Architektams
Kontaktai
Apie organizaciją
  • Įstatai
  • Valdyba
  • Architektai – nariai
  • Kaip tapti nariu
  • Parama
Architektų taryba
Konkursai
Projektai
Architektų klubas
Fotobankas
Naudingos nuorodos
Leidiniai
  • Klaipėdos architektūra
  • KSADEK
  • Kiti leidiniai
Publikacijos
Architektų įmonės
RENGINIAI Calendar
Logo
Architektams
  • Kontaktai
  • Apie organizaciją
    • Įstatai
    • Valdyba
    • Architektai – nariai
    • Kaip tapti nariu
    • Parama
  • Architektų taryba
  • Konkursai
  • Projektai
  • Architektų klubas
  • Fotobankas
  • Naudingos nuorodos
  • Leidiniai
    • Klaipėdos architektūra
    • KSADEK
    • Kiti leidiniai
  • Publikacijos
  • Architektų įmonės

RENGINIAI Calendar

Nutarimų archyvas

09 07
03

Dėl teritorijų planavimo dokumentų esminių ir neesminių trūkimų bei kompetencijos srities

Teritorijų planavimo įstatymo 35 str. „Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių institucijų funkcijos“ nurodyta, kad Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas: tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus;

Kadangi, mūsų manymu, labai dažnai šios institucijos tarnautojai viršija įstatymais nustatytos kompetencijos ribas, prašome paaiškinti Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo punktą 14.2 „Dokumento sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų“, kokius teisės aktus reiktų vertinti ir kur yra tikrinančios institucijos kompetencijos ribos sprendžiant, ar sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Siekdami palengvinti valstybės tarnautojų prisiimamą plačią atsakomybės naštą bei darbo krūvį, prašome pateikti specialistų nuomonę :

  1. Ar TP dokumentą tikrinanti institucija privalo patikrinti pateiktą tikrinti TP dokumentą per teisės aktais (Teritorijų planavimo įstatymo VIII skirsnio, 34 straipsnio, 4 punktas) nustatytą laikotarpį? Kas atsakingas už pasekmes, kai TP dokumentas nėra patikrinamas per teisės aktais nustatytą laikotarpį? Kas turi užtikrinti, kad būtų laikomasi terminų?

  2. Kaip turi būti įvertinta situacija, kai teritorijų planavimo dokumentą tikrinanti institucija viršijo teisės aktais nustatytus terminus ir nustojo galioti planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, planavimo sąlygų sąvadas ar atskiros sąlygos? Ar tai yra pagrindas išduoti neigiamą patikrinimo išvadą? Kas šioje situacijoje tampa atsakingu ir turėtų atlyginti susidarančią žalą? Atkreipiame dėmesį, kad, pavyzdžiui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje TP dokumentų patikrinimas kai kuriais atvejais tęsiasi net pusę metų, o daugumoje atvejų nėra patikrinami per nustatytą terminą. Ar tokiu atveju neturėtų būti taikoma teisinio reguliavimo srityje egzistuojanti bendra taisyklė, kad kiekvienas veiksmas turi būti atliekamas pagal tuo metu galiojančias teisės normas?

  3. Ar gali būti tvirtinamas TP dokumentas, turintis teigiamą patikrinimo išvadą, tačiau dėl užsitęsusių derinimo ir tikrinimo procedūrų, tvirtinimo metu yra pasibaigę terminai planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties, planavimo sąlygų sąvado ir/ar atskirų planavimo sąlygų.

  4. Ar gali būti tvirtinamas TP dokumentas, parengtas pagal išduotas planavimo sąlygas, sklypui ar sklypų grupei, jei bent vienam jų galioja valstybinės žemės įsigijimo apribojimas? Ar tuo atveju galima nustatyti kitą TP dokumento įsigaliojimo datą, tai nurodant detaliojo plano sprendiniuose ir dokumentą tvirtinančios institucijos sprendime?

  5. Kiek tiksliai Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos (toliau – Specifikacija) reikalavimai TP dokumentuose turi atitikti brėžinių grafinį žymėjimą ir spalvos pavyzdžius? Ar grafinis brėžinių išpildymas dėl linijų storių atitikimo ir/ar spalvų atitikimo Specifikacijos reikalavimams yra esminis ar neesminis teisės akto neatitikimas, dėl kurio galėtų būti išduodama neigiama patikrinimo akto išvada?

  6. Kuri institucija sprendžia dėl rengiamo detaliojo plano sprendinių atitikimo bendrojo ir/ar specialiojo plano sprendiniams- planuojamos teritorijos vyriausias architektas ar apskrities administracija? Kaip turėtų būti tuo atveju, kai detaliojo plano sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 4 p. nurodytą, tačiau TP dokumentą tikrinantis valstybės tarnautojas turi kitą nuomonę?

  7. Ar planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties (toliau Sutarties) turinys ir forma yra teritorijų planavimo dokumento objektas, kuris turi būti tikrinimas TP dokumento tikrinimo metu?

Informaciją (duomenis) apie TP dokumentų patikrinimo aktų išvadas ir jose nurodomus trūkumus galima rasti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos tinklapyje http://www.klaipeda.aps.lt

 

Lietuvos architektų sąjungos
Klaipėdos apskrities organizacijos
Valdybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė


Ankstesnis įrašas Kitas įrašas

Rėmėjai ir partneriai

© 2026 Lietuvos architektų sąjunga Klaipėdos apskrities organizacija.

Užklausos forma
Užklausa sėkmingai išsiųsta!