Adomas Skiezgelas. Asmenybė ir kūryba
Alfonso ir Adolfinos Skiesgilų abu sūnūs (Alfonsas ir Adomas Skiezgelai) gimė tame pačiame Plaušinių kaime: Alfonsas – 1943 m., o Adomas – 1948 m. rugpjūčio 20 dieną. Beje, Adomo pavardė kiek skiriasi nuo tėvų ir brolio (tėvai, seneliai buvo Skiesgilai, brolis Alfonsas – Skiesgilas, o Adomas Skiezgelas yra mokęsis Lenkimų vidurinėje mokykloje. Menu pradėjo domėtis anksti. Mėgo piešti, žavėdavosi vyresniojo brolio Alfonso piešiniais, dažnai net tapyti mokydavosi iš brolio parsivežtų dailės technikumo mokomųjų darbų.
1964 m. A. Skiezgelas, įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą, kurį tuo metu pribaiginėjo jo brolis. Puikius skulptūros pagrindus suteikė skulptorė M. Bielskienė, technikumo direktoriaus pavaduotojas A. Gudzevičius ir daugelis kitų. 1968 m. mokslą baigė, įsigydamas medžio apdirbimo specialybę, tada technikumo vadovybė nusiuntė A. Skiezgelą į Darbėnų vidurinę mokyklą dirbti piešimo ir darbų mokytoju. Čia dirbo trejus metus ir kartu dvejus metus Vilniaus eksperimentiniame meninio konstravimo biure dailininku-suvenyrų etalonų kūrėju. Minėtame biure, pagal čia dirbančių dailininkų sukurtų darbų pavyzdžius „Dovanos“ susivienijimas ir kitos Lietuvos meno gaminių įmonės, suvenyrus, serijines originalias reprezentacines dovanas gamindavo pagal individualius projektus.
A. Skiezgelas dirbdamas pasiruošė ir 1971 m. įstojo į Lietuvos valstybinį institutą (nuo 1990 m.– Vilniaus dailės akademija). Norėjo studijuoti skulptūrą, bet į šią specialybę tada priimdavo labai mažai studentų, tad pasirinko architektūrą ir studijų metais ją pamėgo, ypač už galimybę kūrybiniame procese dirbti kartu su skulptūra ir skulptoriais. Rengdamas diplominį darbą suprojektavo sporto reikmėms skirtus Trakų namus ant vandens (darbo vadovas – architektas Algimantas Mačiulis (1931–2024). Dailės akademijoje buvo puikus dėstytojai: piešimą dėstė L. Žuklys, R. Gibavičius, S. Krasauskas, K. Morkūnas. Architektūros specialybės dėstytojai buvo: V. Brėdikis, A. Tauras, A. Nasvytis, A. Mačiulis, E. Čekanauskas.
Architektas baigęs studijas, 1976 m. gavo paskyrimą į tada veikusią Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto Dailės katedrą (įkurta 1974 m.). Čia dirbo iki 2012 metų. Iš pradžių ėjo dėstytojo, Vizualiojo dizaino katedros lektoriaus pareigas. Šioje konservatorijoje buvo suteiktas docento vardas, čia Adomas sutiko sau artimą sielą – Birutę, vedė ją. Uostamiestyje gimė du jų vaikai – sūnus Andrius ir dukra Ieva.
Jau pirmaisiais darbo Klaipėdoje metais Adomas pagarsėjo kaip geras dėstytojas ir ne mažiau kaip talentingas kūrėjas. Tai pastebėjo ir įvertino 1975–1987 m. Klaipėdos fakulteto prorektoriumi dirbęs V. Jakelaitis (1928–2015). Jis Adomą rekomendavo tuometiniam miesto vadovui A. Žaliui (1929– 2006), kad priimtų dirbti miesto vyriausiuoju dailininku. Rekomendacija pagelbėjo ir A. Skiezgelas 1980 m. buvo paskirtas į šias pareigas, pakeisdamas jose anksčiau buvusį architektą P. Šadauską.
A. Skiezgelas vyriausiuoju miesto dailininku dirbo 12 metų – iki pat 1992-ųjų. Darbo buvo daug, pareigos atsakingos, atlyginimas mažas, tad tuo laikotarpiu Adomas, norėdamas išlaikyti šeimą, turėjo dar papildomai ir kitur dirbti. Ėmėsi ir individualių projektų. 1980 m., paprašytas savo gimtosios Lenkimų apylinkės vadovo parengti Lenkimuose palaidotų Antrojo pasaulinio karo karių kapinių sutvarkymo projektą, šio darbo neatsisakė. Taip Lenkimuose atsirado pagal Adomo sukurtą projektą realizuotas anuo metu gana modernus, tačiau neiššaukiantis, pagarbus, šalia esančios bažnyčios šventoriaus sienelės neuždengiantis, moderniai sutvarkytas kapinių kompleksas, kurio centre – nedidelis paminklas (akmens kubas – monolitas su ,,nuskilusiu“ kampu). Šį architekto Lenkimuose sukurtą ansamblį gerai įvertino tada tarp menininkų didelį autoritetą turėjęs skulptorius G. Jokūbonis (1927–2006).
1980-aisiais metais A. Skiezgelas tapo Lietuvos architektų sąjungos nariu. Sukurti architektūros ir monumentaliosios dailės kūriniai ir neįgyvendinti konkursiniai projektai:
A. Skiezgelo kaip architekto talentas labiausiai atsiskleidė kuriant Klaipėdos Mažojo kaimelio mikrorajono Šv. Kazimiero bažnyčios projektą (bendraautorius R. Krištapavičius, konstruktorius T. Tubis). Bažnyčia 1992 m. pastatyta buvusiame Karaliaus parke. 2007–2008 m. Lėbartų kapinėse (Klaipėdos r., Dovilų sen., Toleikių k.) pastatytos koplyčios; Klaipėdos Salomėjos Nėries ir S. Daukanto gatvių kampe esančio pastato vienas iš autorių (bendraautorius R. Petrauskas ). Kiti žymesni kūriniai: Gyvenamasis namas, Pievų Tako ir I Kanto g. sankryžoje (bendraautorius Andrius Skiezgelas ). Keturi gyvenamieji II -osios Melnragės gatvėje ir keli gyvenamieji namai-vilos Palangoje. Gyvenamųjų namų kvartalas Klaipėdos rajone, taip pat Bendikų kaime. Iš viso suprojektuoti ir pastatyti 55 gyvenamieji pastatai.
Išskirtinio dėmesio sulaukė ir pagal architekto projektus sukurtos atminimo lentos, skirtos žymioms Lietuvos asmenybėms, tarp jų ir Lietuvos politiniam bei visuomenės veikėjui, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkui, inžinieriui, Vasario 16-osios akto signatarui S. Kairiui (1879–1964), Utenoje. Šešiems Tilžės akto signatarams Klaipėdoje (kartu su skulptoriumi R. Eidėjumi). Spaustuvininkui ir visuomenės veikėjui M. Jankui (1858–1946); Tilžės Akto signatarams J. Vanagaičiui, J. Arnašiui, J. Lėbartui, V. Didžiui; Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriui K. Trukanui ir teologijos profesoriui V. Gaigalaičiui.
Architektas sukūrė atminimo lentas rašytojams P. Dreviniui ir R. Černiauskui. 2022 m. sukurtos atminimo lentos Klaipėdos krašto direktorijos prezidento pareigas ėjusiam E. Simonaičiui ir Klaipėdos krašto visuomenės veikėjui J. Stikloriui. 2023 m. sukurta atminimo lenta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacijos vadui J. Polovinskui- Budriui. 2024 m. įgyvendinti atminimo ženklai D. Varkaliui ir paukščių žieduotojui M. Posingiui. 2025 m. sukurta atminimo lenta F. Vaitkui perskridusiam Atlantą su Lėktuvu Lituanica 2.
Memorialiniai ženklai, antkapiniai paminklai svarbi kūrybinio darbo veiklos sritis. Sutvarkytos Smiltynės kapinaitės, sukurti antkapiniai paminklai gubernatoriui J. Žiliui Jonylai; Jūrų muziejaus direktoriui A. Každailiui. Kartu su skulptoriumi R. Midvikiu sukurtas antkapinis paminklas jūrų kapitonui L. Stulpinui. Keletas antkapinių paminklų yra sukurti Lėbartų ir kitose kapinėse.
Sukurti, bet neįgyvendinti architektūros ir skulptūros kūriniai:
Karinio laivo paminklo projektas Smiltynėje (III premija).
Tautų draugystės monumentas konkursinis projektas Klaipėdoje, 2008m. Projekto autoriai architektai A. Skiezgelas, R. Krištopavičius, skulptorius J. Burneika (I premija).
Paminklas kunigaikščiui Gediminui 1992 m. Skulptorius R. Midvikis, architektai: R. Krištopavičius, A. Skiezgelas (II premija).
Pergalės paminklas Maskvoje, 1992 m. Skulptorius R. Midvikis, architektai: R. Krištopavičius, A. Skiezgelas (0 premija).
Muzikinio teatro konkursinis projektas, 1991 m. Projekto vadovas S. Manomaitis, architektai A. Skiezgelas, R. Krištopavičius (II premija).
Atgimimo aikštės projektiniai pasiūlymai 1992 m. Skulptorius G. Karalius, architektas A. Skiezgelas.
Klaipėdos skulptūrų parko Konkursinis projektas, 1992 m. Skulptorius R. Midvikis, architektas A. Skiezgelas (II premija).
Paminklas Radviloms Kėdainiuose. Skulptorius A. Bosas, architektas A. Skiezgelas ( II premija).
Paminklas Birutei ir Kęstučiui Palangoje konkursinis projektas. Projekto autorius A. Skiezgelas (I premija).
Lukiškių aikštės konkursinis projektas Vilniuje. 1994 m. projekto autorius A Skiezgelas.
Paminklas Lietuvos himnui ir jo autoriui V. Kudirkai. 1994 m. autorių kolektyvas.
Paminklas J Zauerveinui Klaipėdoje, 2002 m. A. Skiezgelas.
Atminimo ženklas Vilniuje monsinjorui K. Vasiliauskui, 2006 m. A. Skiezgelas.
Atminimo ženklas S. Jonauskui Skuode, 2010 m. A. Skiezgelas (I premija).
Konkursinis projektas muzikiniam teatrui Klaipėdoje, 2012m. Architektai: R. Krištapavičius, A. Skiezgelas.
Konkursinis projektas bažnyčiai Šiauliuose, 2015 m. A. Skiezgelas.
Konkursinis projektas broliams Vileišiams Vilniuje, 2016 m. A. Skiezgelas.
Konkursinis projektas paminklui Laisvei Šiauliuose, 2017 m. A. Skiezgelas.
Konkursinis projektas paminklui Holokausto aukoms Šiauliuose, 2018 m. A. Skiezgelas.
Plastinio akcento pastatymo šalia Viešbučio ,, Aurora,, konkursas, 2019 m. A. Skiezgelas.
Konkursinis projektas paminklui Šeduvos partizanams, 2019 m. Skulptorius V. Plotnikovas, architektas A. Skiezgelas.
Baltijos kelrodžio idėjinio projekto konkursas, 2020 m. A. Skiezgelas (I premija).
Kretingos miesto aikštės sutvarkymo konkursas, 2021 m. A. Skiezgelas.
Paminklo Laisvės kovų karžygiui J. Lukšai -Daumantui konkursas, 2022 m. A. Skiezgelas.
Plungės kelrodžio idėjinio projekto konkursas, 2022 m. A. Skiezgelas.
Meninių akcentų projektinių pasiūlymų konkursas Kelmėje, 2023 m. A. Skiezgelas.
Klaipėdos karių kapinių sutvarkymo konkursinis projektas, 2024. Autorių kolektyvas.
Konkursinis projektas ,, Zodiako ženklai“, 2025 m. Druskininkuose. A. Skiezgelas.
Projektinių pasiūlymų konkursas M. Paulauskui, 2025 m. A. Skiezgelas.
Kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo Priešpilio g. 9, Klaipėdoje, architektūrinės idėjos ir projekto atviras dviejų etapų konkurso projektiniai pasiūlymai. 2026 m. A. Skiezgelas.
—-Jūsų Adomas. Lietuvos Architektų ir Dailininkų sąjungų narys, +37065238600
Personalinėje parodoje eksponuojami kai kurie neįgyvendinti konkursiniai projektai. Parodos atidarymas š. m. rugpjūčio 21d. 17:00 val. LASKAO salėje, Bažnyčių g. 6-1 (III aukštas), Klaipėdoje
Parodos bendraorganizatorius LASKAO. Parodos kuratorius architektas Aurimas Baužys
LASKAO #ArchitektūrosRenginiųCiklas 2026
Kviečiame sekti informaciją architektams.lt; https://www.facebook.com/architektams.lt ir pasidalyti su architektūra besidominčiais kolegomis ir bičiuliais
Kviečiame į architekto, Lietuvos architektų sąjungos nario Zigmo Bernardo Rutkausko 90-mečio kūrybinių darbų parodą „Architektūra negali gyvuoti be meno“.
Parodoje atsiskleis daugiau nei keturis dešimtmečius trukęs kūrybinis kelias Klaipėdoje – nuo pirmųjų architektūros projektų, vaistinių, kavinių ir restoranų interjerų iki akvarelių, lydėjusių autorių visą gyvenimą. Architektas savo veikloje visada ieškojo gilaus, organiško ryšio tarp statinio tektonikos ir grynojo meno. Jo filosofijoje architektūra negalėjo egzistuoti izoliuota nuo dailės, todėl gobelenai, monumentalios freskos, sgrafitai, vitražai ir skulptūrinės kompozicijos tapo integralia jo kurtų interjerų kalba.
Minint 90 metų jubiliejų, šia paroda kviečiame kartu švęsti autoriaus kūrybinį kelią ir darbus, palikusius ryškų pėdsaką Klaipėdos architektūroje, interjeruose ir miesto kultūriniame veide.
Ekspozicijoje lankytojai išvys ne tik racionalius architektūros bei interjero dizaino projektus, bet ir jautriąją kūrėjo pusę. Parodoje bus pristatomos architekto akvarelės – takus, jautrus žanras, kuriuo jis susižavėjo dar studijų metais ir kuriam liko ištikimas visą gyvenimą.
Parodos atidarymas – 2026 m. rugpjūčio 20 d. 17:30 val. Paroda eksponuoja iki 2026 m. rugsėjo 05 d.
Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyrius, Janonio g. 9, Klaipėda.
Darbo laikas
I-V nuo 10 iki 18 val.
VI, VII – nedarbo dienos.
Lauksime !
Konkursas organizuojamas dviem etapais, siekiant užtikrinti aukštą urbanistinės koncepcijos kokybę ir išgrynintus architektūrinius sprendinius.
Įvykęs Pirmasis etapas, kai dalyviai pateikė bendrą urbanistinį sprendinį, apimantį teritorijos struktūrą, viešųjų erdvių sistemą, užstatymo principus ir pastatų tūrinę kompoziciją. Pirmojo etapo rezultatas – atrinktos šešios kvartalo formavimo alternatyvos su pateiktais maketais, brėžiniais, preliminariais rodikliais ir vizualizacijomis. Apie tai plačiau: architektams.lt/konkursai/ivertinti-priespilio-g-9-kvartalo-architekturinio-konkurso-pirmojo-etapo-projektai/
Konkurso vertinimo komisija pateikė pastabas ir rekomendacijas, o atrinktų šešių alternatyvų autoriai kviečiami detalesniam savo pateiktos alternatyvos nagrinėjimui antrajame etape.
Kvietimas dalyvauti Konkurso antrame etape siunčiamas pirmojo etapo nugalėtojams. Dalyvių klausimai priimami ir atsakymai siunčiami tik el. paštu P9@architektams.lt
Antrasis etapas – architektūrinė ir erdvinė detalizacija
- Antrajame etape atrinktų alternatyvų autoriai – dalyviai detalizuoja savo urbanistinę koncepciją, pateikdami pastatų architektūros ir viešųjų erdvių sprendinius.
- Antrojo etapo rezultatas – pilnas architektūrinis pasiūlymas: sklypo planas, pastatų tūrinė–erdvinė ir funkcinė sandara, fasadų medžiagiškumo bei dizaino sprendiniai, statinių rodikliai, brėžiniai, vizualizacijos ir preliminarūs kiekių skaičiavimai.
Konkurso pirmojo etapo nugalėtojai detalizuotus savo architektūrinės ir (ar) urbanistinės idėjos projektus (pasiūlymus), kuriuos sudaro papildytose Konkurso sąlygose nustatyti dokumentai pateikia Konkurso organizatoriui iki 2026-10-07 d. 12:00 val. Dokumentai pateikiami adresu: Bažnyčių g. 6-1 (III aukštas), Klaipėda ir siunčiami elektroninio pašto adresu: P9@architektams.lt
Konkursas organizuojamas konkurso objekto valdytojo – UAB „Elpekas“ iniciatyva sudarytos sutarties su Lietuvos architektų sąjunga pagrindu, vadovaujantis Architektūrinių konkursų organizavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Architektų Rūmų Tarybos 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T-23-12-2 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ ir Konkurso sąlygomis.
Konkurso organizatoriaus paskirtas atstovas: architektas Mantas Daukšys, LAS Klaipėdos skyriaus valdybos pirmininkas, užduoties rengėjas architektas Vladas Balsys.
ARCHitektūros renginių ciklas 2026 kviečia į ekskursiją, vyksiančią rugpjūčio 13 d., prieš parodų uždarymą.
Susitikimo vieta : „Hanza” verslo centras [Naujoji Uosto g. 3, Klaipėda] prie centrinio įėjimo [toje pastato pusėje, kur „Caffeine”]
13.00 val.
Ekskursija po „Memelio miesto” teritoriją ir vidaus erdves su vystytojo atstovu architektu Arūnu Kilišausku ir verslo centro „Hanza“ autoriumi architektu Tomu Grunskiu.
13:40 val.
Galimybė apsilankyti parodose :
Metinė paroda „Klaipėdos architektūra 2025“ [dalyvauja parodos architektas Vladas Balsys, LASKAO valdybos pirmininkas architektas Mantas Daukšys] ir Architektūros studijos AEXN paroda „Tumulus“ [dalyvauja architektas Tomas Grunskis].
Renginio įvykis: https://www.facebook.com/events/1364277081871241
#ArchitektūrosRenginiųCiklas 2026
Kviečiame sekti informaciją architektams.lt; https://www.facebook.com/architektams.lt ir pasidalyti su architektūra besidominčiais kolegomis ir bičiuliais.
Vizualo aut. arch. Vladas Balsys
Primename, kad jau paskelbtas konkursas „Geriausias 2025 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ [toliau Konkursas]. Tai tradicinis, nuo 2003 metų Architekto Algimanto Zavišos fondo organizuojamas konkursas, vykdomas vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos [LAS] Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais.
Architektus kviečiame teikti medžiagą Konkursui iki š. m. rugpjūčio 10 d., užpildant paraiškos anketą: https://forms.gle/KEjXxk1zvbpgkYM96
Konkursui pateiktus ir atrinktus kūrinius, atitinkančius Konkurso sąlygas, vertina bei nugalėtoją išrenka vertinimo komisija, formuojama iš vieno LAS ir vieno A. Zavišos fondo atstovų bei trijų ankstesnių „Geriausias metų rekreacinės architektūros kūrinys“ konkursų laureatų. Šiais metais konkursinius darbus vertins architektai: Gintaras Balčytis [LAS deleguotas]; Ramunė Staševičiūtė [Architekto A. Zavišos fondo deleguota]; Asta Kiaunienė [2011-2012 ir 2021 m. konkurso laureatė]; Gustė Kančaitė [2016 m. konkurso laureatė]; Tadas Jonauskis [2023 m. konkurso laureatas].
Konkurso pagrindinis tikslas ir uždaviniai metų eigoje nežymiai kito, bet esmė išliko – konkurso būdu išrinkti 2025 metais realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas.
Konkursui pateikiamos ar atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudaromas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys.
Kol laukiame Konkurso paraiškų, kviečiame pavartyti ankstesnių metų leidinį: https://issuu.com/laskao/docs/2024_nominantai
Rekreacinės architektūros savaitgalio Neringoje „Zavišinės 2026“ metu [rugsėjo 4–6 d.] bus pristatyta Konkurso nominantų ekspozicija ir paskelbtas Konkurso laureatas. Šių metų forumo tema – „Rekreacinės Neringos architektūros skaitymai”. „Skaitymas”, reikšmės: 1. veikla arba įgūdis stebėti ir suprasti rašytinio arba spausdinto teksto reikšmę, interpretuojant jį sudarančius simbolius arba ženklus. 2. tam tikras teksto arba situacijos interpretavimas.
Panašūs žodžiai: interpretavimas, supratimas, paaiškinimas, analizė, versija, požiūris.
Rekreacinė architektūra gali būti ,,skaitoma” įvairių sričių specialistų ir vietos bendruomenės narių skirtingais aspektais, padedančiais geriau suvokti šiandieninius rekreacinės Neringos architektūros procesus, paremtus įvairiaplane analize [programa derinama ir bus viešinama artimiausiu metu].
Konkurso ir renginio organizatoriai: Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba; Neringos savivaldybė. Rėmėjai, partneriai: LAS; LASKAO; AGILA; KNNP; PAROC; LEMORA
Naujausia informacija:
www.facebook.com/zavisosfondas / www.architektusajunga.lt / www.architektams.lt
Konkurso ir renginio kuratorė Jurgita Raišutienė, +370 620 76857, a.zavisosfondas@gmail.com
Architekto A. Zavišos fondo pirmininkas architektas Aurimas Baužys, +370 612 98362
ARCHitektūros renginių ciklas 2026 kviečia liepos 23 d. į „Hanza verslo centrą“ (Naujoji Uosto g. 3, VI aukštas, Klaipėda), kur vyks architektūrai skirta popietė – ekskursija po parodą ir atvira paskaita.
15.30 val.
Ekskursija po parodą „Klaipėdos architektūra 2025“ su parodos architektu Vladu Balsiu ir #Architektūrosrenginiųciklas2026 projekto vadovu architektu Aurimu Baužiu.
Ekskursija – metinės architektūros parodos „Klaipėdos architektūra 2025“, atidarytos liepos 1 d., minint Tarptautinę architektų dieną, lydimasis renginys, kviečiantis iš arčiau pažinti parodoje pristatomus architektūros darbus ir jų autorių idėjas.
16.00 val. (trukmė – apie 2 val.)
Atvira paskaita „Atminties ritualo architektūra“.
Pranešėjas – architektas, VDA profesorius dr. Tomas Grunskis.
Paskaita – architektūros studijos AEXN parodos „Tumulus“ lydimasis renginys, kurio metu bus pristatyta eksponuojamo architektūros kūrinio idėja, filosofija ir įgyvendinimo procesas.
Sukurtas „Facebook“ renginys – https://www.facebook.com/events/3730793720422402
Kviečiame sekti informaciją architektams.lt; Facebook ir pasidalyti su architektūra besidominčiais kolegomis ir bičiuliais.
Vizualo autorius – architektas Vladas Balsys.
Skelbiami „Kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo Priešpilio g. 9, Klaipėdoje, architektūrinės idėjos ir projekto” atviro konkurso pirmojo etapo vertinimo rezultatai.
Medžiaga parengta remiantis Vertinimo komisijos protokolu 2026-05-28 Nr.1.
Pirmoje, atviroje posėdžio dalyje Konkurso recenzentai Petras Džervus ir Agnė Gabrėnienė pristatė kiekvieną darbą paeiliui, atkreipdami dėmesį į pastebėtus trūkumus ir kiekvieno darbo privalumus. Dalyvavęs Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėjas Almantas Mureika išsakė pastabas kultūros paveldo apsaugos aspektu, akcentavo, kad privaloma laikytis nustatytų apribojimų aukščiui, išlaikyti piliavietės bastionų ir būsimos atstatytos pilies vizualinį dominavimą Priešpilio gatvės erdvėje, hierarchiškai pabrėžti saugomų vertybių svarbą naujų siūlymų atžvilgiu.
Komisija, perėjusi prie uždaro svarstymo, detaliai apžiūrėjo maketus. Konstatuota, kad absoliuti dauguma darbų atlikti profesionaliai ir konkursas laikytinas pavykusiu, yra galimybė rinktis iš įgyvendinimo vertų alternatyvų. Pastebėta, kad dviejų etapų konkursas padeda užsakovui ir vertintojams aiškiau suformuluoti lūkesčius konkurso rezultatui, o konkurso dalyviams – į tuos lūkesčius atsižvelgti.
Vadovaujantis Konkurso sąlygose numatyta vertinimo procedūra, įvertintas kiekvienas darbas. Pagal projektų vertinimo rezultatus, komisija atviru balsavimu patvirtino įvertintų projektų bendrą eilę balų mažėjimo tvarka:
LAIVAS
LINDENAU KRANTINĖ
KULTŪROS DOKAS
CATTARO
IMPULS3
333900
BLOCKHAUS
IPKLPI
KLAIPĖDA P9
KULTŪROS STATYKLA
LINDENAU – LAIKO VARTAI
3 MERIDIANAS
Konkurso I etapui pateiktų darbų ekspozicija: architektams.lt/konkursai/priespilio-g-9-klaipedoje-architekturines-idejos-ir-projekto-konkurso-1-etapo-projektai/
Komisijos nariai išsakė pastabas pateiktiems pasiūlymus ir Konkurso organizatoriams, II etapo užduočiai tikslinti. Daugelyje pateiktų projektų gausu informacijos, architektūros detalių, tačiau komisija dėmesį telkė į urbanistinio sprendimo aspektus. Visi pateikti siūlymai gali būti realizuojami, toliau tikslinant sprendinius pagal teritorijai teisės aktais nustatytus užstatymo ir naudojimo reglamentus.
1. Kvartalo struktūra. Dauguma pasiūlymų teikė racionalias ir aiškias būsimo kvartalo sąrangos alternatyvas, tačiau dalis jų pasirodė monotoniškos ir šiai vietai nebūdingo mastelio. Teigiamai išskirti darbai, pasižymėję stipresniais kompoziciniais ryšiais ir judėjimo jungtimis su kvartalo aplinka, egzistuojančiu erdvių masteliu, integruotomis industrinėmis detalėmis ir charakteriu, aplinką praturtinančia, hierarchine viešųjų erdvių sistema, siūlantys visuomenei pasiekiamas veiklas pirmuose aukštuose.
2. Užstatymo tūriai ir siluetas. Dauguma pasiūlymų siekė atliepti senamiesčiui artimus tūrius ir siluetą, įvairiai akcentuojant viešbučio statinį marių išklotinėje. Dalis darbų siūlė masyvius ir agresyviai laužytus tūrius. Tačiau tokiomis priemonėmis nepasiekta pakankamos dermės ir ansambliškumo su privalomais išsaugoti industrinio paveldo statiniais. Daugiau pagyrimų pelnė darbai, stipriau išnaudoję buvusios laivų statyklos užduotą vietos charakterį, užstatymo logiką, taip pat drąsiau pabrėžę marių pusės išklotinės, kaip „miesto vartų“ išskirtinumą.
3. Architektūrinė visumos ir atskirų dalių išraiška. Daugelis pasiūlymų apdailos medžiagomis ir detalėmis siekė senamiesčiui artimos išraiškos, kartojo gyvenamajai statybai plačiai ir dažnai taikomus, todėl pabodusius sprendimus. Komisijos nariai akcentavo, kad šioje vietoje labiau būdingi ne senamiesčio reguliaraus užstatymo, bet buvusios laivų statyklos industrinio paveldo bruožai ir charakteris, todėl pageidautina, kad jie taptų būsimo užstatymo architektūrinės – estetinės idėjos dominuojančiu motyvu, kurtų stipresnę vizualinę tapatybę.
4. Santykis su kultūros paveldo vertybėmis. Dalis dalyvių pasiūlė sprendinius, kuriuos dar tektų tikslinti vėlesnėse projektavimo stadijose, kad atitiktų nustatytus paveldo apsaugos reglamentus dėl statinių aukščio, priestatų. Dalis išraiškingų pasiūlymų buvo kritikuojami, kad neįvertino aplinkos mastelio, dideliais, konkuruojančias tūriais užgoždami egzistuojančius kultūros paveldo objektus. Teigiamai vertinti tie darbai, kurių nauji tūriai masteliu artimi išlikusiems statyklos pastatams, tačiau nėra perpildyti istoriją romantizuojančiomis formomis ir detalėmis, bet sudaro sąlygas pamatyti ir atpažinti vertingus ir saugomus paveldo objektus aplinkoje.
5. Elingo pritaikymas. Siūlymai iš esmės nieko nekeisti, kaip ir siūlymai naujoms formoms ir išraiškoms elinge, nesulaukė Komisijos narių stipresnio palaikymo. Akcentuota, kad tikimasi kokybiško pritaikymo viešoms funkcijoms, sprendimų, įgalinančių apsaugoti esamas konstrukcijas nuo tolesnio nykimo, „konservuojant“ denginiu, leidžiančiu erdvę apsaugoti ir padaryti patogią naudoti visais metų laikais. Siūlymai įrengti atvirai matomas parkavimo vietas pasirodė nepriimtini. Pageidauta atsisakyti parkavimo elinge visiškai, arba rasti tokį subtiliai subalansuotą sprendimą, kad saugomi elementai (laikančios konstrukcijos ir slipas) būtų išsaugoti, o pritaikymas viešoms funkcijoms ir veikloms absoliučiai dominuotų išraiškoje.
Siūlymai ir rekomendacijos autoriams:
Stipriau atliepti buvusios laivų statyklos charakterį, architektūrinę išraišką kreipti industrinės architektūros vizualiniam patrauklumui vystyti.
Atsisakyti senamiesčio kvartalų kopijavimo, bet siekti unikalaus, apie nuoseklų, būtent šios teritorijos, užstatymo augimą informuojančio ansambliškumo. Siekti subtilesnio santykio su esamais statiniais.
Kurti viešųjų erdvių hierarchiją ir įvairovę, vengti teritorijos homogeniškumo, pirmuose aukštuose siūlyti aktyviai viešųjų erdvių gyvybingumą palaikančias funkcijas.
Efektingiau išnaudoti vakarinę, marių pusės užstatymo kraštinę vietos svarbai ir charakteriui pabrėžti, įsimintinumui didinti.
Elingui atrasti funkciją ir sprendimus, įgalinančius apsaugoti esamą konstrukciją nuo sunykimo ir išorės poveikio bei suteikiančio galimybę maksimaliai įveiklinti erdvę visais metų laikais.
Elingo panaudojimo koncepcija siekti, kad objektas būtų viešai prieinamas, pasižymėtų objekto išraiškos vienove ir išbaigtumu.
Konkurso II-o etapo užduotyje organizatoriams rekomenduojama:
- kiek galima atsisakyti parkavimo funkcijos elinge,
- pasirūpinti KPD specialistų išaiškinimu, kiek vertingosios savybės – slipo būklė gali būti keičiama įrengiant naujus objektus,
- aiškiai apriboti dalyvių pateikiamos medžiagos apimtį (planšetų skaičių) ir apibrėžti privalomą pateikti turinį, bei jo komponavimo taisykles, kurių būtų privaloma laikytis.
Patikslinus II etapo užduotį, planuojama š.m. liepos viduryje paskelbti kvietimą teikti darbus antram etapui.
Konkursas organizuojamas UAB „Elpekas“ iniciatyva sudarytos sutarties su Lietuvos architektų sąjunga pagrindu. Konkurso organizatoriaus paskirtas atstovas: Mantas Daukšys, LAS Klaipėdos skyriaus valdybos pirmininkas, užduoties rengėjas Vladas Balsys.
Vertinimo Komisijos pirmininkas Gintaras Balčytis. Nariai: Marijus Mockus, Vytenis Isakas (Konkurso užsakovo deleguotas vietoje Tomo Pocevičiaus), Algimantas Degutis, Vigilija Paulionienė, Donatas Rakauskas, Andrius Laurinaitis.
LIEPOS 1-a.
Šiandien Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje architektai kels šurmuliuką savo miestuose ir švęs profesinę šventę.
Architektų diena daugeliui Klaipėdos miesto ir apskrities architektų – savaime suprantama profesinio kalendoriaus dalis. Tačiau taip buvo ne visada.
• Kada Klaipėdoje pradėta švęsti Architektų diena?
• Kaip gimė ši tradicija?
• Ir ar sovietmečiu architektai turėjo savo profesinę šventę?
Sovietmečiu praktiškai visi Klaipėdos architektai dirbo ir darbus aptarinėjo, šventes švęsdavo užsidarę „savo tėvonijose“ – projektavimo institutuose. Labai retai visi drauge susiburdavome „po vienu stogu“. Tai buvo Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyrius (MSPI), Komunalinio ūkio projektavimo institutas (KŪPI) ir Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyrius (PKI). Dar keletas architektų dirbo Vykdomajame komitete (dabartinėje savivaldybėje), „Dailės“ bei buities kombinatuose ir Prekybos valdyboje. Po vieną vyriausiąjį architektą turėjo ir aplinkiniai miestai bei rajonai: Palanga, Šilutė, Nida, Kretinga, Gargždai, Plungė.
1985–1991 m., prasidėjus „perestrojkai“ ir Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, projektavimo institutai architektūriškai „nukraujavo“. Dauguma architektų tuomet nutarė ir bandė kapstytis savarankiškai. Nepaisant blokados, ekonominių krizių ir užsakymų projektams „bado“, pamažu kūrėsi naujos privačios projektavimo įmonės, kurios į Klaipėdą ėmė kviestis jaunimą.
Tuo laikmečiu visuomeninė miesto architektų veikla ruseno minimaliai – stengėmės nors minimaliai organizacijos „gyvybę“ palaikyti, išsaugoti nesenai suteiktas naujas patalpas. Tačiau natūraliai jau jautėsi ir brendo poreikis jungtis bei vienytis. Ir, atsibodo kaskart „Vilnių“ įtikinėti prašinėjant litų nors minimaliems poreikiams jau nekalbant apie renginius ir juo labiau šventes. Todėl, siekiant veiklos savarankiškumo ir operatyvesnio sprendimų priėmimo, 1998 metais įkūrėme teisiškai naują Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizaciją (LASKAO).
Neužilgo, 2000 metais, pasauliui įžengus į naują tūkstantmetį, ankstyvą pavasarį per ataskaitinį susirinkimą, tuometis valdybos pirmininkas Saulius Manomaitis ( 1999–2004 m.) rėžė visiems kolegoms: „…tai kiek dar tyliai vegetuosime?…reikia, kad architektai mieste save parodytų! …reikia miestui archšurmulio! Na, gal žodžiai buvo ne visai tiksliai šie, bet mintis tai tikrai…ir lyg pavarė dar „riebiau“- manomaitiškai.
Jau tų pačių 2000 metų pavasarį tuometinė LASKAO valdyba „pasiraitojom rankoves“ ir pabandėme…. kreiptis į savo užsakovus, gamintojus dėl paramos. Bandymas neblogai pavyko! Nuo tada Klaipėdoje ir pradėjome kasmet švęsti Liepos 1-ąją. Šią datą Lietuvos architektai tradiciškai laiko savo profesine švente, minėdami 1948 m. įkurtą Tarptautinę architektų sąjungą (UIA). Tad šiemet liepos 1-ąją Klaipėdos architektai oficialiai mini jau 27-ąjį kartą (jei skaičiuotume nuo 2000 m.).
Pradžioje rengdavome nedidelę linksmą eiseną su savo vėliavomis miesto gatvėmis, vėliau – aplankydami metų problematiškiausias, opiausias, daugiausia diskusijų, architektų nepasitenkinimo sulaukusius projektus, urbanistines vietas bei objektus ir simboliškai uždegdami ten žvakutes – lenino aikštė, uab „Bega“, planuotas ir dingęs naujas miesto centras su kruizinių laivų terminalu kuris pavirto į krovinių terminalą, darkomas istorinis Vitės kvartalas, pamiršta ir apleista miesto upė su gretimomis teritorijomis, pakrantėmis (Auksinė Dangės kilpa), dujų fabrikas…. Laikui bėgant eisena, kaip ir miestas, „dviratėjo“, o dar vėliau mūsų labai atsakingas sekretorius Darius „pakūrė“ ir nors trumpam įveiklino Dangės upę ( jau 14-ą kartą) archregatai.
Eisena miesto gatvėmis gerai, bet reikia ir išliekamosios vertės – tad kiek vėliau, organizuojant Liepos 1-ą, norai didėjo – norim parodos, norim leidinio kuriam dabar jau 25 metai. Padedant tuometiniam miesto vyriausiam architektui pavyko leidinio spaudai paramą gauti ir iki šiol kasmet teikia miesto savivaldybė.
Pradžioje griežtai – tik praėjusiais metais baigtų ir suderintų projektų Klaipėdai parodėlė savo salytėje, galiausiai metinio leidinio pristatymas tapo gražia miesto urbanistinės raidos, vizijų, įžvalgų, konkursinių, studentų diplominių darbų miestui tradicija ir jau kaupiama istorine faktologija ateičiai, keliomis kalbomis ir archyviniais egzemplioriais Ievos Simonaitytės bibliotekoje. Vėliau paroda „persikėlė“ ir į viešas miesto sales ar erdves.
Visa tai oficiali šventinė dalis. Po jos visi į savo balių – muzika, šokiai, žaidimai, konkursai, nominacijos….-kartą net kadilakų sąstatas visus draugiškai vežė į Olandų kepurę švęsti, o vietą išrūpino net pats regioninis pakas.
Šiandien Architektų dienos Klaipėdoje – tai jau ištisas renginių ciklas, o ta proga sudaryta darbų-projektų Klaipėdai ir apskričiai paroda jau kelinti metai keliauja ir po kitus miestus.
Kasmetiniuose LAS suvažiavimuose klausantis Lietuvos miestų skyrių ataskaitų atrodo, kad Klaipėdos apskrities architektų organizacijos ( LASKAO) veiklą, su savo iniciatyvų, renginių kiekių, vykdo kažkoks monstrinis fabrikas. Ir taip jau 27 metus, ir su vienu labai kukliu etatėliu iš visų mūsų apskrityje susivienijusių narių šimtuko ir jų nario mokesčio. Tad ar LASKAO ne pati šauniausia, brandžiausia ir solidžiausia architektų bendruomenė Lietuvoje, kūrybinių sąjungų ir miesto bendruomenių!
Su kuo kolegas ir sveikinu! Linkėdamas tokiai ir išlikti.
Ypač smagu, kad kažkada į miestą sukviestas architektūrinis jaunimas subrendo, perėmė ir tvirtai laiko archdienų Klaipėdoje tradicijos vairą. Jūsų pastangos, energija ir vėl leis mums dar kartą pajusti mūsų profesinės bendruomenės stiprybę, vienybę ir Miestui pasiųsti žinią – Klaipėdoje gyvena architektai!
Ačiū Jums visiems. Smagios šventės, kolegos!
Liepos 1 dieną AEXN, HANZA verslo centre, Klaipėdoje, atidaro parodą „TUMULUS“, kuri praėjusiais metais buvo eksponuojama Venecijos architektūros bienalėje.
Tarptautinei architektų dienai Klaipėdoje paminėti taip pat „Klaipėdos architektūra 2025“ parodos atidarymas ir leidinio pristatymas. Daugiau: architektams.lt/naujienos/tarptautines-architektu-dienos-renginiai-klaipedoje-liepos-1-2-d/
Parodų atidarymas: 2026 m. liepos 1 d., 16.00 val.
Parodų laikas: 2026 m. liepos 1–31 d.
Vieta: HANZA verslo centras (VI aukštas), Klaipėda.
Liepos mėn. numatoma organizuoti visuomenei atvirą paskaita ir ekskursiją po parodas, informuosime papildomai.
Sekite naujienas architektams.lt ir Facebook
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) 2026 m. balandžio–gruodžio mėn. organizuoja architektūros renginių ciklą „Klaipėdos architektūra“. Programos pagrindinis akcentas – Tarptautinės architektų dienos proga liepos 1 d. pristatomi metinė paroda ir leidinys „Klaipėdos architektūra 2025“, o liepos 2 d. vyksta tradicinė architektų ir bičiulių irklavimo regata. Šie renginiai yra ilgametė Klaipėdos architektų bendruomenės tradicija, jungianti profesinę refleksiją, kūrybos pristatymą ir bendruomeniškumą.
Kasmetinės apžvalginės parodos ir leidinio „Klaipėdos architektūra 2025“ pristatymo renginys. Liepos 1 d., nuo 16:00. Hanza verslo centras. Naujoji Uosto g. 3, VI aukštas, Klaipėda
Kasmetinė apžvalginė paroda ir leidinys „Klaipėdos architektūra 2025“pristato reikšmingiausius per pastaruosius metus Klaipėdos ir Lietuvos architektų parengtus architektūros, urbanistikos, kraštovaizdžio architektūros bei dizaino projektus. Eksponuojami įgyvendinti objektai, konkursiniai darbai, architektūrinės studijos ir koncepcijos, atspindinčios šiuolaikinės architektūros tendencijas, profesinius ieškojimus bei miesto ir regiono raidos vizijas. Pristatomi daugiau kaip 40 projektų, kuriuos parengė per 80 Lietuvos architektų. Tai suteikia galimybę susipažinti su įvairiomis kūrybinėmis kryptimis, profesinėmis patirtimis ir šiandienos architektūros sprendimais, formuojančiais miestų ir regionų aplinką.
Kviečiama susipažinti su įvairaus mastelio projektais – nuo viešųjų erdvių, gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų iki teritorijų planavimo, kultūros paveldo aktualizavimo ir miesto transformacijos idėjų, kur atsiskleidžia Klaipėdos regiono architektūros savitumas, ryšys su pajūrio kraštovaizdžiu, istoriniu kontekstu ir šiandienos urbanistiniais iššūkiais. Greta įgyvendintų darbų pristatomi konkursiniai projektai ir ateities vizijos, atskleidžiančios architektų požiūrį į tvarią, patrauklią ir žmogui draugišką aplinką.
Pristatomi tiek patyrusių architektų kolektyvų, tiek jaunųjų kūrėjų darbai, leidžiantys pažvelgti į šiuolaikinės architektūros procesus iš skirtingų perspektyvų. Čia taip pat eksponuojami klaipėdiečių architektų projektai, pelnę pripažinimą nacionaliniuose ir tarptautiniuose architektūriniuose konkursuose, liudijantys aukštą profesinę kultūrą ir aktyvų Klaipėdos architektų dalyvavimą Lietuvos architektūros lauke.
„Klaipėdos architektūra 2025“ yra ne tik profesinių pasiekimų apžvalga, bet ir kvietimas diskutuoti apie miesto bei regiono ateitį, architektūros vaidmenį formuojant gyvenamąją aplinką, kultūrinį identitetą ir visuomenės gyvenimo kokybę. Paroda ir leidinys skatina pažinti architektūrą kaip visuomenei svarbią kūrybos, tyrimo ir viešojo intereso sritį, kurioje susitinka estetika, funkcija, technologijos, tvarumas ir žmogaus poreikiai.
Parodos kuratorius – Mantas Daukšys. Parodos koordinatoriai – Arūnas Kilišauskas, Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė. Parodos architektas – Vladas Balsys. Leidinio parengimo, dizaino grupė: Šarūnė Gentvilė; Miglė Rybelė; Kristina Rau
Facebook įvykis: https://www.facebook.com/events/2037608416838304/
„XIV architektų ir bičiulių irklavimo regata“. Liepos 2 d., nuo 19:00. Senoji irklavimo bazė. Pylimo g.6, Klaipėda
Architektų ir bičiulių irklavimo 14-oji regata ir piknikas Tarptautinei architektų dienai paminėti. Šiais metais irkluojama aštuonviečių (8+) vikingų tipo valtimis. Tradicinis Klaipėdos architektų renginys prie Dangės upės, skirtas miesto – uostamiesčio identiteto stiprinimui, skatinant miesto viešų erdvių įveiklinimo procesus.
Kuratoriai: Aurimas Baužys, Mantas Daukšys ir kiti.
Rėmėjai ir partneriai: VELUX; Irklavimo klubas „Gigas”; Klaipėdos irklavimo centras – KIC
Facebook įvykis: https://www.facebook.com/events/886224063872267
Apie skirtingus „Klaipėdos architektūra 2026“ renginius architektų bendruomenė ir visuomenė informuojama atskirai, sekite naujienas http://architektams.lt/; https://www.facebook.com/architektams.lt ir dalyvaukite!