Kauno Rotušės aikštės rekonstrukcijai pasiūlyta 15 idėjų – tai paaiškėjo atplėšus konkurso Rotušės aikštės pritaikymo visuomenės poreikiams dalyvių vokus. Pateikti darbai nuo šio trečiadienio bus eksponuojami „Žalgirio” arenoje.
„Džiugu, jog vyksta rimtas architektūrinių idėjų konkursas. Išryškės pagrindinės idėjos, kurios reikalingos, kad Rotušės aikštės trauka būtų dar didesnė turistine ir laisvalaikio leidimo prasme”, – teigė vienas iš darbų vertinimo komisijos narių, Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Anot miesto vadovo, svarstant Rotušės aikštės perspektyvas iškyla dar vienas svarbus – transporto eismo organizavimo – klausimas. Per keletą darbų eksponavimo savaičių tiek ekspertai, tiek ir visuomenė turės galimybę susipažinti su Rotušės aikštės vizijomis, diskutuoti ir vertinti konkursui pateiktus darbus.
Viešas darbų svarstymas vyks spalio 28 d. 12 val. „Žalgirio” arenos amfiteatre. Svarstyme galės dalyvauti visuomenės nariai ir darbų autoriai. Spalio 29 d. vertinimo komisijos nariai turės apsispręsti ir įvertinti kiekvieną darbą.
Pagrindiniai projekto vertinimo kriterijai: sprendinių funkcionalumas, universalus aikštės pobūdis, sprendinių aikštės įvaizdžio įtaigumas. Geriausių architektūrinių idėjų autoriams bus skirtos premijos, kurių suma siekia 30 tūkst. litų.
Ekspertų vertinimo komisijai priklauso Kauno meras A. Kupčinskas, Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos direktorė Jūratė Merkevičienė, Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius bei architektai Šarūnas Kiaunė, Gintautas Natkevičius, Kęstutis Mikšys, Dalia Paulauskienė, Rymantė Gudienė ir Audrius Ambrasas.
Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kaip-atrodys-kauno-rotuses-aikste-15-viziju-bus-renkama-geriausia-420051#ixzz2hxqrTyc1
Per Lietuvą žygį pradeda Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ parengta keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“, skirta šalies regionams – 35 eksponatai kalba apie rajonuose per pastaruosius kelis dešimtmečius sukurtą kokybišką architektūrą. Kiekvienas eksponatų per nuotraukas, brėžinius, tekstinę informaciją atskleidžia konkretaus objekto grožį.
Keliaujančią parodą lydi paskaita-diskusija „Architektūra arti mūsų“, kurioje detaliai aptariama, kuo demonstruojami dabartinės lietuvių architektūros pavyzdžiai stiprūs, kuo jie patrauklūs ir svarbūs vienai ar kitai vietovei.
Paroda „Architektūra arti mūsų“ 2013 m. bus eksponuojama trijuose Lietuvos rajonuose: Molėtų, Utenos ir Ignalinos. Vėliau bus siekiama aplankyti kuo daugiau rajonų savivaldybių.
Savo kelionę paroda pradeda nuo Molėtų. Čia, Molėtų dailės galerijoje, jau rugsėjo 5 d. 15 val. įvyks pirmoji paskaita-diskusija ir atidarymas. Ji veiks iki rugsėjo 25 d. Ignalinos r. savivaldybėje ji laukiama spalio 3 d. ir veiks iki spalio 24 d.; o Utenos r. savivaldybėje ji startuos spalio 31 d. ir veiks iki lapkričio 21 d.
Projektas skirtas itin įvairaus amžiaus ir socialinėms grupėms: nuo vaikų, siekiant sužadinti jų smalsumą, iki suaugusiųjų, siekiant įkvėpti juos lygiuotis į rodomus pavyzdžius ir imtis savo gyvenamosios aplinkos kokybės kėlimo.
Lietuvos architektų sąjungos informacija
Portalo PILOTAS.LT duomenimis rimtesnės derybos su architektūrinio „Agilos“ kultūros centro konkurso laureatais net nebuvo pradėtos. Kaip žinia, praeitų metų kovą, dideliame 24-ių projektų konkurse triumfavo projektas, kurį parengė jauni architektai: Marius Morkūnas, Vytenis Ūsas, Vitalijus Jankūnas ir Andrius Uogintas.
Reiktų suprasti, kad ne tik konkurso laimėtojų, bet ir kitų laureatų projektai keliauja į šiukšlyną, nes naujajame viešųjų pirkimų konkurse apie juos net neužsimenama.
Visi pamena, kaip architektūrinį konkursą paskelbęs ir kuravęs tuometinis Neringos meras A.Vinkus (žiūr. nuotrauką viršelyje) karštai prisiekinėjo begalinę meilę Neringai, Nidai ir, be abejo, architektūrinėms idėjoms, kurios buvo pateiktos konkursui, tačiau pastaroji kažkur dingo.
Nei A.Vinkų mero balne pakeitęs Darius Jasaitis, nei Neringos savivalybė apskritai nekomentuoja radikalaus ir nesuprantamo savivaldybininkų posūkio „Agilos“ klausimu.
KONKURSAS ARCHITEKTUI-MŪRININKUI-SANTECHNIKUI
Viešųjų pirkimų konkurso skelbime užtat randame patį kvailiausią, kokį tik yra išradę Lietuvos biurokratai reikalavimą „rangovui“: „Rangovas atsako už reikalingų specialiųjų sąlygų ir prisijungimo sąlygų gavimą, projektavimą ir autorinę projekto vykdymo priežiūrą, statybą leidžiančių dokumentų gavimą, statybą, gamybą, tiekimą (taip pat ir tą, kurią vykdo jo tiekėjai), montavimą, priežiūrą, užsakovo darbuotojų apmokymą, patikrinimą vietoje, įrangos išbandymą ir atskirų įrenginių bei visos įrangos paleidimą.“
Jeigu dar pridūrus, kad praeitą penktadienį paskelbto projektavimo-statybos-darbuotojų apmokymo-įrenginių paleidimo „konkurso“ terminas – rugpjūčio 13, tampa aišku, kad nacionalinė architektūra netrukus turės dar vieną antkapį – Nidos „Agilą“.
Viešųjų pirkimų konkursas. Bendrieji reikalavimai.
Techninės specifikacijos. Užsakovo reikalavimai. Specialieji reikalavimai.
Uostamiesčio Kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose praėjusią savaitę atidarytą Klaipėdos architektūros parodą pratęs „vorkšopai“ ir paskaita.
Birželio 21 ir 22 dienomis renginių ciklą „Klaipėdos architektūra“, sumanytą Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos apskrities organizacijos, papildys kūrybinės dirbtuvės bei architekto paskaita ( ne tik) moksleiviams.
Penktadienį 17 val. ten pat vyks kūrybinės dirbtuvės „Įtemptos konstrukcijos“. Joms vadovaus architektas Dominas Pulokas, kuris savo kūryboje naudoja eksperimentinę architektūrą ir instaliacijas. Kūrybinių dirbtuvių metu bus išskleisti Tensegrity, arba įtemptų konstrukcijų sistemų ieškojimai ir jų neriboti panaudojimo būdai: nuo lengvos aitvaro konstrukcijos iki armuoto betoninio bokšto. Modulinės sistemos plačiai naudotos skulptūroje bei architektūroje. Renginio metu jo dalyviai turės galimybę susipažinti su Tensegrity principais bei pasigaminti modulį, kuris vėliau galės būti įpintas į bendrą kūrybinį objektą.
„Į kūrybines dirbtuves kviečiame visus, kam artimi žodžiai – „ieškojimas“, „kūryba“ bei „atradimas“, – sakė LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atsakingasis sekretorius Darius Raišutis.
Šeštadienį 13 val. architektai Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose kviečia į paskaitą. Populiaraus AKIM (aukštosios kultūros impulsai mokykloms) projekto metu Lietuvos mokyklose skaitytą paskaitą „Architekto kūrybos principai” klaipėdiečiams skaitys architektas Mantas Daukšys. Laukiami ne tik moksleiviai, bet ir visi, kas domisi kūrybiniu architekto darbu.
Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/kultura/klaipedos-architektura-vaizdu-ir-zodziu-501728#ixzz2WeSf52E6
Uostamiesčio gyventojai, architektai, istorikai ir kiti specialistai jau ketvirtąjį kartą diskutavo apie Klaipėdos Atgimimo aikštės likimą. Šį sykį į diskusiją pakviestas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjas Algis Vyšniūnas. Su Klaipėdiečiais patirtimi dalinosi ir Šiaulių architektas Vytenis Rudokas.
Pastarasis pasakojo su kokiais sunkumais teko susidurti rengiant Šiaulių pagrindinės „Prisikėlimo” aikštės pertvarkymo planus.
Anot architekto, didžiausius konfliktus Šiauliuose sukėlė nuomonių ir interesų gausa bei žmonių nesupratingumas.
„Stengėmės sukurti polifunkcinę aikštę, kurioje savo vietą rastų visi, tačiau susikalbėti su žmonėmis buvo praktiškai neįmanoma. Pasipylė emocijų banga, žmonės paprasčiausiai nesuvokė, kas yra kas. Garantuoju, kad tą pačią problemą turi ir Klaipėda. Dėl to aikštėje po įvairių politinių sprendimų išdygo banko pastatas ir sugriovė visas vertybes, kurias reikėjo puoselėti. Tai tik parodo, kad nepamatuotos emocijos viską griauna. Reikia kalbėti argumentuotai, sulaukti socialinio užsakymo ir pasitikėti specialistų sprendimais”, – sakė V. Rudokas.
Žiūrėti kaip į erdvę
A. Vyšniūnas stebėjosi Klaipėdos neapsisprendimu.
„Apie ką mes kalbame? Ar norime atstatyti buvusius pastatus, ar įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o gal muzikinį teatrą ar rotušę, o galbūt užtektų tik sutvarkyti aplinką? Ar yra nors vienas tvirtas atsakymas? Kitas klausimas – nuo kurio momento mes pradedame skaičiuoti vertybes – nuo bastiono, o gal Lenino paminklo? Kas ir kokiu pagrindu apskritai pradėjo kelti šį klausimą? Ar jūs žinot? Kas pasakė, kad čia yra negerai, ir kas yra negerai – Lenino kvapas ar kas?” – klausimais klaipėdiečius apibėrė urbanistikos specialistas.
A. Vyšniūnas linkėjo Klaipėdos specialistams į Atgimimo aikštę žiūrėti ne kaip į sklypą ar kvartalą, o kaip į erdvę. Jo teigimu, Klaipėdoje egzistuoja fundamentalių tiesų nematymas – pamirštama erdvinė dimensija, į viską žiūrima tik kaip į namus ar sklypus.
„Beveik visi pasaulio miestai turi parengę specialų modelį, kuriame numatomas mastas, užstatymas ir kiti svarbūs dalykai, reglamentuojamas erdvių procentas.
Ar Klaipėda yra tokį dalyką padariusi? O jūs skubate naikinti erdvę, net nežinodami, ar jų mieste yra pakankamai. Ir ta pati aikštė turi erdvines jungtis su kitomis vietomis. Pirmiausia reikia numatyti tai, o ne galvoti apie aikštės funkciją”, – sakė A. Vyšniūnas.
Svarbiausia ne dydis
Profesoriaus teigimu, kalbos, jog Atgimimo aikštė yra per didelė ir būtent todėl nejauki, yra iš piršto laužtos. Pasak A. Vyšniūno, Atgimimo aikštė yra gerokai mažesnė už kitų Lietuvos miestų aikštes.
„Svarbiausia ne dydis, o formatas. Niekas neprojektuoja perimetrinių aikščių. Reikia sutvarkyti Atgimimo aikštės kraštines, padaryti įėjimą ir viskas bus gerai. Negalima skubėti jos užstatyti vien dėl to, jog kažkada čia buvo tokia ar anokia užstatymo linija”, – teigė A. Vyšniūnas.
Pasak urbanistikos specialisto, aikštė yra upės ir senamiesčio apsaugos elementas. Ji ir kitoje senamiesčio pusėje, šalia senojo turgaus, esanti aikštė esą sudaro senamiesčio apsaugos šliuzą, kurį būtina išsaugoti.
„Atgimimo aikštės problemą apsvarsčiau ir su savo studentais. Yra įdomių idėjų, kaip aikštę „nutempti” iki upės bei gražiai sujungti su Muzikiniu teatru. Kodėl neapsvarsčius tokios idėjos?” – klausė Urbanistikos katedros vedėjas.
Anot jo, tik sutvarkius aikštės perimetrą galima pradėti galvoti apie jos funkciją, esą po to galima joje įkurti ir žaliąsias erdves, ir pramogas, ir kitokias funkcijas atliekančius dalykus.
„Architektūrinis konkursas, ko gero, būtų geriausia išeitis. Nereikia skubotų sprendimų. Tačiau, ko gero, politikai turi suformuluoti užsakymą. Ką daryti, jei nežinot ko prašyti? Prašykit idėjų. Surenkite tokį konkursą. Juk Klaipėdoje yra Vilniaus dailės akademijos Urbanistikos, architektūros ir dizaino institutas bei Klaipėdos universiteto Urbanistikos, architektūros ir dizaino centras „Baltijos kraštovaizdžiai”. Kreipkitės į šitą „chebrą”, tegul susirungia ir parodo, ką gali”, – siūlė A. Vyšniūnas.
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
LASKAO informacija: prof. Algis Vyšniūnas nėra VGTU Urbanistikos katedros vedėjas.
Jungtinė etikos komisija, sudaryta iš Lietuvos architektų sąjungos etikos komisijos ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos išnagrinėjo LAS narių D. Trainausko ir D. Baliukevičiaus prašymą LAS etikos komisijai, kuriame buvo klausiama, ar architektas K. Pempė nepažeidė profesinės etikos pasirašydamas sutartį ir pateikdamas projektinius pasiūlymus VšĮ Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybai, prieš tai neinformavęs Pašilaičių parapinės bažnyčios Vilniuje architektūrinių pasiūlymų konkursą laimėjusios autorių grupės, taip pat LAS ir LAR nario Kęstučio Pempės prašymą LAR profesinės etikos tarybai, kuriame buvo prašoma paaiškinti, ar jo paties elgesys minėtoje situacijoje galėjo prieštarauti profesinės etikos nuostatoms.
Prašymus svarsčiusią Jungtinę etikos komisiją sudarė LAS etikos komisijos nariai L. Vaitys, A. Mačiulis, K. Česnauskas, LAS etikos komisijos ir LAR profesinės etikos tarybos narys S. Juškys, LAR profesinės etikos tarybos nariai L. Tuleikis, T. Paulauskas, T. Mazūras, D. Bakšienė, L. Janušaitienė, G. Pamerneckis. LAS etikos tarybos narys K. Kisielius dėl darbo santykių su K. Pempe nuo svarstymo nusišalino. LAR profesinės etikos tarybos narė D. Bakšienė svarstyme dalyvavo, tačiau dėl darbo ir asmeninių santykių su abiem prašymus pateikusiomis pusėmis nuo sprendimo priėmimo (balsavimo) nusišalino.
Komisija pažymėjo, kad nei LAS etikos komisija, nei LAR profesinės etikos taryba nėra įpareigotos svarstyti architekto, kaip žmogaus, vidinės etikos ir moralės, kurios lygmenys pas kiekvieną yra skirtingi ir kiekvienas sprendžia, koks asmeninės etikos ir moralės lygmuo yra jam priimtinas (kol tai nepažeidžia kito žmogaus teisių). Architekto profesinės etikos lygmenį nustato architektų tarpusavio sutarimu patvirtinti profesinės etikos kodeksai, įtvirtinantys vienodą profesinio elgesio standartą, kurio visi architektūrine veikla užsiimantys asmenys, įgydami architekto kvalifikaciją ar įstodami į tam tikrą architektų asociaciją įsipareigoja laikytis. Visi Lietuvoje atestuoti architektai yra įsipareigoję laikytis Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso, LAR nariai – Architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso (atitinkančio minėtą Europos kodeksą), o LAS nariai – papildomai ir Architekto profesijos etinių principų. Architekto veiklos ir elgesio atitikimą nurodytų dokumentų nuostatoms ir nagrinėja LAS etikos komisija bei LAS profesinės etikos taryba.
Jungtinė etikos komisija, išnagrinėjusi svarstymui pateiktus dokumentus, išklausiusi architektų K. Pempės ir D. Baliukevičiaus paaiškinimus (VšĮ Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos atstovas į posėdį neatvyko) ir remdamasi išnagrinėtomis aplinkybėmis bei minėtų profesinę etiką apibrėžiančių dokumentų nuostatomis, pripažino, kad įgyvendinęs šiuose dokumentuose įtvirtintą informavimo pareigą, architektas Kęstutis Pempė turėjo teisę rengti ir teikti Užsakovui bažnyčios Pašilaičiuose architektūrinius pasiūlymus.
Tačiau atsižvelgdama į tai, kad K. Pempė, žinodamas apie įvykusį Konkursą ir jo laimėtojus, taip pat žinodamas, kad su laimėtojais gali būti vykdomos derybos, bet neturėdamas duomenų, kad laimėtojai yra informuoti apie derybų atsisakymą, prieš pradėdamas pasiūlymų rengimą nesusisiekė su Konkursą laimėjusia ir su Užsakovu ryšius tebepalaikančia autorių grupe ir neinformavo jos apie ketinimą teikti architektūrinius pasiūlymus tam pačiam užsakovui dėl tos pačios paskirties ir apimties objekto toje pačioje vietoje, todėl Jungtinė etikos komisija balsų dauguma nusprendė, kad architektas Kęstutis Pempė pažeidė profesinės etikos nuostatas, įtvirtintas Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso 4.11 punkte Ir LAS patvirtintų Architekto profesijos etinių principų 6.1 punkte.
Reaguodama į architektų bei visos Lietuvos visuomenėje kilusių diskusijų ir nepasitenkinimų mastą bei įvertinusi susiklosčiusios situacijos įtaką architektų bendruomenės vieningumui, orumui bei visuomenės pagarbai architekto profesijai, Jungtinė etikos komisija savo sprendime taip pat pateikėrekomendacijas dėl tinkamo profesinę etiką nustatančių dokumentų aiškinimo ir taikymo.
Pilną komisijos sprendimo tekstą galite rasti čia.
Klaipėdos savivaldybės iniciatyva tęsiama diskusija, kaip miestelėnai įsivaizduoja Atgimimo aikštės ateitį. Įvyko trečias susitikimas. Šį kartą aiškintasi, ar aikštė turėtų būti kultūros oazė, ar miesto parkas. Ginčytasi audringai, vos nekimbant vieni kitiems į atlapus. Tačiau bent jau dėl vieno dalyko diskusijos dalyviai tikrai sutarė – bet kuriuo atveju aikštė turi likti.
Ko gero, teisus architektas Edmundas Andrijauskas sakydamas, kad vis dėlto miesto politikai turi nuspręsti, ko miestui reikia šioje centrinėje, istorinėje ir prestižinėje dalyje, nes visi diskutuojantieji antklodę tempia į savo pusę ir vyrauja „cechinės pažiūros”.
Urbanistas, architektas Laimonas Bogušas klausė, ar turės būti laikomasi daugiau nei prieš dešimt metų patvirtinto ir, ko gero, jau gerokai pasenusio aikštės detaliojo plano. Tokiu atveju, pasak jo, liktų tik vienas erdvės variantas. Jo manymu, reikėtų skelbti urbanistinį konkursą ir aikštės erdvę formuoti iš naujo.
Architektams nesuprantama, kodėl žmonės bijo pastatų šioje vietoje. Jie kaip tik galėtų sutvarkyti Atgimimo aikštės, kuri šiuo metu yra „išskydusi”, kompoziciją. Pasak E. Andrijausko, ji tokia nepatraukli todėl, kad yra bent 5 kartus didesnė nei turėtų būti, ir pateikė pavyzdį: jeigu mokyklos sporto salėje bus pastatyti tik du foteliukai, televizorius ir galbūt dar fikusas, jos erdvė, kad ir kaip tie daiktai bus stumdomi, niekada nebus jauki.
Architektai įsivaizduoja, kad Atgimimo aikštė galėtų būti maždaug tokio paties dydžio kaip Teatro ir Lietuvininkų aikštės.
Architektas Aurimas Baužys siūlė surengti tarptautinį architektūrinį konkursą.
Klaipėdos miesto tarybos narė architektė Ramunė Staševičiūtė susitikimo metu supažindino susirinkusiuosius su tuo, ką mąstė ir ką projektavo architektai, dalyvavę konkurse dėl vietos Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui parinkimo, parodė maketus, kuriuos išsaugojo Muzikinis teatras. Savo nuomonės ji nepiršo ir sakė, kad kiekvienas iš keturių variantų savotiškai yra įdomus. Pasak jos, aišku tik viena, kad aikštę reikia tvarkyti ir ją keisti.
Jau susiformavusi ryški grupė, kuri norėtų, kad aikštėje būtų atstatyti gal ir ne visi, bet bent jau keli pastatai, buvę prieš karą, pavyzdžiui, kad ir Biržos pastatas. E. Andrijauskas gąsdino, kad tokiu atveju reikės iškirsti gal kokius 50 medžių.
Istorinių akcentų atkūrimo šalininkai, tarp kurių – ir istorikas Dainius Elertas, nesutinka su architektų siūlymu, kad galima įvairiais būdais pažymėti, jog čia buvo pastatai. D. Elertas kaip pavyzdį nurodė M. Mažvydo alėją, kurioje esą žmonės net neįsivaizduoja, ką reiškia tie akmeniniai kubai.
Ar reikia vietos piketams?
Buvo išsakyta nuomonė, kad uostamiestyje žmonės neturi kur susirinkti, padiskutuoti, netgi mitinguoti, piketuoti, paminėti reikšmingą datą ir t. t. ir kad ši aikštė šiam tikslui galėtų puikiausiai tikti. Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas suabejojo, nes į dabar vykstančius renginius miestelėnų ateina labai mažai.
Diskusijos metu kalbėta ir apie tai, kodėl prekybos centras „Akropolis” sutraukia žmonių srautus – jame jauki erdvė.
Kiti nusiminė, kad niekas nenori Atgimimo aikštėje gražaus ir jaukaus skvero ir mano, kad uostamiesčiui esą trūksta žaliųjų plotų, medžių, krūmų. Treti aiškino, kad centrinėje aikštėje niekam nereikalingi didžiuliai medžiai, kurių šaknys kilnoja trinkeles.
D. Elertas priminė, kad Klaipėda buvo sodų miestas, anot jo, sodas buvo ir Liepų gatvėje, o dabar Lietuvos uostamiestyje iš viso nebėra sodų. A. Baužys pažymėjo, kad sodai yra užrakinami, o reikėtų, kad aikštėje žmonės galėtų rinktis iki vėlumos.
Buvo išsakyta nuomonė, kad ne visi supranta architektų sumanymus žiūrėdami į jų maketus ar schemas. Pasak Arūno Trukano, jeigu klaipėdiečiai pamatytų kokį realesnį vaizdą, tarkime, labai gražaus pastato ar kokio kito objekto, jiems būtų lengviau apsispręsti.
Šiuo metu miestelėnų nuomonės kardinaliai skiriasi: vieniems dviračių takų per daug, kitiems per mažai, vieni nori proginės aikštės su paminklu Vydūnui, kiti – kasdieninės.
Buvusi gidė Janina Narijauskienė mano, kad jau dabar reikia panaikinti Atgimimo aikštėje visus tuos sovietinius kalnelius, ir ji kaip mat pasidarytų patrauklesnė. Girdėjosi replika, kad aikštė atgrasi todėl, jog žmonės neturi kur pasislėpti nuo saulės – reikia joje pavėsio, kad vėjai neužpūstų ir t. t.
Diskusija pasiekė apogėjų, kai J. Narijauskienė pasakė: „Ponai mielieji, pastatykit bent vieną modernų tualetą”, tada pasigirdo netgi plojimų ir replika: „Tualetas prestižiškiausioje miesto vietoje – nesąmonė.”
Atvyks profesorius su studentais
V. Čepas bandė užsirašyti, dėl ko diskutuotojai sutaria: aikštė turi būti, tik nežinia, kokio dydžio; joje turi būti kiek įmanoma daugiau žalumos, būtina galvoti apie jos funkcinį pritaikymą ir tai, kas sukurtų joje jaukumą, nes vien tik puikus sodas aikštės neišgelbėtų.
Vicemeras informavo, kad dar bus surengta diskusija su architektu, profesoriumi Algiu Vyšniūnu, gimusiu ir augusiu Klaipėdoje, kuris nėra abejingas savo gimtajam miestui. Jis ketina atvykti su savo studentais.
V. Čepo manymu, diskusijos gerai, bet kitais metais mes jau turėtume žinoti, ko iš tikrųjų norime. Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad ir prieš dešimt metų kalbėta šiuo klausimu, ir baiminosi, kad mums bediskutuojant gali praeiti dar keli dešimtmečiai.
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Vakarų ekspresas 2013-05-24, Dalia BIKAUSKAITĖ.
Klaipėdos miesto savivaldybė, tęsdama diskusijas apie galimus Atgimimo aikštės pokyčius, pakvietė klaipėdiečius į architekto Edmundo Andrijausko vizijos pristatymą „Naujoji rotušė Atgimimo aikštėje – nepamatuota ambicija ar miesto centro atkūrimas?”.
Nors miestelėnų šiame renginyje pasirodė vos vienas kitas, tarp susirinkusių architektų, urbanistų bei kitų profesionalų kilo nemenkų diskusijų.
Anot E. Andrijausko, nors prieš keliolika metų buvo paskelbtas konkursas, ieškantis sprendimų Atgimimo aikštei, tačiau jis turėjo nemenkų trūkumų. Pats didžiausias – nebuvo socialinio užsakymo. Buvo prašoma tiesiog padaryti ką nors. E. Andrijausko manymu, šį kartą tos pačios klaidos kartoti nereikėtų. Šiuo metu taip pat šnekama, kad su aikšte reikia kažką daryti, tačiau niekaip neapsisprendžiama, ką. Architekto teigimu, reikia labai atidžiai išsirinkti reikalingiausią variantą ir tik tada galvoti apie jo vykdymą.
Atkurtų pusiausvyrą
Architektas pristatė vieną iš galimų Atgimimo aikštės keitimo idėjų – čia, šalia senosios miesto rotušės Danės gatvėje, statyti naująjį rotušės pastatą, į kurį galėtų persikelti miesto savivaldybė, mat esą dabartiniame pastate Liepų gatvėje dirbti yra praktiškai neįmanoma.
E. Andrijausko manymu, naujosios rotušės statymas Atgimimo aikštėje būtų puikus sprendimas. Jis padėtų suformuoti tikrąjį miesto centrą, kurio dabar nėra. Be to, rotušei numatoma vieta yra ypatingoje vizualinėje sankirtoje, todėl žvelgiant iš įvairių pusių čia kažko trūksta.
„Teritoriją, nepaisant visų naikinimų, visada buvo bandoma atstatyti, nes čia natūraliai formavosi miesto centras. Todėl naujojo rotušės pastato statymas ir galbūt biržos pastato atstatymas būtų visai logiškas žingsnis. Tačiau šiuos pastatus reikia statyti tik esant poreikiui, kitaip tariant, socialiniam užsakymui, nes tik dėl grožio jų niekam nereikia. Šalia jau esančio rotušės pastato pastačius naująjį ir galbūt atstačius biržos pastatą Atgimimo aikštė taptų gana proporcinga”, – sakė E. Andrijauskas.
Reikia politinio sprendimo
Tiesa, architektas pabrėžė, jog jei būtų pasirinkta statyti naująją rotušę, reikėtų labai gerai apgalvoti tai, kokia ji bus. E. Andrijausko manymu, niekam nereikalinga tokia rotušė, kokia šiuo metu yra miesto savivaldybės administracija Liepų gatvėje – nepatogi, uždara, atskirta nuo miestiečių.
„Tai turi būti gyvas darinys. Pavyzdžiui, pirmąjį aukštą galima būtų padaryti atvirą, tarsi aikštės tęsinį. Jis galėtų veikti ir po darbo valandų bei švenčių dienomis, žmonės jame galėtų be jokių apribojimų lankytis, – galimą variantą apibūdino specialistas. – Posovietinėse šalyse tendencija aikštėse statyti miesto rotušes yra gan gaji. Nes įprastai savivaldybių pastatai yra panašūs į mūsų. Vienaip ar kitaip, pirmasis žingsnis turi būti politinis apsisprendimas.”
Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas tikino, jog reikalai politiniame lygmenyje jau yra šiek tiek pajudėję. Visi variantai, suformuoti specialioje darbo grupėje, jau nukeliavo ir iki savivaldybės Strateginės plėtros grupės. Joje nuspręsta, jog aikštės raidos programa pirmiausia turi būti svarstoma savivaldybės Tarybos kolegijoje. Būtent joje ir turėtų būti apsispręsta ir dėl formuojamo socialinio užsakymo.
Mero pavaduotojo Vytauto Čepo manymu, kol bus apsispręsta dėl Atgimimo aikštės likimo, reikia išardyti dabar joje esančias granitines plokštes ir plotus užsodinti žaluma.
Savivaldybei ar visuomenei?
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius stebėjosi, kodėl miesto politikai aiškiai neatsiklausia miestelėnų nuomonės, o visuotinėje apklausoje formuoja klausimą tik apie galimybę po Atgimimo aikšte įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. A. Šulcas tikino, jog tokią klausimo formą patarė pasirinkti sociologai.
Architektas Romas Gailius pastebėjo, jog apie naujosios rotušės statybas Atgimimo aikštėje kalbama gana tvirtai, tačiau tokia pozicija viešumoje nėra aiškiai deklaruojama.
„Tuomet mes turime apsispręsti, kam šią aikštę skiriame – savivaldybei ar visuomenei”, – ragino R. Gailius.
Miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė architektė Ramunė Staševičiūtė priminė, jog savivalda taip pat turėtų būti gerbiama, nes savivaldybės darbuotojai būtent visuomenei ir tarnauja.
Informacija
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija gegužės 6-9 d. vykdė architektų apklausą ir kvietė pasisakyti už vieną iš 4 pasiūlytų aikštės vystymo alternatyvų arba teikti savo pasiūlymą.
42,3 proc. apklaustų architektų mano, kad 1998 m. vykusio architektūrinio konkurso pagrindu parengto ir patvirtinto aikštės detaliojo plano teiginiai nėra įtikinami. Jų nuomone, reikia nustatyti miesto centrinės dalies urbanistinės architektūrinės kokybės vertinimo kriterijus ir jų pagrindu organizuoti naują konkursą.
30,8 proc. manė, jog patvirtinto detaliojo plano sprendinių rėmuose reikia organizuoti aikštėje numatytų statinių architektūros konkursą, kurio pagrindu gali būti tikslinami suplanuoto tvarkymo parametrai.
15,4 proc. yra įsitikinę, kad apsisprendimą dėl patvirtinto plano sprendinių realizavimo reikia atidėti ateičiai, o dabar aikštę reikia tiesiog sutvarkyti aplinkos dizaino elementais.
Nė vienas iš architektų nemanė, kad patvirtinto detaliojo plano sprendinius, numatančius aikštės dalies užstatymą pastatais, galima pradėti realizuoti be esminių keitimų.
Martyno VAINORIAUS nuotr.
Vakarų ekspresas 2013-05-12, Eglė Piekienė.
Vienas svarbiausių ir presižiškiausių architektūros apdovanojimų – Europos architektūros / Mies van der Rohe apdovanojimas šiemet atiteko “Harpa” koncertų salės ir konferencijos centro Reikjavike, Islandijoje, architektams “Henning Larsen Architects”, “Batteríið Architects” ir‘Studio Olafur Eliasson”.
Pasak vertinimo komisijos, pastatas įkvėpė gyvybės Reikjaviko uosto teritorijai ir įjungė uosto rajoną į miesto struktūrą.
Dėl 2013 metų prizo varžėsi 5 komisijos atrinkti finaninkai.
Jaunojo architekto (The Emerging architect) prizas bus įteiktas Maríai Langaritai ir Víktorui Navarrouž jų suprojektuotą Nave de Música Matadero (Red Bull muzikos akademiją) Madride, Ispanijoje.
Laikinas pastatas, skirtas muzikos festivaliui, buvo suręstas tik per du mėnesius XX a. pradžios sandėlių komplekse Madride. Pasak žiuri, Akademija puikiai atitiko renginio poreikius ir tuo pačiu tapo muzikantų bendros kūrybos ir muzikinių tyrimų vieta.
Konkurso organizatoriai gavo 335 paraiškas iš 37 Europos šalių. Finalininkus atrinko specialistų komisija.
Lietuvą konkurse šiemet atstovavo 7 darbai.
Daugiau apie Mies van der Rohe 2013 konkursą LAS tinklapyje.
www.architektusajunga.lt informacija
„Eurazijos premija 2012” – tai dešimtasis tarptautinis kasmetinis architektūros ir dizaino festivalis-konkursas, rengiamas Jekaterinburgo mieste (Sverdlovsko sritis, Rusija). Pagrindinis festivalio parodos tikslas – supažindinti visuomenę su šiuolaikiniais rusų ir užsienio architektūros ir dizaino pasiekimais, bei skatinti ir plėtoti inovacijas Rusijos ir Uralo regiono ekonomikoje – formuoti novatoriškų idėjų atsiradimo galimybes.
2012 metais, konkursui „Eurazijos premija 2012“ buvo pateikti architektų profesionalų ir studentų 424 darbai, kuriuos vertino tarptautinė septyniolikos architektų ir dizainerių žiuri iš Japonijos, Honkongo, Prancūzijos, Italijos, Rusijos. 2013 metais vasario mėnesį žiuri komisija nominacijoje „Gyvenamųjų namų architektūra“ išrinko 1 vietos nugalėtoją – tai klaipėdietis architektas Vladas Balsys, suprojektavęs dviejų aukštų gyvenamąjį pastatą pavadinimu „Melancholija“. Architektūrinis projektas yra ypatingas sukurta erdvės pusiausvyra – būsena, kurios metu galima mėgautis sulėtėjusiu laiku ir tyla. Architektūrinės melancholijos idėjos pagalba, projekte ieškomi būdai kaip išplėsti žmogaus ir gamtos pažinimo santykius.
2013 metų gegužės 28 d., Jekaterinburgo mieste įvyks „Eurazijos premija 2012“ konkurso nugalėtojų apdovanojimų ceremonija.
Parengta pagal www.eurasian-prize.ru informaciją.
