Publikacijos

Po savaitės - liepos 18 dieną bus paskelbta pasyvių namų gyvenvietės šalia Klaipėdos statybų pradžia.

Tarptautinė architektų diena, pasaulyje minima liepos 1-ąją, Klaipėdoje praūžė su daugybe renginių.

Tarptautinės architektų dienos proga dienraštis "Vakarų ekspresas" pakvietė šios profesijos atstovus padiskutuoti apie šiuolaikinę architektūrą bei jos vietą dabartinės Klaipėdos kontekste.

Klaipėdos miesto savivaldybėje birželio 15 d. paaiškėjo 2011 m. Klaipėdos kultūros magistras. Juo išrinkta žurnalistė Rita Bočiulytė.

Kultūros paveldo departamento paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisija nutarė atimti iš architekto Virginijaus Juozaičio teisę rengti kultūros paveldo vertybių tvarkybos projektus.

Aš nesu architektas. Nesu istorikas. Nesu kultūros paveldo specialistas, turintis teisę nurodinėti, kur kokius pastatus galima statyti, o kokių - ne.

Iš ekologiškų medžiagų pastatytas būstas yra draugiškesnis ne tik aplinkai - jis gali padėti išsaugoti gyventojų sveikatą.

Jau šešerius metus Melnragėje planuojamas rekreacinės paskirties daugiaaukščio ateitis užstrigo miesto taryboje.

Kodėl labiausiai saugotinose miestų vietose atsiranda svetimkūnių, kurie bado akis ne tik architektams, bet ir nedaug ką nutuokiantiems apie architektūrą?

Patalynė, kurios nereikia skalbti. Langai, kurie nusivalo patys. Visa tai, regis, skamba kaip iš fantastikos srities. Tačiau išties jau šiandien tokios technologijos galėtų gerokai palengvinti mūsų kasdienybę.

Savivaldybių vadovai daugiau rūpinasi vien ūkiniais reikalais, o miestų planavimui, architektūrai skiria per mažai dėmesio, tvirtina Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkas Gintautas Blažiūnas.

Naujosios Klaipėdos valdžios vyrų galvoje užgimė daugybė grandiozinių idėjų, kaip atgaivinti senamiestį.

Krova Klaipėdos uoste, manoma, po 10–15 metų bus padvigubėjusi ir, neišplėtus jos pajėgumo, pajamos iš Lietuvos pasuks į kitas šalis.

Klaipėdos savivaldybė dar šiemet planuoja samdyti ekspertus, kurie ištirtų, ar virš Taikos prospekto reikia statyti pėsčiųjų tiltą į areną.

Ypač aktyviai už paveldo bei istorinės aplinkos išsaugojimą kovojančią uostamiesčio visuomenininkų komisiją, sudarytą prie Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio, užsimota išformuoti.

Tiesioginis namų kopijavimas prilygsta vagystei, bet tokie vagišiai bemaž nesugaunami.

Nuo seno prekybos ir jūrų miestu vadinama Klaipėda nebeturi nieko, kas galėtų istoriškai reprezentuoti jos prekybinę funkciją. Miesto istorikai inicijuoja diskusiją dėl vieno pačių ryškiausių šios funkcijos simbolių - biržos pastato - atkūrimo.

Uostamiestyje, ties Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža, tarp "stiklinio" daugiaaukščio ir parduotuvės "Marios", ketinama statyti dar vieną prekybos centrą.

Atšiauri, rūsti gamta ir šilti žmonės. Unikalioje Norvegijos vietovėje dirbusios architektės Ineta Kojelienė ir Kristina Milvidaitė-Striškienė namo parsivežė ne tik tokių įspūdžių.