldybės administracijos darbuotojai, išskyrus vieną kitą ekspertą. Manau, sprendimą, kuris darbas yra geriausias, turi priimti architektūrinį išsilavinimą turintys žmonės. Susidaro įspūdis, kad viskas vyksta kaip kokioje seniūnijoje. Sueina keli žmonės, pasižiūri ir nusprendžia. Glumina tai, kad niekam neįdomi architektų nuomonė. Todėl ir tas rezultatas būna toks.
Pasigendu viešumo, sužinome tik apie laimėtoją, o apie kitus variantus – ne. Normalūs architektai neina į tuos ekonominio naudingumo konkursus. Ten tokios kainos, kad gero produkto niekada negalėsi padaryti, tik vidutinišką darbelį. Blogiausia, kad Savivaldybė taip daro ir visuomenei skirtų objektų atžvilgiu. Man keistas toks požiūris, kad architektai yra kaip koks blogis. Bet mes šioje srityje žinome tikrai šiek tiek daugiau nei eilinis Savivaldybės klerkas.
Situacija labai prasta. Nėra jokių ambicingų projektų. Konkursai vyksta naudojant pasenusį būdą. Mažiausios kainos konkursas, susijęs su architektūriniu objektu, jau seniai baigtas reikalas Lietuvoje. Klaipėda – trečias šalies miestas, pretenduojantis būti antru, labai nekaip pasirodo. Savivaldybei linkiu paklausyti, ką žmonės šneka, ir daryti išvadas.
„Architektų sąjungai yra kur pasistengti”
Almantas MUREIKA, Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas
Manau, kad geriausią variantą galima išrinkti per projekto konkursą, kai viešai svarstomi projektai nežinant, kas yra autorius, ir po visų aptarimų renkamas geriausias. Tačiau projekto konkursai neskelbiami, matyt, norint greičiau gauti rezultatą, bet tas greičiau ne visada yra geriau.
Mums reikia nusistatyti reikšmingiausias vietas, objektus ir juos daryti lėtai, bet kokybiškai. Juk greito maisto restorane jo kokybė būna atitinkama. Prie pastatyto objekto rašto neprikabinsi, kad mums reikėjo greitai padaryti, nekreipkite į tai dėmesio.
Su Savivaldybės administracijos direktoriumi esame sutarę, kad metų pradžioje atrinksime tuos objektus, kurie nėra labai skubūs, kuriuos reikia kokybiškai padaryti ir rengsime projekto konkurso sąlygas. Bus reaguojama ir į Architektų sąjungos pastabas, ji nebus ignoruojama. Kiekviena kritika turi dalį tiesos. Neklysta tas, kas nedirba.
Klaipėdos architektai irgi galėtų labiau pasistengti. Kiek buvo skelbta architektūrinių konkursų – būna pora dalyvių, ir ne visada iš Klaipėdos. Tai mane stebina. Yra ir visiškai nepavykusių architektūrinių konkursų, pavyzdžiui, Turgaus gatvės liuteronų bažnyčios. Konkursą sužlugdė būtent Architektų sąjunga. Ji irgi turi būti labai pasirengusi, pasiruošusi tipinius nuostatus ir konkursą „gimdyti” ne pusę metų ar devynis mėnesius, o daryti greitai ir dalykiškai. Šioje srityje irgi yra problemų.
Atgimimo aikštei, Danės skverui rinkčiausi projekto konkursą. Dėl Atgimimo aikštės buvo skelbtas architektūrinis konkursas, buvo ir maketai, ir laimėtojas. Pagal išrinktą geriausią idėją buvo parengtas detalusis planas. Jis irgi labai ilgai svarstytas. Paskui sugalvota, kad tas detalusis planas blogas, reikia rengti naują. Naujas vėl viešai buvo svarstomas. Vėl miesto Taryba patvirtino koncepciją, vėliau – sprendinius. Dabar vėl visi diskutuoja, kokia ta aikštė turi būti. Taigi yra ypatingai diskutuotinos ir itin svarbios vietos. Dėl jų reikia kalbėtis su visuomene, o ne penkiems ekspertams užsidarius.
Tačiau nereikia pulti į kraštutinumą. Yra tokių vietų, dėl kurių neapsimoka organizuoti tokias ilgas diskusijas. Tada galima rinktis ir ekonominio naudingumo konkurso būdą. Sėkmingas to pavyzdys – arena. Man ji Lietuvoje gražiausia.
Bet kuriuo atveju galutinis sprendimas priimamas atsižvelgiant į ekspertų vertinimą. Bet skirtumas tas, ar jie vieni tai daro, ar pasiklausę visų nuomonių.
Viešųjų pirkimų būdo pasirinkimas dar nelemia sėkmės. Yra ir ne viešo pirkimo būdas – o šiaip „treniruotė” ieškant idėjų. Tada būna skelbiamas architektūrinės idėjos konkursas. Tačiau neaišku, kas rengs techninį projektą. Tada turi būti skelbiamas naujas viešojo pirkimo konkursas, kurio metu paaiškėja, kas projektuos. Tada iškyla autorinių reikalų klausimas, nes idėjos autoriai vieni, o projektuoja – kiti. Vilniuje ir įkliūta į tokius spąstus su Lukiškių aikšte.
Martyno VAINORIAUS nuotr.
| Zaiga Gaile (Latvija). Ypatingo pripažinimo sulaukusi dėl savo darbo su kultūrinę vertę turinčiais pastatais ir kvartalais architektė, daugelio medinių namų rekonstrukcijos autorė; apdovanota Nacionaliniais Latvijos architektūros prizais. | |
|
Gertjan de Jong (Olandija). Jo studijos DMDJS sukurtas Rozet kultūros centro Arnheime interjeras 2014 m. laimėjo nacionalinį interjero architektūros prizą Olandijoje. |
|
| Hannes Praks (Estija). Estijos meno akademijos Architektūros ir interjero departamento vedėjas; inovatyvių komercinių, biurų, viešų pastatų, parodų interjerų autorius. |
Žiuri komentaras: Stipri, raiški interjero koncepcija suderinta su aiškiu, originaliu ir itin racionaliu išplanavimu. Interjero idėja susijusi su istorinės Vilniaus dalies kontekstu ir senu plytiniu pastatu, kuriame yra butas. Tuo pačiu butas labai patogus ir jaukus, architektai apgalvojo kiekvieną mažo buto erdvės centimetrą. Jaunatviška, šiuolaikinė senamiestiško architektūrinio charakterio interpretacija įgyvendinta su dideliu dėmesiu detalėms sumaniai panaudojant demokratišką statybos biudžetą.
Į Geriausio buto apdovanojimą taip pat pretendavo:
Butas Basanavičiaus g. Dovilė Piekytė, Normundas Vilkas, Dovilė Paunksnytė („AKTA“). Nr. 103
Belmonto loftas. Dalia Jakeliūnaitė. Nr. 71
GERIAUSIAS NAMO INTERJERAS
Slėnio vila. Arūnas Liola, Rolandas Liola, Edgaras Neniškis, Margarita Kaučikaitė, Enrika Geštautaitė (“ARCHES”). Nr. 51
Žiuri komentaras: Realybėje pastatas pranoksta nuotraukas. Vila – tai pavyzdys, kad interjero ir pastato architektūra yra vientisas kūrinys, kurio negalima padalinti. Namas harmoningai įterptas į gamtinį kraštovaizdį, maksimaliai atskleidžiant pastarojo privalumus, turint omenyje ir vaizdus pro langus, ir skirtingose pastato pusėse suprojektuotas lauko erdves – terasas. Vidinės namo erdvės suplanuotos taip, kad pastatas yra ir kompaktiškas, ir kartu labai erdvus, siūlantis erdvių skirtingoms veikloms. Ypatingai kokybiškas sprendimų įgyvendinimas, kruopščiai išspręstos detalės padėjo įgyvendinti vientisą architektūrinę idėją maksimaliai.
Į Geriausio namo interjero apdovanojimą taip pat pretendavo:
Vila kopose. Aidas Kalinauskas, Vaidas Tamošiūnas („Archispektras”). Nr. 62
Namas Vilniuje. Arch. Laurynas Žakevičius, arch. Evelina Gumuliauskaitė. Nr. 80
GERIAUSIAS BIURO INTERJERAS
„Treatwell“ biuras. Gytis Vaitkevičius (“Plazma”). Nr. 74
Žiuri komentaras: Biuras atspindi šiuolaikinės darbo vietos filosofiją – tai turi būti humaniška erdvė žmonėms, kurie daug valandų praleidžia monotoniškame darbe prieš mėlynus ekranus. Ši koncepcija įgyvendinta sukuriant jaukias, namus primenančias patalpas su virtuve, dideliu stalu susibūrimams, kambarius atskiriant tranformuojamomis stiklo sienomis. Greta bendravimui skirtų patalpų suprojektuoti kambariai ir pabūti ramumoje vienam ar netgi numigti.
Į Geriausio biuro apdovanojimą taip pat pretendavo:
DNB banko būstinė. Edgaras Neniškis, Toma Bačiulytė („ARCHES”, „LSA” architects,). Nr. 97
Biuras „Telegrafas“. Dalia Mauricaitė Kalinauskienė ir Nauris Kalinauskas | DEMOROOM. Nr. 91
GERIAUSIAS VIEŠAS INTERJERAS
Valstybės edukacijos centras. (“Processoffice”). Nr. 11
Žiuri komentaras: Ekspozicijos erdvėje puikiai suderinti fiziniai ir skaitmeniniai sprendimai. Turint omenyje ribotą biudžetą, pasiekti rezultatai – stulbinantys. Interjerui panaudotos pigios medžiagos, tačiau viskas atrodo puikiai. Kadangi architektai kartu buvo ir ekspozicijos kuratorių komandos dalis, žiuri atkreipia dėmesį į meno kūrinių integravimą į ekspoziciją. Čia dizainas panaudotas kaip įrankis paprastai paaiškinti sudėtingiems valstybės valdymo ir veikimo procesams.
Į Geriausio viešo interjero apdovanojimą taip pat pretendavo:
Restoranas „…Grey“. Justina Švaikovska, Inga Zabulionė, Sigita Antanavičienė, Gintaras Augūnas („Baltic Master“). Nr. 93
Utenos miesto istorijos ekspozicija. Skirmantė Vaitkevičiūtė (UAB „Ekspozicijų sistemos”). Nr. 19
J. Grochulsky (Lenkija) paminėjo, jog Lenkijoje architektūros kokybei taip pat gresia nuosmukis, nes dabartinė valdžia inicijuoja įvairius teisės aktų pakeitimus, kurie parengti neprofesionaliai (pvz., Statybos įstatyme norima įteisinti reglamentą, kad aplink bet kurį naujai statomą namą turėtų būti neužstatyta teritorija spinduliu, lygiu trims planuojamo pastato aukščiams).
Apžvalginės naujausios Lietuvos architektūros parodos „Žvilgsnis į save 2015-2016“ apdovanojimus pelnė Latvijos Nacionalinio meno muziejaus Rygoje, kūrybinio ofiso gamtoje „InTegra“, vilos slėnyje Vilniuje, gyvenamojo kvartalo Vilniuje “Rasų namai” ir biurų pastato Vilniuje “K29” architektai.
Vakar bene svarbiausio Lietuvos architektūros renginio – apžvalginės Lietuvos architektūros parodos „Žvilgsnis į save 2015-2016“ – metu paskelbti ir apdovanoti geriausi per pastaruosius dvejus metus Lietuvos architektų sukurti darbai.
Septintą kartą Lietuvos architektų sąjungos organizuojamai parodai daugiau nei 120 projektų medžiagą pateikė apie 70 architektų grupės bei pavieniai architektai.
Tradiciškai 5 geriausius projektus rinko tarptautinė komisija, sudaryta iš žinomų užsienio profesionalų. Prieš išrinkdami nugalėtojus Estijos architektų sąjungos pirmininkė, žurnalo „Maja“ redaktorė Katrin Koov, Latvijos nacionalinių architektūros apdovanojimų laureatas, biuro „Jaunromans un Abele“ vadovas Martins Jaunromans ir Lenkijos architektūros studijos „Medusa Group“ vadovas Lukasz Zagala aplankė 10 naujų pastatų bei viešųjų erdvių Lietuvoje ir Latvijoje, pretendavusius į prizus.
Penktadienį Kauno architektūros festivalio būstinėje Laisvės alėjoje, Kaune vykusio renginio metu lygiaverčiai prizai – skulptūrėlės „1/5 Metro“ – įteiktos Latvijos Nacionalinio meno muziejaus Rygoje („Processoffice ir Andrius Skiezgelas Architecture“), kūrybinio ofiso gamtoje „InTegra“ (Lijanos Petrikėnės grupė, „Vilniaus architektūros studija“, arch. L. Petrikėnė, I. Lukauskas, D. Kisielius), vilos slėnyje Vilniuje (“Arches”, arch. E.Neniškis, R.Liola, A.Liola, M.Kaučikaitė, E,Geštautaitė), gyvenamojo kvartalo Vilniuje “Rasų namai” (Paleko ARCHstudija (arch. R. Palekas, B. Puzonas, P. Išora) + architektūros studija PLAZMA (arch. R. Mikulionis, G. Vaitkevičius, P. Daugis) ir biurų pastato Vilniuje “K29” („Archinova“ + „PLH Arkitekter“, arch. A. Gvildys, A. Gvildys, S. Enrico Andersen, V. Kazlauskaitė, S. Paškevičienė, E. Šimeliūnas) autoriams.
Specialias padėkas žiuri skyrė gyvenamojo namo Vilniuje architektams L. Žakevičiui ir E. Gumuliauskaitei bei daugiabučių kvartalo Vilniuje, Basanavičiaus g., autoriams architektams R. Palekui, A. Palekienei, D. Uogintei, B.Puzonui ir S.Šlepikaitei („Paleko ARCHstudija“).
Naujausios Lietuvos architektų sukurtos architektūros virtualią parodą galima apžiūrėti tinklapyje www.lietuvosarchitektura.lt, taip pat – kataloge, kuriame pristatomi apie 80 vertinimo komisijos atrinktų geriausių 2015-2016 m. sukurtų Lietuvos architektų darbų. Iki š. m. lapkričio 10 d. parodos plakatai eksponuojami ir Kaune, Laisvės alėjoje.
Renginio partneris: Kauno architektūros festivalis; renginio mecenatas – Kultūros rėmimo fondas, renginio rėmėjas – Lenkijos institutas Vilniuje.
Kontaktinis asmuo: Rūta Leitanaitė, parodos kuratorė: tel. +37061572309, info@architektusajunga.lt
1/5 Metro: Latvijos Nacionalinis meno muziejus Rygoje („Processoffice ir Andrius Skiezgelas Architecture“)
1/5 Metro: Kūrybinis ofisas gamtoje „InTegra“ (Lijanos Petrikėnės grupė, „Vilniaus architektūros studija“, arch. L. Petrikėnė, I. Lukauskas, D. Kisielius)
1/5 Metro: Vilos slėnyje Vilniuje (“Arches”, arch. E.Neniškis, R.Liola, A.Liola, M.Kaučikaitė, E,Geštautaitė)
1/5 Metro: Gyvenamasis kvartalas Vilniuje “Rasų namai” (Paleko ARCHstudija (arch. R. Palekas, B. Puzonas, P. Išora) + architektūros studija PLAZMA (arch. R. Mikulionis, G. Vaitkevičius, P. Daugis)
1/5 Metro: Biurų pastatas Vilniuje “K29” („Archinova“ + „PLH Arkitekter“, arch. A. Gvildys, A. Gvildys, S. Enrico Andersen, V. Kazlauskaitė, S. Paškevičienė, E. Šimeliūnas)
Speciali padėka: Gyvenamasis namas Vilniuje (architektai L. Žakevičius ir E. Gumuliauskaitė)
Speciali padėka: Daugiabučių kvartalas Vilniuje, Basanavičiaus g. (architektai R. Palekas, A. Palekienė, D. Uogintė, B.Puzonas ir S.Šlepikaitė („Paleko ARCHstudija“).
.jpg)
Paskutiniame tarptautinio žurnalo „A10 new European architecture“numeryje – speciali rubrika „Eurovision“, kurioje 10 puslapių skirta šiuolaikinės Lietuvos architektūros kūriniams, architektams, aktualijoms. Šešiuose straipsniuose – 27 Lietuvos architektūros grupės, 5 socialinės-urbanistinės iniciatyvos, per 34 projektus ir per 130 architektūros kūrėjų, tyrėjų, organizatorių pavardžių. Rubrikos kviestinė redaktorė – Rūta Leitanaitė. Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Parsisiųsti „Eurovision Lithuania“ puslapius
Nuo 2004 m. kas 2 mėn. leidžiamas žurnalas „A10 new European architecture“ (Nyderlandai; www.a10.eu) yra vienas žinomiausių leidinių Europoje ir pasaulyje, išsamiai ir nuolat pristatantis naujausią Europos architektūrą tarptautiniu mastu.
Priešingai daugeliui kitų žurnalų, A10 orientuojasi ne į žymiausius, pasaulinę šlovę pelniusius ir plačiai publikuojamus architektus, o stengiasi aprėpti, analizuoti ir pristatyti platų architektūrinio lauko Europoje kontekstą Rytų, Centrinės ir Vakarų Europos šalyse. Žurnale ypač daug dėmesio skiriama jauniems architektūros kūrėjams, o taip pat bendros europietiškos kultūros analizei per naujausius architektūros kūrinius.
“Eurovision” yra 10 psl. kviestinio redaktoriaus sudaromas skyrius žurnale „A10 new European architecture”, skirtas išsamiai pristatyti vienos iš Europos šalių šiuolaikinę architektūrą.
Iki šiol šiame skyriuje savo šiuolaikinę architektūrą pristatė Danija, Italija, Belgija, Škotija, Rusija, Turkija, Airija, Slovėnija, Norvegija, Ispanija, Burgarija, Suomija, Olandija, Austrija, Vengrija, Islandija; suplanuotos Estijos, Albanijos, Rumunijos, Maltos, Lenkijos, Čekijos publikacijos. Lietuvos architektūra pristatyta „Eurovizijos“ skyriuje pirmą kartą.
Kviestiniai redaktoriai yra atrenkami bei kviečiami A10 redakcijos, jie atsakingi už „Eurovizijos“ turinį. Turinys (pristatomos temos, projektai, architektai) sudarytas bendradarbiaujant su A10 redakcija, taip pat konsultuojantis su LAS Taryba.
Lietuvos “Eurovision” skyriaus kviestinė redaktorė Rūta Leitanaitė bendradarbiauja su žurnalu „A10“ nuo 2007 m., žurnale publikuojami jos straipsniai, pristatantys šiuolaikinę Lietuvos architektūrą ir jos kūrėjus.
Paskutiniame #68 „A10. New European architecture“ numeryje:
– Šiandieninės architektūros aktualijos Lietuvoje „Between East and West“
– Besiplečianti architekto veikla: miesto kūrimas kartu su bendruomene „Building spaces and communities“
– Architektūros konkursai Lietuvoje: viešųjų pirkimų ir privačiomis lėšomis organizuojami konkursai „Winding roads towards quality“
– Lietuvos architektų paslaugų eksportas: Baltijos šalyse ir Rytuose (Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane) „Lithuanian architecture abroad“
– „Naujasis“ paveldas: Kauno tarpukario architektūra „Undisclosed Kaunas“
– interviu su trijų jaunų Lietuvos architektūros biurų atstovais „A friendly virus“
– jaunų architektų inicijuojamos architektūrinės inovacijos, eksperimentai, susiję su vandens telkiniais „Architecture meets water“
Pristatyti, paminėti projektai, architektai, architektūros tyrėjai, organizatoriai:
“Aketuri architektai” – Rietavo karietinės rekonstrukcija (arch. Milda Rekevičienė, Lukas Rekevičius, Alda Tilvikaitė)
„Š. Kiaunės architektūros studija“ – Panoraminis Zaraso ežero takas (arch. Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, T. Petreikis)
„G. Janulytės-Bernotienės studija“ – KTU verslo ir mokslo centras“Santaka” (arch. G. Janulytė-Bernotienė, R. Lydytė, A. Andriukaitienė, konstr. A. Ražaitis)
„AEXN+Co“ – kūrybinės dirbtuvės „Biržų viešosios erdvės“, projektas. Arch. T.Grunskis, M.Mankus, J. Dūdėnas, K.Zaleckis, R.Rimkus, J.Kindurytė, D. Čiupailaitė, B.Cope
„Metro architektūra“ – kūrybinės dirbtuvės „Biržų viešosios erdvės“, projektas. Arch. J.Biliūnas, A.Mačiulis, P.Kisielis, T.Džiugytė, S. Jatužienė
Arch. A. Černauskienė, A. Brazauskaitė, A. Galaunytė, R. Sanderson, E.Gruzdytė (kūrybinės dirbtuvės „Biržų viešosios erdvės“, projektas)
Moderatorės E. Archipovaitė, G. Godienė (kūrybinės dirbtuvės „Biržų viešosios erdvės“, projektas)
Inga Urbonaitė (urbanistė)
Laimikis.lt
BeePart
Kultflux
„DO architects“ (interviu su arch. Gilma Gylyte)
„PuPa“ (interviu su arch. Tadu Jonauskiu)
„YCL“ (interviu su arch. Aidu Barzda)
„Processoffice“ – Latvijos nacionalinis meno muziejus (arch. V.Biekša, R.Kilčiauskas, M.Kanevičius, G.Špogis, J.Stankevič, A.Kuliešiūtė, M.Nainytė, G.Datenytė, M.Petraitis, S.Dumčiūtė, P.Marozas, S.Šlepikaitė; “Andrius Skiezgelas Architecture”: arch. A.Skiezgelas, G.T.Gylytė, R.Mizaraitė).
„Ambraso architektūros biuras“ – DnB Nord Bank Rygoje ( arch. A.Ambrasas, M.Reklaitis, M.Sriubaitė); “Rupert” meno ir edukacijos centras Vilniuje (arch. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Mindaugas Reklaitis, konstr. Adomas Sabaliauskas, Domas Amolevičius);
„A2sm“ – Bauske bibliotekos projektas Latvijoje (arch. A.Sasnauskas, V.Malenko, G.Mamavičius, G.Ubarevičiūtė, J.Šykovas, I. Saldauskaitė); Zarasaičio ežero tramplinas (arch. A.Sasnauskas, V.Malenko, E.Rastauskas, G.Šegždavičius)
„Performa“ – Nacionalinis bokso centras Karagandoje (arch. V.Starkovskis, D.Dabulskis, G.Tiškus, H. Grigucevičius), „Avenue“ prekybos centras, „Green Garden“ apartamentai (arch. V. Starkovskis, E.Gečaitė, D.Dabulskis)
“JAD”+”Architektūros linija“ – Nacionalinis Kazachų dramos teatras Astanoje, Kazachstane (arch. S. Pamerneckis, T. Mazūras, G. Čaikauskas, E. Geštautaitė, V. Pliadis, K. Tyla, A. Palšytė)
UAB “Ekoprojektas”, “Viltekta”, “Architektūros linija” – Jungtinis gyvybės mokslų centras Saulėtekio miestelyje Vilniuje (arch. Gintaras Čaikauskas, Miroslav Šejnicki, Virginija Venckūnienė, Vytenis Raugala);
„Architektūros kūrybinė grupė“ – Nacionalinis fizinių ir technologinių mokslų centras Saulėtekio miestelyje Vilniuje (arch. Remigijus Bimba, Markas Gorpiničius, Gintautas Adlys, Laura Dabravalskytė); Socialinių mokslų kolegija Vilniuje (arch. R.Bimba; R.Valionis; V.Kačinskienė; konstr. B.Dervinis)
„Paleko ARCH studija“ – MKIC (VU biblioteka) Saulėtekio miestelyje Vilniuje (arch. R.Palekas, B.Puzonas, A.Palekienė, P.Išora, M.Šiupšinskas, M.Zemlickaitė, L.Sužiedelytė, A.Barzda, J.Garšvaitė, V.Bavarskis)
„Trys AM“+“SUTI“ – Rusų dramos teatras Astanoje, Kazachstane (arch. K. Reimeris, A. Garšvaitė Reimerienė, S. Norviliūtė, M. Nekrošius, A. Siaurusaitytė Nekrošienė; G.Klimavičius; asist. M.Savickas)
„Arches“ – viešbutis Buhlerhohe, Vokietijoje (arch. R.Liola, E.Neniškis, A.Liola, P.Mirinavičius)
„Vilniaus architektūros studija“ – Ramenskoe oro uostas Maskvoje, Rusijoje (arch. V. Augustinavičius, E.Marcikonis, M.Mishin); „InTegra house“ kūrybinis ofisų kompleksas (arch. Lijana Petrikėnė, Ignas Lukauskas, Džiugas Kisielius)
“G. Natkevičius ir partneriai” – namas Raubičiuose, Baltarusijoje (arch. G.Natkevičius, J.Skalskytė, L.Kraniauskas)
Jolita Kančienė (architektė, architektūros tyrėja), Andrijana Filinaitė (Kauno miesto savivaldybė), Vaidas Petrulis (architektūros tyrėjas)
Martynas Marozas – Neries upės pakrantės Vilniaus miesto centre transformacija
Justinas Dūdėnas – Keltas (Neries upė, Valakampiai-Žirmūnai)
Studija 1:1 – plaustas (M. Svirskis, T. Kuleša, M. Leščišinas, A. Šarkauskas, V. Lelys, K. Platakis, B. Bocullo); Indrajos sala.
