Praėję intensyvios plėtros metai įrodė, kad savivaldybės siekis keisti paskirtį (būdą ir pobūdį) į patrauklią gyvenamąją didžiuosiuose nuomojamuose sklypuose nedavė norimo rezultato.

Vietoje subalansuotos ir miestui priimtinos plėtros, šios teritorijos tapo spekuliacijų virtinės objektais. Miestas ir valstybė prarado dešimtis milijonų litų, geriausiu atveju už tai gaudamos sklypų detaliuosius planus. Dykros ar griuvėsiai tebeplyti Danės pakrantėje, “Trinyčiuose”, “Kino studijoje”, medelyne ir kt.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdyba, įvertinusi susidariusią situaciją, siūlo peržiūrėti Apskrities ir Savivaldybės poziciją dėl nuomojamų bet nebenaudojamų pagal paskirtį sklypų likimą bei pagaliau suformuoti miesto žemės panaudojimo strategiją.

Mūsų supratimu, tik išimtiniais atvejais nuomojamiems sklypams gali būti keičiamas būdas ir pobūdis. Tokiu atveju, būtina išsaugoti planavimo organizatoriaus teises Savivaldybei, o naują nuomos sutartį sudaryti po adekvataus sklypo performavimo bei miesto poreikių fiksavimo detaliuoju planu. Tokiu atveju Savivaldybei išliktų galimybė ruošti ir specialius koncepcinius planus.

Visais kitais atvejais, prieš keičiant sklypo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, įstatymo numatyta tvarka nuomininkui turi būti pasiūlyta išsipirkti sklypą.

Manome, kad tokiems veiksmams Apskrities ir Savivaldybės administraciją įpareigoja ne tik įstatymas, bet ir miesto bei jo piliečių interesai.

Priedas:
„Susidariusios padėties laisvos ir konversinės žemės tvarkyme analizė ir galimų sprendimo būdų siūlymai“ ( 3 psl.)