LIEPOS 1-a.

Šiandien Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje architektai kels šurmuliuką savo miestuose ir švęs profesinę šventę.

Architektų diena daugeliui Klaipėdos miesto ir apskrities architektų – savaime suprantama profesinio kalendoriaus dalis. Tačiau taip buvo ne visada.

• Kada Klaipėdoje pradėta švęsti Architektų diena?

• Kaip gimė ši tradicija?

• Ir ar sovietmečiu architektai turėjo savo profesinę šventę?

Sovietmečiu praktiškai visi Klaipėdos architektai dirbo ir darbus aptarinėjo, šventes švęsdavo užsidarę „savo tėvonijose“ – projektavimo institutuose. Labai retai visi drauge susiburdavome „po vienu stogu“. Tai buvo Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyrius (MSPI), Komunalinio ūkio projektavimo institutas (KŪPI) ir Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyrius (PKI). Dar keletas architektų dirbo Vykdomajame komitete (dabartinėje savivaldybėje), „Dailės“ bei buities kombinatuose ir Prekybos valdyboje. Po vieną vyriausiąjį architektą turėjo ir aplinkiniai miestai bei rajonai: Palanga, Šilutė, Nida, Kretinga, Gargždai, Plungė.

1985–1991 m., prasidėjus „perestrojkai“ ir Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, projektavimo institutai architektūriškai „nukraujavo“. Dauguma architektų tuomet nutarė ir bandė kapstytis savarankiškai. Nepaisant blokados, ekonominių krizių ir užsakymų projektams „bado“, pamažu kūrėsi naujos privačios projektavimo įmonės, kurios į Klaipėdą ėmė kviestis jaunimą.

Tuo laikmečiu visuomeninė miesto architektų veikla ruseno minimaliai – stengėmės nors minimaliai organizacijos „gyvybę“ palaikyti, išsaugoti nesenai suteiktas naujas patalpas. Tačiau natūraliai jau jautėsi ir brendo poreikis jungtis bei vienytis. Ir, atsibodo kaskart „Vilnių“ įtikinėti prašinėjant litų nors minimaliems poreikiams jau nekalbant apie renginius ir juo labiau šventes. Todėl, siekiant veiklos savarankiškumo ir operatyvesnio sprendimų priėmimo, 1998 metais įkūrėme teisiškai naują Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizaciją (LASKAO).

Neužilgo, 2000 metais, pasauliui įžengus į naują tūkstantmetį, ankstyvą pavasarį per ataskaitinį susirinkimą, tuometis valdybos pirmininkas Saulius Manomaitis ( 1999–2004 m.) rėžė visiems kolegoms: „…tai kiek dar tyliai vegetuosime?…reikia, kad architektai mieste save parodytų! …reikia miestui archšurmulio! Na, gal žodžiai buvo ne visai tiksliai šie, bet mintis tai tikrai…ir lyg pavarė dar „riebiau“- manomaitiškai.

Jau tų pačių 2000 metų pavasarį tuometinė LASKAO valdyba „pasiraitojom rankoves“ ir pabandėme…. kreiptis į savo užsakovus, gamintojus dėl paramos. Bandymas neblogai pavyko! Nuo tada Klaipėdoje ir pradėjome kasmet švęsti Liepos 1-ąją. Šią datą Lietuvos architektai tradiciškai laiko savo profesine švente, minėdami 1948 m. įkurtą Tarptautinę architektų sąjungą (UIA). Tad šiemet liepos 1-ąją Klaipėdos architektai oficialiai mini jau 27-ąjį kartą (jei skaičiuotume nuo 2000 m.).

Pradžioje rengdavome nedidelę linksmą eiseną su savo vėliavomis miesto gatvėmis, vėliau – aplankydami metų problematiškiausias, opiausias, daugiausia diskusijų, architektų nepasitenkinimo sulaukusius projektus, urbanistines vietas bei objektus ir simboliškai uždegdami ten žvakutes – lenino aikštė, uab „Bega“, planuotas ir dingęs naujas miesto centras su kruizinių laivų terminalu kuris pavirto į krovinių terminalą, darkomas istorinis Vitės kvartalas, pamiršta ir apleista miesto upė su gretimomis teritorijomis, pakrantėmis (Auksinė Dangės kilpa), dujų fabrikas…. Laikui bėgant eisena, kaip ir miestas, „dviratėjo“, o dar vėliau mūsų labai atsakingas sekretorius Darius „pakūrė“ ir nors trumpam įveiklino Dangės upę ( jau 14-ą kartą) archregatai.

Eisena miesto gatvėmis gerai, bet reikia ir išliekamosios vertės – tad kiek vėliau, organizuojant Liepos 1-ą, norai didėjo – norim parodos, norim leidinio kuriam dabar jau 25 metai. Padedant tuometiniam miesto vyriausiam architektui pavyko leidinio spaudai paramą gauti ir iki šiol kasmet teikia miesto savivaldybė.

Pradžioje griežtai – tik praėjusiais metais baigtų ir suderintų projektų Klaipėdai parodėlė savo salytėje, galiausiai metinio leidinio pristatymas tapo gražia miesto urbanistinės raidos, vizijų, įžvalgų, konkursinių, studentų diplominių darbų miestui tradicija ir jau kaupiama istorine faktologija ateičiai, keliomis kalbomis ir archyviniais egzemplioriais Ievos Simonaitytės bibliotekoje. Vėliau paroda „persikėlė“ ir į viešas miesto sales ar erdves.

Visa tai oficiali šventinė dalis. Po jos visi į savo balių – muzika, šokiai, žaidimai, konkursai, nominacijos….-kartą net kadilakų sąstatas visus draugiškai vežė į Olandų kepurę švęsti, o vietą išrūpino net pats regioninis pakas.

Šiandien Architektų dienos Klaipėdoje – tai jau ištisas renginių ciklas, o ta proga sudaryta darbų-projektų Klaipėdai ir apskričiai paroda jau kelinti metai keliauja ir po kitus miestus.

Kasmetiniuose LAS suvažiavimuose klausantis Lietuvos miestų skyrių ataskaitų atrodo, kad Klaipėdos apskrities architektų organizacijos ( LASKAO) veiklą, su savo iniciatyvų, renginių kiekių, vykdo kažkoks monstrinis fabrikas. Ir taip jau 27 metus, ir su vienu labai kukliu etatėliu iš visų mūsų apskrityje susivienijusių narių šimtuko ir jų nario mokesčio. Tad ar LASKAO ne pati šauniausia, brandžiausia ir solidžiausia architektų bendruomenė Lietuvoje, kūrybinių sąjungų ir miesto bendruomenių!

Su kuo kolegas ir sveikinu! Linkėdamas tokiai ir išlikti.

Ypač smagu, kad kažkada į miestą sukviestas architektūrinis jaunimas subrendo, perėmė ir tvirtai laiko archdienų Klaipėdoje tradicijos vairą. Jūsų pastangos, energija ir vėl leis mums dar kartą pajusti mūsų profesinės bendruomenės stiprybę, vienybę ir Miestui pasiųsti žinią – Klaipėdoje gyvena architektai!

Ačiū Jums visiems. Smagios šventės, kolegos!