Publikacijos

Uostininkai bando spręsti savo problemas pasitelkdami į pagalbą Uosto direkciją ir pamiršdami uostamiesčio valdžią.

Klaipėdos miesto savivaldybė žengia pirmuosius bendradarbiavimo su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto Urbanistikos katedra žingsnius.

Asmeninis architektų verslas kelia uostininkų nepasitenkinimą ir akvatorijoje skleidžia politinių ratilų. Viešos diskusijos apie bendrus miesto ir uosto valdžios siekius - tik klevo lapas skirtingiems tikslams pridengti.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantės Eglės Truskauskienės studija apie Klaipėdos uosto plėtrą, perspektyvą bei palyginimas su kitais Baltijos uostais. Akademinis žvilgsnis Klaipėdoje fiksuoja kiekybinę, bet ne kokybinę pakrantės plėtrą.

"Teatras uoste? Niekada", - paklaustas apie ambicingą naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ant vandens projektą, laimėjusį vietos parinkimo konkursą, sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. "Niekada nesakyk niekada", - replikuoja projekto rengėjai.

Netrukus klaipėdiečiai galės pateikti savo nuomonę dėl Skulptūrų parko ateities vizijų.

Kas, jei ne mes? Ko gero, tokiu principu vadovaujasi architektas Vaidotas Dapkevičius. 35-erių klaipėdiečio, trejiems metams į savo rankas perėmusio Klaipėdos apskrities architektų bendruomenės vėliavą, entuziazmo galėtų pavydėti ne vienas.

Kitą savaitę, spalio 27-ąją, naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vizija turėtų tapti realesnė. Į posėdį susirinksianti architektų, politikų ir kultūrininkų komisija vertins atviram architektūriniam-urbanistiniam konkursui naujo teatro statybos vietai parinkti pateiktus darbus ir skelbs savo sprendimą, kur uostamiestyje būtų geriausia kurtis muzikiniam teatrui.

Bene septynerių metų senumo idėją Melnragėje statyti dangoraižį apeinat Klaipėdos miesto valdžią palaiminusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija įžiebė naują aistrų laužą, į kurį traukiami ir prokurorai, ir aplinkos ministras, kuriam yra pavaldi minėtoji inspekcija.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys trečią kartą atsisakė suderinti bendrovės „Investicijų kvadrantas“ detalųjį planą H.Manto 11 Klaipėdoje.

Palanga viena iš pirmųjų šalyje pakvies žinomus Lietuvos architektus, projektuojančius ar projektavusius Palangoje, tiesiog piešti.

Pačiame miesto viduryje esančios Atgimimo aikštės istorija mena kelis esminius įvykius: sovietmečiu nusprendus suplanuoti po karo dykra virtusį sklypą čia iškeltas Lenino paminklas, vėlliau tas pats Leninas nuimtas.

Daugiabučius namus susiruošusiems atnaujinti gyventojams Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra ištiesė pagalbos ranką – įstaigos užsakymu rengiamas pluoštas tipinių projektų.

Šiandien švenčiamą 759-ąjį gimtadienį Klaipėda pasitinka vis dar nesibaigiant diskusijoms, kaip turi atrodyti ta vieta, kur gimė mūsų miestas.

Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė nusprendė inicijuoti politikų ir bendruomenės diskusiją apie miestui svarbių teritorijų planavimo politiką ir miesto žemės panaudojimo strategiją.

Iki trijų milijonų gyventojų susitraukusi Lietuva urbanistams – jokia staigmena. Įvairūs tyrimai atitinkamas gyventojų skaičiaus kitimo tendencijas rodo jau 20 metų. Tad gal ir į gera, kad miestų plėtros planai jau ne vienus metus lieka popieriuje – juk tose užkariauti ketintose milžiniškose teritorijose nė nebūtų kam gyventi.

Kai vos architekto diplomą gavęs Romualdas Gailius sulaukė pasiūlymo pasilikti Vilniuje, dvejonių nebuvo. "Labai aiškiai jaučiau – ne, negaliu, aš čia uždusiu", – jau tuomet sau pripažino grynakraujis klaipėdietis.

"Svarbiausia išryškinti vietos ypatumus ir rasti gyvą sprendimą", - sakė jauni ir drąsūs, iniciatyvūs ir talentingi klaipėdiečiai architektai Mantė Černiūtė - Amšiejienė ir Ramūnas Amšiejus, debiutuojantys sakralinės architektūros projektu.