Publikacijos

Šiemet architektūros pasaulyje užderėjo gausus derlius. Maskvoje iškilo aukščiausias Europos pastatas, o Niujorke baigiamos aukščiausio Amerikos dangoraižio statybos. „Business Insider“ išrinko 25 geriausius šių metų statinius.

Geriausi Lietuvos architektai išsidalijo „Metrą“.

Antradienį vykęs Klaipėdos senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos dokumento viešas svarstymas privertė raudonuoti jo rengėjus - vilniečių kompanijos "Statybos strategija" darbuotojus.

Šveicarijos Lozanos miesto administracija nusiteikusi pradėti taikyti specialias bausmes architektams, kurie savo kūriniais bjauroja miesto vaizdą.

Klaipėdiečiai, norintys sužinoti, kaip projektuotojai įsivaizduoja senojo miesto turgaus ateitį, turi važiuoti į Vilnių. Tokią tvarką numato įstatymai, tačiau miesto valdininkai pripažįsta, kad ją reikėtų keisti.

Planai į buvusios laivų remonto įmonės "Laivitė" teritoriją investuoti beveik 600 mln. litų ir pastatyti unikalų miesto kvartalą baigėsi varžytynėmis - lapkričio pradžioje jų metu bus parduodamas UAB "Memelio miestas" turtas.

Savo veido ir paskirties jau porą dešimtmečių neįgaunanti Atgimimo aikštė vėl atsidūrė diskusijų sūkuryje. Miesto valdžia bando gaivinti idėją skvere „užauginti“ naujų pastatų.

Neringos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus surengto „Agilos“ architektūrinės koncepcijos konkurso laimėtojas išrinktas pavasarį. Tikimasi, kad naujasis pastatas efektyviai pakeis moraliai ir fiziškai pasenusį pirmtaką ir taps naująja kurorto architektūros dominante. Tačiau kūrybos užmojai sulaukė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) kritikos.

Ar Nidoje gali iškilti modernus statinys, nepanašus į žvejo sodybą? Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila” konkurso nugalėtojai pasiūlė šiuolaikišką projektą, tačiau Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nukerta – tokio statinio Nidoje nebus.

Beveik du mėnesius trunkantis ekskursijų ciklas po 8 Lietuvos miestus prasidėjo Klaipėdoje. Visi besidomintys uostamiesčio architektūriniu, kultūriniu ir istoriniu paveldu šeštadienį rinkosi prie „Lietuvos jūrų muziejaus“, kur prasidėjo 11 objektų apimanti ekskursija.

Nuo ko priklauso miesto architektūrinis veidas? Kodėl pietinėje miesto dalyje atsirado gyvenamieji rajonai, kuriuose blogos gyvenimo sąlygos? Kodėl miesto bendrasis planas yra tarsi gynybos įrankis nuo biurokratų iš Vilniaus? Ar visuomenė gali turėti įtakos formuojant miesto veidą, ar tai priklauso tik nuo architektų išmonės, valdžios kumščio?

Profesinės dienos proga surengta fotografijų paroda bei konkursu „Pats sau architektas“ uostamiesčio architektai dar kartą atkreipė dėmesį į dalykus, kurie lyg ir tapo nebepastebima, rutinine mūsų kasdienybės dalimi, nors išties turėtų badyti visų akis.

Vilniečių architektų parengtose vizijose Klaipėdos istorinė dalis ir toliau turėtų išlikti nuobodžiai pilka - siūloma, kad ir ateityje pėsčiųjų bei dviračių takų dangose vyrautų betoninės šaligatvių plytelės, o sodinant medžius patariama rinktis tik vietines medžių rūšis.

Liepos 1-ąją minimos Tarptautinės architektų dienos proga šios profesijos atstovai neformalioje aplinkoje vėl skaičiuoja metų darbus bei linksminasi.

Istorinę miesto dalį Talino centre naujam gyvenimui prikėlę estai įrodė, jog architektūrinio paveldo tema galima „džiazuoti“ žaismingai ir pasitelkus drąsias idėjas.

Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane buvo numatyta, kad jau kitąmet į Antrąją Melnragę ir Girulius vedanti Pamario gatvė turi būti rekonstruota. Deja, prie jūros dar ištisą dešimtmetį turėsime dardėti siaura, duobėta, o tamsiuoju paros metu - neapšviesta gatve.

Investuotojams nebereikės mokėti mokesčių, derinant objektų projektus su vietos architektais. Tikimasi, kad darbas su jais taip pat taps sklandesnis.

Teigiama, kad baigėsi tie laikai, kai investuotojai į architektų sąjungą žiūrėdavo kaip į dar vieną barjerą, kurį reikės įveikti siekiant savo tikslų. Be to, investuotojams, norintiems gauti architektų rekomendacijas, nebereikės išleisti krūvos pinigų, kaip buvo iki šiol.

Visos diskusijos apie eismą Tiltų gatve yra tuščias laiko švaistymas, kol nebus pradėtos naujojo tilto per Danės upę statybos. Tačiau pastarajam projektui išjudinti iš mirties taško trūksta politinės valios.

Mieste pradėtos masiškai "kepti" daugiabučių namų kvartalų detaliųjų planų koncepcijos. Visą Klaipėdą norima "uždengti" tokiais planais. Kokia nauda iš to planavimo, jei, anot vyriausiojo miesto architekto, jokių revoliucijų kvartaluose nenumatoma? Gal jų reikia tik architektams, kad galėtų uždirbti?