2026 metų rugpjūčio 20 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės I Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje buvo atidaryta architekto, interjero dizainerio, akvarelės meistro Zigmo Rutkausko retrospektyvinė kūrybos paroda „Architektūra negali gyvuoti be meno“. Paroda skirta autoriaus 90-mečio paminėjimui. Ekspozicijoje labai lakoniškai pristatytos trys svarbiausios Zigmo Rutkausko veiklos kryptys – architektūra, interjero dizainas ir akvarelė.
Nuotraukų autorė: Jurgita Raišutienė
Zigmo Bernardo Rutkausko vardas daugeliui klaipėdiečių tapo uostamiesčio architektūrinio identiteto, jaukių interjerų ir gyvų viešųjų erdvių sinonimu. Architektas visada ieškojo gilaus, organiško ryšio tarp statinio tektonikos ir grynojo meno. Jo filosofijoje architektūra negalėjo egzistuoti izoliuota nuo dailės. Monumentalios freskos ir sgrafitai, šviesą laužantys vitražai ir skulptūrinės kompozicijos tapo ne papildomais visuomeninių erdvių elementais, o integralia jo kurtų interjerų kalba. Greta racionalių brėžinių architekto gyvenime visuomet skleidėsi ir akvarelė – takus, jautrus žanras, kuriuo jis susižavėjo dar studijų metais.
Šiais metais architektas Zigmas Rutkauskas mini gražią 90-ojo gimtadienio sukaktį. Ši paroda yra artimųjų dovana gerbiamam Zigmui Rutkauskui jo gražios sukakties proga.
KELIO PRADŽIA, 1939 08 20
Kūrėjo kelias prasidėjo 1936 metais rugpjūčio 20 dieną. Vilkaviškio apskrityje, Pajevonio valsčiaus Gudelių kaime prabėgo Zigmo vaikystė, čia jis baigė pradinę mokyklą.
1948 metais Z. B. Rutkauskas įstojo į Kybartų gimnaziją (vėliau pavadintą Kristijono Donelaičio vidurine mokykla). Tai buvo sunkus, nepritekliais paženklintas pokario metas, tačiau jaunystė įveikė epochą. Mokyklą Zigmas baigė 1954 metais. Metus atliko privalomą karinę tarnybą. Jos griežta disciplina ir rūsti kasdienybė subrandino būsimojo kūrėjo asmenybę.
Didžioji Z. B. Rutkausko svajonė visada buvo architektūra. Ir jai buvo lemta išsipildyti. 1958 metais jis sėkmingai išlaikė egzaminus ir įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabartinį Kauno technologijos universitetą). Studijų metai tapo jo tikruoju gyvenimo universitetu: jaunojo architekto pasaulėžiūrą formavo iškilios to meto asmenybės – grupės vadovas tapytojas Antanas Žmuidzinavičius, profesorius Alfonsas Janulis ir akvarelės meistras, docentas Juozas Vaitys, įskiepijęs meilę laisvam potėpiui. Tuo pat metu tvirtus profesinius pamatus ir techninį mąstymą ugdė aukštos kvalifikacijos inžinierių korpusas. Zigmo Rutkausko diplominis darbas – poilsio namų Pervalkoje projektas.
KLAIPĖDOS POLITECHNIKUMAS 1964-1967 m.
1964 metais su aukštojo mokslo diplomu ir paskyrimu rankose jaunas architektas atvyko į Klaipėdą.
Iki tol Klaipėdą Zigmas buvo matęs tik keldamasis keltu į Pervalką, kur rengė diplominį darbą. Miestas jam paliko gilų įspūdį ir sužadino norą jį geriau pažinti. Šis pasirinkimas tapo svarbiu Z. Rutkausko gyvenimo posūkiu – Klaipėdoje prasidėjo naujas jo gyvenimo ir profesinės veiklos etapas.
Pirmuosius trejus metus Z. B. Rutkauskas pašventė pedagogikai, dėstydamas architektūrines disciplinas Klaipėdos politechnikume. Greta dėstymo vis aktyviau domėjosi miesto architektūra ir įsitraukė į projektavimo darbus. Klaipėdos Vykdomasis komitetas rengė konkursus ir projektų peržiūras, kuriose galėjo dalyvauti bei savo idėjas siūlyti ir jauni specialistai. Vienam konkursui Zigmas pateikė viziją riboženklio, žyminčiam įvažiavimą į Klaipėdą, viziją. Šis riboženklis tapo jo pirmuoju didesnės apimties realizuotu darbu Klaipėdoje. Kitas tuo laikotarpiu įgyvendintas Zigmo projektas – Klaipėdos politechnikumo sporto salė.
Klaipėdos ženklas
KOMPROJEKTAS 1968-1973 m.
Į Komunalinio ūkio projektavimo institutą „Komprojektas“ architektas pateko tuometinio vadovo J. Putnos kvietimu. Vadovas jau kurį laiką stebėjo talentingą kūrėją ir jo darbus, todėl pasiūlė jam rimtas ir atsakingas pareigas – tapti „Komprojekte“ vyriausiuoju architektu. Šį pasiūlymą architektas priėmė nedvejodamas.
Darbo institute tikrai netrūko. Pagal tuometinę tvarką „Komprojektas“ rūpinosi pačiais įvairiausiais miesto objektais: atnaujino pastatus, projektavo skverus, kūrė parkus ir įvairias viešąsias erdves bei smulkesnius miesto elementus – suoliukus, šviestuvus, kitus dekoro elementus. Visi užsakymai iš skirtingų įstaigų ir organizacijų į institutą pasiekdavo per Vykdomąjį komitetą. Patį kūrybinį procesą lydėjo nemažai biurokratijos ir derinimo darbų. Pirmiausia architektūrinės idėjos ir būsimų projektų vizijos buvo svarstomos Meno tarybose. Tik gavus jų pritarimą, darbas persikeldavo į Technines tarybas – čia specialistai sprendė praktinius statybos klausimus ir galutinai patvirtindavo projektus. Nepaisant nuolatinio skubėjimo ir daugybės posėdžių, tai buvo nepaprastai gyvas, įdomus ir idėjų kupinas kūrybinis laikotarpis.
Šiuo laikotarpiu įgyvendinti projektai: Smiltynės Kurhauzo kapitalinis remontas, Prano Domšaičio galerijos rekonstrukcija, Dviračių treko rekonstrukcija, „Žalgirio“ futbolo stadiono šiaurinės tribūnos rekonstrukcija, daugiabutis gyvenamasis namas Vytauto g. 30, skveras senamiestyje, Kepėjų gatvėje.
Skveras
VAISTINIŲ TRESTAS 1969-1978 m.
Šalia intensyvios pagrindinės veiklos „Komprojekte“, architekto Z. Rutkausko biografijoje išskirtinę vietą. užėmė darbas Vaistinių treste. Nors formaliai tai buvo antraeilės pareigos, jos tapo viena laisviausių erdvių architekto kūrybiniams eksperimentams. Į šią veiklą architektas įsitraukė dėsningo atsitiktinumo dėka, kuomet per bendrabutyje gyvenusį kolegą susipažino su tuometiniu Klaipėdos vaistinių tresto viršininku Vytautu Sederskiu. Pastarasis, jausdamas profesionalios architektūrinės pagalbos poreikį, pasiūlė Z. Rutkauskui prisidėti prie vaistinių projektavimo. Šis kūrybinis aljansas suteikė architektui retą tam laikmečiui autonomiją – vizualinius ir erdvinius sprendimus tekdavo derinti asmeniškai tik su pačiu tresto vadovu. Biurokratinių suvaržymų nebuvimas leido Z. Rutkauskui visiškai atsiriboti nuo tipinių, unifikuotų projektų konvejerio.
Šiuose projektuose Z. Rutkauskas atsiskleidžia ir kaip visuomeninių erdvių kūrėjas, ir kaip architektūrinės dailės kuratorius – į kiekvieną interjero audinį jis harmoningai įterpė menininkų kūrinius, paversdamas juos neatsiejama architektūrinės koncepcijos dalimi. Svarbiausi įgyvendinti projektai Klaipėdoje: „Juodojo erelio“, „ Debreceno“, „Pempininkų“, „Sportininkų“ vaistinės ir interjero perlas, miesto puošmena – homeopatinės „Žaliosios vaistinės“ interjeras.
Vaistinių interjero projektai kitų miestų erdvėse: Mosėdžio, Gargždų ir Palangos senoji vaistinės, taip pat vaistinės Jerevane ir Armėnijoje.
Norėčiau stabtelėti prie pačių reikšmingiausių Zigmo Rutkausko sukurtų vaistinių interjero projektų – to laikmečio interjero šedevrų. „Pempininkų vaistinės interjeras“, 1974 metai. Juozo Vosyliaus freska „Farmacija“, 45 m²
Pempininkų vaistinės interjeras
Vaistinei atvėrus duris laikraštyje buvo rašoma: „Tai viena didžiausių ir puošniausių vaistinių respublikoje. Bendras jos plotas – 697 kvadratiniai metrai. Vien tik prekybinė salė užima 106 kvadratinius metrus. Vaistinės sienos papuoštos tapytojo Juozo Vosyliaus 45 kvadratinių metrų freska. Dalininkas savo kūrinyje „Farmacijos istorija“ pavaizdavo ne tik alchemikus, bet ir ištisą farmacijos raidą nuo senovės iki mūsų dienų.“
Auksinio kolorito freska „Farmacija“ tuo metu buvo viena didžiausių J. Vosylius nutapytų freskų, o vaistinės interjeras stulbino savo originalumu ir prašmatnumu. Šiandien „Pempininkų“ prekybos centre vaistinės nebėra. Žinoma, neliko ir gražiosios freskos. Laimei, išliko fotomenininko Vyto Karaciejaus darytos šios vaistinės nuotraukos.
„Žaliosios vaistinės“ interjeras, 1979 m. Autoriniai baldai, šviestuvai, Algirdo Dovydėno vitražas
Žaliosios vaistinės interjeras
„Žaliosios Vaistinės“ interjeras yra architekto Zigmo Rutkausko kūrubos vizitine kortele. Apmaudu, kad neišsaugojome tokio unikalaus interjero. Čia viskas buvo apgalvota iki menkiausios smulkmenos. Z. Rutkauskas specialiai „Žaliajai vaistinei“ suprojektavo masyvius baldus ir išskirtinio dizaino šviestuvus, sienas padengė medžio plokštėmis ir gobelenu. Vaistinės oficinoje įrengė muziejinę ekspoziciją. Pas mažeikiškį kalvį Algirdą Stankų užsakė vaistinės šviestuvus ir prašmatnią iškabą „Apotheca“. Didžiausia vaistinės puošmena buvo Algirdo Dovydėno sukurtas plono spalvoto stiklo penkių dalių dekoratyvinis vitražas, atspindintis homeopatine vaistinės paskirtį. Kiekviename lange buvo apgyvendinti vis kiti gyviai – žuvys, gyvatė, šikšnosparnis, skorpionas, bitė – grafiškai nupiešti švino oksidu taip natūralistiškai, lyg būtų perkelti iš XVIII a. graviūrų atlaso. Kaltinė iškaba ant buvusios vaistinės pastato ir Algirdo Dovydėno vitražas išliko, bet Klaipėdos interjero perlo – „Žaliosios vaistinės“ nebėra.
DAILĖS KOMBINATAS 1980 -1986 m.
Su „Dailės“ kombinatu architektas Zigmas Rutkauskas ryšius palaikė dar prieš pradėdamas jame dirbti – jis buvo šio kombinato Meno tarybos narys. Tuo metu tekdavo nemažai keliauti po visą Klaipėdos kraštą: architektai važinėdavo į objektų peržiūras, vertindavo ir priimdavo jau baigtus menininkų darbus. Vienos iš tokių darbinių kelionių metu kombinato vadovas Jonas Stumbrys pasiūlė Zigmui prisijungti prie jų komandos. Architektas sutiko, ir taip prasidėjo naujas, labai įvairiapusiškas jo kūrybos etapas.
Darbas „Dailės“ kombinate buvo neįtikėtinai dinamiškas – čia nebuvo vietos rutinai. Z. Rutkauskui tekdavo griebtis pačių įvairiausių užduočių: nuo smulkesnių grafikos darbų, informacinių stendų, reklamų ar garbės lentų iki sudėtingų baldų projektų bei pilnų pastatų interjerų kūrimo. Kiekvienas užsakymas reikalavo visiškai naujo požiūrio. Architektas turėjo būti ne tik kūrėjas, bet ir praktikas – jam reikėjo sugalvoti, kaip suderinti skirtingas medžiagas, kaip rasti originalią formą ir, svarbiausia, kaip pritaikyti baldą ar interjero detalę prie jau esamos erdvės, kad ji būtų ir graži, ir patogi žmogui.
Svarbiausi nuveikti darbai: Vytauto Didžiojo gimnazijos Gediminaičių stulpai, Rietavo žemės ūkio technikumo susirinkimų salės interjeras su įspūdinga monumentalisto Juozo Vosyliaus septynių dalių freska-sgrafitas „Duonos metai“ (1984-1986 m.), Klaipėdos vykdomojo komiteto primininko kabineto ir pasitarimų kambario interjerai, Nidos poilsio namų “Linėja” interjeras, Klaipėdos universiteto ligoninės interjeras, Fontano “Lašai” įrengimas, Ryšininkų g. 11, Klaipėda.
Juozo Vosyliaus septynių dalių freska-sgrafitas „Duonos metai“
Klaipėdos ligoninės interjeras, 1976 m. Angelinos Banytės freska – sgrafitas „Medicina“, 15 m²
Architekto Z. Rutkausko dėka naujai statomos Klaipėdos ligoninės fojė papuošė išskirtinis kūrinys – dailininkės Angelinos Banytės sgrafitas „Medicina“. Šis darbas ne tik pakeitė ligoninės erdves, bet ir apvertė pačios menininkės gyvenimą. Istorija prasidėjo 1976 metais. Ligoninės statybos jau judėjo į pabaigą, artėjo iškilmingas atidarymas, kuriame laukta aukštų svečių iš visos Lietuvos. Tuometinis įstaigos vadovas Antanas Vinkus sunerimo: naujam pastatui žūtbūt reikėjo stipraus, dėmesį patraukiančio meno kūrinio. Pagelbėti šioje situacijoje galėjo tik Z. Rutkauskas, į kurį daktaras ir kreipėsi. Architektas problemą išsprendė greitai – pakvietė talentingą dailininkę A. Banytę. Ji ligoninės sienoje sukūrė įspūdingą freską-sgrafitą, kuriame pavaizdavo medicinos mokslo istoriją. Kūrinyje buvo pagerbti didieji mokslo protai ir išradėjai: Hipokratas, Viljamas Harfis, Vilhelmas Konradas Rentgenas, Čarlzas Darvinas, Klaudijus Galenas, Ivanas Pavlovas, Andrejus Vezalijus ir kiti. Tačiau svarbiausia šios istorijos dalis – po šio sėkmingo projekto A. Banytė nusprendė visam laikui likti Klaipėdoje.
Banytės sgrafitas „Medicina“
1981m. Klaipėdos ligoninės Akušerinio-ginekologinio korpuso kavinės interjeras. Angelinos Banytės freska-sgrafitas „Paukščiai“, 12m2, 1981 m.
1981 metais Klaipėdos ligoninių miestelyje iškilo naujas pastatas – Akušerijos-ginekologijos korpusas. Ligoninei jau vadovavo kitas daktaras – profesorius Vinsas Janušonis. Jis užtikrintai tęsė savo pirmtako pradėtus darbus, siekdamas ne tik gydyti žmones, bet ir gražinti bei puoselėti pačią ligoninės aplinką. Naujojo korpuso kavinės interjerą buvo patikėta kurti Zigmui Rutkauskui. Jo pastangų ir vizionieriškų idėjų dėka ši kasdienė erdvė virto stilinga poilsio kampeliu. Architektas ir vėl pasikvietė kūrybinę partnerę – tapytoją Angeliną Banytę. Ji kavinės patalpą papuošė nuostabiu sgrafitu „Paukščiai“, kuris įnešė lengvumo, šilumos ir tapo tikra naujojo korpuso puošmena.
KAVINIŲ, VALGYKLŲ IR RESTORANŲ TRESTAS 1974-1979 m.
Po penkerių metų darbo „Komprojekte“ Z. Rutkauskas pajuto, kad profesiniame gyvenime natūraliai norisi pokyčių. Kaip tik tuo metu į jį kreipėsi Kavinių, valgyklų ir restoranų tresto viršininkas A. Tumėnas. Vadovas buvo pastebėjęs išskirtinius architekto kurtus vaistinių interjerus, tad pasiūlė jam imtis visiškai neįprasto iššūkio. Į Klaipėdą iš Volgogrado kaip tik buvo plukdoma gamybinė barža, o architektui iškeltas uždavinys – darbininkų maitinimui skirtą plaukiojantį gelžbetoninį gargarą paversti prabangiu restoranu.
Restoranas „Regata“, 1980 m. Danės upė
Regatos interjeras
Šis projektas, gavęs „Regatos“ pavadinimą, tapo tikru išbandymu architekto fantazijai. Z. Rutkauskui pavyko suvaldyti neįprastą, ankštą laivo erdvę ir sukurti kažką visiškai naujo. Architektas interjerą kūrė pagal to meto pasaulio valstybių vadovų susitikimams skirto laivo „Hamburgas“ analogą. „Regatos“ interjeras iš tiesų buvo išskirtinis: pritemdytas raudonas apšvietimas, kiliminė danga, raudona oda aptrauktos kėdės ir foteliai – tokia prabanga pirmą kartą pritaikyta uostamiesčio užeigų įrengimo praktikoje. Antrajame restorano aukšte vakarais buvo rodomos programos, pirmajame veikė modernus baras. Lankytojams taikytas aprangos kodas – čia galėjai ateiti tik vilkėdamas vakarui derančius drabužius. Dar vienas šio restorano išskirtinumas – čia nebuvo galima rūkyti. Zigmas Rutkauskas sako nemėgstąs girtis, tačiau, jo manymu, šio restorano interjeras tikrai buvo vykęs.
Viena ryškiausių „Regatos“ interjero puošmenų buvo dailininko Algirdo Dovydėno trijų dalių vitražinė kompozicija, sukurta specialiai šiai aplinkai.
Regatos“ sėkmė tapo tramplinu ir kitiems užsakymams. Z. Rutkauskas Klaipėdoje ir Palangoje sukūrė visą virtinę populiarių kavinių bei restoranų interjerų, kurių kiekvienas turėjo unikalią nuotaiką.
Vaikų kavinė „Du gaideliai“, 1973 m.. Vido Pinkevičiaus ir Juozo Vosyliaus freska „Du gaideliai“,24 m²
Vido Pinkevičiaus ir Juozo Vosyliaus freska „Du gaideliai“
Tarp įsimintiniausių autoriaus projektų išsiskiria legendinė vaikų kavinė „Du gaideliai“ Mažvydo alėjoje, duris atvėrusi 1973 metais. Šio objekto eksterjerą kūrė architektas Ramūnas Kraniauskas, o išskirtinį interjerą – Z. Rutkauskas. Tuometiniai vaikai iki šiol puikiai mena šią nepaprastai jaukią erdvę. Jos sienas puošė Vido Pinkevičiaus ir Juozo Vosyliaus freska lietuvių liaudies dainelės motyvais, kavinės viduryje ramiai čiurleno baseinėlis su variniais skėčiais, o visi baldai buvo suprojektuoti ergonomiškai, pritaikant juos būtent vaikams. Tai buvo ypatinga vieta šeimų savaitgaliams, o mažiesiems lankytojams – visada didžiulė šventė.
Ne mažiau sėkmingi buvo ir kiti Z. Rutkausko kavinių interjero sprendimai: kavinė „Rąžė“ Palangoje, kavinė „Žarija“ (Teatro g.), miestiečių meiliai vadinta „Tetrabariu, kavinė „Pupelė“ (Tiltų g.) – kultine uostamiesčio vieta, kurioje kiekvieną rytą susitikdavo miesto inteligentija, kavinė „Kava ledai“ (Žvejų g.) – šiuolaikiška, skubantį miesto ritmą atitinkanti erdvė greitam kavos puodeliui. Z. Rutkauskas taip pat suprojektavo interjerus legendinei „Vyninei“ Žvejų gatvėje, populiariai „Alinei“ Jono gatvėje bei miestiečių pamėgtoms kavinėms „Jūratė“ Lietuvininkų aikštėje ir „Palanga“ Liepų gatvėje.
Beveik visuose Zigmo Rutkausko kurtuose interjeruose svarbi interjero dalis būtinai buvo įkomponuojami vitražai. Ilga kūrybinė ir produktyvi draugystė siejo architektą ir vitražo dailininką Algirdą Dovydėną, kuris be didelių aiškinimų suprasdavo, ko reikia konkrečiai erdvei. Zigmo iniciatyva ir Algirdo Dovydėno meistrystės dėka vitražai puošė restoraną „Regatą“, kavines „Žarija“, „Kava ledai“, „Vyninę“, „Žaliąją vaistinę“, valstybinės naftos įmonės kavinę. Su vitražo meistre Rimante Kulšienė Zigmas Rutkauskas vitražais išdabino autoūkio, įmonės „Klasera“ langus, Šilutės pl. 50.
Visi šie projektai įrodė, kad Z. Rutkauskas buvo ne šiaip interjero dekoratorius, o tikras miesto atmosferos kūrėjas.
DARBAS BENDROVĖJE „KLAIPĖDOS NAFTOJE“ IR LAIVŲ KROVOS AKCINĖ BENDROVĖ „SMELTĖJE“, 1987-2008M.
Keičiantis laikams ir prasidėjus persitvarkymo bangai, nusistovėjęs gyvenimo ritmas Dailės kombinate ėmė sparčiai lėtėti. Darbų pastebimai mažėjo – didžiulės valstybinės įmonės traukėsi iš rinkos, o jų užsakymus pamažu periminėjo privatus verslas. Architektams ir menininkams tai buvo netikrumo, bet kartu ir naujų galimybių metas. Kaip tik tuo virsmo laikotarpiu Zigmas sulaukė netikėto pasiūlymo. Jo kaimynas M. Gusiatinas, tapęs „Klaipėdos naftos“ vadovu, pakvietė jį prisijungti prie komandos ir padėti senas įmonės administracines patalpas pritaikyti naujiems poreikiams. Šis sėkmingas bendradarbiavimas vėliau juos abu atvedė ir į Klaipėdos krovinių kompaniją „Smeltė“, kur laukė panašios užduotys. Greta darbo stambiose uostamiesčio įmonėse, Zigmas aktyviai užsiėmė ir privačia architektūrine praktika.
AKVARELĖ
Visą gyvenimą paskyręs pastatų projektavimui ir interjerų kūrimui, Zigmas Bernardas Rutkauskas niekada neišsižadėjo akvarelės. Baltas popieriaus lapas ir liejami dažai jam tapo puikia atsvara įtemptam darbui su brėžiniais bei statybų projektais.
Architekto pažintis su akvarele prasidėjo dar šeštajame dešimtmetyje. Jo pirmoji mokykla buvo kitų meistrų darbai – juos kopijuodamas ir stebėdamas, kaip liejasi spalvos, jis perprato pirmuosius technikos žingsnius. Vėliau, studijų metais, svarbiu vedliu tapo docentas J. Vaitys, kuris nuolat spaudė studentus praktikuotis ir neapleisti akvarelės net per vasaros atostogas. Tikrasis kūrybinis proveržis įvyko pradėjus dirbti „Komprojekte“. Tuo metu autorius tapė itin intensyviai – kartais per dieną gimdavo net po kelis darbus. Šis procesas jam buvo ne tik darbas, bet ir geriausias būdas pailsėti, pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių ir atrasti vidinę ramybę. Akvarelė jam tapo savotiška terapija. Laikui bėgant, dailininkas prisijaukino vieną sudėtingiausių – šlapios akvarelės – techniką. Meniniu požiūriu tai labai įdomus metodas, nes čia susitinka meistro kontrolė ir visiškas atsitiktinumas. Autorių labiausiai ir žavėjo tas vandens bei dažų nenuspėjamumas, kai medžiaga pati diktuoja taisykles, o galutinis rezultatas suteikia darbams gyvumo ir lengvumo.
Nors menininkas yra nutapęs ir architektūrinių motyvų, pagrindine jo kūrybos ašimi išliko peizažai. Gamtos ir kraštovaizdžio temos jo akvarelėse atsiskleidžia natūraliausiai, nes vandens liejimo technika puikiai dera su pačios gamtos gyvumu ir kaita.
Medžiaga publikuota ir dienraščio ,, Klaipėda“ kultūros priede ,,Durys“
LASKAO #ArchitektūrosRenginiųCiklas 2026
Projektą finansuoja: Klaipėdos miesto savivaldybė
Kviečiame sekti informaciją architektams.lt; https://www.facebook.com/architektams.lt ir pasidalyti su architektūra besidominčiais kolegomis ir bičiuliais
Architektus ir architektūra besidominčius žmones šių metų rugsėjo 4–6 dienomis Nidoje subūrė rekreacinės architektūros savaitgalis „Zavišinės 2026“, Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo iniciatyva surengtas jau 28-ąjį kartą.
Rugsėjo 4-ąją (penktadienį) Nidos KTIC „Agila“ renginys prasidėjo architekto-menininko Manto Maziliausko vaizdo kūriniu „Gaīlas Dwarris“ – linkėjimu iš anapus marių. A. Zavišos fondo pirmininkas, architektas Aurimas Baužys, cituodamas Neringos kultūros almanacho „Dorė“ sudarytojos R. Ravaitytės-Meyer mintis, paskutiniame leidinio numeryje, atkreipė dėmesį: „Atskleidžiama, kaip A. Zavišos aistra buriavimui veikė požiūrį į Kuršių neriją ir jos architektūrą. Pasirodo, visa Kuršių nerija, Nida, buvo suprojektuota žvelgiant iš marių, iš jachtos. Kranto linija, siluetas nuo marių tapo vertybe.“
Renginio svečius ir organizatorius pasveikino Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis, taip pat savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys ir skirtingų skyrių specialistai. Šilčiausius linkėjimus susirinkusiesiems išsakė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkas, architektas Mantas Daukšys, Nidos KTIC „Agila“ atstovė Aušra Feser ir Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai.
Padėkota visiems susirinkusiesiems, partneriams ir rėmėjams, kurių indėlis ypač reikšmingas.
Forume-diskusijoje „Rekreacinės Neringos architektūros skaitymai“, moderuojant A. Baužiui, Neringos architektūra buvo „skaitoma“ iš skirtingų perspektyvų – architektūros, kraštovaizdžio, urbanistikos, kultūros paveldo ir vietos bendruomenės.
Žurnalistas, kraštotyrininkas ir Kuršių nerijos tyrinėtojas Denisas Nikitenka pristatė temą „Neringos architektūros metamorfozės“ ir siekė atskleisti Kuršių nerijos architektūros virsmus bei daugiasluoksnę istoriją, taip pat pakalbėti apie dar prieškariu atsiradusią takoskyrą tarp moderniosios ir tradicinės, etninės architektūros. Po pranešimo – pasivaikščiojimas po Nidą, analizuojant mažosios architektūros elementus, neatsiejamus nuo kraštovaizdžio, kultūrinio peizažo ir urbanistinio paveikslo: žvejų namų puošmenas – lėkius, žirgelius, vėjalentes, langines, taip pat vėtrunges ir mįslinguosius krikštus.
Pasivaikščiojimo metu – akimirka architekto Jurgio Algimanto Zavišos atminimui (1935-1998) Nidos etnografinėse kapinėse.
Sugrįžus į „Agilą“, urbanistas, fotografas ir menininkas Valdas Jencius pristatė vaizdo projektą „Neringa. Vizualiniai skaitymai“.
Susirinkusieji išklausė architekto Jono Žukausko bei Neringos miško architektūrą tyrinėjančio NMA meno, architektūros ir tyrimų kolektyvo atstovo pranešimą „Miškas kaip liudininkas“.
Istorikas, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vasilijus Safronovas pristatė įžvalgas tema „Civilizuoti ir išsaugoti. Du pasakojimai apie Kuršių neriją“:
- Nerija kaip pasaulio dalis, kuri nenusipelnė užkampio statuso. Ji turi būti plėtojama ir atitikti europiečiams priimtinus pažangos standartus – gyventi ar poilsiauti čia turi būti patogu.
- Nerija kaip superautentiška, trapi aplinka, kurioje verta išsaugoti, puoselėti ar net atkurti viską, kas, mūsų akimis, formuoja šios pasaulio dalies autentiškumą.
Architektas urbanistas, Neringos vyriausiasis architektas Laimonas Bogušas, temoje „Architektūros skaitymai: architektūra de jure vs. architektūra de facto“ kėlė klausimus ir ieškojo atsakymų, remdamasis savo praktine patirtimi.
Penktadienio programos kulminacija – Lietuvos architektų sąjungos ir A. Zavišos fondo konkurso „Geriausias 2025 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ (toliau – Konkursas) nominantų pristatymas ir laureato apdovanojimas. Konkurso komisiją sudarė architektai Gintaras Balčytis, Ramunė Staševičiūtė, Asta Kiaunienė, Gustė Kančaitė ir Tadas Jonauskis. Komisijos pirmininkas, architektas G. Balčytis, pristatė konkurso nominantų vertinimo procesą. Ne kartą buvo akcentuota ir pasidžiaugta konkursui pateiktų darbų gausa bei profesionalumu.
Konkurso-parodos skaitmeninis leidinys: Geriausias 2025 metų rekreacinės architektūros kūrinys. Paroda-konkursas by LAS KAO – Issuu
Svarbu pabrėžti, kad A. Zavišos fondo inicijuojamas konkursas palaiko visuomenei atviras, vietos tapatumą pabrėžiančias, kultūrinę ir socialinę reikšmę kuriančias kūrybines iniciatyvas, taip pat architektūros, kraštovaizdžio bei urbanistikos kūrinius.
Šįkart konkursui buvo pateikti keturi tokie kūriniai. Tačiau, laikantis etikos ir nešališkumo principų, vieno iš autorių – A. Baužio – kūrinys, autoriaus prašymu, priskirtas nekonkursinei kategorijai, nes jis vadovauja konkursą organizuojančiam fondui. Į nekonkursinę kategoriją taip pat pateko VĮ „Architektūra ir žmonės“ kūriniai, neatitikę vieno iš konkurso kriterijų – reikalavimo pateikti statybos užbaigimo dokumentą, nes jų įgyvendinimui taikomi kitokie reglamentai nei konkursinėms realizacijoms.
Vertinimui pateikta 15 konkurso nominantų, iš kurių 5 sulaukė daugiausia komisijos dėmesio ir aukščiausių įvertinimų. Toliau, atsitiktine tvarka, pateikiamos apibendrintos komisijos narių įžvalgos apie penkis architektūros kūrinius:
Muziejus Šeduvoje. Rainer Mahlamäki, Jonas Audėjaitis, Augustas Audėjaitis, Martynas Martišius, Michail Železniak, Giedrė Lapinskaitė, Gabija Pekūnaitė, Dmitrij Bogatyriov, Augusta Daunytė, Žilvinas Kliūčius.
„Tobulas kūrybinis produktas su unikalia architektūra, nuoseklia koncepcija ir aiškiai jaučiama vienijančia architektūros jėga, originalia menine – architektūrine išraiška, apibendrinančia įvairios srities specialistų komandos įžvalgas“. ,,Jautru aplinkai, jautru atminčiai, jautru pasakojimui, jautru detalėms, jautru …“. ,,Kūrinys savo lygiu net sunkiai telpa į šio konkurso ribas. Jis jau yra toks kaip „meteoras“ – tarptautiniu mastu pastebėtas ir įvertintas kūrinys. Labai imponuoja tai, kad dėmesys skirtas absoliučiai viskam – ne tik pačiai architektūrai ar ekspozicijai, bet ir mažiausioms detalėms: medžiagoms, šviesai, grafikai, raktui, spynai, šriftui. Lauke – pieva, kuri nėra dekoratyvi tiesiogine prasme. Ji gali pasirodyti net kiek laukinė ar „neravėta“, bet mes suprantame, kad tai sąmoningas sprendimas. Ir būtent tame yra stiprybė – natūralumas čia nėra atsitiktinis, jis apgalvotas. Pieva, takai, mažoji architektūra, fontanas, visi aplinkos elementai veikia kartu ir kuria labai vientisą visumą“. ,,Muziejus darniai pratęsia Šeduvos miestelio erdves ir kuria išskirtinį traukos centrą miestelio pakraštyje. Sutvarkyto parko ir gamtinės aplinkos apsuptyje įkomponuotas muziejaus pastatas kuria skirtingo charakterio erdves. Pastato vidaus, ekspozicijos ir išorės erdvės apsijungia netikėtose ir sąmoningai parinktose vietose, iš pastato vidaus atsiveriantys kraštovaizdžio vaizdai sustiprina pačią ekspoziciją ir istorijos naratyvą. Naujas parkas turi savo charakterį, kuris išreikštas tiek ir augalais tiek ir mažosios architektūros elementais“.
Gamtos terapijos centras Bezdonyse. Arūnas Liola, Greta Gulbinskė, Rolandas Liola, Edgaras Neniškis.
,,Nepriekaištingai atliktas rekreacinės architektūros darbas“. ,,Šitame projekte man labiausiai patinka pati idėja – lėtas gyvenimas, atsitraukimas nuo kasdienybės ir buvimas gamtoje. Tai komercinis objektas, bet jis nebando imponuoti prabanga ar skatinti vartojimo. Atvirkščiai – visa architektūra tarsi siūlo nurimti, sumažinti tempą ir pabūti su savimi bei gamta. Architektūra čia nėra demonstratyvi. Ji santūri, žmogaus mastelio, su regioninės architektūros nuotaika, bet ne tiesioginiu jos kopijavimu. Tūriai suskaidyti taip, kad kompleksas labiau primena mažą gyvenvietę miške, o ne didelį sveikatingumo centrą. Dėl to jis labai natūraliai įsilieja į aplinką ir su ja nekonkuruoja. Vertinu ir tai, kaip nuosekliai sukurta visa patirtis – vidiniai kiemai, galerijos, medžiagos, vaizdai į mišką, vidaus ir lauko ryšys. Čia svarbi ne atskira graži detalė, o visas jausmas. Man tai nėra penkių žvaigždučių SPA prabanga – daug įdomesnė yra užsakovo ir architektų pastanga sukurti vietą, kur žmogus gali komfortiškai atsijungti nuo kasdienybės“. ,,Plane sąmoningai griežtų, funkciškai logiškų formų kūrinys, disonuojantis su tūrių dinamika, kas būdinga gamtinei aplinkai. Rezultatas: jaukus, funkciškai visiškai suvaldytas, estetiškas kūrinys su atvertomis perspektyvomis gamtinei aplinkai, pilnai atliepiantis pastato funkciją“. ,,Gamtos apsuptyje esantis centras kuria nepertraukiamą gamtos ir pastato ryšį. Pasirinktas koncentruoto ir kompaktiško pastato sprendimas leidžia neperkrauti aplinkos. Gan lakoniška architektūra nedominuoja. Aplink visą pastatą suprojektuota galerija ir vidinis kiemas kuria skirtingo charakterio erdves ir nepertraukiamą ryšį su lauku ir aplinka“.
Autobusų stotis Panevėžyje. Rolandas Palekas, Dalia Uogintė, Bartas Puzonas, Alma Palekienė, Karolina Burbaitė, Ugnė Morkūnaitė, Justina Lenauskienė.
,,Netikėtai, bet labai meniškai įkomponuotas miesto infrastruktūros objektas, sukurtas taip, kad tampa unikaliu objektu, (miesto vizitine kortele), vienijančiu padrikas aplinkines urbanistines struktūras“. ,,Sudėtinga stoties sklypo aplinka yra gerai suvaldyta – sukurtas aiškus traukos centras, kuris yra funkcionalus, bet turi ir stiprią estetinę išraišką. Kontrastuojanti architektūra su aplinka neleidžia pasimesti chaotiškoje aplinkoje, išskiria ir pabrėžia visuomeninę funkciją, formuoja skirtingas erdves, neapsimetinėja. Stoginės neužgožia erdvės bet atlieka praktinę funkciją, identifikuoja skirtingas erdves. Vidaus ir lauko erdvės persipina tarpusavyje ir būnant viduje ar lauke jauti vienos erdvės tęstinumą“. ,,Originalus sprendimas transporto mazgą pavertęs ,,žalia stotele“ pačiame miesto centre“.
Estrada Alytuje. Loreta Janušaitienė, Elena Damaševičiūtė, Marius Šlančius.
,,Mažas objektas su didele meile kontekstui, detalėms, istorijai…“. ,,Šitą objektą pirmiausia vertinu kaip labai stiprų skulptūrinį architektūros gestą. Man jis nėra tik pavėsinė ar estrada – labiau erdvinė skulptūra, kuri atsiranda parke ir pakeičia pačios vietos suvokimą. Žiūrint į betoną, jo plastiką, angas aplink medžius ir patį santykį su aplinka, man atsiranda Carlo Scarpa asociacija. Ne tiesioginio citavimo prasme, bet tuo jautrumu medžiagai, detalei ir tam, kaip architektūra gali labai tiksliai įsiterpti į esamą vietą. Čia betonas nėra sunkus ar grubus – jis gana lengvai „praslysta“ tarp pušų, o patys medžiai tampa architektūros dalimi. Patinka, kad objektas neprivalo būti vien praktiškas. Gal parkas ir galėjo egzistuoti be jo, bet atsiradus šitam objektui atsiranda naujas traukos taškas, nauja patirtis. Toks savotiškas „drugelio efektas“ – vienas gana nedidelis architektūrinis gestas pakeičia vietą ir sukuria norą specialiai atvažiuoti jo pamatyti. Todėl man čia svarbiausi kriterijai yra formos originalumas, tektonika, medžiagos ir aplinkos ryšys bei labai jautrus santykis su esamais medžiais ir parku“.
Poilsio namai Juodkrantėje. Gintautas Vieversys, Loreta Volungevičienė, Gina Vieversytė.
,,Puikiai atlikta sovietmečio rekreacinio objekto rekonstrukcija, išryškinusi geriausias to laikotarpio rekreacinės architektūros estetinius ir landšaftinius pasiekimus“.
Diskusijų metu komisijos nariai nagrinėjo, vertino, palygino atrinktus darbus ir priėmė sprendimą dėl „Geriausias 2025 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ laureato. Vienbalsiai nutarta:
Geriausias 2025 metų rekreacinės architektūros kūrinys – Muziejus Šeduvoje ,,Dingęs Štetlas“. Autoriai: Rainer Mahlamäki, LMA (Suomija), Jonas Audėjaitis, Augustas Audėjaitis, Martynas Martišius, Michail Železniak, Giedrė Lapinskaitė, Gabija Pekūnaitė, Dmitrij Bogatyriov, Augusta Daunytė, Žilvinas Kliūčius, S2A (Lietuva).
Apdovanojimo laureatui autorius architektas Aurimas Baužys.
Rugsėjo 5-ąją (šeštadienį), po „tradicinės žuvienės“, geografė ir Kuršių nerijos gidė Aušra Feser vedė ekskursiją „Nida ir jos architektūrinis-kultūrinis skaitymas“, kurioje ypatingas dėmesys buvo skiriamas architekto Herberto Reissmanno kūrybai Nidoje.
Rugsėjo 6-ąją (sekmadienį) – asmeniniai Neringos skaitymai ir renginio dalyviai buvo kviečiami fiksuoti mintis, garsus, vaizdus ir potyrius bei dalytis jais kaip rekreacinės architektūros temą papildančiomis refleksijomis. Dėkingi atsiliepusiems ir tai publikuojama A.Zavišos fondo https://www.facebook.com/zavisosfondas/ paskyroje.
Organizatoriai: Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas. Iniciatyvinė grupė Jurgita Raišutienė, architektai Aurimas Baužys ir Gerda Antanaitytė.
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba; Neringos savivaldybė.
Rėmėjai, partneriai: Lietuvos architektų sąjunga; Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija; Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“; Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija; PAROC; LEMORA; TYVEK
Pranešimą spaudai parengė – A.Zavišos fondo veiklų kuratorė Jurgita Raišutienė, +370 620 76857, a.zavisosfondas@gmail.com
Renginio nuotraukų autorius – Valdas Jencius
Naujausia informacija: www.facebook.com/zavisosfondas /www.architektusajunga.lt / www.architektams.lt
Maloniai kviečiame į 3 val. trukmės kvalifikacinius kursus architektams „Mokyklos rekonstrukcija atliepiant bendruomenės poreikius“, rugsėjo 2 d. 15:00 Klaipėdoje.
Lektoriai: doc. dr. Liutauras Nekrošius (VILNIUS TECH), dr. Dolf Broekhuizen (Delft TU)
Kaina: 30,00 EUR asmeniui. Įsigyti kursus (sąskaita-faktūra išrašoma automatiškai suvedus duomenis, o pažymėjimai išduodami po kursų jūsų pateiktu elektroniniu paštu) kviečiame šioje nuorodoje.
Kvalifikaciniai kursai skirti Statybos techninės pagrindinių sričių ir teritorijų planavimo vadovams, kvalifikacijos tobulinimo mokymo programa „Šiuolaikiniai kokybiškos žmogaus aplinkos formavimo iššūkiai“ Nr. 48. Patvirtinta Lietuvos architektų rūmų pirmininko įsakymu 2026 m. vasario 12 d. Nr. 26P-08.
Jei būtų norinčių dalyvauti, kuriems kvalifikacinės valandos neaktualios, kviečiame į renginį nemokamai.
Tema: Pastatytos aplinkos architektūrinė renovacija ir pritaikymas
Potemė: Mokyklos rekonstrukcija atliepiant bendruomenės poreikius
2026 09 02 15:00 val.
Mokymų trukmė: 3 valandos
Mokymų forma: gyvai
Mokymų vieta: Statybininkų pr. 39, Klaipėda
Lektoriai: doc. dr. Liutauras Nekrošius (VILNIUS TECH) ir dr. Dolf Broekhuizen (Delft TU)
Pastaraisiais dešimtmečiais esmingai pasikeitus ugdymo metodikoms, erdvinės pastatų savybės turi būti peržiūrėtos.
Tačiau kadais statyti kaip tipiniai, šiandien šie pastatai naudojami skirtingų pakopų ugdymui, suteikia erdves įvairioms bendruomenių veikloms, skiriasi mokyklų praktikuojama ugdymo kultūra.
Kurso metu nagrinėsime kaip rasti bendruomenei tinkamiausius sprendimus, įgyvendinti nacionalinę švietimo politiką ir steigėjo siekius, identifikuoti ir išsaugoti architektūros vertes, kurti naujas.
Bus pateikti Nyderlanduose įgyvendintų bendruomeninių mokyklų rekonstrukcijų pavyzdžiai, pristatytas eksperimentinis mokyklos bendruomenės įtraukimo į projektavimo procesą Lietuvoje modelis.
Kursus organizuoja: VILNIUS TECH Architektūros fakultetas. Kursų partneris – LASKAO
Foto: Mioulet Fotografie Rotterdam
Bendruomeninė mokykla Nieuwstraat g., Roterdame
1972, Kraaijvanger architectenbureau
2009, Arconico architekten
Rugsėjo 4–6 dienomis Nidoje vyks rekreacinės architektūros savaitgalis „Zavišinės 2026“, skirtas architektams ir architektūra besidomintiems. Jį rengia Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas.
Išankstinė registracija į renginį: https://forms.gle/YCrFA5fTpbVxMjJS6 numatoma iki 2026 m. rugsėjo 2 d. (imtinai) 12:00, gali būti uždaroma ir anksčiau dėl dalyvių skaičiaus ribojimų.
Rugsėjo 4-ąją (penktadienį), Nidos KTIC „Agila” [Taikos g. 4], renginys prasidės Manto Maziliausko – architekto menininko – vaizdo kūrinio „Gaīlas Dwarris“ pristatymu. Po jo vyks forumas-diskusija „Rekreacinės Neringos architektūros skaitymai“, kuriame Neringos architektūra bus „skaitoma“ iš skirtingų perspektyvų – architektūros, kraštovaizdžio, urbanistikos, kultūros paveldo ir vietos bendruomenės.
Forumo programoje žurnalistas, kraštotyrininkas ir Kuršių nerijos tyrinėtojas Denisas Nikitenka pristatys temą „Neringos architektūros metamorfozės“. Po pranešimo jis pakvies į pasivaikščiojimą po Nidą, pasakodamas apie miesto istoriją ir kviesdamas pažvelgti į Neringos architektūrą bei kultūrinį kraštovaizdį. Pasivaikščiojimo metu – akimirka architekto Algimanto Zavišos atminimui Nidos etnografinėse kapinėse.
Sugrįžus į „Agilą“, Valdas Jencius, urbanistas, fotografas ir menininkas, pristatys „Neringa. Vizualiniai skaitymai“.
Toliau programoje – architektų Jurgos Daubaraitės ir Jono Žukausko, Neringos miško architektūrą tyrinėjančio NMA meno, architektūros ir tyrimų kolektyvo atstovų, pristatymas „Miškas kaip liudininkas“. Istorikas, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vasilijus Safronovas pristatys įžvalgas tema „Civilizuoti ir išsaugoti: du pasakojimai apie Kuršių neriją“, o architektas urbanistas, Neringos vyriausiasis architektas Laimonas Bogušas kalbės tema „Architektūros skaitymai: architektūra de jure vs architektūra de facto“.
Penktadienio programos kulminacija – Lietuvos architektų sąjungos ir A. Zavišos fondo konkurso „Geriausias 2025 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ nominantų pristatymas ir laureato apdovanojimas. Konkurso komisiją sudaro architektai Gintaras Balčytis, Ramunė Staševičiūtė, Asta Kiaunienė, Gustė Kančaitė ir Tadas Jonauskis.
Rugsėjo 5-ąją (šeštadienį), po „tradicinės žuvienės“, susitinkame aikštėje prie savivaldybės [Taikos g. 2]. Geografė ir Kuršių nerijos gidė Aušra Feser ves ekskursiją „Nida ir jos architektūrinis-kultūrinis skaitymas“, kurioje ypatingas dėmesys bus skiriamas architekto Herberto Reissmanno kūrybai Nidoje.
Rugsėjo 6-ąją (sekmadienį) – asmeniniai Neringos skaitymai ir renginio dalyviai kviečiami fiksuoti mintis, garsus, vaizdus ir potyrius bei dalytis jais kaip rekreacinės architektūros temą papildančiomis refleksijomis.
Organizatoriai: Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba; Neringos savivaldybė. Rėmėjai, partneriai: LAS; LASKAO; AGILA; KNNP; PAROC; LEMORA; TYVEK
Naujausia informacija:
Facebook įvykis: https://www.facebook.com/events/1053122394099144
www.facebook.com/zavisosfondas / www.architektusajunga.lt / www.architektams.lt
Architekto A. Zavišos fondo pirmininkas architektas Aurimas Baužys, +370 612 98362
Renginio kuratorė Jurgita Raišutienė, +370 620 76857, a.zavisosfondas@gmail.com
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2025 m. gruodžio 24 d. paskelbė Klaipėdos miesto pietinio pocentrio Stariškių rajone urbanistinės idėjos atvirą projekto konkursą, kuriam projektus pateikė trys architektų komandos – konkurse dalyvavo MB „ARCHITEKTĖ“ (projektas „TUR1206“), UAB DO „Architects“ su MB „Urban form“ (projektas „KLP2050“) ir MB “Pupa – strateginė urbanistika“ su UAB „Formatas A1“ (projektas „AAA1111“).
Konkurso dalyviai, remdamiesi galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, prieš konkursą parengta Klaipėdos miesto pietinio pocentrio galimybių studija ir projektavimo užduotimi, konkurso teritorijai turėjo pasiūlyti urbanistinę idėją, t. y. aukštos architektūrinės kokybės, modernų, socialiai atsakingą, į kraštovaizdį integruotą sprendinį-urbanistinės idėjos projektą, kurio pagrindu bus rengiamas vietovės lygmens bendrasis planas.
Pateiktos urbanistinės idėjos šių metų gegužės mėn. buvo pristatytos miesto gyventojams ir visiems suinteresuotiems konkurso teritorijos raida ir vystymu, konkursiniai projektai buvo eksponuojami fizinėje ir skaitmeninėje ekspozicijose, buvo galima teikti komentarus projektams.
2026 m. rugpjūčio 14 d., pasibaigus konkurso procedūroms, laimėtoju paskelbtas tiekėjų grupės UAB DO „Architects“ su MB „Urban form“ projektas „KLP2050“ – ši konkurso teritorijos urbanistinio vystymo idėja geriausiai atliepė į konkurse iškeltus projektavimo uždavinius bei teisės aktuose įtvirtintus architektūros kokybės kriterijus; laimėjusio projekto sprendiniai labiausiai atitiko konkurso teritorijos integravimo į Klaipėdos miestovaizdį viziją bei Klaipėdos miesto kokybinės kaitos viziją, miestą vis labiau priartinant prie Kuršių marių, kas ateityje funkcionuos kaip papildomos vertės ne tik konkurso teritorijai, bet ir visam Klaipėdos miestui ir jo gyventojams. Tiekėjų grupės MB „Pupa – strateginė urbanistika“ ir UAB „Formatas A1“ projektas „AAA1111“ užėmė II vietą, MB „ARCHITEKTĖ“ projektas „TUR1206“ – III vietą.
Informacija, 2026-08-17 paskelbta Klaipeda.lt tinklapyje:
Perkančioji organizacija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su laimėtoju vykdys neskelbiamas derybas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės dalies – Stariškių pocentrio teritorijos tarp Kairių g., Karaliaus Vilhelmo kanalo, miesto ribos ir Kuršių marių vietovės lygmens bendrojo plano parengimo paslaugų pirkimo.
Adomas Skiezgelas. Asmenybė ir kūryba
Alfonso ir Adolfinos Skiesgilų abu sūnūs (Alfonsas ir Adomas Skiezgelai) gimė tame pačiame Plaušinių kaime: Alfonsas – 1943 m., o Adomas – 1948 m. rugpjūčio 20 dieną. Beje, Adomo pavardė kiek skiriasi nuo tėvų ir brolio (tėvai, seneliai buvo Skiesgilai, brolis Alfonsas – Skiesgilas, o Adomas Skiezgelas yra mokęsis Lenkimų vidurinėje mokykloje. Menu pradėjo domėtis anksti. Mėgo piešti, žavėdavosi vyresniojo brolio Alfonso piešiniais, dažnai net tapyti mokydavosi iš brolio parsivežtų dailės technikumo mokomųjų darbų.
1964 m. A. Skiezgelas, įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą, kurį tuo metu pribaiginėjo jo brolis. Puikius skulptūros pagrindus suteikė skulptorė M. Bielskienė, technikumo direktoriaus pavaduotojas A. Gudzevičius ir daugelis kitų. 1968 m. mokslą baigė, įsigydamas medžio apdirbimo specialybę, tada technikumo vadovybė nusiuntė A. Skiezgelą į Darbėnų vidurinę mokyklą dirbti piešimo ir darbų mokytoju. Čia dirbo trejus metus ir kartu dvejus metus Vilniaus eksperimentiniame meninio konstravimo biure dailininku-suvenyrų etalonų kūrėju. Minėtame biure, pagal čia dirbančių dailininkų sukurtų darbų pavyzdžius „Dovanos“ susivienijimas ir kitos Lietuvos meno gaminių įmonės, suvenyrus, serijines originalias reprezentacines dovanas gamindavo pagal individualius projektus.
Dirbdamas pasiruošė ir 1971 m. įstojo į Lietuvos valstybinį institutą (nuo 1990 m.– Vilniaus dailės akademija). Norėjo studijuoti skulptūrą, bet į šią specialybę tada priimdavo labai mažai studentų, tad pasirinko architektūrą ir studijų metais ją pamėgo, ypač už galimybę kūrybiniame procese dirbti kartu su skulptūra ir skulptoriais. Rengdamas diplominį darbą suprojektavo sporto reikmėms skirtus Trakų namus ant vandens (darbo vadovas – architektas Algimantas Mačiulis (1931–2024). Dailės akademijoje buvo puikus dėstytojai: piešimą dėstė L. Žuklys, R. Gibavičius, S. Krasauskas, K. Morkūnas. Architektūros specialybės dėstytojai buvo: V. Brėdikis, A. Tauras, A. Nasvytis, A. Mačiulis, E. Čekanauskas.
Architektas baigęs studijas, 1976 m. gavo paskyrimą į tada veikusią Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto Dailės katedrą (įkurta 1974 m.). Čia dirbo iki 2012 metų. Iš pradžių ėjo dėstytojo, Vizualiojo dizaino katedros lektoriaus pareigas. Šioje konservatorijoje buvo suteiktas docento vardas, čia Adomas sutiko sau artimą sielą – Birutę, vedė ją. Uostamiestyje gimė du jų vaikai – sūnus Andrius ir dukra Ieva.
Jau pirmaisiais darbo Klaipėdoje metais Adomas pagarsėjo kaip geras dėstytojas ir ne mažiau kaip talentingas kūrėjas. Tai pastebėjo ir įvertino 1975–1987 m. Klaipėdos fakulteto prorektoriumi dirbęs V. Jakelaitis (1928–2015). Jis Adomą rekomendavo tuometiniam miesto vadovui A. Žaliui (1929– 2006), kad priimtų dirbti miesto vyriausiuoju dailininku. Rekomendacija pagelbėjo ir A. Skiezgelas 1980 m. buvo paskirtas į šias pareigas, pakeisdamas jose anksčiau buvusį architektą P. Šadauską.
A. Skiezgelas vyriausiuoju miesto dailininku dirbo 12 metų – iki pat 1992-ųjų. Darbo buvo daug, pareigos atsakingos, atlyginimas mažas, tad tuo laikotarpiu Adomas, norėdamas išlaikyti šeimą, turėjo dar papildomai ir kitur dirbti. Ėmėsi ir individualių projektų. 1980 m., paprašytas savo gimtosios Lenkimų apylinkės vadovo parengti Lenkimuose palaidotų Antrojo pasaulinio karo karių kapinių sutvarkymo projektą, šio darbo neatsisakė. Taip Lenkimuose atsirado pagal Adomo sukurtą projektą realizuotas anuo metu gana modernus, tačiau neiššaukiantis, pagarbus, šalia esančios bažnyčios šventoriaus sienelės neuždengiantis, moderniai sutvarkytas kapinių kompleksas, kurio centre – nedidelis paminklas (akmens kubas – monolitas su ,,nuskilusiu“ kampu). Šį architekto Lenkimuose sukurtą ansamblį gerai įvertino tada tarp menininkų didelį autoritetą turėjęs skulptorius G. Jokūbonis (1927–2006).
1980-aisiais metais A. Skiezgelas tapo Lietuvos architektų sąjungos nariu. Sukurti architektūros ir monumentaliosios dailės kūriniai ir neįgyvendinti konkursiniai projektai:
Adomo kaip architekto talentas labiausiai atsiskleidė kuriant Klaipėdos Mažojo kaimelio mikrorajono Šv. Kazimiero bažnyčios projektą (bendraautorius R. Krištapavičius, konstruktorius T. Tubis). Bažnyčia 1992 m. pastatyta buvusiame Karaliaus parke. 2007–2008 m. Lėbartų kapinėse (Klaipėdos r., Dovilų sen., Toleikių k.) pastatytos koplyčios; Klaipėdos Salomėjos Nėries ir S. Daukanto gatvių kampe esančio pastato vienas iš autorių (bendraautorius R. Petrauskas ). Kiti žymesni kūriniai: Gyvenamasis namas, Pievų Tako ir I Kanto g. sankryžoje (bendraautorius Andrius Skiezgelas ). Keturi gyvenamieji II -osios Melnragės gatvėje ir keli gyvenamieji namai-vilos Palangoje. Gyvenamųjų namų kvartalas Klaipėdos rajone, taip pat Bendikų kaime. Iš viso suprojektuoti ir pastatyti 55 gyvenamieji pastatai.
Išskirtinio dėmesio sulaukė ir pagal architekto projektus sukurtos atminimo lentos, skirtos žymioms Lietuvos asmenybėms, tarp jų ir Lietuvos politiniam bei visuomenės veikėjui, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkui, inžinieriui, Vasario 16-osios akto signatarui S. Kairiui (1879–1964), Utenoje. Šešiems Tilžės akto signatarams Klaipėdoje (kartu su skulptoriumi R. Eidėjumi). Spaustuvininkui ir visuomenės veikėjui M. Jankui (1858–1946); Tilžės Akto signatarams J. Vanagaičiui, J. Arnašiui, J. Lėbartui, V. Didžiui; Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriui K. Trukanui ir teologijos profesoriui V. Gaigalaičiui.
Architektas sukūrė atminimo lentas rašytojams P. Dreviniui ir R. Černiauskui. 2022 m. sukurtos atminimo lentos Klaipėdos krašto direktorijos prezidento pareigas ėjusiam E. Simonaičiui ir Klaipėdos krašto visuomenės veikėjui J. Stikloriui. 2023 m. sukurta atminimo lenta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacijos vadui J. Polovinskui- Budriui. 2024 m. įgyvendinti atminimo ženklai D. Varkaliui ir paukščių žieduotojui M. Posingiui. 2025 m. sukurta atminimo lenta F. Vaitkui perskridusiam Atlantą su Lėktuvu Lituanica 2.
Memorialiniai ženklai, antkapiniai paminklai svarbi kūrybinio darbo veiklos sritis. Sutvarkytos Smiltynės kapinaitės, sukurti antkapiniai paminklai gubernatoriui J. Žiliui Jonylai; Jūrų muziejaus direktoriui A. Každailiui. Kartu su skulptoriumi R. Midvikiu sukurtas antkapinis paminklas jūrų kapitonui L. Stulpinui. Keletas antkapinių paminklų yra sukurti Lėbartų ir kitose kapinėse.
Sukurti, bet neįgyvendinti architektūros ir skulptūros kūriniai:
Karinio laivo paminklo projektas Smiltynėje (III premija).
Tautų draugystės monumentas konkursinis projektas Klaipėdoje, 2008m. Projekto autoriai architektai A. Skiezgelas, R. Krištopavičius, skulptorius J. Burneika (I premija).
Paminklas kunigaikščiui Gediminui 1992 m. Skulptorius R. Midvikis, architektai: R. Krištopavičius, A. Skiezgelas (II premija).
Pergalės paminklas Maskvoje, 1992 m. Skulptorius R. Midvikis, architektai: R. Krištopavičius, A. Skiezgelas (0 premija).
Muzikinio teatro konkursinis projektas, 1991 m. Projekto vadovas S. Manomaitis, architektai A. Skiezgelas, R. Krištopavičius (II premija).
Atgimimo aikštės projektiniai pasiūlymai 1992 m. Skulptorius G. Karalius, architektas A. Skiezgelas.
Klaipėdos skulptūrų parko Konkursinis projektas, 1992 m. Skulptorius R. Midvikis, architektas A. Skiezgelas (II premija).
Paminklas Radviloms Kėdainiuose. Skulptorius A. Bosas, architektas A. Skiezgelas ( II premija).
Paminklas Birutei ir Kęstučiui Palangoje konkursinis projektas. Projekto autorius A. Skiezgelas (I premija).
Lukiškių aikštės konkursinis projektas Vilniuje. 1994 m. projekto autorius A Skiezgelas.
Paminklas Lietuvos himnui ir jo autoriui V. Kudirkai. 1994 m. autorių kolektyvas.
Paminklas J Zauerveinui Klaipėdoje, 2002 m. A. Skiezgelas.
Atminimo ženklas Vilniuje monsinjorui K. Vasiliauskui, 2006 m. A. Skiezgelas.
Atminimo ženklas S. Jonauskui Skuode, 2010 m. A. Skiezgelas (I premija).
Konkursinis projektas muzikiniam teatrui Klaipėdoje, 2012m. Architektai: R. Krištapavičius, A. Skiezgelas.
Konkursinis projektas bažnyčiai Šiauliuose, 2015 m. A. Skiezgelas.
Konkursinis projektas broliams Vileišiams Vilniuje, 2016 m. A. Skiezgelas.
Konkursinis projektas paminklui Laisvei Šiauliuose, 2017 m. A. Skiezgelas.
Konkursinis projektas paminklui Holokausto aukoms Šiauliuose, 2018 m. A. Skiezgelas.
Plastinio akcento pastatymo šalia Viešbučio ,, Aurora,, konkursas, 2019 m. A. Skiezgelas.
Konkursinis projektas paminklui Šeduvos partizanams, 2019 m. Skulptorius V. Plotnikovas, architektas A. Skiezgelas.
Baltijos kelrodžio idėjinio projekto konkursas, 2020 m. A. Skiezgelas (I premija).
Kretingos miesto aikštės sutvarkymo konkursas, 2021 m. A. Skiezgelas.
Paminklo Laisvės kovų karžygiui J. Lukšai -Daumantui konkursas, 2022 m. A. Skiezgelas.
Plungės kelrodžio idėjinio projekto konkursas, 2022 m. A. Skiezgelas.
Meninių akcentų projektinių pasiūlymų konkursas Kelmėje, 2023 m. A. Skiezgelas.
Klaipėdos karių kapinių sutvarkymo konkursinis projektas, 2024. Autorių kolektyvas.
Konkursinis projektas ,, Zodiako ženklai“, 2025 m. Druskininkuose. A. Skiezgelas.
Projektinių pasiūlymų konkursas M. Paulauskui, 2025 m. A. Skiezgelas.
Kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo Priešpilio g. 9, Klaipėdoje, architektūrinės idėjos ir projekto atviras dviejų etapų konkurso projektiniai pasiūlymai. 2026 m. A. Skiezgelas.
—-Jūsų Adomas. Lietuvos Architektų ir Dailininkų sąjungų narys, +37065238600
Personalinėje parodoje eksponuojami kai kurie neįgyvendinti konkursiniai projektai. Parodos atidarymas š. m. rugpjūčio 21d. 17:00 val. LASKAO salėje, Bažnyčių g. 6-1 (III aukštas), Klaipėdoje
Parodos bendraorganizatorius LASKAO. Parodos kuratorius architektas Aurimas Baužys
LASKAO #ArchitektūrosRenginiųCiklas 2026
Projektą finansuoja: Klaipėdos miesto savivaldybė
Kviečiame sekti informaciją architektams.lt; https://www.facebook.com/architektams.lt ir pasidalyti su architektūra besidominčiais kolegomis ir bičiuliais
Kviečiame į architekto, Lietuvos architektų sąjungos nario Zigmo Bernardo Rutkausko 90-mečio kūrybinių darbų parodą „Architektūra negali gyvuoti be meno“.
Parodoje atsiskleis daugiau nei keturis dešimtmečius trukęs kūrybinis kelias Klaipėdoje – nuo pirmųjų architektūros projektų, vaistinių, kavinių ir restoranų interjerų iki akvarelių, lydėjusių autorių visą gyvenimą. Architektas savo veikloje visada ieškojo gilaus, organiško ryšio tarp statinio tektonikos ir grynojo meno. Jo filosofijoje architektūra negalėjo egzistuoti izoliuota nuo dailės, todėl gobelenai, monumentalios freskos, sgrafitai, vitražai ir skulptūrinės kompozicijos tapo integralia jo kurtų interjerų kalba.
Minint 90 metų jubiliejų, šia paroda kviečiame kartu švęsti autoriaus kūrybinį kelią ir darbus, palikusius ryškų pėdsaką Klaipėdos architektūroje, interjeruose ir miesto kultūriniame veide.
Ekspozicijoje lankytojai išvys ne tik racionalius architektūros bei interjero dizaino projektus, bet ir jautriąją kūrėjo pusę. Parodoje bus pristatomos architekto akvarelės – takus, jautrus žanras, kuriuo jis susižavėjo dar studijų metais ir kuriam liko ištikimas visą gyvenimą.
Parodos atidarymas – 2026 m. rugpjūčio 20 d. 17:30 val. Paroda eksponuoja iki 2026 m. rugsėjo 05 d.
Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyrius, Janonio g. 9, Klaipėda.
Darbo laikas
I-V nuo 10 iki 18 val.
VI, VII – nedarbo dienos.
Lauksime !
Konkursas organizuojamas dviem etapais, siekiant užtikrinti aukštą urbanistinės koncepcijos kokybę ir išgrynintus architektūrinius sprendinius.
Įvykęs Pirmasis etapas, kai dalyviai pateikė bendrą urbanistinį sprendinį, apimantį teritorijos struktūrą, viešųjų erdvių sistemą, užstatymo principus ir pastatų tūrinę kompoziciją. Pirmojo etapo rezultatas – atrinktos šešios kvartalo formavimo alternatyvos su pateiktais maketais, brėžiniais, preliminariais rodikliais ir vizualizacijomis. Apie tai plačiau: architektams.lt/konkursai/ivertinti-priespilio-g-9-kvartalo-architekturinio-konkurso-pirmojo-etapo-projektai/
Konkurso vertinimo komisija pateikė pastabas ir rekomendacijas, o atrinktų šešių alternatyvų autoriai kviečiami detalesniam savo pateiktos alternatyvos nagrinėjimui antrajame etape.
Kvietimas dalyvauti Konkurso antrame etape siunčiamas pirmojo etapo nugalėtojams. Dalyvių klausimai priimami ir atsakymai siunčiami tik el. paštu P9@architektams.lt
Antrasis etapas – architektūrinė ir erdvinė detalizacija
- Antrajame etape atrinktų alternatyvų autoriai – dalyviai detalizuoja savo urbanistinę koncepciją, pateikdami pastatų architektūros ir viešųjų erdvių sprendinius.
- Antrojo etapo rezultatas – pilnas architektūrinis pasiūlymas: sklypo planas, pastatų tūrinė–erdvinė ir funkcinė sandara, fasadų medžiagiškumo bei dizaino sprendiniai, statinių rodikliai, brėžiniai, vizualizacijos ir preliminarūs kiekių skaičiavimai.
Konkurso pirmojo etapo nugalėtojai detalizuotus savo architektūrinės ir (ar) urbanistinės idėjos projektus (pasiūlymus), kuriuos sudaro papildytose Konkurso sąlygose nustatyti dokumentai pateikia Konkurso organizatoriui iki 2026-10-07 d. 12:00 val. Dokumentai pateikiami adresu: Bažnyčių g. 6-1 (III aukštas), Klaipėda ir siunčiami elektroninio pašto adresu: P9@architektams.lt
Konkursas organizuojamas konkurso objekto valdytojo – UAB „Elpekas“ iniciatyva sudarytos sutarties su Lietuvos architektų sąjunga pagrindu, vadovaujantis Architektūrinių konkursų organizavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Architektų Rūmų Tarybos 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T-23-12-2 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ ir Konkurso sąlygomis.
Konkurso organizatoriaus paskirtas atstovas: architektas Mantas Daukšys, LAS Klaipėdos skyriaus valdybos pirmininkas, užduoties rengėjas architektas Vladas Balsys.
ARCHitektūros renginių ciklas 2026 kviečia į ekskursiją, vyksiančią rugpjūčio 13 d., prieš parodų uždarymą.
Susitikimo vieta : „Hanza” verslo centras [Naujoji Uosto g. 3, Klaipėda] prie centrinio įėjimo [toje pastato pusėje, kur „Caffeine”]
13.00 val.
Ekskursija po „Memelio miesto” teritoriją ir vidaus erdves su vystytojo atstovu architektu Arūnu Kilišausku ir verslo centro „Hanza“ autoriumi architektu Tomu Grunskiu.
13:40 val.
Galimybė apsilankyti parodose :
Metinė paroda „Klaipėdos architektūra 2025“ [dalyvauja parodos architektas Vladas Balsys, LASKAO valdybos pirmininkas architektas Mantas Daukšys] ir Architektūros studijos AEXN paroda „Tumulus“ [dalyvauja architektas Tomas Grunskis].
Renginio įvykis: https://www.facebook.com/events/1364277081871241
#ArchitektūrosRenginiųCiklas 2026
Kviečiame sekti informaciją architektams.lt; https://www.facebook.com/architektams.lt ir pasidalyti su architektūra besidominčiais kolegomis ir bičiuliais.
Vizualo aut. arch. Vladas Balsys
Primename, kad jau paskelbtas konkursas „Geriausias 2025 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ [toliau Konkursas]. Tai tradicinis, nuo 2003 metų Architekto Algimanto Zavišos fondo organizuojamas konkursas, vykdomas vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos [LAS] Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais.
Architektus kviečiame teikti medžiagą Konkursui iki š. m. rugpjūčio 10 d., užpildant paraiškos anketą: https://forms.gle/KEjXxk1zvbpgkYM96
Konkursui pateiktus ir atrinktus kūrinius, atitinkančius Konkurso sąlygas, vertina bei nugalėtoją išrenka vertinimo komisija, formuojama iš vieno LAS ir vieno A. Zavišos fondo atstovų bei trijų ankstesnių „Geriausias metų rekreacinės architektūros kūrinys“ konkursų laureatų. Šiais metais konkursinius darbus vertins architektai: Gintaras Balčytis [LAS deleguotas]; Ramunė Staševičiūtė [Architekto A. Zavišos fondo deleguota]; Asta Kiaunienė [2011-2012 ir 2021 m. konkurso laureatė]; Gustė Kančaitė [2016 m. konkurso laureatė]; Tadas Jonauskis [2023 m. konkurso laureatas].
Konkurso pagrindinis tikslas ir uždaviniai metų eigoje nežymiai kito, bet esmė išliko – konkurso būdu išrinkti 2025 metais realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas.
Konkursui pateikiamos ar atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudaromas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys.
Kol laukiame Konkurso paraiškų, kviečiame pavartyti ankstesnių metų leidinį: https://issuu.com/laskao/docs/2024_nominantai
Rekreacinės architektūros savaitgalio Neringoje „Zavišinės 2026“ metu [rugsėjo 4–6 d.] bus pristatyta Konkurso nominantų ekspozicija ir paskelbtas Konkurso laureatas. Šių metų forumo tema – „Rekreacinės Neringos architektūros skaitymai”. „Skaitymas”, reikšmės: 1. veikla arba įgūdis stebėti ir suprasti rašytinio arba spausdinto teksto reikšmę, interpretuojant jį sudarančius simbolius arba ženklus. 2. tam tikras teksto arba situacijos interpretavimas.
Panašūs žodžiai: interpretavimas, supratimas, paaiškinimas, analizė, versija, požiūris.
Rekreacinė architektūra gali būti ,,skaitoma” įvairių sričių specialistų ir vietos bendruomenės narių skirtingais aspektais, padedančiais geriau suvokti šiandieninius rekreacinės Neringos architektūros procesus, paremtus įvairiaplane analize [programa derinama ir bus viešinama artimiausiu metu].
Konkurso ir renginio organizatoriai: Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba; Neringos savivaldybė. Rėmėjai, partneriai: LAS; LASKAO; AGILA; KNNP; PAROC; LEMORA
Naujausia informacija:
www.facebook.com/zavisosfondas / www.architektusajunga.lt / www.architektams.lt
Konkurso ir renginio kuratorė Jurgita Raišutienė, +370 620 76857, a.zavisosfondas@gmail.com
Architekto A. Zavišos fondo pirmininkas architektas Aurimas Baužys, +370 612 98362